Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-24-1478, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistojo kasacinis skundas atmestas.

Nuteistasis paskirtą bausmę šiuo metu atlieka Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 21 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gruodžio 21 d., galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus 1/2 bausmės) – 2024 m. gruodžio 21 d. Lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūras galimas nuo 2024 m. kovo 21 d.

Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. RV-24-1478 nutarta netaikyti nuteistajam S. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. gyvenimo stiliaus ypatumai; smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio bei vartojimo įpročių analizės stoka; probleminių sričių analizės stoka ir pasitikėjimas sėkmės tikimybe. Komisijos vertinimu, nors ir yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išvardyti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybės, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimu ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

2024 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo S. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-24-1478 (toliau – ir nutarimas). Skundu prašoma komisijos nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei, esant būtinybei, nustatyti papildomas pareigas. Nuteistasis skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisija nepilnai koncentravosi į esminius jo bausmės atlikimo metu darytus pokyčius, į jo daromas visas pastangas, siekiant realizuoti tikslus ir siekius, nustatytus individualiame plane, nekreipė pakankamai dėmesio socialinio tyrimo išvados analizei, nesigilino į nuteistojo pateiktas charakteristikas, kad jis teistas pirmą kartą, skatintas 7 kartus, nepateikė jokių konkrečių argumentų, kodėl jis negali būti paleistas lygtinai. Nuteistasis, skunde pateikdamas teismų praktikos lygtinio paleidimo tema analizę, mano, jog jam netaikius lygtinio paleidimu, būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. S. Z. skunde teigia, jog yra pasirengęs gyventi dorai ir siekti teisėtų tikslų.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikytinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nuteistojo S. Z. atžvilgiu nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundžiamu nutarimu Komisija, nustačiusi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, t. y. gyvenimo stiliaus ypatumus; smurtinio elgesio riziką pavartojus alkoholio bei vartojimo įpročių analizės stoką, taip pat nustačiusi, jog nors asmuo bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, tačiau jo atžvilgiu 2023 m. lapkričio 10 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl individualios nuteistojo dienotvarkės pažeidimo, taip pat dalyvaudamas teminiuose alkoholio vartojimo intervencijos užsiėmimuose, nedemonstravo aukštos motyvacijos, vyraudavo gynybinė pozicija, kuria buvo pabrėžiamas alkoholio problemos neturėjimas bei neaktualumas. Dėl to, nors stebimi teigiami S. Z. elgesio pokyčiai, komisija padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam S. Z. lygtinio paleidimo netaikyti.

Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atliktą 2024 m. kovo 4 d., išlieka prilyginama žemai rizikos grupei (2021 m. pirminiu vertinimu rizika nustatyta žema), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. vasario 1 d. atlieka Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose, persikėlęs į pusiaukelės namus įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur dirbo nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., o nuo 2023 m. gegužės 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio vertinamas kaip gerai išmanantis įvairius statybos darbus, darbštus, pareigingas, stropus, punktualus, be to Sodros duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. asmuo vykdo individualią veiklą statybų srityje, kuria užsiima laisvu nuo pagrindinio darbo metu; nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 7 kartus (paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 8 d.), vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – gyvenimo stiliaus ypatumai; smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio bei vartojimo įpročių analizės stoka; probleminių sričių analizės stoka ir pasitikėjimas sėkmės tikimybe; taip pat svarbi ir nuteistojo kriminalinė istorija, kadangi nuteistasis S. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-1314, S. Z. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu atsakomybę prisiima, iki nusikaltimo ne kartą baustas administracine tvarka, vien per paskutinius penkerius metus – net 15 kartų, daugiausiai pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu ar kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Be kita ko, du kartus (2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. balandžio 15 d.) administracine tvarka baustas už tai, kad būdamas neblaivus neprižiūrėjo savo mažamečio vaiko. Būdamas laisvėje nuteistasis nebandė keisti alkoholio vartojimo įpročių ar kreiptis pagalbos, kadangi nuteistojo teigimu „nebuvo degradas“. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, užsiėmimų, susijusių su alkoholio vartojimo prevencija, S. Z. neigia turėtą vartojimo problemą, minimizuoja alkoholio vartojimo sukeltas pasekmes, iš kurių viena, be mažamečio vaiko nepriežiūros, sukėlė neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį. Taip pat, kaip minėta, nors bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau 2023 m. lapkričio 10 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl individualios nuteistojo dienotvarkės pažeidimo (nerastas pagal dienotvarkę numatytoje buvimo vietoje), tačiau šiuo atveju nuobauda jam neskirta, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu.

Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Nepaisant to, kad asmuo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo įvairius darbus, šiuo metu taip pat yra įsidarbinęs, iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuosprendžiu iš S. Z. priteista 1577,93 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors nuteistasis teigia, jog šiuo metu turi kelis nedidelius antstolių patvarkymus, kai kurias smulkias skolas yra išmokėjęs, be to, moka alimentus savo mamai, kuriai perduota jo vaiko globa, tačiau paties nuteistojo teigimu, jis gauna minimalų atlyginimą, kurio užtenka pragyvenimui, o santaupoms nelieka, be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad asmuo ne visuomet sumokėdavo gaunamas baudas, yra baustas už smulkias vagystes. Šios aplinkybės bei turima didelė finansinė skola asmenį gali paskatinti vėl nusikalsti.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nors nuteistasis S. Z. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. Z. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.