Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-78-875-2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53973-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5., 1.1.8.7.9., 1.2.3.1.1., 2.1.9., 2.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8., 2.3.6.5.4.1., 2.3.6.8.

2020 m. lapkričio 19 d.

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

S. Z. (duomenys neskelbtini) val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu dėl dingusio mobilaus telefono, tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, pilvą, dešinį dilbį, padarydamas dešinio dilbio odos nubrozdinimą, kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą, kiauryminę durtinę -pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kiauriniu širdies sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ir nuo ko M. J. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė M. J..

II. Įrodymai

Kaltinamasis S. Z. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 11 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas G. V. su savo draugu M. J., kuri matė pirmą kartą. Atsinešė alaus, kurį visi trys valgomajame gėrė. Vėliau nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir vėl grįžo pas jį į namus bei toliau gėrė. Namuose tarp jų jokių pykčių nebuvo. Namuose buvo jo žmona, tuo metu sužadėtinė, G. Z., kuri apie 17 val. išvyko pasiimti vaikų iš mokyklos. Grįžusi su vaikais buvo miegamajame. Begeriant jis užmigo, kada išėjo G. V. ir M. J. nežino. Vėlai vakare jį pažadinusi G. Z. pasakė, kad draugai susirinko jų telefonus ir išėjo. Dar G. Z. minėjo, kad jie buvo girti ir agresyvus. Nusprendė eiti pas G. V. išsiaiškinti dėl telefonu. Kartu su G. Z. nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo, kieme ties veranda, gulinčių asmenų nebuvo. Įėjęs į namą verandoje matė 2 žmones, kurių vienas galėjo būti M. J.. Pro šiuos asmenis praėjęs baldė į duris ir kvietė G. V.. Jam atidarius duris pasakė, kad dingo telefonai, tačiau G. V. aiškino telefonų neėmęs. Tarp jų gavosi konfliktas, stumdėsi pradžioje namo verandoje, po to lauke prie verandos. Kai konfliktavo su G. V., tie du žmonės iš verandos buvo jam už nugaros, ką jie darė nematė. Po konflikto verandoje rado ir pasiėmė du savo telefonus Samsung. Telefonus padavė G. Z. ir išėjo iš verandos į kiemą, kur už dviejų metrų nuo verandos pamatė ant žemės gulintį žmogų. Paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad buvo konfliktas tarp girtų asmenų ir kieme guli žmogus. Operatorė paklausė adreso, kur vyko konfliktas. Adresą pasakė G. V., jį nurodė operatorei. Po skambučio išėjo, grįžęs į namus apžiūrėjo telefonus ir išgėrė likusius apie 2-3 butelius po 1 litrą alaus. Kai atvyko pareigūnai miegojo, todėl ilgai neatidarė durų. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnai darė psichologinį spaudimą ir įtikino, jog jis turėjo peilį ir juo nudūrė M. J.. Pasidavęs pareigūnų spaudimui apklausų metu nurodė, jog su savimi turėjo peilį bei galėjo suduoti bei durti M. J.. Tačiau taip nebuvo, jo apklausose protokoluose pareigūnai surašė savo nuomonę. Girdėjo G. Z. parodymus, tačiau mano, jog ji gali klysti arba jai taip pat buvo daromas pareigūnų psichologinis spaudimas. Nepripažįsta, kad atėjęs aiškinti dėl telefonų konfliktavo su M. J. ir dūrė jam peiliu.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo S. Z. duoti parodymai (2 t., b.l. 139-141, 149-161, 49-161, 182-185). 2019-12-21 įtariamasis S. Z. parodė, kad ar galėjo pasiimti peilį, nežino. Gali būti, kad jis ir pasiėmė peilį, bet koks peilis, negali pasakyti. Kokiu tikslu ėmė peilį, nežino. Buvo pakeltas iš miegų, supyko, jog draugai paėmė telefonus. Įėjęs į namo vidų verandoje sutiko M. J. ir G. V., pradėjo šaukti, kur telefonai. Tarp jų įvyko konfliktas, pradėjo stumdytis. Susistumdė su M. J. ir G. V.. Galėjo susistumdymo metu abiem suduoti. Kuriuo momentu galėjo išsitraukti peilį, paaiškinti negali. Kodėl juo dūrė, nežino, gal gynėsi. Kaip išsitraukė peilį, kuria ranka galėjo ištraukti peilį, nežino. Bet galėjo juo durti M. J.. Matė, kad lauke guli žmogus, galvoto, kad tai G. V.. Išeidamas susirinko telefonus. Įvykio metu buvo piktas, nes jį apvogė. Kur gali būti tas peilis, kuriuo dūrė, negali nurodyti. 2020-01-02 apklaustas papildomai įtariamasis S. Z. parodė, kad nuėjus adresu (duomenys neskelbtini), verandoje buvo du žmonės, vienas iš jų M. J., kurį atpažino iš ūgio ir sudėjimo. Kito asmens nematė ir neįsidėmėjo, bet tai tkrai ne G. V.. V. V. išėjus iš buto į verandą pradėjo stumdytis ir atsidūrė lauke. Kai su G. V. stumdėsi verandoje, tai jį kažkas traukė lauk iš verandos, o G. V. stūmė. Susirinkęs telefonus su sužadėtine ėjo namo ir pamatė, kad šalia verandos guli žmogus. Jis pareiškia, kad išeidamas iš namų pas G. V. pasiėmė peilį, pasiėmė koks pasitaikė ant stalo, kokį nežino. Peilį pasiėmė ir įsidėjo į dešinę striukės kišenę, nes yra dešiniarankis. Kam pasiėmė peilį paaiškinti negali. Peilio atgal į namus jis neparsinešė, kur padėjo nepamena. Neprisimena, kad įvykio metu jis būtų išsitraukęs peilį. Nepripažįsta, kad konfliktavo su M. J. ir jam dūrė su peiliu. Po protokolu S. Z. ranka padarė įrašą, kad peilį įsidėjo į „ striukes kišene, ne kelnių“. 2020-04-22 apklaustas papildomai įtariamasis S. Z. parodė, kad diena prieš ateinant M. J. ir G. V. kabino girliandas, todėl jo striukės kišenėje galėjo likti peilis, bet tuo metu jis nieko nepastebėjo. Su G. V. stumdėsi tik namo verandoje ir lauke prie verandos. Tuo metu verandoje dar matė 2 žmones, bet jų neatpažino, galimai po dešine galėjo būti M. J.. Jis nepripažįsta, kad konfliktavo su M. J. ir jam dūrė su peiliu. 2020-01-02 įtariamasis S. Z. parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje metu nurodė, kad įvykis vyko adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kur atėjęs namo verandoje pamatė sėdinti M. J. ir dar vieną asmenį, po to parodė kaip vyro konflikto eiga su G. V. ir kur tuo metu buvo M. J..

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos sūnus. 2019-12-21 jai paskambino jos mamos J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) kaimynė A. Ž. ir pasakė "tavo M. nebėra", dar pasakė, kad jis yra nudurtas ir yra (duomenys neskelbtini) morge. Ji pati dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) jų šeimos bute, bet dažnai nuvykdavo ir pabūdavo pas jos mamą Z. J. adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, tai M. prieš 3 mėnesius gavo šaukimą atlikti privalomą karo tarnybą ir tvarkėsi medicininius dokumentus. Prieš tai jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iš darbo išėjo, nes gavo šaukimą. Pastaruoju metu nedirbo, nes jo žodžiais tariant "laikinai jo niekas nenorėjo priimti". M. gyveno vienas, draugės ar sugyventinės neturėjo, vaikų neturi. M. tėvas A. J. nuolat yra įkalintas. Ji nuolat prašydavo M., kad jis nebendrautų su tėvų, nenorėjo, kad jie bendrautų dėl tėvo daromos blogos įtakos. Nors A. J. yra deklaruotas tuo pačių adresu (duomenys neskelbtini), bet jis ten negyveno, atrodo, kad gyveno (duomenys neskelbtini), socialiniame būste, bet dėl jo gyvenamosios vietos ji nėra tikra. Tikrai žino, kad su M. jie kartu negyveno. Su buvusiu vyru A. J. jokių santykių nepalaiko, žino, kad šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini). Dar yra vienas jos sūnus M. brolis D. J., gim. (duomenys neskelbtini), jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), sūnus į laidotuves nebuvo grįžęs, nes negavo bilietų. Šiuo metu ji yra grįžusi iš (duomenys neskelbtini) ir, kiek pabuvusi grįš atgal, nes ten dirba. Jos ir M. santykiai buvo geri, jie buvo artimi, nors ir gyvenome atskirai. Dėl sūnaus M. J. netekties ji patyrė didelę tiek moralinę, tiek materialinę žalą, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąją. (t.2., b.l. 3-6)

