- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 2A-1287-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18086-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos
- Atsakovas
- „BTA Insurance company“ SE
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Algirdo Auruškevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (trečiojo asmens) R. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimo pagal ieškovo valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos ieškinį atsakovui „BTA Insurance company“ SE, vykdančiam savo veiklą per filialą Lietuvoje, trečiajam asmeniui R. B. individualiai įmonei dėl draudimo išmokų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 47 827,07 Lt draudimo išmoką, 430,65 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas organizavo medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą, kurio trečią, ketvirtą ir penktą pirkimo dalis laimėjo trečiasis asmuo R. B. individuali įmonė. Su konkurso laimėtoju buvo sudarytos Miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartys. Užtikrinant, kad sutartyse numatytos prievolės bus įvykdytos tinkamai, trečiasis asmuo ieškovui pateikė atsakovo išduotus laidavimo draudimo raštus. Minėtais raštais atsakovas įsipareigojo, kad sumokės ieškovui draudimo išmoką dėl patirtų nuostolių, kurie neviršija 21 053,57 Lt. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartis, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartis. Ieškovas, sudarydamas sutartis su naujais rangovais trečiojo asmens neatliktiems darbams įvykdyti, patyrė tiesioginius nuostolius dėl kainų už miško ruošos darbus skirtumo. Paskelbus naują konkursą miško ruošos darbų pirkimui, darbai buvo nupirkti didesne kaina, nei buvo nupirkti iš trečiojo asmens pagal nutrauktas sutartis. Atsakovui visi reikalingi dokumentai buvo įteikti 2011-08-17, tačiau draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Be to, Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-25 sprendimu civilinėje byloje pagal R. B. individualios įmonės ieškinį VĮ Kupiškio miškų urėdijos sprendimus vienašališkai nutraukti 2010-01-04 Miško ruošos ir miško ūkio paslaugų teikimo sutartis Nr. 05-03, Nr. 05-04 ir Nr. 05-05 pripažinti nepagrįstais ir juos panaikinti atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2011-05-26 nutartimi paliko nepakeistą Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą. Ieškinio senatis negali būti taikoma, kadangi teismas sprendė dėl minimų sutarčių nutraukimo teisėtumo. Ieškovas, gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuota, jog sutartys buvo nutrauktos pagrįstai, 2011-05-31 pateikė draudimo bendrovei raštą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Po to dar papildomai ieškovas teikė dokumentus pagal visus atsakovo pareikalavimus, tačiau 2011-10-06 gavo iš atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad R. B. neteisėtų veiksmų fakto konstatuoto teismo, nepakanka draudimo išmokai išmokėti. Ieškinio senatis turėtų būti taikoma nuo šio paskutinio atsakovo rašto gavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo minimoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas draudimo išmokos mokėjimo bei ieškovo patirtų nuostolių dydžio klausimas, priešingai, teismas priteisė dalį reikalaujamos sumos už atliktus darbus iš urėdijos rangovui R. B. individualiai įmonei. Be to, laidavimo raštuose buvo nurodyta, jog draudikas mokės išmoką, naudos gavėjui pateikus dokumentus, pagrindžiančius reikalaujamos sumos dydį. Tačiau naudos gavėjas iki šiol nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių patirtus nuostolius. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2010-06-30, ir jau tuomet suprato, kad išmoka nebus mokama. Laidavimo sutartis įsigaliojo 2010-04-01. Sutarties sąlygos buvo suprantamos, taip pat ir sutarties sąlyga, numatanti, kad laidavimo raštas nustoja galioti, jeigu sutartis bus nutraukta naudos gavėjo iniciatyva. Atsakovas jokiu būdu neatsako už nuostolius, patirtus po to, kai sutartis buvo nutraukta. Taip pat draudimo apsauga negaliojo iki 2010 m. balandžio 1 d., t.y. sutarties pasirašymo, kadangi šalys nebuvo susitarę dėl retroaktyvios apsaugos. Draudimo apsauga galiojo nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. Draudimo taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudikas neturi teisės mokėti draudimo išmokos, jeigu su tuo nesutinka draudėjas arba nėra teismo sprendimo, patvirtinančio, kad draudimo išmoką reikia mokėti. Šios sutarties specifika yra ta, jog išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas turi teisę reikalauti šią sumą susigrąžinti iš kalto asmens. Nuostoliai galėtų būti skaičiuojami tik už Skapiškio girininkijoje neiškirstą medieną, kadangi joje buvo iškirsta mažiau, Subačiaus girininkijoje medienos buvo iškirsta daugiau, o Šimonių girininkijoje buvo iškirsta mažiau tik 15 kubų medienos. Ieškovas pats neatsargiais veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir galimai patyrė didesnių nuostolių dėl pirkimų išskaidymo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pripažino, kad 2010-01-04 sutarties Nr. 05-03 iš dalies tinkamai neįvykdė – neparuošė viso sutarto kiekio medienos, tačiau ne dėl trečiojo asmens kaltės. Nesutiko, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas suteikė teisę reikalauti draudimo išmokos, nes šis teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, ar trečiasis asmuo vykdė sutartį draudžiamuoju periodu. Nurodė, kad pagal 2010-01-04 sutartį Nr. 05-04 (Subačiaus girininkija) trečiasis asmuo įsipareigojimus net viršijo pagaminęs 6,75 kub. m. medienos daugiau. Pagal 2010-01-04 sutartį Nr. 05-05 (Šimonių girininkija) pagamino 15,51 kub. m. medienos mažiau (neviršijant 20 proc. leidžiamo nukrypimo (sutarties 1.2 p. priedas-pastaba)), todėl draudiminio įvykio nėra. Ieškovas trečiajam asmeniui nebeleido kirsti miško nuo 2010-06-29 pretenzijos, nors sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė 2010-07-20.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-19 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovui iš atsakovo 47 827,07 Lt dydžio draudimo išmoką, 430,65 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3484,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai 238 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo R. B. individuali įmonė dalyvavo ieškovo VĮ Kupiškio miškų urėdijos organizuotame konkurse miško ruošos ir miškų ūkio paslaugoms teikti ir buvo pripažintas laimėtoju Subačiaus, Skapiškio ir Šimonių girininkijoje. Trečiasis asmuo ir ieškovas 2010-01-04 pasirašė miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis Nr. 05-03, Nr. 05-04 ir Nr. 05-05. R. B. individuali įmonė ieškovui VĮ Kupiškio miškų urėdijai pateikė atsakovo išduotus laidavimo draudimo raštus: Nr. SĮLD 037017, Nr. SĮLD 037023 ir Nr. SĮLD 037026 (2010-01-04 sutarčių Nr. 05-03, 05-04, 05-05 įvykdymo užtikrinimui). Minėtais raštais atsakovas įsipareigojo, kad sumokės ieškovui draudimo išmoką dėl patirtų nuostolių, kurie neviršija 21 053,57 Lt pagal draudimo raštą Nr. SĮLD 037017, 12 753,53 Lt pagal draudimo raštą Nr. SĮLD 037023 ir 14 019,97 Lt pagal draudimo raštą Nr. SĮLD 037026, gavus naudos gavėjo (ieškovo) raštišką pareikalavimą mokėti ir dokumentus, pagrindžiančius reikalaujamos sumos dydį ir patvirtinančius, kad draudėjas nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo prievolių pagal Sutartį. Laidavimo draudimo raštuose nurodyta, jog raštas įsigalioja nuo naudos gavėjui pateikimo datos ir galioja iki pilno draudėjo įsipareigojimų įvykdymo pagal sutartį, bet ne ilgiau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir savaime nustos galios, jei šio rašto galiojimo metu draudikas negaus raštiškos naudos gavėjo pretenzijos arba Sutartis bus nutraukta naudos gavėjo iniciatyva. Šio rašto neatsiejama dalis -Taisyklės ir draudimo liudijimas (polisas). Draudimo liudijime (polise) nurodytas draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu. Draudiminiai įvykiai – sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3. punktas.
