Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiais paskirta ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi subendrinta bausme, bei su 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytas A. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. 16 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 14.38 val. (dvi dienos) ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 3 d. (jo suėmimas užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį) iki 2023 m. balandžio 4 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), ir bausmės, realiai atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 10 d., 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžius.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. L. paskirta kardomoji priemonė – 4 000 Eur dydžio užstatas, kurį A. L. 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. birželio 15 d. pervedė į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sumokėtą užstatą nuspręsta grąžinti užstato davėjui.

Nuspręsta A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo A. M. įgaliotojo atstovo advokato Arnoldo Blaževičiaus pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš A. V. ir A. L. solidariai nukentėjusiajam A. M. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 317,66 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuspręsta išieškoti valstybei iš A. L. 2 303,54 Eur jo ekstradicijos išlaidų.

Priteista iš A. L. 250 Eur nukentėjusiajam A. M. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš A. L. 1 143,75 Eur jo atstovavimo išlaidų.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat dėl dalies nusikalstamų veikų nuteisti A. V., L. D., A. S. (A. S.), o dėl kitos dalies nusikalstamų veikų išteisinti A. V., E. R., M. R., L. D., E. A. ir A. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., nesunkiai sužalojo žmogų: 2019 m. spalio 1 d., apie 21.05 val., prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio baudžiamasis procesas prokuroro 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu atskirtas, užpuolė A. M.. A. L. atviliojo A. M. atvažiuoti prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini), pats atvažiavęs automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo A. M., ir papurškė jam į veidą (akis) dirginančių dujų. A. M. išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, A. V. vieną kartą šovė jam į nugarą. Vienas iš nusikaltimo bendrininkų, tiksliai nenustatyta kuris, sudavė kirviu tris kartus A. M. į galvą. A. V. du kartus nenustatytu ginklu šovė nukentėjusiajam į krūtinės ląstą ir kojas. Tokiais savo veiksmais padarė A. M. sužalojimus: tris kirstines galvos žaizdas kairėje kaktos pusėje, kairėje viršugalvio pusėje ir pakaušyje, tris šautines žaizdas krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje mentės srityje ir kairio klubikaulio srityje, kairio klubikaulio sparno lūžį, kairio inksto sumušimą, kairės šlaunies odos nubrozdinimą ir plaštakų sumušimą, nesunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. L., neginčydamas kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka tik su paskirtos bausmės dydžiu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių proceso pažeidimų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad A. L. paskirta bausmė yra adekvati savo rūšimi bei dydžiu, ji nėra aiškiai per griežta ir paskirta įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo atidėti A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio

6. Apeliaciniame skunde A. L. prašo, įvertinus jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumą, baudžiamojo proceso trukmę, sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį.

7. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022 ir kt.).?? Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirtas laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas A. L. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. L. už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apygardos teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog A. L. parinktas laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės skyrimo tikslus.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė, kad A. L. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir buvo nukreipta į žmogaus sveikatą, t. y. nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. L. su bendrininkais turėjo tyčią smurtauti prieš nukentėjusįjį ir sąmoningai sutrikdyti jo sveikatą. Nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai (smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą, šaudymas iš nešaunamojo (pneumatinio) ginklo) rodo didesnį jų pavojingumą. Be to, nukentėjusiojo sumušimas buvo iš anksto suplanuotas, t. y. A. L. atviliojo nukentėjusįjį A. M. į sutartą nuošalią vietą, kur nukentėjusiojo jau laukė kitas nuteistasis A. V. ir asmuo, dėl kurio baudžiamasis procesas atskirtas, išvijo iš įvykio vietos nukentėjusiojo draugą, papurškė nukentėjusiajam į akis dirginančių dujų, po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti nuteistasis A. V. šaudė į A. M., o vienas iš nusikaltimo bendrininkų kirviu sudavė smūgius jam į galvą. Pažymėtina, kad A. L. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino. Vien tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo tenkintas iš dalies, nesumažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu A. L. kitame ikiteisminiame tyrime buvo taikoma intensyvi priežiūra (kontrolė elektronine stebėjimo priemone) (3 t., b. l. 60; 34 t., b. l. 102), tačiau net ir tai apelianto neatgrasė nuo naujo nusikaltimo padarymo.