Liudytoja G. Z. ( buvusi pavardė G., toliau tekste - Z.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-12-20 ryte pas juos į namus atėjo G. V. su savo draugu M. J.. Sugyventinis S. Z. su G. V. ir M. J. namo valgomajame gėrė alų, po kiek laiko visi buvo išėję į parduotuvę ir vėl parsinešė alaus. Per visą laiką buvo prie jų priėjusi ir išgėrė kelias stiklines alaus. Apie 17.00 val. su taksi išvažiavo iš namų, kad pasiimtų vaikus iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Grįžusi su vaikais nuėjo pamiegoti, o vyrai ir toliau gėrė alų. Kai pabudo, S. Z. miegojo valgomojo lovoje, G. V. nebuvo. Tuo metu M. J. vaikščiojo po kambarius su alaus buteliu ir ieškojo žalios kuprinės. Ji paaiškino, kad jis atėjo be kuprinės ir kelis kartus paprašė eiti namo. Kai M. J. išėjo iš jų namų, buvo be viršutinių rūbų, tik su paltu, kelnėmis ir batais. Jam išėjus pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono "Huawei" ir paprašė dukters telefono. Paskambinus į savo telefoną atsiliepė vyriškas balsas. Pažino M. J. balsą, kuris pasakė, jog telefonus išmes ant gatvės. Tada pasigedo ir kitų telefonų "Samsung". Pažadinusi S. Z. pasakė, kad dingo telefonai. Jis nusprendė eiti pas G. V.. Pagalvojo, kad eina alaus atsigerti, apie telefonus nieko neminėjo. Nuėję namo verandoje sutiko M. J. ir dar vieną vyrą, kurio nepažįsta. S. Z. pareikalavo atiduok telefonus. M. J. atsakė, kad telefonų neėmė. Jie pradėjo ginčytis ir iš garsų bei bildesio suprato, kad jie stumdosi. Pati išbėgo aplink namą belsti į langus, nes norėjo pakvieti G. V.. S. Z. ir M. J. išėjo į kiemą, kur jie toliau stumdėsi. Pastūmimo nematė, tačiau vėliau matė M. J. gulintį ant žemės. Ji priėjusi palietė M. J. už kaklo, tačiau pulso nepajautė. M. J. gulėjo ant nugaros, buvo apsirengęs kaip išėjo iš jų namų, su paltu, kelnėmis ir batais. Pamatė ant jo kūno širdies plote įbrėžimo žaizda. Prie pat kūno pamatė peilį, supratusi, kad jis gali būti iš jų namų, peilį numetė toliau į kiemą. Mesdama peilį susižalojo rankos pirštus. G. V. lauke pasirodė po peilio numetimo. Kieme S. Z. taip pat konfliktavo ir stumdėsi su G. V.. Ji peilio iš namu neatsinešė, nematė, kad ir S. Z. iš namų pasiimtų peilį. Posėdžio metu apžiūrėjusi peilį, rastą įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 71) parodė, kad tokį peilį turėjo namuose, jį atpažįsta iš sveikos rankenos ir peilio dydžio, peilio po įvykio pasigedo ir dabar namuose neturi. Būtent tokį peilį rado prie M. J. kūno ir numetė toliau, kodėl numetė paaiškinti negali. Kiti parodyti du peiliai taip pat rasti įvykio vietios apžiūros metu nematyti. Supratusi, jog M. J. sužalotas paprašė S. Z. iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Jis paskambino ir pranešė apie sužalotą asmenį, kai skambino G. V. buvo kieme. Kas galėjo sužaloti M. J. nežino, jį nesužalojo, galėjo sužaloti S. Z. arba kitas namo koridoriuje buvęs vyras. Įvykio metu tik S. Z. norėjo iškintis ir elgėsi agresyviai. Kitų agresyviai nusiteikusių asmenų nebuvo. Iš įvykio vietos grįžo į namus, S. Z. į namus grįžo po kelių minučių.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. Z. duoti parodymai (2 tomas b.p. 60-61, 65-69, 70-77, 106-108) 2019-12-21 liudytoja G. G. parodė, kad su S. Z. nuėjus pas G. V. koridoriuje sutiko M. J.. G. V. nematė, jis buvo namo viduje. S. Z. įėjus į koridorių išgirdo triukšmą ir suprato, kad kilo konfliktas tarp S. Z. ir M. J.. Girdėjo M. J. žodžius "baik, ar padėkit ar greitoji". Ji bėgo aplink namą ir beldė į langus, norėjo, kad G. V. išeitų. Tada grįžo iki durų ir lauke pamatė, kad S. Z. grumiasi su M. J.. Grumtynių metu S. Z. pastūmė M. J., jis krito ant šono, tada ant nugaros ir daugiau nesikėlė. Priėjusi prie jo pamatė netoli gulintį peilį ir dukters telefoną. Peilis juodomis kriaunomis, suprato iš jos namų, peilį metė į šoną. Praplėtė gulinčio M. J. paltą ir pamatė kaip įbrėžimą ar pradūrimą, ieškojo pulso, bet nejuto. 2019-12-31 papildomai liudytoja apklausiama G. Z. nurodė, kad koridoriuje jie sutiko M. J. ir dar vieną vyrą, kurio ji neįsižiūrėjo. S. Z. liepė atiduoti telefonus, tačiau M. J. atsakė, kad neturi jokių telefonų, neėmė. Tada S. Z. pastūmė M. J., M. J. pastūmė atgal ir jie pradėjo ginčytis ir iš garsų bei bildesio suprato, kad jie stumdosi. Pati išbėgo aplink namą belsti į langus, kad pakviestų G. V.. S. Z. ir M. J. labai greitai išėjo į kiemą, kur toliau stumdėsi. Tuo metu ji įbėgo ir vidų ir beldė G. V. į duris, bet jis neišėjo. Grįžo į kiemą pamatė, kaip S. Z. pastūmė M. J. ir jis nugriuvo ant žemės. Tuo metu, kai M. J. nugriuvo ir gulėjo ant žemės, iš namo išėjo G. V.. S. Z. ir G. V. stumdėsi. Šalia gulinčio M. J. pamatė peilį. Pamačiusi peilį suprato, kad jis gali būti iš jų namų, nieko nepagalvojusi, paėmė tą peilį ir jį numetė toliau į kiemą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. 2020-01-10 liudytoja apklausiama G. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pasigedo 3 telefonų, vienas Huawei, o kiti 2 - Samsung. Verandoje sutiko M. J. ir dar vieną vyrą. S. Z. liepė atiduoti telefonus, tačiau M. J. atsakė, kad telefonų neėmė. Iš garsų bei bildesio suprato, kad S. Z. ir M. J. stumdosi. Bėgo aplink namą belsdama į langus, kad pakviestų G. V.. Grįžusi pamatė S. Z. ir M. J. kieme, kur jie toliau stumdėsi. Matė, kaip S. Z. pastūmė M. J. ir jis nugriuvo ant žemės bei nebesikėlė. Priėjusi šalia gulinčio M. J. pamatė peilį, kuri numetė toliau. Anksčiau tą rastą peilį, kuris buvo juodos spalvos, buvo mačiusi savo namuose. Šiuo metu to peilio namuose nėra. Po to išėjo G. V.. Jis ir S. Z. taip pat stumdėsi kieme. 2020-01-06 liudytoja G. G. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kokia buvo M. J. ir peilio padėtį buvus įvykio metu, kaip ji paėmė ir kokiu būdu ji numetė peilį.

Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis senas draugas M. J.. 2019-12-20 su M. J. nusipirko daug alaus, dvi rankines ir atėjo pas S. Z.. S. Z. namuose buvo jo žmona ir vaikai, jo name yra du kambariai ir virtuvė. Sėdėjo virtuvėje prie stalo. Išėjo vakare, tikslaus laiko nepamena, vienas pats. M. J. liko S. Z. bute. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Prižadino beldimą į duris, atidaręs pamatė, jog atėjo S. Z., buvo ant jo supykęs, elgėsi agresyviai. Prie durų jį griebė už krūtinės, tempė lauk, kai išbėgo lauk susistumdė. S. Z. jį mušė ir stumdė prie gatvės, prie namo garažo, ant žolyno. S. Z. sudavė iš delno į galvą, galėjo įspirti, bėgo nuo jo, buvo parkritęs, norėjo išvengti konflikto, grįžęs į kambarį užsirakino. Kai atėjo S. Z., namo koridoriuje buvo tamsu, kas buvo koridoriuje nematė, girdėjo tik G. Z. balsą. Kai stumdėsi ant gatvės, girdėjo kaip G. Z. ramino savo vyrą ir kvietė eiti namo. Kai atvyko pareigūnai, pasakė, kad įvykdyta žmogžudystė. Supranta, kad įvyko jo draugo nužudymas, buvo nužudytas M. J., atvykus pareigūnams matė jo kūną, nežino kas ir kaip jį nužudė. Nežino ar minėtą dieną M. J. buvo užėjęs pas V. R.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. Z. mušė ir šaukė: „kokį pyderą čia atsivedei, atiduok telefonus“. Nežino, kodėl buvo nužudytas M. J.. Su M. J. įvykio metu prie namo nematė, tą dieną su juo nekonfliktavo, nestumdė, piktumų neturėjo, yra seni draugai. Atvykusių policijos pareigūnų į kambarį neįsileido, nes miegojo. Įvykio metu prie jo niekas neskambino, namų adreso niekam nesakė.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. V. duoti parodymai (t 2., b.l. 34-35, 47-49, 50-58). 2019-12-21 liudytoju apklausiamas G. V. nurodė, kad su M. J. nusipirko alaus kokį 10 bambalių, stiprumas 6 laipsnių "(duomenys neskelbtini)". Nuėjo pas S. Z. ir ten gėrė alų. Palikęs S. Z. ir M. J., išėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ėjo miegoti. Būnant namuose pažadino langų daužymas, beldimas į juos ir į duris. Atidaręs duris pamatė S. Z., kuris jam iš karto trenkė. Smūgiavo visur, negali pasakyti tiksliai kur. Tikrai smūgių neskaičiavo, buvo sudaužytas. Jis bandė bėgti link gatvės, bet S. Z. jį puolė, bet pavyko grįžti atgal, tada užsirakino ir miegojo. Po to buvo pažadintas policijos. Kada M. J. grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę nežino. 2020-01-24 papildomai liudytoju apklausiamas G. V. nurodė, kad iš S. Z. grįžo vienas į namus ir nuėjo miegoti. Nubudo nuo triukšmo ir beldimo į namo duris. Atrakino duris iš karto pradėjo pulti S. Z. , kuris sudavė kelis smūgius į veidą. Tuo metu jis stovėjo tarpduryje, tarp savo buto ir koridoriaus. S. Z. šaukė "kokį čia pyderą atsivedei, atiduok telefonus. Saugojosi S. Z. smūgių, todėl bėgo į lauką nuo jo, atrodo, kad koridoriuje buvo nugriuvęs, išbėgo į kiemą. Kieme buvo tik G. Z., daugiau jis nieko kieme nematė. S. Z. toliau jį puolė, o jis bėgo iki gatvės, iki kaimynų žalio garažo, kur toliau jį mušė. Jie stumdėsi prie gatvės ir kieme. Vienu metu pabėgo ir grįžo pas save į kambarį, kur užsirakino. Po kiek laiko pas jį į kambarį pasibeldė policijos pareigūnai. Girdėjo kaip kieme G. Z. šaukė, kad S. Z. baigtų muštis. M. J. namo verandoje ar kieme nematė. 2020-01-24 liudytojas G. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, panaudojant manekeną, kur jis stovėjo, kai S. Z. jam sudavė.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra jį matęs (duomenys neskelbtini) mieste. Tame pačiame name, kaip ir jis, gyvena P. K., G. V., namas yra dviejų galų. G. V. gyvena kitame bute, o jis ir P. K. gyvena viename namo gale. P. K. įvykio dieną namuose nebuvo. 2019-12-20 buvo namuose ir miegojo. Įvykio dieną gėrė su P. K., po to jis išvyko į kaimą, paliko alaus, jį išgėrė ir nuėjo miegoti. Į kitą namo pusę retai kada eina, G. V. nematė. Minėtą vakarą užmigo apie 19.30 val., vėliau atsikėlė nusišlapinti ir įsijungė kambaryje šviesą, po to ją išjungė, neužilgo jį išsivedė policijos pareigūnai. Šlapinosi į kibirą, buvusį kambaryje, į lauką eiti nereikėjo. Atsikėlęs girdėjo kieme keiksmažodžius, gali būti, kad kalbėjo ne vienas žmogus. P. K. buvo išvykęs į kaimą, jis naktį grįžti negalėjo. Kai atvyko pareigūnai, jie įbėgo į jo butą, o kambario durys buvo atrakintos, nes miega neužrakinęs durų. Kai pareigūnai išvedė į kiemą, matė, kad namo kieme gulėjo žmogus. Gulėjo netoli verandos, jo nepažįsta, nematė tą vakarą. Į kiemą, kai buvo grumtynės, nebuvo išėjęs, niekas pas jį nebuvo atėjęs. Po įvykio pareigūnas atidengė veidą ir paklausė ar tą žmogų pažįsta. G. V. buvo sutikęs kitą dieną, su juo nesikalbėjo. Veranda yra įėjimas į namą, į jo ir į kitą namo pusę. Veranda bendra, ja naudojasi, nes jos paskirtis įeiti į namą. Įėjimai į namą yra tik per verandą. Pareigūnams nesakė, kad su nužudytu asmeniu prieš tai vartojo alkoholį.

Liudytojas P. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad vykis įvyko 2019-12-20, tą dieną gavo pensiją ir išvyko į kaimą, o grįžo 2019-12-21. Name, kuriame gyvena, leido gyventi pažįstamiems V. R. ir G. V.. Minėtą dieną gavo pensiją ir su V. R. išgėrė butelį degtinės. Po to automobiliu išvyko į kaimą, automobilį vairavo ne pats, važiavo į kaimą, nes turėjo reikalų. Su V. R. butelį gėrė namuose, kitų asmenų nebuvo. G. V. draugo nematė. Namas yra rakinamas, name yra veranda, visos durys rakinamos. Tame name kiti asmenys negyveno. Po įvykio klausė V. R., kodėl kieme padėta žvakutė, jis atsakė, jog padūrė žmogų. V. R. pasakojo, kad nežino ir nematė, kas ten įvyko. G. V. taip pat sakė, kad buvo padurtas žmogus. G. V. pasakojo, kad tas vyras, kuris buvo nužudytas, ateidavo pas jį, apie padūrimą nieko nepasakojo. Įėjimai į namą nėra atskiri, yra bendras įėjimas į koridorių, G. V. turi savo kambarį, jam per jo kambarį nereikia pereiti.

Liudytojas Ž. B., teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-12-20 naktį iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad rastas galimai negyvas žmogus. Atvykęs į įvykio vietą matė ant žemės gulintį pusnuogį vyriškį, jo krūtinėje buvo žaizda. Įvykio vietoje pasitiko GMP medikai, kurie jau buvo nustatę, kad asmuo negyvas. Su kolega aptvėrė aplinką, informavo visus atsakingus pareigūnus. Name rado V. R. ir G. V... Abu buvo neblaivūs, tvirtino apie įvykį nieko nežino. Bendraujant su G. V. ir nustatinėjant įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus su S. Z.. Nuvykus pas S. Z. į butą neįsileido ilgą laiko tarpą. Buvo iškviesta gaisrinė, kurios pareigūnai išlaužė pirmąsias duris. Antras duris atidarė pats S. Z.. S. Z. nužudymo faktą viską kategoriškai neigė. Su S. Z. namuose buvo jo sugyventinė ir du ar trys vaikai. Žiūrėjo prie mokyklos esančių vaizdo kamerų įrašus, juose matėsi, kad du vyriškos ir moteriškos lyties asmenys ateina prie nužudymo vietos.Suprato, kad G. V. nužudytąjį pažinojo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. R. nurodė, kad asmenį galėjo nužudyti G. V., o kitame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „kiti asmenys“ nurodė, kad asmenį nužudė S. Z.. Vieninteliai, kurie nurodė įtariamąjį ir su kuriais bendravo, tai abu namuose buvę asmenys, daugiau su niekuo nebendravo.

Liudytojo S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-12-20 naktį iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), guli galimai nužudytas žmogus. Įvykio vietoje pasitiko GMP medikai, kurie jau buvo nustatę, kad asmuo negyvas. Saugojo įvykio vietą. Vėliau atvyko atsakingi pareigūnai, pradėjo savo darbą, o jie vykdė jų nurodymus. Name rado V. R. ir G. V.. V. R. nesuvokė kas dedasi, buvo girtas, norėjo nustatyti jo blaivumą, tačiau nepavyko. Po kurio laiko jis pasakė, kad nuomojamoje namo pusėje gali būti kitas žmogus, atidarė duris rado G. V.. Jis taip pat buvo neblaivus. Kiti pareigūnai buvo įvykio vietoje, prašė paieškoti nusikaltimo įrankio, bet jo kieme nerado. Apie S. Z. pranešė kiti pareigūnai. Prie S. Z. namo dirbo kiti pareigūnai, kurie S. Z. sulaikė. Nužudyto asmens tapatybė buvo nustatyta, kai jį apžiūrintis ekspertas rado pasą. Nužudytas asmuo gulėjo ant nugaros, buvo nurengtas iki pusės, po kaire puse krūtinėje buvo skylutė. Viršutinė kūno dalis buvo nuoga.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-12-20 naktį atvykus į įvykio vietą, kartu su vairuotoju nuėjo į minėtą kiemą. Lauke buvo prieblanda, blogas apšvietimas. Pamatė, kad guli vyras, jį apžiūrėjo, pasilenkė prie jo, kad galėtų įvertinti gyvybines funkcijas, kvėpavimo nebuvo, pulso neužčiuopė, nebuvo širdies veiklos, kūnas buvo vaškinės spalvos, būdingos staigiai mirčiai. Asmuo dėvėjo džinsus, jo viršutinė kūno dalis buvo nuoga, kilo įtarimas, kad galėjo būti sumuštas. Pakėlė švarką, buvusį ant to asmens, pamatė durtinę žaizdą, to pakako, kad konstatuotų mirtį. Kai atvyko, kūnas gulėjo ant nugaros, rankos atverstos, galva paversta į kairę pusę. Kūnas buvo užklotas miliniu švarku, kūnas iki pusės buvo nuogas, o švarkas užmestas ant jo, ne ant galvos, bet ant kūno iki pusės. Galva visa matėsi, prie jos buvo pasilenkusi. Atvykus jokių asmenų nebuvo. Įvertino, kad tai kriminalinis įvykis, todėl kūną paliko kaip radusi, nes jį turės apžiūrėti kriminalistai, viską paliko kaip buvo. Iškvietė policijos pareigūnus. V. R. asmeniškai nepažįsta, tačiau jį žino kaip pacientą dėl bronchinės astmos priepuolių, ligos jis nesigydo, dažnai pas jį į tą namą važiuoja, ne kartą jam teikė pirmąją medicinos pagalbą. Kai atvyko prie namo, vairuotojui pasakė, kad lange nuo bažnyčios pusės dega šviesa. Atkreipė dėmesį į tai, kad ant kūno nėra braukimo žymių, buvo tik dūrio vieta. Pakako pakelti švarką už skverno, kad pamatytų dūrio žymę. Asmeninių daiktų šalia nebuvo, pasišvietė prožektoriais.