2010-06-30 ieškovas raštais pranešė atsakovui apie tai, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. pažeidė sutartyje numatytus prievolės įvykdymo terminus, dėl to ieškovas patyrė nuostolių, kas remiantis laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 3.3.2 punktu laikytina draudiminiu įvykiu. Prašė išmokėti naudos gavėjui (ieškovui) draudimo išmoką. Ieškovas 2010-07-20 raštais pranešė trečiajam asmeniui, kad vienašališkai nutraukia sutartis Nr. 05-03, 05-04, 05-05 nuo 2010 m. liepos 20 d., remdamasis Sutarties 3.2 punktu.
2010-08-09 raštu ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2010-08-24 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad tik teismui nustačius draudėjo (trečiojo asmens) kaltę, atsakovas galėtų išmokėti draudimo išmoką. 2011-05-31 raštu ieškovas prašydamas atsakovo išmokėti draudimo išmoką, pateikė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-357-425/2011 pagal R. B. IĮ ieškinį atsakovui VĮ Kupiškio miškų urėdijai, UAB „BTA draudimas“ dėl sprendimų vienašališkai nutraukti rangos sutartis panaikinimo ir Panevėžio apygardos teismo 2011-05-26 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, kopijas. Be to, ieškovas 2011-08-26 raštu atsakovui nurodė, jog dėl trečiojo asmens kaltės neatliktų miško ruošos darbų nuo 2010 m. liepos 12 d. ieškovas pradėjo sudarinėti miško ruošos ir miško paslaugų teikimo sutartis su rangovais.
2011-10-06 raštu Nr. S-11-VĮ-0694 atsakovas informavo ieškovą, kad nėra gavęs nuostolių faktą bei dydį pagrindžiančių dokumentų, o trečiojo asmens neteisėtų veiksmų fakto, konstatuoto teismo, nepakanka draudimo išmokai išmokėti. Tuo pačiu raštu atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 4.5.2 punktu draudikas nekompensuoja išlaidų, jeigu draudėjas arba naudos gavėjas: „nepateikia draudikui dokumentų, kurie patvirtina draudiminį įvykį ir atsiradusių nuostolių dydį“, todėl draudimo išmoka ieškovui nebus mokama.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-06-30 pateikė atsakovui pretenziją dėl finansinių nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl trečiojo asmens prievolių netinkamo įvykdymo. Po to vyko tarp šalių susirašinėjimas, kadangi atsakovas įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų draudiminį įvykį ir atsiradusių nuostolių dydį. 2011-09-22 atsakovas rašte ieškovui nurodė, kad draudimo taisyklių sąlygos įpareigoja prieš priimant sprendimą, gauti draudėjo poziciją dėl pareikštų reikalavimų, gavus atsakymą iš draudėjo, informuos apie priimtą sprendimą (b.l. 138, t. I). 2011-10-06 raštu atsakovas nurodė, kad R. B. IĮ neteisėtų veiksmų fakto konstatuoto teismo, nepakanka ir draudimo išmokama ieškovui nebus mokama. Tuomet ieškovas su 2011-11-22 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokų priteisimo.
Teismas darė išvadą, kad ieškovas pagrįstai nurodė, kad terminas skaičiuojamas nuo atsakovo galutinio atsisakymo išmokėti draudimo išmoką 2011 m. spalio 6 d., kai jam tapo žinoma, kad jis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti draudimo išmoką iš atsakovo, todėl konstatavo, kad ieškovas, padavęs ieškinį teismui 2011 m. lapkričio 22 d. ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 str. 7 d.).
