Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1289-1007/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-12
Bylos Nr.: 1-1289-1007/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37074-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Kaltinamasis: J. P.
Nukentėjusysis: D. G.

Kategorijos

1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1289-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37074-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant L. P., D. G.,dalyvaujant prokurorei E. G.,kaltinamajai J. P., jos gynėjui advokato padėjėjui A. B.,nukentėjusiajam D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ muziejininke-rinkinio saugotoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. P. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdama (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3.14, 9, 127, 154 punktų reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga, ir artėdama link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės su asfalto danga (KET 3.14 p.), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio (KET 127 p.), neįsitikino, kad nėra kertamu pagrindiniu keliu dviračių taku važiuojančių dviratininkų, kuriuos turėtų praleisti, nedavė kelio dviratininkui prie kelių sankirtos artėjančiam pagrindiniu keliu, taip sudarė jam kliūtį ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu dviračių taku dviračiu važiavusiu D. G. (KET 154 p.), tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu D. G. dėl dešinės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžio, kairės plaštakos IV piršto žaizdos su nago pažeidimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamoji J. P. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Nurodė, kad rugsėjo 25 d. vyko savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) esančio buto (duomenys neskelbtini) gatve, kuri buvo neasfaltuota, ir artėjant link (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos, žinojo, kad yra dviračių ir pėsčiųjų takas, buvo sustojusi prie dviračių tako. Iš dešinės pusės nebuvo matomumo, todėl nei ji, nei dviratininkas nematė vienas kito. Ji sustojo, truputį pavažiavo iki metro, vos tik įvažiavus, į priekinį automobilio sparną buvo smūgis su dviratininku, jis įvažiavo į jį. Iš dešinės pusės nebuvo jokio matomumo, nei ji, nei dviratininkas vienas kito nematė. Po įvykio pradėjo gilintis į kelių eismo taisykles ir šiuo metu kelio ženklas „duoti kelią“ stovi prieš dviračių taką, o įvykio metu jis buvo už dviračių ir pėsčiųjų tako, ties (duomenys neskelbtini) gatvės susikirtimu. Jai nebuvo jokio ženklo, kad ji turėtų sustoti ties dviračių ir pėsčiųjų taku. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš abejų pusių yra iškilieji elementai kelyje, kurie tarsi rodo, kad dviračių takas ties (duomenys neskelbtini) gatve buvo užsibaigęs. Pasigilinusi KET supranta, kad ji nors ir sustojo, tiesiog, įvyko nutikimas, bet ji galėjo nesustoti, nes ženklinimas rodo jai, kad galėjo važiuoti. Ji buvo sustojusi, įvažiavo truputį ir, tiesiog, įvyko susidūrimas. Atsakydama į klausimus nurodė, jog važiavo jos vardu registruotu, draustu automobiliu „Citroen C5“, Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo su mažyliu, kuris buvo gale, prisegtas automobilio kėdutėje. Vaizdo registratoriumi nesinaudojo. Tai įvyko 2023-09-25, apie 15.30 val. Oro sąlygos geros, nebuvo lietaus ar prasto matomumo. Tuo keliu važiuodavo, žinojo, kad ta vieta yra pavojinga dėl prasto matomumo, jokio matomumo. Žinojo, kad ten važinėja dviratininkai, paspirtukininkai. Važiavo iš savo gyvenamosios vietos. Galima buvo važiuoti ir (duomenys neskelbtini) g., bet jai buvo patogesnis šis, ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Šita gatve važiuodavo gal kelis kartus per mėnesį, nes ji patogesnė važiuojant į tėvų namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo keliu važiuodavo ne kasdien, bet šį kelią žinojo. Ji buvo sustojusi ties ta riba, kur reikėtų. Sustojo, kelio danga asfaltuota jau buvo pasibaigusi, jos automobilio dalis buvo žvyro dangoje, o dalis asfaltuotoje. Jos automobilis buvo ties krūmų linija, kur yra dviračių takas. Vairuotojo sėdynė buvo toliau, nei automobilio priekis, jai pasisukus nesimatė, ji truputį įvažiavo ir sekundės buvo, kai įvažiavo ir pamatė jį, kai jau buvo susidūrę. Sustojo ties sankirta, po to įvažinėjant kirto dviračių taką, nes iš dešinės pusės nebuvo matomumo. Iš dešinės pusės nebuvo jokio matomumo, tai žiūrėjo į dviračių taką, bet įvažiavo ir iš karto įvyko susidūrimas, negalėjo nieko kitaip. Stebėjo dešinę, nes kairėje pusėje matomumas buvo puikus. Judėjo iki 5 km greičiu. Pastebėjo dviratininką susidūrimo metu. Automobilis įvažiavo ir buvo susidūrimas. Jai nebuvo galimybės pamatyti dviratininko, kad jis atvažiuoja. Tik atsiradus matomumui iš karto buvo smūgis. Iki tol judėjo 5 km greičiu. Dešinės pusės visiškai nematė, nes ten yra medžių ir krūmų, kurie po įvykio savaitės eigoje buvo prakirsti. Dabar matomumas yra ir ji vėl pradėjo