Liudytoja G. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje atliko įtariamojo apklausą ir kitus pirminius veiksmus. Apklausė įtariamąjį S. Z. ir liudytojus G. V. ir įtariamojo sugyventinę G. Z.. G. Z. išaiškino jos teises ir tai, kad ji gali neduoti parodymų. Ji pati viską papasakojo, jos parodymai buvo užrašyti, Liudytoja perskaitė apklausos protokolą prieš pasirašydama, pastabų neišsakė. Visos aplinkybės, užfiksuotos jos apklausos protokole, nurodytos pačios liudytojos žodžiais. Protokole nurodytos apie peilį, yra liudytojos nurodytos aplinkybės. Įtariamajam buvo išaiškinta, kad jis turi teisę tylėti ir neduoti parodymų. Įtariamojo S. Z. apklausa prasidėjo pasiūlius duoti parodymus, jis pats pasakojo įvykio aplinkybes, visas aplinkybes apie peilį nurodė įtariamasis. Vėliau įtariamajam buvo pasiūlyta perskaityti apklausos protokolą, jei būna papildomų klausimų, papildymai būna užrašyti. Gynėjas advokatas dalyvavo visą laiką, nuo pat pradžios. Nebuvo pokalbio apie įtariamojo vaikų padėtį ateityje. Su įtariamuoju apie prokuroro nuomonę dėl apklausos protokolo nekalbėjo. Grasinimų apie vaikų paėmimą nebuvo, nekalbėjo apie prokuroro pyktį dėl apklausos protokolo. Tikslinamieji klausimai buvo užduoti, jei tai pažymėta apklausos protokole, detaliai neprisimena. Pirminį įtarimą suformavo ji, pagal pranešimą buvo surašytas įtarimas. Joks poveikis liudytojai G. Z. nebuvo daromas, nebuvo grasinama vaikų paėmimu. Kiek prisimena, vaikai buvo palikti pilnamečiam asmeniui, kad nereikėtų kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, o G. Z. po apklausos buvo paleista. Jei kiti pareigūnai būtų nurodę, kad kitas asmuo galėjo nužudyti nukentėjusįjį, būtų į juos atsižvelgusi. Po įvykio neturėjo duomenų, kad kažkas kitas galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Liudytoja A. A. – Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, su kaltinamuoju S. Z. atliko tam tikrus veiksmus: teikė įtarimą, atliko parodymų patikrinimą vietoje, įtariamojo apklausas. S. Z. vieną kartą aplinkybes nurodydavo vienaip, kitą kartą kitaip, viskas užfiksuota. Įtariamojo papildomos apklausos protokole antrame lape užfiksuoti parodymai „išeidamas iš namų pas V. aš pasiėmiau peilį, koks pasitaikė ant stalo <..> neprisimenu, kad būčiau išsitraukęs peilį“ užfiksuotos aplinkybės yra iš įtariamojo žodžių. Įtariamasis pats pasakojo. Jei neklysta, tai buvo papildoma įtariamojo apklausa, remiantis pirmąja įtariamojo apklausa turbūt tikslinosi pirmosios apklausos elementus, tokia seka vykdė apklausą. Nebuvo taip, kad įtariamasis davė tokius parodymus, kokių reikia prokurorei. Įtariamojo apklausoje nuo pat pradžių dalyvavo jo gynėjas. Laikėsi visų reikalavimų. Apklausų protokolus visada atspausdina, kad juos perskaitytų, jei reikia, dar kartą kartojama, po kiekvienu protokolu prašo pažymėti, kad perskaitė ir ar viskas teisingai surašyta. Atliko kelias S. Z. apklausas, įtariamojo S. Z. apklausa vyko ir (duomenys neskelbtini). Šiame protokole užfiksuoti įtariamojo parodymai „kažkuriuo metu mane pažadino G. Z. ir pasakė, kad draugai išnešė telefonus <..> mano striukės kišenėje galėjo likti peilis“, aplinkybės apie peilį užfiksuotos iš įtariamojo žodžių. Peiliai buvo rasti. Peilio atpažinimo veiksmo nedarė, šio veiksmo neatliko, nes buvo atlikti kiti veiksmai su peiliu. Apklausos protokole įtariamojo ranka patikslintos kai kurios aplinkybės, jei jo ranka parašyta, vadinasi, jis su kažkuo nesutiko, patikslino. Prierašo tušinuku „papildau – striukės kišenėje, ne kelnių“ raštas yra ne jos, o įtariamojo raštas. S. Z. ir G. G. apklausų protokoluose figūruoja dar vienas asmuo be M. J.. Buvo atlikti visi veiksmai siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Apie pašalinį asmenį įvykio vietoje kalba tik liudytoja G. Z. ir įtariamasis S. Z.. Jų versija patikrinta kitų liudytojų parodymais. Įtariamojo atžvilgiu netaikė jokio pobūdžio smurto. Tikrai nesakė, kad uždarys G. Z. ir atims vaikus. Nebuvo naudojamas joks smurtas prieš G. Z.. S. Z. iki tol nepažinojo, išankstinio nusistatymo prieš jį ar jo gynėjus neturėjo.

2019-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kad kieme, ties priekinės sienos, kairiuoju kampu, ant žemės guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, galva nukreipta į kiemo pusę. Galva padėta ant pakaušio <...>. Raumenų sustingimo nėra.<...> Krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, iškart į vidų nuo spenelio stebime beveik vertikalios krypties, verpstės formos žaizdą, apie 3 cm, iš kurios sunkiasi skystas kraujas. Pilvo kairėje, po šonkaulių lanku stebime įstrižos krypties, lygiais kraštais, verpstės formos žaizdą, apie 1,7 cm.<...> Palto vidinėje kišenėje yra trys popieriaus lapai; šaukimas, teismo nutartis, LR pasas išduotas M. J., gim. (duomenys neskelbtini)., vardu, kurie paimti. Iš namo koridoriuje nuo suoliuko paimtas peilis, namo kambaryje nuo lentynėles paimtas peilis, lauke nuo žolės paimtas peilis su biologiniais ir rankų pėdsakais. (t. 1, b.l. 40-85).

2020-03-19 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): Peilis - stora plastikine pilkos spalvos rankena, bendras peilio ilgis - 15,5 cm, rankenos ilgis - 8,5 cm., geležtės ilgis - 7 cm.-Buteliai ir stiklinė - plastikiniai rudos spalvos buteliai 6 vnt., po 1 litrą talpos (1 butelis pilnas skysčio), 1 vnt. stiklinė stiklo 200 gr. talpos. -Peilis -juodos spalvos plastikine rankena, rankenos galo plastmasine dalis apgadinta matyti metalas, bendras peilio ilgis - 21,5 cm, rankenos ilgis - 10,5 cm., geležtės ilgis - 11 cm.-Mobiliojo ryšio telefonas REDMI paimtas nuo fotelio kambaryje, telefonas yra juodos spalvos, liečiamu ekranu, apačioje užrašas REDMI.-Mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG su plastikiniu įdėklu. Telefonas yra auksinės spalvos, liečiamu ekranu, apačioje užrašas SAMSUNG (paimtas iš adreso (duomenys neskelbtini)).-Dokumentai ir telefono įkrovimo laidas paimti iš mirusiojo M. J. palto kišenės. Ant dokumentų matyti rudos spalvos dėmės, galimai kraujo ( t. 1., b.p. 79).