Teismas padarė išvadą, kad pagal Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024, 9.8 punktą, tik naudos gavėjas (ieškovas) turi teisę reikalauti iš draudiko prievolės įvykdymo. Draudėjas (trečiasis asmuo) draudiko (atsakovo) atžvilgiu neturi teisės į jokį finansinį ar kitokį reikalavimą. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. pažeidė sutartyje numatytus prievolės įvykdymo terminus, dėl to ieškovas patyrė nuostolių, o tai remiantis laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 3.3.2 punktu laikytina draudiminiu įvykiu.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-17-649/2011 (b.l. 111-122, t. I) konstatavo, jog esminė Sutarčių sąlyga buvo susitarimas dėl darbų įvykdymo terminų, ir šias Sutarties sąlygas R. B. įmonė pažeidė, todėl VĮ Kupiškio miškų urėdija turėjo teisę nutraukti Sutartis. Teismas nustatė, jog VĮ Kupiškio miškų urėdija iš esmės negavo to, ko tikėjosi, nors tiesioginių nuostolių nepatyrė (b.l. 119, t. I). Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-25 sprendimu atmetė R. B. įmonės reikalavimą priteisti iš VĮ Kupiškio miškų urėdijos R. B. įmonės draudikui sumokėtas draudimo įmokas už draudimo polisus, tačiau minimoje byloje nebuvo keliamas klausimas nei dėl draudimo išmokų mokėjimo, nei dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio pagal ginčo draudimo sutartis.
Teismas nustatė, kad Sutartys, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo pasirašyti laidavimo draudimo raštai, buvo nutrauktos naudos gavėjo, tai yra, ieškovo iniciatyva nuo 2010-07-20.
Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 str. 1 , 2 d.). Atsakovas ginčijo ieškovo jam pateiktas patirtų nuostolių skaičiuotes. Tačiau pats atsakovas 2011-07-22 rašte ieškovui yra nurodęs, jog: „apie nuostolius galima būtų kalbėti, jeigu jūsų įmonė (ieškovas) skelbtų konkursą dėl miško kirtimo ir jūsų išlaidos dėl miško kirtimo ženkliai padidėtų, atsižvelgiant į rinkos kainas“. Teismas pažymėjo, jog šalių sudarytoje laidavimo draudimo sutartyje draudiminiu įvykiu nėra apibrėžtas civilinės atsakomybės atsiradimas tik dėl tiesioginių nuostolių padarymo.
Teismas konstatavo, kad ginčo laidavimo draudimo sutarčių sudarymu ir atitinkamo turinio laidavimo draudimo raštų išdavimu buvo suteikta plati draudimo apsauga, užtikrinanti visų draudėjo (trečiojo asmens) sutartinių prievolių pagal Sutartis įvykdymą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimu konstatuota, jog trečias asmuo iš esmės pažeidė visas tris Miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis yra ne kas kita, kaip įgyvendintos draudimo rizikos. Ieškovas nutraukė sutartis dėl trečiojo asmens prievolių netinkamo vykdymo ir įgyvendino reikalavimo teisę taikyti sutartinę civilinę atsakomybę prašant draudimo išmokos išmokėjimo.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pasisakoma, kad draudikui laidavimo draudimo sutartyje ir laidavimo draudimo rašte nepatikslinus (nekonkretizavus), kokios rūšies nuostoliai garantijos gavėjui yra atlyginami draudimo išmokos forma, draudimo sutartis aiškintina plečiamai, t. y. tokiu atveju draudikas yra atsakingas už draudėjo pareigos atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, tiek ir sumokėti netesybas pagal sutartį įvykdymą.
Teismas vadovavosi teismų praktika ir konstatavo, jog maksimaliai tinkamo savo pareigų vykdymo sudarant laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią naudos gavėjas buvo ieškovas, taip pat priežasčių atsisakyti prisiimtos draudimo rizikos svarumo atsakovas byloje neįrodė. Atsakovas nepaneigė, jog nagrinėjamu atveju pagal laidavimo draudimo sutarties sąlygas yra įvykęs draudžiamasis įvykis ir atsiradusi atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (trečiasis asmuo - R. B. individuali įmonė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl laidavimo draudimo raštuose nurodytos sąlygos dėl jų galiojimo. Ši sąlyga apribojo ieškovo teisę prieš laiką nutraukti sutartį. Kadangi ieškovas pripažino, kad šią nuostatą žinojo, todėl, apelianto teigimu, 2010-07-20 ieškovas tyčia prieš laiką nutraukdamas sutartis su trečiuoju asmeniu prarado teisę į draudimo išmoką, nes tokiu atveju raštas savaime netenka galios. Apelianto teigimu tokias pasekmes ieškovas suprato ir po sutarčių nutraukimo atsisakė pretenzijų dėl draudimo išmokos. Ieškovas vietoje draudimo išmokos gavimo pasirinko netesybų vienašališką įskaitymą, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Apelianto nuomone, terminas draudimo išmokai gauti prasidėjo 2010-08-24 ir baigėsi 2011-08-24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.