ta gatve važinėti, nes po eismo įvykio buvo baimė važiuoti ta gatve. Ji yra nufilmavusi po kelių dienų po įvykio, kad nebuvo jokio matomumo. Dviratininkas atsitrenkė į judantį automobilį. Kadangi turėjo įvažiuoti, dviratininkas atsitrenkė į judantį automobilį. Ji po sustojimo pajudėjo, spėjo pamatyti dviratininką ir buvo smūgis, tuomet sustabdė automobilį. Nežiūrėjo, ar po įvykio liko stabdymo žymės. Stabdymas buvo staigus, kai įvyko smūgis, bet, ar buvo paliktos žymės, negali pasakyti. Sustabdymas buvo, bet jis nebuvo stiprus, nes greitai nevažiavo, gal ir nepaliko žymių. Ji sustojo ir išlipo iš karto. Po sustabdymo automobilis truputį pajudėjo atgalios. Policijos pareigūnams atvykus, jos automobilis buvo pajudintas iš įvykio vietos, nes automobiliai važiavo iš galo. Ji patraukė automobilį truputį atbuline eiga atgal, labai nedaug, kad netrukdyti dviračių takui. Įvyko smūgis, paklausė, ar gerai jaučiasi, tuomet patraukė truputėlį atgalios, gal net metro nebuvo, 50 cm atstumu. Policijos atstovui tai paminėjo. Dviratis buvo ties viduriu. Nuotraukoje automobilis pajudintas truputėlį atgalios, automobilis buvo ties viduriu. Negali pasakyti, kuria dviračių tako dalimi važiavo dviratininkas, gal buvo daugiau į dešinę, bet gal ties viduriu, tikrai nebuvo arčiau kairės pusės. Dviratininkas nugriuvo, buvo garsas „ai“, susidūrimas ir ji iš karto išbėgo. Ji nematė, kaip jis nugriuvo. Išlipo, dviratis buvo prie automobilio ir pats dviratininkas nugriuvęs prie automobilio. Ji paklausė, kaip jis jaučiasi, padėjo jam atsistoti ir pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Iškvietė greitąją pagalbą, klausinėjo, kaip jis jaučiasi, pasiūlė jam atsigerti. Aiškinosi, kodėl taip važiavo, ji jam sakė, kodėl jis nepažiūrėjo į važiuojamąją dalį. Jų bendravimas nebuvo piktas, jis jos klausė, ji jo. Tiksliai pokalbio neatkartos, nes įvykis vyko seniai, jos paklausė, kodėl ji jo nepraleido, ji jo klausė, kodėl per važiuojamą dalį važiavo. Pokalbis taip ir pasibaigė, nebuvo, kad jie aiškintųsi. Ji daugiau domėjosi kaip jis jaučiasi, nes nagas buvo sužalotas, kraujavo, klausė, ar nesvaigsta galva ir panašiai. Paskui kalbėjo, kad jis vietinis ir ji vietinė, tą pačią mokyklą lankė. Ji kvietė greitąją pagalbą ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jie bendravo draugiškai, kalbėjo, kad apgadintas automobilis, dviratis. Jos automobilio veidrodėlis buvo užsilenkęs ir automobilio priekinės dalies nubrozdinimas, kuris yra užfiksuotas. Didžiausias automobilio sugadinimas yra priekinės dalies bamperis, plastmasinė dalis labiausiai nukentėjo ir veidrodėlis užsilenkęs. Veidrodėlį susitvarkė, kad galėtų dalyvauti eisme, o plastmasinė dalis, kuri nubrozdinta, tiesiog, važinėti netrukdo. Draudimo bendrovei paskambino, bet paklausė, ar turi priekaištų, sakė, jog neturi, ir įvykis nebuvo fiksuotas. Jai išlipus iš automobilio, dviratis buvo ant dviračių tako, šalia nukentėjusysis. Matė atlenktą nukentėjusiojo piršto nagą, kurios rankos nepasakys, buvo baimė, išgąstis. Kol laukė sužinojo, kad turi bendrą mokytoją. Ikiteisminio tyrimo metu neapsikeitė kontaktais, bet per mokytoją sužinojo, kaip jis jaučiasi, nes kaip išvežė greitoji pagalba, tiesiog, rūpėjo kaip jis jaučiasi. Su byla yra susipažinusi. Nukentėjusiojo parodymų labai neįsiskaitė, nesigilino, kad nepakeistų to, ką pamena. Tik žino, kad jis važiavo, nebuvo nulipęs nuo dviračio. Remiantis KET situacija dviprasmiška, tarsi kelio ženklai rodė, kad dviratininkas turėjo sustoti, nes buvo važiuojamoji dalis, ir persivaryti dviratį. Ji važiavo važiuojamąja kelio dalimi, o jam buvo ženklai, remiantis KET, jis turėjo sustoti. Buvo iškilieji elementai, kurie rodo, kad baigiasi dviračių ir pėsčiųjų takas. Mano, kad dviračių tako pasibaigimą apibrėžia iškilieji ženklai. Remiantis KET rodo, kad tai yra akliesiems, kad jie žinotų, jog kažkas pasibaigia ir prasideda. Ties (duomenys neskelbtini) gatve iš abiejų pusių yra iškilieji ženklai ir dviračių-pėsčiųjų kelio ženklas matomas tik einantiems ar važiuojantiems dviračių taku. Tie ženklai yra iš abiejų pusių. „Duoti kelią“ buvo ties pačia (duomenys neskelbtini) gatve, šiuo metu perkeltas priešais pėsčiųjų-dviračių taką. Šiuo metu jis yra perkeltas į dviračių taką. Ji matė tą ženklą „duoti kelią“. Jei būtų nežinojusi, kad dviračių takas yra šalia, būtų važiavusi ta vieta, kur kelio ženklas ir yra, kadangi nebuvo „Stop“ linijos. Ji žinojo kur yra dviračių takas. Iš dešinės pusės dviračių tako nematė, iš kairės pusės matė dviračių taką. Ji buvo sustojusi, ji praleidžia dviratininkus, nevažiuoja, bet jai užstojo medžiai, krūmai, nebuvo matomumo. Ji, tiesiog, sustojo, nes žinojo, kad pėstieji, paspirtukai nesilaiko taisyklių. Ji, tiesiog, būtų sustojusi, nors jos būtų pirmumas, ji stabdytų. Ji pagal taisykles žinojo, kad gali važiuoti, bet kai žino, kad nėra jokio matomumo ir, kad gali bet kas ateiti, tiesiog, sustoja. „Duoti kelią“ ženklą matė, jis reiškia, kad ji turi sustoti priešais jį ir praleisti visus iš dešinės, iš kairės