2020-01-16 VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tikėtina, kad M. J. kairės krūtinės pusės odos durtinė-pjautinė žaizda ir jos projekcijoje, durtinio-pjautinio sužalojimo kanale esantis tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių ir IV šonkaulio viršutinio krašto sužalojimas padarytas tuo pačiu, tyrimui pateiktu peiliu. (t 1., b.l. 107-109)

2020-01-17 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuoplovoje nuo peilio geležties rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gauta vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. J. DNR profiliu. (t 1 ., b.l. 116-117)

2020-01-13 Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas peilis (paimtas 2019-12-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), po nužudymo, yra ūkinės-buitinės paskirties, virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu. Peilio ilgis 33 cm., geležtės ilgis 20,3 cm., geležtės plotas 2,7 cm., storis 0,15 cm., rankenos ilgis 12,7 cm.( t. 1., b.l. 91-93)

2020-01-10 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant peilio (paimto 2019-12-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) po nužudymo) rasti pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka. (t 1., b.l. 99-101)

2019-12-23VTMT specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) duodama išvada, kad M. J. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota M. J. lavono tyrimo metu įvykio vietoje 2019-12-21 apie 1 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo apie 1-4 valandos laiko. M. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.84 o/o etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nurodyta (išvardytos tirtos medžiagos), kad narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų pėdsakų nefiksuota.. Nustatyti sužalojimai: a) kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kiauriniu širdies sužalojimu, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu plokščiu, vienašmeniu, duriančiu-pjaunančiu savybių įrankiu, per odą smigusiu žemyn nukreiptais ašmenimis. turėjusiu neaštrų ar deformuotą smaigalį, ar smaigalio zonos ašmenis ir išreikštas penties briaunas. Žaizdos kanalas: iš kairės į dešinę ir nežymiai iš apačios į viršų. Sužalojimas padarytas netrukus ( ne daugiau kaip kelių minučių laikotarpyje) iki mirties ir sąlygojo mirtį; b) kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su taukinės pažeidimu, kuri galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu netrukus iki mirties duriančių-pjaunančių savybių daiktu, labiausiai tikėtina- tuo pačiu, kaip ir a. punkte aprašyta žaizda. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas įtakos mirčiai neturėjo; c) dešiniojo dilbio odos nubrozdinimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu 12 valandų laikotarpyje iki mirties galimai tuo pačiu įrankiu, kaip ir aprašytos a. ir b. dalyse žaizdos (remiantis rūbų defekto makromorfologiniu vaizdu). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo; d) veido ir kairės plaštakos odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais riboto paviršiaus ploto daiktais 12 valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo; e; dešinės plaštakos poodinė kraujosruva ir pakaušio minkštųjų audinių kraujosruva, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais 3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo ( t. 1., b.l .164-167)

Specialistas L. J. teisme parodė, kad 2019-12-23 atliko teismo medicinos tyrimą M. J., kuris buvo rastas negyvas 2019-12-20. Įvykio vietoje kūną apžiūrėjo specialistas T. Š., remdamasis jo duomenims išvadoje atsakė į pirmąjį klausimą. Nukentėjusiojo kūne buvo rasti sužalojimai, iš kurių dvi žaizdos buvo krūtinės ląstoje ir pilvo sienoje, taip pat odos nubrozdinimai, kurie neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Pagrindinis sužalojimas, aprašytas specialisto išvados 5 p., yra kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kiauriniu širdies sužalojimu, širdis sužalota dešinėje pusėje, dviejose vietose per skilvelius ir prieširdžius. Šis sužalojimas įtakojo mirtį. Sužalojimo kanalo ilgis apie 14,5 cm. Kanalo ilgis gali kisti, nes minkštieji audiniai susispaudžia. Peilis nebuvo pateiktas. Žaizdą siuntė į kriminalistikos laboratoriją Vilniuje, ten galėjo tirti. Žaizdos kanalas eina iš priekio atgal, nežymiai iš kairės į dešinę ir nežymiai iš apačios į viršų, tokiam sužalojimui galėjo būti visokių padėčių, labiausiai tikėtinas vienas dūris, gali būti iš šono. Trauminių poveikių peiliu, tikėtinai, padaryti trys veiksmai – žaizdos krūtinėje, pilve ir dešiniojo dilbio odos nubrozdinimas, kuris nustatytas remiantis atlikta drabužių apžiūra. Mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Patyrus tokį sužalojimą, kadangi sužalojimas padarytas į dešinę širdies pusę, kur spaudimas gerokai mažesnis, žmogus gali ilgiau gyventi iki kol įvyksta dekompensuotas nukraujavimas, kadangi sužalojimas padarytas peiliu, kurio sienelės lygios, širdis gali susispausti, todėl žmogus gali išgyventi kelias minutes. Aktyvius veiksmus iš pradžių gali atlikti, po to sumažėja kraujo kiekis, veiksmų atliekama vis mažiau, kol prarandama sąmonė. Šiuo atveju buvo vidinis kraujavimas. Neblaiviam asmeniui tokio sužalojimo pajutimas yra individualus, nukentėjusiajam nustatytas didelis girtumas. Taip sužalotas žmogus gali atlikti visus savarankiškus veiksmus kelias minutes. Išvados 12 p. nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam būnant tiek horizontalioje, tiek vertikalioje padėtyje, kadangi sužalojimas padarytas priekiniame paviršiuje, galėjo sužalojimas būti padarytas gulinčiam, nukentėjusiojo padėtys galėjo būti įvairios, galėjo būti gulintis. Pats sau savarankiškai pasiekiamose vietose galėjo pasidaryti tokius sužalojimus. Kelias minutes po tokių sužalojimų asmuo gali atlikti veiksmus, šis laiko tarpas priklauso nuo individualių organizmo savybių, maksimaliai iki 5 minučių, detaliau reikėtų klausti kardiochirurgų. Turi omenyje, kad gyvybė užgesta per 5 minutes, o aktyvūs veiksmai priklauso nuo asmens kraujospūdžio, teoriškai iki 3 – 4 minučių. Girtumas reikšmės neturi, nes asmuo nejaučia skausmo, atlieka aktyvius veiksmus, gyvybei įtakos neturi, nebent sutrinka kraujo krešėjimas, bet tokia didelė žaizda negali užkrešėti. Kita žaizda buvo padaryta nukentėjusiojo pilvo sienoje, negali atsakyti, ar ji padaryta iki, ar po mirtį lėmusio sužalojimo, bet labai artimu laiku. Dešiniojo dilbio sužalojimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas, tik odos nubrozdinimas, dešinė palto rankovė buvo pradurta, mažai tikėtina, kad dešiniarankis sau sužalotų dešinį dilbį. Pjautinės žaizdos gylis buvo nedidelis, 5,5 cm ilgio per pilvo sieną, viduje nebe giliai. Žaizdos kampas krūtinėje buvo iš kairės į dešinę, iš priekio atgal, iš apačios į viršų, o pilve labai panašus – iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, labai nedideliu skirtumu, nedidelis, kelių laipsnių kampas. Abu sužalojimai iš kairės į dešinę. Dėl savęs sužalojimo galimybės reikia žiūrėti į sužalojimų visumą, pavyzdžiui, jeigu būtų padaryta 19 žaizdų, kurios visos įtakotų mirtį, tai tikimybės būtų mažai, reikšmingas skaičius. Jei sužalojimas ranka pasiekiamojo vietoje, galima tvirtinti, kad asmuo susižalojo pats, išskyrus nugaros sritį. Aktyvius veiksmus galėjo atlikti kelias minutes, šiuo atveju buvo didelis nukraujavimas, turėjo praeiti laiko. Jei padarytas sužalojimas į širdį, žmogui nugriuvus, nukraujavimui neturi reikšmės ar žmogus stovi, ar guli, kraujavimas vienodas. Jei miršta ne iš karto, kraujavimas vyksta, kol veikia širdis. Žaizdos pradžia padaryta netoli kairiojo spenelio, truputį dešiniau, arčiau vidurio, pažeista širdies dešiniojo skilvelio viršūnė, ji arti vidurio linijos, ji buvo giliai organizme. Sužalojimas buvo netoli kūno vidurio.

Iš Bendrojo pagalbos centro (Klaipėdos skyriaus) gauta skaitmeninio pokalbio kopija, kuri įrašyta į CD laikmeną ir apžiūrėta (atlikta stenograma) daiktų apžiūros metu (CD laikmena perduodama kartu su byla). Nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019-12-20 23.10 informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-12-20 23.30 iš GMP felčerės telefono nr. ( t. 1., b.l. 124-127).