Apelianto teigimu naujos sutartys dėl medienos iškirtimo buvo sudarytis dar nenutraukus sutarčių su trečiuoju asmeniu.
Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas pirko paslaugas nepažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos, nes perkančioji organizacija neturėjo teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimo tvarkos. Atlikti viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 2 p. ieškovas negalėjo, nes paslaugų pirkimus atliko 2012-07-12, o su trečiuoju asmeniu sutartį nutraukė 2010-07-20.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad jis įsipareigojimus pagal sutartį draudimo galiojimo laikotarpiu viršijo, pagamindamas 6,75 kub.m. medienos daugiau (Subačiaus girininkija), taip pat Šimonių girininkijoje pagamino 15,51 kub.m. medienos mažiau, neviršijant 20 proc. leidžiamo nukrypimo pagal sutartį, todėl draudimo įvykio nebuvo.
Teismas neatskyrė laikotarpių, kuriais trečiasis asmuo dirbo be draudimo ir su draudimo raštais. Draudimas neperėmė laikotarpio iki 2010-04-01, o ieškovas sutartis nutraukė dėl to, kad jis neatliko darbų iki 2010-07-20, kuriuos turėjo atlikti 2010 m. sausio-kovo mėnesiais.
Atsakovas pareiškė, kad jis prisideda prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad pagal LR Draudimo įstatymo 2 str. 17 p., 6.221 str. 1-2 d.d. sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinei atsakomybei. Draudimo įvykis įvyko galiojant draudimo apsaugai, todėl ir nustojus galioti draudimo liudijimui draudimo bendrovė privalo sumokėti draudimo išmoką. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei taikyta teismų praktika.
Ieškovas pažymėjo, kad jo nuostoliai sudaro 73210,71 Lt sumą, tačiau pagal draudimo laidavimo raštus maksimalus nuostolių dydis yra 47 827,07 Lt. Dėl to trečiasis asmuo turi atlyginti nuostolius (įskaitant netesybas), kurių nepadengė draudimo išmoka.
Nurodė, kad skelbiant viešąjį pirkimą, vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., o viešųjų pirkimų sutarčių teisėtumas nebuvo šios bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo pagal laidavimo draudimo raštus.
Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė laidavimo draudimo raštų galiojimo terminą, taip pat pasisakė dėl teisinių pasekmių, ieškovui nutraukus miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis, todėl šiuo aspektu apelianto motyvai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.221 str., draudimo liudijime (polise) nurodytą draudimo objektą bei pagrįstai konstatavo, jog sutarties pasibaigimas atleidžia šalis nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo. Kadangi ieškovas nutraukė sutartis dėl trečiojo asmens prievolių netinkamo vykdymo, todėl įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos iš atsakovo. Pažymėtina, kad šiuo atveju sutartys buvo nutrauktos teisėtai dėl trečiojo asmens kaltės – netinkamo įsipareigojimų vykdymo, ką konstatavo Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-357-425/2011. Šis sprendimas turi prejudicinę galią, todėl šioje byloje nereikia iš naujo įrodinėti minėtų aplinkybių. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovui nutraukus miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis, jis prarado teisę reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos. Byloje esantys duomenys – ieškovo nuoseklūs prašymai atsakovui išmokėti draudimo išmoką - paneigia apelianto teiginį, jog ieškovas, nutraukus sutartį, atsisakė teisės reikalauti draudimo išmokos. Tai, kad ieškovas įskaitė į netesybas dalį nuostolių sumos, šioje byloje neturi teisinės reikšmės: kaip buvo minėta ieškovas reikalavo ir draudimo išmokos, kurios maksimalus dydis buvo apribotas laidavimo draudimo raštuose, tuo tarpu ieškovas teigia, jog patyria didesnius nuostolius, nei reikalauja šioje byloje; be to, minėtu teismo sprendimu toks įskaitymas buvo pripažintas negaliojančiu ir atitinkama suma buvo priteista R. B. IĮ naudai.