pusės, kad būtų saugus važiavimas. Tas ženklas „duoti kelią“, kad būtų atsargi, kad neužilgo bus įvažiavimas į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Suprato, kad reikia duoti kelią ne dviračiu taku važiuojantiems asmenims, jis reguliavo ne dviračiu taku judančiam, pėsčiajam. Ji buvo sustojusi prieš ženklą, iš dešinės pusės matomumo nebuvo, trukdė medžiai, krūmai. Su specialisto išvada yra susipažinusi. Mano, kad specialistė ne visus aspektus paminėjo. Nepaminėti iškilieji ženklai, kurie rodo, kad yra dviračių kelio pradžia ir pabaiga. Tie du ženklai vienas šalia kito, kyla klausimas kam dėti du ženklus, jei kelias nepasibaigęs, taip pat matomumas neakcentuojamas. Dėl matomumo minėjo ikiteisminio tyrimo metu. Kelio ženklas „duoti kelią“ yra kitoje vietoje, išeina, kad ji buvo sustojusi, nors ji sustojo daug anksčiau nei tas kelio ženklas. Pagarsinus specialisto išvados 6 išvadą, kaltinamoji nurodė, jog dėl to gynėjas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuri paaiškins kaip interpretuoja. Visi vairuotojai įvažiuodavo ir sustodavo prieš „duoti kelią“ ženklą. Jokio ženklo nėra, kad turi sustoti ties ta vieta, buvo klaidinantis ženklas, nes nurodo sustoti kitoje vietoje. Remiantis ženklu, ji turėjo pirmenybę įvažiuoti, nes važiavo važiuojamąja dalimi, nebuvo „stop“ linijos, nebuvo „duoti kelią“ ženklo prieš dviračių taką. Ji važiavo šalutiniu keliu, o pagrindinis yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Ženklas „duoti kelią“ buvo ties sankirta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., už dviračių tako. Galvoja, kad toje situacijoje buvo teisi. (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo pažymėta kelio ženklinimu, informuojančiu, jog yra dviračių pervaža. Buvo greičio ribojimo ženklas ir „duoti kelią“ kitokio ženklinimo nebuvo. Eismo įvykio metu matė vairuotoją tik ant dviračio, nes tai buvo sekundžių klausimas, ar jis bandė išvengti, ar stabdyti, negali pasakyti. Jai rūpėjo dviračio vairuotojas, ji nežiūrėjo į dviračio stabdymo žymes, akivaizdžių nesimatė. Sakytų, kad nematė, bet jai rūpėjo kiti klausimai. (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo susikirtimo kelių ženklo. Dviračio take dviračio vairuotojui ženklo, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu, ji nematė, nebent toliau. Yra iškilieji elementai ir uždėtas dviračių-pėsčiųjų kelio ženklas. Mano, kad pagal tuo metu stovėjusį kelio ženklą, jei nebūtų vietinė, turbūt būtų važiavusi ties „duoti kelią“ ženklu, bet turbūt vadovautųsi kelio linijomis ar ženklais. Jei dabar būtų tokia situacija, sustotų ties „duoti kelią“ ženklu.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. G. nurodė, jog jis važiavo į miesto pusę (duomenys neskelbtini) gatve pėsčiųjų dviračių taku. Jis važiuodamas nieko nematė, nieko negalėjo pastebėti, nes medžiai trukdė, liko du metrai, jis pradėjo stabdyti, ir iš streso pradėjo rėkti. Jis nukrito, pramerkė akis, atsikėlė ir, žiūri, pirštas visas kruvinas. Dar nejuto, kad kažkas pirštui, jie pakalbėjo kur gyvena, kaip ir kas. Dar paklausė, kiek vaikui metukų, daugiau nepamena, jau daug laiko praėjo. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog dabar jam 22 metai. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Yra išklausęs dviračių kursus. Važiavo į (duomenys neskelbtini)s iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) veislininkystės, pro (duomenys neskelbtini) kapines (duomenys neskelbtini) gatve. Viena perėja perėjo, norėjo (duomenys neskelbtini) gatve pereiti, jam pasirodė, kad automobilis greitai išlindo, ir jis iš streso nebespėjo. Jis važiavo dešinėje pusėje, bet prisimena, kad kaltinamoji išvažiavo, jis susuko vairą į dešinę, susidūrimas buvo į dešinę pusę, nes pamatė, kad po susidūrimo kabojo dešinės pusės veidrodėlis. Jis pasuko vairą į dešinę, kad būtų mažesnis susidūrimas, bet nespėjo iš streso apvažiuoti. Jis galvojo, kad išvengs susidūrimo, vairuotoja spės sustabdyti ir jis pravažiuos, bet nespėjo, iš streso pradėjo rėkti. Jis važiavo nuo kalniuko, nepasakys, kokiu greičiu, gal 10 km/h, prie perėjos gal 7 km/h, nes buvo prilėtinęs. Matė artėjimą link perėjos, tuomet jis pristabdė. Dviračių taku važiavo dešiniau, kad matytų iš kairės pusės transporto priemones. Jis per visas perėjas prasivarė dviratį. Jis norėjo sustabdyti, bet taip išėjo iš streso, išsigando. Jis prasivedė dviratį prie (duomenys neskelbtini) kapinių stotelės įvažiavimo dviejose vietose, o čia - nespėjo, nes staigiai išlindo. Prasivarė tose vietose, nes ten dažnai važiuoja automobiliai. Jis matė automobilius, todėl nulipo ir prasivarė, nes ten yra automobilių dideli greičiai, gal 30-40 km/h. Prasivarė, tuomet sėdęs ant dviračio pradėjo minti ir pasiekė (duomenys neskelbtini) perėją. Tose vietose, kur persivarė, buvo pažymėta pėsčiųjų perėja kelio ženklu, ženklinimo ant važiuojamosios dalies nebuvo. (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant anksčiau būdavo panašių situacijų, draugų prašė pristabdyti, kad gali staigiai