11. Apygardos teismas taip pat įvertino nuteistojo A. L. asmenybę, t. y., tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek priimant skundžiamą nuosprendį jis dirbo (2023 m. spalio 17 d. įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki šiol yra jos vadovas), buvusios darbdavės charakterizuojamas teigiamai (27 t., b. l. 83; 28 t., b. l. 72, 76–99; 34 t., b. l. 15). Nuteistasis nevedęs, tačiau turi nepilnametę dukrą, kuri gyvena su motina. A. L. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau šie sutrikimai netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (27 t., b. l. 30, 35). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Įvertintos ir aplinkybės, jog apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, apie baudų sumokėjimą informacijos nėra (27 t., b. l. 39–49). Be to, A. L. anksčiau Lietuvoje teistas ne 9, o 13 kartų bei 4 kartus užsienyje (27 t., b. l. 50–76; 34 t., b. l. 99–109). Nors pirmieji trys teistumai yra išnykę, tačiau aplinkybės apie anksčiau jo padarytas ir toliau daromas nusikalstamas veikas leidžia daryti išvadas apie A. L. susiformavusį neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. po šioje baudžiamojoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo išvadų nepadarė ir savo gyvenimo būdo nepakeitė. Tokią išvadą pagrindžia bylos faktiniai duomenys apie jo toliau daromus nusikaltimus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jis nuteistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas padarytas 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. balandžio 2 d., Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už 2023 m. spalio 14 d. padarytą nusikalstamą veiką, Danijoje jis nuteistas už 2021 m. gruodžio 12 d. padarytą nusikaltimą.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Vis tik apeliacinės instancijos teisme patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (35 t., b. l. 32–47) nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartimi buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos teikimas ir minėtu 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu A. L. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas bei nuteistasis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 26 d., o 2024 m. rugpjūčio 5 d. A. L. buvo sulaikytas. Be to, iš šių duomenų nustatyta, jog nuteistasis ne tik nesilaikė probacijos sąlygų, tačiau iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo A. L. padarė naują administracinį nusižengimą, už kurį buvo nubaustas, bei jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

14. Įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pagrįstai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad A. L. dirba, prisideda prie dukros išlaikymo, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuteistasis, žinodamas nusikalstamų veiksmų pasekmes (anksčiau jis atliko realias laisvės atėmimo bausmes, taip pat jam taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas), vis tiek nusikalto.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl baudžiamojo proceso trukmės taip pat nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę. Nors nuo nusikaltimo padarymo iki skundžiamo nuosprendžio praėjo beveik 4 metai 8 mėnesiai, tačiau šioje byloje ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme daugiausia lėmė tirtos ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju šioje byloje 2019 m. spalio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo A. M. sumušimo, o įtarimai dėl šios veikos pareikšti 4 asmenims, tarp jų ir A. L.. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose buvo rasta neteisėtai laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklų ir šaudmenų, todėl buvo pradėti papildomi tyrimai dėl naujų nusikalstamų veikų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad įtariamasis A. V. ir kiti asmenys galimai padarė naują nusikalstamą veiką, todėl tame pačiame ikiteisminiame tyrime buvo pradėtas dar vienas tyrimas. Taigi, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl nukentėjusiojo A. M. sumušimo, bet ir dėl kitų 7 nusikalstamų veikų bei 7 įtariamųjų atžvilgiu.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog 6 įtariamųjų atžvilgiu byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2022 m. sausio 24 d. Tuo tarpu prokurorės 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu buvo atskirtas, kadangi jis pasislėpė ir nebuvo žinoma jo buvimo vieta (A. L. paieška paskelbta 2021 m. lapkričio 24 d.). A. L. atžvilgiu 2021 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdant įtariamasis 2022 m. kovo 3 d. buvo sulaikytas Danijoje ir 2022 m. balandžio 8 d. pargabentas į Lietuvą. A. L. byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2022 m. birželio 7 d. Kadangi abiejuose baudžiamosiose bylose kaltinimai asmenims buvo pareikšti dėl tos pačios nusikalstamos veikos, kurią jie galimai padarė veikdami bendrai, todėl baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vieną baudžiamąją bylą.

17. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog šioje byloje ilgą baudžiamojo proceso trukmę ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme daugiausia lėmė tirtų ir nagrinėtų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų ir apklaustų liudytojų skaičiaus. Iš bylos medžiagos matyti, jog prie užtrukusio ikiteisminio tyrimo prisidėjo ir A. L. paieška jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, bylos nagrinėjimas apygardos teisme buvo atidėtas dėl gynėjų užimtumo, gynėjų ir nukentėjusiojo atstovo prašymų, neatvykus nukentėjusiajam ir (ar) liudytojams, paskyrus vienam iš kaltinamųjų teismo psichiatrijos ekspertizę, informavus kaltinamuosius apie kaltinimo keitimą, taip pat atnaujintas įrodymų tyrimas siekiant apklausti nukentėjusįjį, kuris iš užsienio pargabentas į Lietuvą ir anksčiau teisme nebuvo apklaustas. Kiti teismo posėdžiai buvo derinami, atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą, atostogas ir pan. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, t. y., kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko nepateisinamai ilgai. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas užtruko dėl būtinumo ištirti bylos aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus ir užtikrinti kaltinamiesiems įstatymo garantuojamas teises.

18. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles, nustatytas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse, t. y. paskirtąją bausmę teisingai bei pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiais paskirta ir 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi subendrinta bausme, bei su 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant po pusę švelnesnių bausmių. Įvertinus pasikartojantį nuteistojo nusikalstamą elgesį, aplinkybę, kad išvadų jis nedaro ir savo elgesio nekeičia, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

19. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde taip pat prašo iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas taip pat nepagrįstas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).???

20. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, už kurį skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais A. L. paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nuteistasis A. L. neatitinka BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti iš dalies atidėtas.

21. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018 ir kt.). Bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017 ir kt.).

22. A. L. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygas, tačiau vertinant materialųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų (bausmės tikslus), svarbus buvęs ir esamas nuteistojo elgesys bei jo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstama veika, už kurią A. L. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. A. L. anksčiau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė kai jam kitame ikiteisminiame tyrime buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (kontrolė elektronine stebėjimo priemone), taip pat turėdamas neišnykusį teistumą ir būdamas recidyvistu. Pažymėtina, kad ir po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. L. toliau darė ne tik naujus administracinius nusižengimus, bet ir naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ne tik Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiais, bet ir 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu Danijoje. Šiuo atveju nusikalstamų veikų dinamika, taip pat tai, kad A. L. visus 13 kartų buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, leidžia spręsti, kad skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jam jau buvo parodytas pasitikėjimas anksčiau net 5 kartus taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (iki nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo šis institutas nuteistajam taikytas 2 kartus, o po to dar 3 kartus), tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto. Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria A. L. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas bei nuteistasis pasiųstas atlikti 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, matyti, jog nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų, toliau darė naujus administracinius nusižengimus bei jo atžvilgiu šiuo metu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina kritiškai, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečio vaiko ir darbo turėjimas egzistavo ir nusikaltimo, už kurį A. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, metu, tačiau nuteistojo nesustabdė nuo naujų pažeidimų ir nusikaltimų padarymo net jam žinant apie gresiančios baudžiamosios atsakomybės griežtumą – sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

23. Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau yra teistas arba kai nuteistajam, jau daug kartų teistam, kažkada taikius bausmės vykdymo atidėjimą, net ir praėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, ar išnykus teistumui, jis tendencingai daro nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo praktiką tokiose situacijose minėtos aplinkybės paprastai turėtų būti vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-876/2020, Nr. 2K-4-387/2023).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, įvertinusi A. L. ankstesnius teistumus bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nenustačiusi esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimo, kas sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, sprendžia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl atidėti bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.