Bylos duomenimis ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo nuo 2010-06-30 (1 t. b.l. 97-100). Vertinant atsakovo 2010-08-24 atsakymą, atkreiptinas dėmesys, kad jame atsakovas pripažino, jog užsitęsė draudimo įvykio administravimas ir nurodė, jog dar negali priimti sprendimo dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo (1 t. b.l. 108). Taigi, šis raštas nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas jau tuo metu žinojo, jog atsakovas atsisakė patenkinti jo reikalavimus. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas aktyviai teikė papildomus dokumentus, vykdant atsakovo nurodymus pagrįsti nuostolių dydį. Tik 2011-10-06 rašte atsakovas informavo ieškovą, jog vadovaujantis taisyklių 4.5.2 p. draudimo išmoka ieškovui nebus mokama. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog būtent nuo šio atsakovo galutinio atsisakymo mokėti draudimo išmoką ieškovas sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, todėl, padavus ieškinį 2011-11-24, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 str. 7 d.).
Pritartina ieškovo nurodytiems argumentams, jog šioje byloje nėra sprendžiamas naujai sudarytų paslaugų tiekimo sutarčių galiojimo, jų teisėtumo klausimas. Trečiasis asmuo nėra šių sandorių šalis, jis nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų šioje byloje, todėl apelianto argumentai dėl šių sutarčių sudarymo datos, jų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal naujas sutartis buvo atlikti kitokio pobūdžio ar mąsto darbai, nei buvo numatyti ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytose miško ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartyse, taip pat apeliantas deklaratyviai teigia, jog sutartys su tiekėjais buvo sudarytos padidintomis kainomis, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė; be to, apeliantas neneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, jog buvo būtinybė skubiai įsigyti reikalingų darbų, R. B. IĮ nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
Iš byloje esančių įrodymų, minėtame 2011-02-25 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendime konstatuotų aplinkybių matyti, kad R. B. IĮ tinkamai sutarčių sąlygų dėl darbų įvykdymo terminų nevykdė nuo sutarties galiojimo pradžios, dėl ko ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį dėl R. B. IĮ kaltės, nes iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartis. Pažymėtina, kad prievolių atlikti darbus numatytais terminais pažeidimas buvo tęstinis, draudimo apsauga galiojo iki ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių pabaigos, kuomet nustatomas galutinis nuostolių dydis, todėl šiuo atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog reikėjo atskirti laikotarpį, kuomet draudimo laidavimo sutartis negaliojo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo prašymą sumokėti draudimo išmoką, neneigė, jog nuostoliams dėl sutarties nutraukimo atlyginti, galioja draudimo apsauga, nes nurodė, jog apie nuostolius galima kalbėti, jeigu ieškovas skelbtų konkursą dėl miško kirtimo ir ieškovo išlaidos dėl to žymiai padidėtų (b.l. 131, 1 t.).
Dėl šių motyvų bei atsižvelgus į tai, jog trečiasis asmuo sistemingai nevykdė paruoštinų medienos kiekių, į tai, jog apeliaciniame skunde aplinkybės dėl tam tikrais laikotarpiais pagamintos medienos kiekio viršijimo yra nurodytos atsietai nuo galutinio sutarties neįvykdymo rezultato, į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų nuostolių skaičiavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais ir nustatė draudimo išmokos dydį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Atmetus apeliacinį skundą, iš trečiojo asmens ieškovo naudai priteisiamos 871,20 Lt jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (2 t. b.l. 284-285, CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2012 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. B. individualios įmonės ieškovo valstybės įmonės Kupiškio miškų urėdijos naudai 871,20 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.