išlįsti automobilis. (duomenys neskelbtini) gatvėje, mano, kad ir turėtų nulipti nuo dviračio ir persivaryti. Kai vairuotoja pasakojo, buvo žvyras iki perėjos, akmenuota. Jis negali pasakyti, kas toje vietoje turi duoti kelią, vairuotojas ar jis. Pagal visas taisykles jam buvo pirmumo teisė važiuoti, nes toje vietoje, kiek žino, vairuotojams yra „dešinės rankos“ taisyklė. Ženklas buvo, kad yra pėsčiųjų takas. Ženklo su pėsčiųjų perėja nebuvo. Nežino, gal dviratininkas turi teisę pravažiuoti tuo taku, o duoti kelią vairuotojas. Ten nesaugu, nes yra matomumas prastas. Nuo kalniuko nusileidus matydavo, kad automobiliai staigiai išlenda. Jis jautėsi nesaugiai, todėl sumažino greitį iki 7 km/h, važiavo dešine puse. Jis buvo gal du-trys metrai iki automobilio, kuris jau buvo išvažiavęs. Automobilis į dviračių taką įvažiavęs nebuvo, bet tiksliai nepamena. Automobilio priekis buvo jau prieš dviračio taką, jis jau nespėjo sustabdyti. Jis pamatė automobilio priekį. Kai jis jį pastebėjo, pažiūrėjo į vairuotoją, ji žiūrėjo tiesiai į degalinės pusę. Gal galvojo, kad iš ten automobilis atvažiuoja. Jis matė judančios transporto priemonės vairuotoją, ji žiūrėjo į kitą pusę, ne į jį. Jis tiksliai negali pasakyti dėl vairuotojos, neprisimena, daug laiko priėjo. Gal ir nežiūrėjo į degalinės pusę. Vairuotoją matė, bet kur ji žiūrėjo, negali pasakyti. Jis pamatė automobilį, pradėjo staigiai stabdyti, tikėjosi, arba automobilis staigiai pravažiuos, arba sustabdys, ir jis pasukęs į dešinę pravažiuos pro šoną. Išėjo, kad išsigando, ir įvyko avarija. Jis stabdė. Stabdymo žymės kažkiek buvo. Vairo susukimas buvo link žolės pusės. Pamatė likus 2 m iki susidūrimo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis, nepamena. Nesimato nieko, kas važiuoja iš žvyruoto kelio pusės. Jeigu automobilis būtų įvažiavęs daugiau į asfaltuotą dalį, gal būtų jį pamatęs. Ilgą laiką po įvykio nevažiavo tuo taku, gal 8 mėnesius. Dabar ten pasikeitęs matomumas, su draugais automobiliu važiavo į Šiaulius, medžiai išpjauti. Jis pamatęs automobilį, išsigando ir, išsigandęs pradėjo rėkti, jis atsitrenkė ir ji staigiai sustabdė. Jis tuo metu buvo metro atstumu iki priemonės, jis stabdė ir rėkė, suko vairą, pamatė, kad neišvengs susidūrimo, ir po avarijos vairuotoja atsisuko į jį, sustabdė. Jis tiksliai neprisimena, kur iki atsisukimo žiūrėjo vairuotoja. Tuo tarpu kelio žymėjimo nesimatė, nes žvyro smėlio danga buvo pilna žvyro, po apačia ženklinimas nesimatė. Mato kelio ženklinimą nuotraukoje. Tuo metu nesidomėjo šiuo ženklinimu, nes mokykloje laikant dviratininko kursus, nebuvo tokių klausimų, paaiškinimų. Sutinka su kaltinamosios paaiškinimais dėl ženklinimo, jog tai dviračio tako pabaiga, jis tuo tarpu nežinojo. Dabar jis sustos prieš sankryžas, nes patyrė avariją. Jam buvo nustatytas pirštakaulio lūžis, žaizda dabar išgijo. Civilinio ieškinio nereiškia. Dviratis buvo apgadintas, bet jį susitvarkė. Buvo dviračio vairas, šakė sulinkusi. Turtinių nuostolių nepatyrė. Nepagalvojo, kad dėl įvykio jam gali kilti pasekmės dėl žalos išieškojimo, atsakomybės. Su kaltinamąja bendravo tik per mokytoją. Daugiau nieko neturi paaiškinti. Su specialisto išvada nėra susipažinęs. Teisės vairuoti transporto priemones neįgijo. Lėtino greitį, kad prireikus galėtų sustoti. Jei būtų neišsigandęs, būtų sustojęs. Išsigando, sulėtėjo reakcija. Tiksliai nepasakys, kaip automobilis judėjo į sankryžą. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: „dar važiuodamas dviračiu pamačiau atvykstantį automobilį, supratau, kad automobilis nestos, todėl bandžiau sukti dviratį į dešinę link (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, automobilis kliudė priekinį dviračio ratą.“ Nukentėjusysis atsakydamas į klausimus nurodė, jog jo parodymai gal kažkiek skiriasi, nes praėjo laiko, jis nepamena. Dabar nepasakys, kuo skiriasi jo parodymai. Gal kažkiek skiriasi, nes tuomet ką tik po įvykio buvo, dabar jau praėjo metai, jis tiksliai visko nepamena. Jis stabdė, šaukė, suko vairą į dešinę. Jis tuo tarpu gal nieko nemąstė apie vairuotojos elgesį. Jo atlikti veiksmai yra teisingai nurodyti ir šiandien. Dėl automobilio pamatymo vietos, jo greičio parodymai teisingi. Parodymai dėl vairuotojos atsisukimo į jį yra teisingi. Jis lėtino greitį, gal dviratis trukdė sustoti iki susidūrimo, gal dviračio stabdžiai buvo blogi. Stabdžiai veikė, kiek pamena, bet staigiai stabdant, gal tepalo pakliuvo, juos buvo tvarkęs. Gal ir galėjo staigiai stabdydamas sustoti iki automobilio. Jis lėtino greitį iki transporto priemonės pamatymo. Nebuvo ženklo dviračių take, kad dviračių takas yra pagrindinis kelias. Nežino iš ko sprendė, kad dviračių takas yra pagrindinis takas. Nebuvo lygtais kelio ženklinimo informuojančio, kad tai dviračių pervaža, neprisimena. Turi būti baltos juostos ant važiuojamosios kelio dalies, tai žymėtų pėsčiųjų perėją. Nežino, kaip ženklinama dviračių pervaža. Nebuvo ženklinimo, kad tai yra dviračių pervaža. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvės pagrindinis kelias, jis neatsakys iš ko suprato, kad dviračių takas yra pagrindinis kelias. Kelio ženklas „duoti kelią“ prieš susikirtimą su (duomenys neskelbtini) gatve nebuvo matomas, nes buvo krūmai, medžiai. Ženklas „pėsčiųjų-dviračių takas“ buvo, jį matė. Kitų ženklų nematė. Pirmiausiai atsitrenkė į automobilio sparną. Kai atsitrenkė, dviračio ratas nuslydo, bet tiksliai nepasakys. Neprisimena, ar dviračio stabdžiai veikė tinkamai. Fotonuotraukų po eismo įvykio jis nedarė. Po eismo įvykio dviratį toje vietoje perveda, nes buvo įvykis. Jei nebūtų buvęs eismo įvykis, vis vien pervarytų, nes ir seniau važiuodamas pervarydavo, nes kelias, pėsčiųjų perėjos sankirta su keliu. Pervarydavo, kad nebūtų avarijos. Iš (duomenys neskelbtini) pusės pervažiuodavo, nes iš toli kelias matydavosi. Jei artėtų automobilis, jį praleistų, kodėl - nepasakys. Pastebėjo judantį automobilį, priekinį jo bamperį. Automobilio priekinį bamperį pamačiau išlindusį ties keliu. Atstumo iki tos vietos, nepasakysiu. Prieš tai pamatyti automobilį trukdė medžiai, krūmai. Kai pamatė automobilio bamperį, vairuotoja dar nesimatė. Jis pradėjo staigiai stabdyti, suko į dešinį kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo. Nepasakys, kurie parodymai yra tikslesni, dabar duoti ar ikiteisminio tyrimo metu. Jis dabar savo veiksmų nepamena. Prisimena, kad stabdė, tuo yra tikras. Dviračio ratai slydo. Padangų garsas stabdymo metu buvo girdimas. Po eismo įvykio dviračio stabdymo žymės liko.

4. Teisiamojo posėdžio metu specialistė K. N. nurodė, jog šioje byloje davė dvi išvadas, kurias tvirtina. Paaiškino, jo atitikmuo pagrindinei sąlygai būtų, tai sąlygos šio eismo įvykio kilimo, nes eismo įvykio situacijos sudarytoja yra automobilio vairuotoja, tačiau ir dviratininko veiksmai turėjo priežastinį ryšį dėl šio eismo įvykio kilimo. Iš tyrimo pateiktų duomenų negali nustatyti, kurioje vietoje dviračių tako atžvilgiu įvyko susidūrimas, bet galima teigti, kad iki užfiksuotų sugadinimų ant automobilio priekinės dalies, tai iki susidariusių sugadinimų. Šalutinis kelias yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Dviračių takas yra laikoma kieta danga, o šalutinis kelias - (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri yra biri kelio danga, žvyruota. Dėl iškilimų vizualiai nelabai matosi. Tai kertamas šalutinis kelias. (duomenys neskelbtini) gatvė paženklinta pagrindinio kelio ženklu, o dviračių takas eina lygiagrečiai minėtai gatvei, todėl priskiriamas prie pagrindinio kelio. Dabar negalėtų atsakyti, kaip turi būti tinkamai įrengtas dviračių takas ir, kaip jis gali būti atskirtas nuo pagrindinio kelio. Geltonos spalvos ženklinimas jos išvados įtakoti negalėtų. Keičiasi kelio atkarpos, kur baigiasi dviračių takas ir kur prasideda kertamas kelias dviračių taku. Dviračio pervaža žymima stačiakampiais kvadratais pažymėta pėsčiųjų pervaža. Geltonos spalvos ženklinimas turėtų būti kaip įspėjamasis kelio nelygumas, pažymint kertamą dalį. Pervaža turėtų būti ženklinama kelio ženklo linijomis. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie kelių sankirtos, turi mažinti važiavimo greitį įsitikindamas, kad yra saugu ir nėra kliūčių kitiems eismo dalyviams. Pagrindinė sąlyga įvykiui kilti dėl kaltinamosios veiksmų išvados tikrai nekeistų. Automobilio vairuotoja važiavo šalutiniu keliu ir, važiuodama šalutiniu keliu įvažiuodama į sankryžą, nedavė kelio pagrindiniu keliu dviračio taku važiuojančiam dviratininkui, todėl jos veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pagal kelių eismo taisykles, tai dviračių pervaža sudaryta iš dviejų lygiagrečių linijų, kurios sudarytos iš kvadrato. Tai taip yra žymimas dviračių takas. Kadangi nėra nurodyta, kad šioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, tai dviratininkas galėjo tęsti judėjimą nenulipęs nuo dviračio, bet tik sumažinęs greitį ir įsitikinęs, kad tai saugu ir netrukdo kitiems eismo dalyviams. Negali šiuo metu nurodyti KET punkto. Nenurodyta, kad dviratininkas turi nulipti nuo dviračio. Dviračio vairuotojas tik turi sumažinti greitį ir judėti, kai bus saugu. Rengdama išvadą ji vadovavosi naujausiu galiojančiu teisės aktu, tai numato 96.1 p. pagal naujausiai galiojantį teisės aktą. Ji negalėtų šiuo metu atsakyti, kaip įvertintų ženklo buvimą kelio vietoje eismo įvykio metu. Pasitikslindamas nurodė, jog teikdama išvadą vadovavosi šiuo metu galiojančia nuo 2012-05-01, paskutine jo 2023-11-01 redakcija. Ir gynėjas teisus, kad 96.3 p., tai pirmenybė suteikiama dviratininkui, ženklą rekomenduojama įrengti prieš sankirtą ties jo riba. Yra padaryta techninė klaida. Tai rekomenduojama įrengti prieš sankirtą. Teismui patikslinus, jog nuo 2022-05-31 iki šios dienos galioja tas teisės aktas, kurio 96.3 punkte nurodoma, kad jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku kaip pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklas įrengiamas prieš šią sankirtą ties jos riba. Tai reiškia originalioje redakcijoje buvo rekomenduojama, o nuo 2022-05-31 ši teisės norma buvo patikslinta. Specialistė K. N. paaiškino, jog šiame punkte nurodoma, kad 203 ženklo leidžiama neįrengti į įvažiavimą į keliuose be dangos. Jis gali būti net neįrengiamas. Kelio be dangos atžvilgiu lieka šalutiniu keliu prieš kelio su asfaltuota kelio danga. Šioje eismo situacijoje važiavo šalutiniu keliu, turi duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, šiuo atveju dviračiu taku važiuojančiam dviratininkui. Tas punktas jos išvadų nekeičia. Tai įtakotų kelio ženklų įrengimą. Ar kelio ženklai yra tinkamai įrengti, atsakyti negali. Dėl kelio ženklo vertinimo atsakyti negali. Buvo vertinama pagal kelio dangos tipą, vadovaujantis 69.1 p.