2020-01-09 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateiktas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos stebėjimo kameros su įrašais 2019-12-20. ( t. 1., b.l. 24)

2020-03-19 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD-R diskas su vaizdo įrašais ir nurodyta, kad, atidarius dokumentą pavadinimu "000002424000001" matyti vaizdo įrašas. Viršutiniame kairiame ekrano kampe matyti data 2019-12-20 ir laikas (įrašas prasideda 22.36 val. ir baigiasi 23.59 val.), apatiniame dešiniame ekrano kampe matyti užrašas Kam 4 vid.ki. Įvykio vieta yra ekrano viršutiniame kairiame kampe tarpe tarp pilkos spalvos vieno aukšto pastato ir tolumoje matomo šviesos šaltinio.Peržiūrint įrašą maždaug apie 23.04 val. ekrano kairiame kampe tarpe tarp pilkos spalvos vieno aukšto pastato ir tolumoje matomo šviesos šaltinio, matyti tamsios spalvos figūros - žmonių, kurios tarpusavyje stumdosi. Vėliau kai besistumdydamos jos išeina į šviesą (ant šaligatvio), matyti, kad stumdosi 2 žmonės (jų identifikuoti nėra galimybės). Tada link jų išeina dar viena tamsi žmogaus figūra ir bando juos skirti (23.04.46 val. padaryta vaizdo įrašo nuotrauka, Fotolentelė Nr. 1). Visos 3 figūros stumdosi toliau ir nueina giliau į kiemą, jų nebesimato, bet tarpais vėl pasimato 23.06.05 val. - 23.06.35 val.. Tada 23.08.05 val. matyti kaip 3 žmogaus figūros iš kiemo (kairėje iš tamsos) grįžta ant šaligatvio, ir įjungia stiprų šviesos šaltinį eina atgal į kiemą (23.08.19 val. padaryta vaizdo įrašo nuotrauka, Fotolentelė Nr. 2, X apibrėžta pažymėta šviesos šaltinio vieta). Toliau nieko nevyksta ir 23.29.02 atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Matyti, kaip medikai eina į kiemą (į tamsą) (23.29.44 val. padaryta vaizdo įrašo nuotrauka, Fotolentelė Nr. 3), vėliau jie vaikšto link kiemo ir automobilio. Vaizdo įrašas baigiasi 23.59 val. Atidarius dokumentą pavadinimu "000002532000201" matyti vaizdo įrašas, toks pat kaip ir pirmame vaizdo įraše, nes filmuoja ta pati vaizdo įrašymo kamera, įrašas prasideda 22.05 val. ir baigiasi 22.36 val.. Peržiūrėjus šį įrašą matyti, kad tyrimui naudingos informacijos nėra. Atidarius dokumentą pavadinimu "000002554000001" matyti vaizdo įrašas, toks pat kaip ir pirmame vaizdo įraše, nes filmuoja ta pati vaizdo įrašymo kamera, įrašas prasideda 23.11 val. ir baigiasi 23.47 val.. matyti tas pats vaizdas kaip ir pirmame įraše. Atidarius dokumentą pavadinimu "000002626000001" matyti vaizdo įrašas, toks pat kaip ir pirmame vaizdo įraše, nes filmuoja ta pati vaizdo įrašymo kamera, įrašas prasideda 23.47 val. ir baigiasi 23.59 val.. Įraše matyti kaip vaikšto greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir jau atvykę policijos pareigūnai, taip pat matyti kaip policijos pareigūnai juosta užtveria įvykio vietą (23.56.52 val. padaryta vaizdo įrašo nuotrauka, Fotolentelė Nr. 4) ( t 1., b.l. 26-32).

2020-03-16 Tarnybiniame pranešime dėl telefono paieškos nurodyta, kad po 2019-12-20 įvykdyto nusikaltimo laikotarpyje nuo 2019-12-20 iki 2020-03-05 telefonu, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), buvo pasinaudota vieną kartą įdedant Tele2 sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi pradžia 2020-01-07 13:14 val., pabaiga 2020-01-07 13:14 val. Elektroninių ryšių ir dalyvių užklausimų sistemoje 2020-03-12 atlikus paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Tele2 ir yra išankstinės apmokėjimo paslaugos naudotojas (IAP), tai yra priklausomybės neturi. Likusią laiko dalį nuo 2020-01-07 iki 2020-03-05 telefonu, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), niekas nesinaudojo. Nesinaudojant telefonu elektroninių ryšių ir dalyvių užklausimų sistema neturi duomenų apie telefono buvimo vietą, asmenis besinaudojančiais telefonu ar kitos tyrimui reikšmingos informacijos telefono suradimui, telefonas yra nesurastas.(t.1., b.l. 159)

2020-01-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš morgo buvo paimti mirusiojo M. J. rūbai, kurie 2020-03-19 apžiūrėti surašant daiktų apžiūros protokolą ir, kuriame nurodyta, kad kelnės - džinsinės, tamsiai mėlynos spalvos, ant kelnių priekinės dalies klešnių: dešinėje ir kairėje pusėse yra rudos spalvos dėmės galimai kraujo.-Paltas - juodos spalvos, medžiaginis. Palto priekinėje dalyje matyti 4 vnt. apgadinimų (suplėšymų), jie pažymėti Nr. 1, 2, 3, 4. Palto suplėšymas pažymėtas Nr. 1 (kairėje, viršutinėje palto dalyje), teis krūtinės sritimi, apie 1 cm pločio, lygiais kraštais, kiauryminė (tokia pat ir vidinėje pusėje, pamušale). Palto suplėšymas pažymėtas Nr. 2 (kairėje, apatinėje palto dalyje), teis palto kišenės storuoju atvartu, apie 1 cm pločio, lygiais kraštais, kiauryminė (tokia pat ir vidinėje pusėje, pamušale). Palto suplėšymas pažymėtas Nr. 3 (dešinės rankovės apačioje), teis apatine dalimi, apie 1 cm pločio, lygiais kraštais, kiauryminė (tokia pat ir vidinėje pusėje, pamušale). Palto suplėšymas pažymėtas Nr. 4 (dešinės pusės apatinėje palto dalyje L formos įplyšimo) lygiais kraštais, nekiauryminis (pamušalas nesuplyšęs). Palto išorinėje pusėje akivaizdžių dėmių nestebima. ( t 1., b.l. 177-193)

2020-09-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019-12-20 G. Z. priklausančio telefono „Huawei P20 (duomenys neskelbtini) vagystės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p., mirus telefoną pagrobusiam asmeniui M. J.. Atlikus pagrobto telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad pagrobtu telefonu buvo naudotasi (duomenys neskelbtini) mieste. ( t. 5., b.l. 59-61).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo S. Z. kaltė tyčia peiliu smogus nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, tuo padarius krūtinės ląstos žaizdą su kiauriniu širdies sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ir nuo ko M. J. mirė įvykio vietoje, yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017, 2K-95-489/2018). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-193/2014).

Kaltinamasis S. Z. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (pripažino aplinkybę, kad buvo įvykio vietoje, tačiau peilio su savimi neturėjo, su nukentėjusiuoju M. J. nekonfliktavo ir jo nesužalojo), tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamojo S. Z. kaltę.