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Nors kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

6. 2023 m. rugsėjo 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, apžiūra. Protokole nurodyta, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. priešais matomi kelio ženklai: pėsčiųjų ir dviračių takas KET 413 ,,Pėsčiųjų ir dviračių takas“, KET 203 kelio ženklas „Duoti kelią“. Automobilis „Citroen C5“ stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis sustojęs ant pėsčiųjų ir dviračių tako. Automobilio dešinėje, ant šalia esančios žolės paguldytas dviratis ne susidūrimo vietoje su užrašu ant skersinio „Galaxy“. Dviratis guli dešinėje automobilio pusėje, ties galinėmis keleivio durimis. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryža nereguliuojama. Kelio dangos būklė: asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis: 5,25 m, skiriamosios juostos plotis: 2,65 m, pėsčiųjų tako dešinės pusės plotis: 1,5 m., kairės pusės plotis: 1,5 m. Sankryžoje eismo sąlygas sunkina krūmai bei medžiai, esantys ant sankryžos kampo. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Paimtas dviratis, kuris nuvežtas saugoti adresu: (duomenys neskelbtini) garaže (1 tomas, b. l. 29-41).

7. 2024 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos - (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrima sankryža yra nelygiareikšmė. (duomenys neskelbtini) gatvė yra šalutinis kelias. Einant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės matyti, kad kelio dešinėje pusėje stovi nurodomasis kelio ženklas Nr. 545 „Riboto greičio zonos pabaiga“. (duomenys neskelbtini) kelio danga - ne asfaltuota (žvyruota). Kelio dešinėje pusėje yra medžiai. (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra apie 5,6 m. Einant į priekį link pagrindinio kelio ((duomenys neskelbtini) gatvės) matyti, kad prasideda asfaltuota kelio danga. Kelio dešinėje ir kairėje yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio plotis yra apie 1,6 m. Kelio dešinėje prieš pat pėsčiųjų ir dviračių taką stovi kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Nuo kelio ženklo Nr. 545 „Riboto greičio zonos pabaiga“ iki kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ yra apie 25,2 m. Nuo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ iki nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ yra apie 4,9 m. Už pėsčiųjų ir dviračių tako matyti žolės plotas, už kurio yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Įvykio vietos apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 tomas, b. l. 42-48).

8. 2024 m. gegužės 29 d. - 2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto advokato padėjėjo A. B. tarnybiniu el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, jog apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas yra „auto įvykio vietos video.mp4>. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad įrašo trukmė 1,16 min. Jame matyti stovinčio automobilio kairės pusės šono priekinė dalis (filmuotojo dešinėje pusėje), šalia po dešine matyti pieva, augantys medžiai, vienas jų aptvertas tvorele. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis stovi žvyrkelyje. Filmuotojui pasukus kamerą į kairę matyti, kad kelio kairėje pusėje yra aptverta paminklų aikštelė, šalia kurios stovi tamsios spalvos automobilis. Matyti, kad šalia kelio dešinėje auga krūmai, medžiai, aukšta žolė. Matyti, kad dešinėje yra keliukas, kurio šonuose auga medžiai, žolė. Filmuotojui einant į priekį ir pasukus kamerą į kairę, matyti, kad kelio kairėje yra išvažinėtas keliukas. Filmuotojui paėjus ir pasukus kamerą į dešinę, matyti, kad kelio dešinėje stovi nurodomasis kelio ženklas Nr. 545 „Riboto greičio zonos pabaiga“. Filmuotojui einant į priekį link pagrindinio kelio matyti, kad prasideda asfaltuota kelio danga. Kelio dešinėje ir kairėje yra pėsčiųjų ir dviračių takas, už kurio stovi kelio ženklas Nr. 203 - duoti kelią. Už kelio ženklo matyti griovys ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Filmuotojui pasukus į dešinę ir filmuojant pėsčiųjų ir dviračių taką, matyti dešinėje pastatytas nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 413 - pėsčiųjų ir dviračių takas. Filmuotojui pasukus kamerą į kairę, matyti, kad stovi analogiškas kelio ženklas Nr. 413. Įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 49-55).

9. 2024 m. sausio 15-18 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230925-153935UTC+0300. Protokole nurodyta, kad įrašo trukmė 30 min. Atidarius vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Policijos pareigūnus pasitinka vairuotoja J. P. (su mažamečiu vaiku rankose) ir nukentėjusysis D. G. Matyti, kad nukentėjusiojo D. G. dviratis guli ant vejos prie ženklo „Dviračių ir pėsčiųjų takas“. Matyti, kad policijos pareigūnas patikrina vairuotojos J. P. neblaivumą. Girdisi, kaip pareigūnas sako: nuliukai. Taip pat patikrinamas ir D. G. neblaivumas, kuris yra 0,00 prom. Matyti, kad sužalota D. G. dešinė ranka. Įraše 5.31 matyti, kad į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba. 6.59 girdėti, kaip J. P. sako: vaikinukas va važiavo ir mudu susidūrėm ant pačio va to va. Policijos pareigūnas klausia: iš kur važiavot? J. P. atsako: iš čia. Policijos pareigūnas klausia: nepastebėjot? J. P. atsako: nepastebėjau. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai pildo dokumentus. Dėl pašalinių garsų, t. y. pravažiuojančių automobilių bei radijo stotelės pranešimų, negirdėti ką kalba J. P. Girdėti kaip J. P. pasako savo gyv. vietos adresą, telefono numerį. Įrašo vietoje 13.48 girdėti, kaip policijos pareigūnas klausia: dviratį čia jau padėjot? J. P. atsako: aha padėjom, grynai va čia buvo dviratis, ties ta geltona ta dalim, grynai ties tuo ir susidūrėm, nes nesivarė, o važiavo, dabar bandau pagalvoti, kaip galėjau kitaip padaryti, bet neįsivaizduoju. Įrašo vietoje 16.33 girdėti kaip J. P. sako: nesustojo, grynai jis važiavo, ir aš toje vietoje jau stabdžiau, stabdinėjau, ties ta vieta sustojau...(nesigirdi dėl pašalinių garsų), daugiau nebevažiuosiu šita gatve. Įrašo vietoje 23.05 policijos pareigūnas klausia: kelintą valandą važiavot maždaug? J. P. atsako: galiu pažiūrėti kada skambinau. Policijos pareigūnas klausia: iš karto po įvykio? J. P. atsako: iš karto iš karto, sustojau, paklausiau kaip jaučiasi, kviečiam greitąją jei reikės, prieš 32 min. Policijos pareigūnas klausia: tai 15.30 buvo? J. P. atsako: taip, nebuvo minčių kažką kitaip daryt. Įrašo vietoje 25.40 policijos pareigūnas klausia: tai kokiu atstumu maždaug pamatėt tą dviratininką? J. P. atsako: kad mes jau susidūrėm, kadangi krūmas, turėjau išvažiuoti, tą pačią akimirką, nebuvo, kad būčiau jį pamačiusi. Policijos pareigūnas sako: tiesiog važiuojant jums, iš kurios pusės važiavo? J. P. sako: aš važiavau nuo (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas: ne, tas dviratininkas? J. P. sako: man iš dešinės. Policijos pareigūnas sako: tai nuo (duomenys neskelbtini)? J. P. sako: taip, jisai nuo čia važiavo, žinokit tas krūmas, vat turėjau išvažiuoti, nes kitaip neįmanoma pamatyti ir va matot grynai ties ta vieta jisai ir trinktelėjo...Įrašo vietoje 27.25 policijos pareigūnas klausia: kokiu greičiu važiavote? J. P. atsako: čia 30, bet stabdžiau, 10-20, tikrai negreičiau. Policijos pareigūnas sako: ten kaip matau veidrodėlis apgadintas, durelės ir dar sparnas - nurodo J. P. Girdėti kaip policijos pareigūnai kalbasi dėl įvykio vietos. Įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 69-70).