Kaltinamojo S. Z. teisme duoti parodymai, kad jis peilio su savimi neturėjo, su nukentėjusiuoju M. J. nekonfliktavo ir jo nesužalojo, paneigti jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Z., kitą dieną po įvykio apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad buvo pakeltas iš miegų ir supyko, jog draugai paėmė telefonus. Įėjęs į namo vidų verandoje sutiko M. J. ir G. V., tarp jų įvyko konfliktas, pradėjo stumdytis. Susistumdė su M. J. ir G. V.. Galėjo susistumdymo metu abiem suduoti. Kuriuo momentu galėjo išsitraukti peilį, paaiškinti negali, galėjo peiliu durti M. J. (t. 1, b. l. 139-141). Papildomai įtariamasis S. Z. tvirtino, jog išeidamas iš savo namų pasiėmė peilį, kurį, kaip nurodė savo ranka rašydamas po apklausos protokolu, įsidėjo į striukės kišenę. Verandoje sutiko du žmones, vienas iš jų M. J., kurį atpažino iš ūgio ir sudėjimo. (t. 1, b. l. 149-161). Dar kartą papildomai apklaustas įtariamasis S. Z. parodė, kad kabino girliandas ir jo striukės kišenėje galėjo likti peilis. Verandoje matė 2 žmones, bet jų neatpažino, galimai po dešine galėjo būti M. J. (t. 1., b. l. 182-185). Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, nurodė minėtas sau nenaudingas įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis S. Z. teisme nurodė, jog parodymus davė įtakotas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, tačiau šie jo parodymai paneigti ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnių G. Z. ir A. A. – Z. parodymais. Nustatyta, kad policijos pareigūnė G. Z. atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus iš karto po įvykio, o pareigūnė A. A. – Z. tolimesnį ikiteisminį tyrimą kaltinamojo S. Z. atžvilgiu. Abi liudytojos patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą įtariamajam S. Z. ar liudytojai G. Z. jokios neteisėtos įtakos nedarė ir jų parodymų neįtakojo. Visas apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes apie peilį ir konflikto dėl telefonų eigą nurodė įtariamasis. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi įtariamojo protokoluose užfiksuotos aplinkybės atitinka byloje apklausų metų nurodytoms aplinkybes ir kitiems surinktiems duomenims, liudytojos yra policijos pareigūnės, kurioms keliami didesni moralės reikalavimai nei įprastam žmogui, jos parodymus davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų suinteresuotos bylos baigtimi. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu S. Z. ne kartą buvo apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl teismas kaltinamojo parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja liudytojų parodymams, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kaltinamojo S. Z. teisme duoti parodymai paneigti ir kitais byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, liudytojos G. Z. teik ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme duotais parodymais. Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Z. parodė, kad S. Z. buvo supykęs ir ėjo aiškintis pas G. V. dėl dingusių telefonų. Namo verandoje sutiko M. J., kurio pareikalavo grąžinti telefonus. Išgirdo triukšmą ir suprato, kad kilo konfliktas tarp S. Z. ir M. J.. Ji išėjo į lauką, bėgo aplink namą ir beldė į langus, kvietė G. V. išeiti. Kai grįžo iki durų pamatė, kad S. Z. toliau lauke grumiasi su M. J.. Grumtynių metu S. Z. pastūmė M. J., jis krito ant šono, tada ant nugaros ir daugiau nesikėlė. Priėjusi prie M. J. kūno pamatė netoli gulintį peilį ir dukters telefoną. Peilis juodomis kriaunomis, suprato iš jos namų, peilį numetė į šoną. Po to vyko stumdymasis ir grumtynės tarp S. Z. ir G. V. (2 t., b. l. 60-61). Labai svarbu tai, kad pirminius parodymus liudytoja G. Z. davė kitą dieną po įvykio, praėjus vos kelioms valandoms po nužudymo, būdama visiškai blaivi, todėl dėl trumpo laiko nuo įvykio iki apklausos negalėjo pamiršti jos matytų aplinkybių. Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, tuo pačiu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytoja G. Z. analogiškas nurodė grumtynių aplinkybes, jog pradžioje S. Z. grumėsi su M. J., grumtynių metu S. Z. pastūmė M. J., jis krito ant žemės ir daugiau nesikėlė (2 t. b. l. 65-69, 106-108). Teisme liudytoja G. Z. parodė, jog S. Z. ir M. J. konfliktavo ir stumdėsi pradžioje namo verandoje, po to kieme, tačiau teigia, jog M. J. pastūmimo fakto nematė, tačiau matė jį jau gulintį ant žemės. Liudytojos G. Z. parodymai, jog konfliktas su tarp S. Z. ir G. V. vyko po to, atitinka liudytojo G. V. parodymus, kad atėjus S. Z. miegojo, atidarius kambario duris kaltinamasis buvo agresyvus, jį užsipuolė, sudavė smūgius, bandė bėgti link gatvės. S. Z. jį vijosi ir toliau puolė, stumdėsi prie gatvės ir kieme, grįžęs į kambarį užsirakino. Konflikto tarp kaltinamojo S. Z. ir nužudytojo M. J. nematė. Grumtynių tarp kaltinamojo S. Z. ir liudytojo G. V. eiga užfiksuota įvykio vietos vaizdo įraše 2019-12-20 nuo 22.36 val. iki 23.59 val. ( t 1., b. l. 26-32). Vaizdo įraše matyti kaip 23.04 val. tamsios spalvos figūros - žmonių, kurios tarpusavyje stumdosi. Vėliau, kai besistumdydamos jos išeina į šviesą (ant šaligatvio) matyti, kad stumdosi du žmonės (S. Z. ir G. V.). Tada link jų išeina dar viena tamsi žmogaus figūra (G. Z.) ir bando juos skirti. Visos trys figūros stumdosi toliau ir nueina giliau į kiemą, jų nebesimato, bet tarpais vėl pasimato 23.06.05 val. - 23.06.35 val.. Tada 23.08.05 val. matyti kaip 3 žmogaus figūros iš kiemo (kairėje iš tamsos) grįžta ant šaligatvio ir eina atgal į kiemą. 23.29.02 val. atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų G. Z. ir G. V. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nes jie atitinka ir kitus bylos duomenis. Tai, kad liudytojos G. Z. parodymuose yra kai kurie nežymūs neatitikimai (t. y. apie M. J. pastūmimo aplinkybes), teismo nuomone, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui. Netikėti G. Z. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš S. Z., ji sutiko duoti parodymus ir juos davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytoja būtų turėjusi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar jį nepagrįstai apkaltinti. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad liudytoja G. Z. yra kaltinamojo šeimos narė, todėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis itin didelis. Liudytojos G. Z. parodymais, kurios patvirtina S. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti bylos duomenys, nustatyta, kad S. Z. ir M. J. įvykio dieną kartu girtavo, o konfliktas kilo dėl pagrobtų telefonų, kaltinamajam namo verandoje sutikus M. J. ir pradėjus smurtinio pobūdžio veiksmus, kurie peraugo į grumtynes ir baigėsi M. J. mirtimi.

Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo S. Z. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį M. J. – ir nukentėjusiojo M. J. mirties būtų įsiterpę kiti asmenys ar pašalinės veikos, turėję įtakos M. J. mirčiai. Iš liudytojų G. V., V. R. ir P. K., D. K., Ž. B. ir S. S. parodymų matyti, kad G. V. be S. Z. ir G. Z. įvykio vietoje daugiau nieko nematė. V. R. miegojo ir iš kambario nebuvo išėjęs, kol pas jį neužėjo policijos pareigūnai. Namo šeimininkas P. K. buvo išvykęs. Greitosios pagalvos darbuotoja D. K. atvykusi įvykio vietą prie M. J. kūno ar netoliese jokių asmenų nepastebėjo. Policijos pareigūnai Ž. B. ir S. S. bendravo tik su byloje nustatytais asmenimis, apie galimą dar vieno asmens buvimą konflikto metu pareigūnams nebuvo nurodyta. Be to, minėtame įvykio vietos vaizdo įrašė (t 1., b. l. 26-32) užfiksuotos netoli įvykio vietos vykusios S. Z. ir G. V. grumtynės, kurių metu G. Z. juos bandė skirti, tačiau nuo įvykio pradžios ir iki atvykstant greitosios pagalbos ekipažui nematyti jokių kitų įvykio vietoje buvusių asmenų. Kaltinamasis S. Z. ir liudytoja G. Z. apklausti kitą dieną po įvykio teigė, jog įvykio metu buvo tik M. J. ir G. V., apie galimai buvusį dar vieną asmenį namo verandoje nurodė tik vėlesnių apklausų metu, tačiau jo apibūdinti negalėjo ir nenurodė, jog šis asmuo įvykio metu konfliktavo su M. J.. Pažymėtina ir tai, įvykio metu dingęs ir vėliau atsiradęs vienas iš pagrobtų telefonų patvirtina tik šio telefono pagrobimo ir jo neradimo faktą , o ne dar vieno asmens galimą dalyvavime konflikte, kaip teigia kaltinamasis ir jo gynėjas. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir liudytojos paaiškinimai, jog įvykio vietoje galėjo būti dar vienas asmuo, kuris galėjo sužaloti M. J., prieštarauja paminėtiems įrodymams, todėl vertinami kaip siekis S. Z. kaltę perkelti kitam asmeniui, taip išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis G. Z. parodymais, po įvykio nurodžius kur ieškoti, įvykio vietoje rastas pagrindinis įkaltis – peilis, kuriuo buvo nužudytas M. J. (t. 1, b. l. 40-85). Ant peilio rastas kraujas, priklausantis M. J. (t 1., b. l. 107-109). Nustatyta, kad sužalojimas, dėl kurio mirė M. J., galėjo būti padarytas pateiktu peiliu (t. 1, b. l. 116-117). Šis peilis ūkinės-buitinės paskirties, virtuvinis peilis (t. 1., b. l. 91-93). Teismo posėdžio metu liudytojai G. Z. buvo parodyti visi trys įvykio vietoje rasti peiliai, liudytoja virš minimą peilį atpažino kaip rastą prie M. J. kūno ir dingusį iš jos namų, nes tokį virtuvinį peilį turtėjo ir po įvykio namuose neberado (t. 4, b. l. 142). Akivaizdu, jog G. Z. šį peilį sviedė tolyn nuo M. J. kūno išsigandusi, kad įkaltis nebūtų susietas su jos namais. Kaip jau buvo paminėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Z. pripažino, jog išeidamas iš savo namų pasiėmė peilį. Šie duomenys patvirtina, kad M. J. buvo sužalotas įvykio vietoje rastu virtuviniu peiliu, kurį iš savo namų pasiėmė ir į įvykio vietą atsinešė kaltinamasis S. Z..

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. konstatuotos durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, padarytos aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su taukinės pažeidimu, dešiniojo dilbio odos nubrozdinimas, padarytos tuo pačiu aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu. M. J. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, kuris komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo ( t. 1., b. l .164-167). Medicinos ekspertas L. J., kuris atliko mirusiojo M. J. kūno tyrimą, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog M. J. padarytos dvi žaizdos buvo krūtinės ląstoje ir pilvo sienoje, taip pat odos nubrozdinimas rankoje, sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais duriančių-pjaunančių savybių daiktu. M. J. mirtį sąlygojo kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kiauriniu širdies sužalojimu, širdis sužalota dešinėje pusėje, dviejose vietose per skilvelius ir prieširdžius. Po to, sužalotas M. J. galėjo atlikti visus savarankiškus veiksmus kelias minutes. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad mirusiojo kūne padaryti sužalojimai atitinka jo palte esančius kiauryminius sugadinimus. Kaip matyti, M. J. palto priekinėje dalyje rasti keturi 1 cm pločio kiauryminiai apgadinimai, teis krūtinės sritimi, palto kišenės storuoju atvartu, dešinės rankovės apačioje, bei palto apatinėje dalimi, padaryti duriamu-pjaunamu įrankiu, analogiškose vietose, kuriuose padaryti sužalojimai ant mirusiojo kūno (t 1., b. l. 177-193). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo dešiniojo dilbio odos nubrozdinimas, kai nurodyta specialisto išvadoje, padarytas vienu trauminiu poveikiu 12 valandų laikotarpyje (ne prieš 12 valandų) iki mirties ir galimai tuo pačiu įrankiu, o tai reiškia, įvertinus nustatytas aplinkybes, visi trys kaltinamajam inkriminuojami sužalojimai padaryti tuo pačiu metu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog M. J. būtų linkęs žalotis ar pats save sužalojęs įvykio metu. Šios specialisto išvadoje nustatytos ir eksperto paaiškintos M. J. sužalojimo aplinkybės sutampa su liudytojos G. Z. nurodytomis aplinkybėmis ir kitais bylos duomenimis bei leidžia teismui daryti išvadą, jog konflikto metu kaltinamasis S. Z. peiliu tris kartus dūrė M. J. į krūtinę, pilvą ir dešinę ranką, po mirtino smūgio į krūtinės ląstą M. J. dar atliko grumtynių veiksmus, tačiau po kurio laiko krito ant žemės ir nebejudėjo.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, vertindamas teismo posėdyje ištirtus įrodymus, vertindamas įrodymus atskirai ir lygindamas juos tarpusavyje, bei įrodymų visetą, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo S. Z. veiksmų, smūgio peiliu tris kartus M. J. į krūtinę, pilvą ir dešinę ranką, į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbias kūno vietas, ir padarinių – M. J. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė sužalojimai, kurie padaryti S. Z. peiliu dūrus M. J. į krūtinę, tuo padarius kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kiauriniu širdies sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ir nuo ko M. J. mirė įvykio vietoje.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusio mirties. Kaltinamasis S. Z. smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą ir krūtinę, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamasis S. Z. nenorėjo nukentėjusiojo mirties, kaip matyti, po įvykio iškvietė pagalbą, tačiau panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas suduodant 3 dūrius peiliu, iš kurių 2 į pavojingas gyvybei vietas, liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Z., veikdamas netiesiogine tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam M. J. į krūtinę, pilvą, dešinį dilbį, padarydamas dešinio dilbio odos nubrozdinimą, kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo sienos žaizdą, kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kiauriniu širdies sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ir nuo ko M. J. mirus įvykio vietoje, taip tyčia nužudė M. J., todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikaltimos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis S. Z. neneigia, kad 2019-12-20 prieš įvykį būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau teigia, kad įvykio metu buvo jau blaivus ir tik grįžęs į namus išgėrė alaus. Tokie kaltinamojo parodymai pilnai paneigti byloje esančiais įrodymais. Pirmiausia, praėjus daugiau kaip 4 val. valandoms po įvykio, 2019-12-21 03.30 val. alkotesteriu S. Z. nustatytas 1,55 promilių girtumas (t. 2., b. l 124). Pats kaltinamasis S. Z., liudytojai G. Z. ir G. V. parodė, jog 2019 m. gruodžio mėn. 20 d. S. Z. nuo 11-12 val. iki vakaro vartojo alkoholius gėrimus - alų, G. V. ir M. J. atsinešė 10 plastikinių butelių „(duomenys neskelbtini)“ po 1 litrą alaus, kurio stiprumas 6 laipsnių, kartą ėjo papildomai nusipirkti alaus, alkoholio vartojimo metu dar esant draugams, S. Z. užmigo, o pabudęs iškarto išėjo pas G. V. aiškintis dėl dingusių telefonų. Atsižvelgiant į paminėtą, kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nustatyta, kad S. Z. apsvaigęs nuo alkoholio buvo jau prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jo savikontrolę, taigi apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis S. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis 38 metų amžiaus, vedęs (t. 4, b. l. 149), kartu su žmona augina keturis nepilnamečius vaikus, vieną savo (šiuo metu paskirta laikina globa močiutei G. T.) ir tris žmonos iš ankstesnių santuokų (t. 4, b. l. 150), Lietuvos Respublikoje neteistas, 2010-01-21 I. L. teismo nuosprendžiu teistas už neteisėtą laisvės atėmimą ir grupinį išžaginimą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2011-11-11 (duomenys neskelbtini) teismo atleistas nuo bausmės (t. 3., b. l. 172-193; t. 4 b. l. 2-13), vykdė individualią veiką (t. 4, b. l. 19), ne kartą baustas administracine tvarka, per paskutinius penkis metus iki 2019-01-09, 14 kartų, administracinius nusižengimus daro neblaivus, dalis paskirtų baudų nesumokėta (t. 4, b. l. 21-31), (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 167), S. Z. praeityje nebuvo nustatyta lėtinių ar ūminių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuotos veikos padarymo metu (t. 2, b. l. 194).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam S. Z. už nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlė ypač sunkias bei nepataisomas pasekmes, buvo daugiau atsitiktinis, išprovokuotas vartoto alkoholio ir šeimai priklausančių telefonų pagrobimas. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Bausmės atlikimo pradžia S. Z. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-12-21 iki 2020-11-19 bei laikotarpis iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam S. Z. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, sąlyga nėra pakitusi, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keletu jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – apriboti galimybę ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali slėptis nuo teismo bei nuosprendžio įvykdymo. Remiantis išdėstytu, kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. C. ieškinys

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 577,93 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 16-20).

Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji D. J. dėl M. J. nužudymo patyrė turtinę žalą (laidojimo paslaugos, gedulingi pietūs ir kt.), kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl priteistina iš S. Z. (t. 2, b. l. 17-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, pasekmes, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, t. y. kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusioji D. J. (motina) neteko artimo žmogaus - sūnaus, dėl to patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Teismas konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. Z. yra vidutinio amžiaus ir darbingas, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiama ir į tai, kad S. Z. turto neturi, kartu su sutuoktine augina keturis (vieną savo ir tris sutuoktinės) nepilnamečius vaikus. Teismas įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes ir nuteistojo S. Z. asmenybę, nukentėjusiajai priteistinų neturtinės žalos dydžius sumažina, nes jie akivaizdžiai per dideli ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, teismų praktika panašaus pobūdžio, kad nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir artimo žmogaus netekimą, atitinka – 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje, jog nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama apie 16 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-511/2016, 2K-267-942/2017, 2K-205-976/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018 ir kt.).

Tenkinus iš dalies nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl 1577,93 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, be to, atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu aplinkybės, dėl kurių buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra išnykusios, todėl siekiant byloje ir toliau užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, S. Z. pratęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias lėšas nurodytose sąskaitose, nekeičiant prokurorės nutarimu nustatytų sąlygų. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

VI. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Peiliai 3 vnt., mobiliojo ryšio telefonas REDMI, dokumentai ir krovimo laidas, paimti 2019-12-21 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini); buteliai ir stiklinė, paimti 2019-12-21 Įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini); mirusiojo M. J. kojinės, apatinės kelnaitės, batai, kelnės, paltas; mirusiojo M. J. plaukų ir panagių pvz.; daktiloskopinės kortelės su M. J., S. Z., G. Z. (G.) antspaudais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, paimtas 2019-12-21 Įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), ir iš S. Z. paimtas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG Galaxy A5 su SIM kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. Z..

Keturios skaitmeninės laikmenos (CD), -3 vnt. su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, - 1 vnt. BPC 112 iškvietimo įrašas, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią S. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-12-21 iki 2020-11-19 bei laikotarpį iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Z. pratęsti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai D. J. priteisti iš S. Z. 1 577,93 Eur ( tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus devyniasdešimt tris centus) turtinės ir 15 000 Eur ( penkioliktą tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės 2020 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo S. Z. pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Peilius 3 vnt., mobiliojo ryšio telefoną REDMI, dokumentus ir krovimo laidą, paimti 2019-12-21 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini); butelius ir stiklinę, paimti 2019-12-21 Įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini); mirusiojo M. J. rūbus - kojines, apatines kelnaites, batus, kelnes, paltą; mirusiojo M. J. plaukų ir panagių pavydžius, daktiloskopines korteles su M. J., S. Z., G. Z. (G.s) antspaudais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, paimtas 2019-12-21 Įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), ir iš S. Z. paimtą mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG Galaxy A5 su SIM kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. Z..

Keturias skaitmeninės laikmenas (CD), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam S. Z. nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.