10. 2024 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, pavadinimu (ID (duomenys neskelbtini)), apžiūra. Protokole nurodoma, jog skambučio pradžia: 2023-09-25 15.30; įrašo trukmė: 3.28. Garso įraše girdėti: operatorius sako: 112 klausau. Pranešėja sako: laba diena, norėjome pakviesti greitąją, čia yra dabar galvoju, kuri čia vieta, čia žinot, kur yra (duomenys neskelbtini). Operatorius sako: miestą sakykit. Pranešėja sako: (duomenys neskelbtini), atsiprašau, pirmą kartą kviečiu greitąją, tai yra (duomenys neskelbtini), čia važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) už degalinės, berniukui šiek tiek nutikus nelaimė...(toliau kalba nesuprantamai). Operatorius klausia: čia gatvė bus dabar kokia (duomenys neskelbtini)? Pranešėja sako: čia (duomenys neskelbtini) gatvė, taip, grynai netoli (duomenys neskelbtini) miesto išvažiavimo, po dešine puse. Operatorius klausia: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža? Pranešėja sako: žinokit už tos sankryžos, kur yra (duomenys neskelbtini), dar pavažiavus, po dešine puse yra netgi paminklai ženklas pastatytas. Operatorius sako: iš karto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos ar ne? Pranešėja sako: taip, taip. Operatorius sako: supratau, dabar sakykit, kas tam berniukui nutikę, kiek jam metų daugmaž. Pranešėja sako: kiek tau metukų yra? 21 metukai, važiavo su dviračiu ir mašina kliudžiau, nes buvo čia krūmai, nepasimatė, labai mažas greitis buvo, bet vis tiek, va, kliudėm ir pirštuko dabar nagas atlenktas yra. Operatorius klausia: tai jis kliudė pats su dviračiu automobilį ar automobilis kliudė ar kas čia buvo? Pranešėja sako: abudu kliudėm, nes jis važiavo per tą dalį, kur aš važiavau su mašina, nes nėra čia pėsčiųjų perėjos, bet va kliudėm abudu vienas kitą ir jis važiavo ir aš važiavau. Operatorius klausia: tai sakėt piršto trauma taip, kojos? Pranešėja sako: aha, piršto trauma, rankos, kairės rankutės pirštukas atlenktas. Operatorius klausia: tai jūs vairavot automobilį? Pranešėja sako: aš vairavau. Operatorius sako: jis su dviračiu buvo? (girdisi kaip pranešėja klausia nukentėjusiojo ar sukasi, ar skauda, nukentėjęs atsako, kad akyse balta. Girdisi, kaip vaikinas paklausia ar turi vandens). Operatorius klausia: sąmoningas vaikinas ar ne? Pranešėja sako: sąmoningas taip taip, viskas gerai, išskyrus biški, kvėpuoja aha. Operatorius klausia: nekraujuoja smarkiai tas pirštas? Pranešėja sako: pirštukas biški bėga kraujas, nes nagutis atsilenkė. Operatorius sako: sakykit koks automobilis? Pranešėja sako: Citroen C5, o numeriuko reikia? Operatorius sako: reikia. Pranešėja sako: (duomenys neskelbtini) Operatorius sako: jūsų vardas pavardė. Pranešėja sako: J. P. Operatorius klausia: jums pačiai nereikalinga greitoji? Pranešėja sako: ne, ne tik išsigandusi esu, nes dar vaikutį turiu vienerių metų šalia. Operatorius klausia: kiek jums metų pačiai? Pranešėja sako: man yra (duomenys neskelbtini). Operatorius sako: supratau, informuojam pareigūnus ir medikus, laukit. Pranešėja sako: o galiu, aš turiu tą medicininę visą, galiu uždėti ant pirštuko? Operatorius sako: jeigu kraujavimas yra, žinoma, pridėkit. Pranešėja sako: ne, dabar nebebėga, neliesiu geriau, kad nebūtų blogiau. Girdėti kaip operatorius nurodo, kad jeigu dviratis yra ant važiuojamosios dalies, tai gali jį patraukti. Įrašo pabaiga (1 tomas, b. l.71-74).

11. 2023 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. G. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžis, kairės plaštakos IV piršto žaizda su nago pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plaštakos pirštakaulio lūžio bei žaizdos su nago pažeidimu jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 tomas, b. l. 124).

12. 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šioje eismo situacijoje automobilio „Citroen C5“ vairuotoja J. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkui D. G., prie kelių sankirtos artėjusiam pagrindiniu keliu, bei jam sudarė kliūtį ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šioje eismo situacijoje dviratininkas D. G. artėdamas prie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to, automobiliui „Citroen C5“ važiuojamųjų dalių sankirtoje sudarius kliūtį, nesustabdė dviračio bei neišvengė susidūrimo, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Klausimas kaip turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai susidariusiomis aplinkybėmis pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus nereikalauja specialių žinių eismo įvykio tyrimo srityje, todėl į pateiktus klausimus nebuvo atsakoma (1 tomas, b. l. 86-89).

13. 2024 m. gegužės 10 d. specialistė K. N. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad 2024-03-21 pateiktoje specialisto išvadoje yra nurodytos visos tikslios eismo įvykio kilimo priežastys. Dėl kelio ženklo, buvusio už dviračių tako, ar jis taip pat galiojo dviračių takui, kaip pagrindiniam keliui, nors pastatytas už dviračių tako bei dėl kelio ženklo galiojimo ir priežasčių, kodėl automobilio vairuotoja turėjo duoti kelią dviratininkui, atsakė, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Pagal kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles: jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklą rekomenduojama įrengti prieš šią sankirtą, ties jos riba. Ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga (1 tomas, b. l. 137-139).?

14. 2024 m. liepos 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomoje specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodyta techniniu požiūriu šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: J. P., vairuodama automobilį „Citroen C5“, važiavo šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga, link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtam automobiliui priartėjus prie pėsčiųjų ir dviračių tako, jai iš dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku dviračiu važiavo D. G.. Pėsčiųjų ir dviračių tako ribose, pirminio kontakto metu dviratis priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „Citroen C5“ dešinįjį šoną, ties priekinėmis durelėmis. Automobilis sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje, o dviratis po eismo įvykio buvo patrauktas iš galutinės padėties. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklai pėsčiųjų ir dviračių takas KET Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, KET Nr. 203 kelio ženklas „Duoti kelią“. Teisės akte „DĖL KELIO ŽENKLŲ ĮRENGIMO IR VERTIKALIOJO ŽENKLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ 96.1. punkte nurodyta: „Ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga.“, o 96.1. punkte: „Jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklą rekomenduojama įrengti prieš šią sankirtą, ties jos riba.“. Kelių eismo taisyklių 3.14 punkte nurodoma: Pagrindinis kelias - ... kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Taip pat eismo įvykio vietoje darytose nuotraukose matyti, kad dviratininko D. G. važiavimo kryptimi, už (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje esančio pėsčiųjų ir dviračių tako auga medžiai bei krūmai (žr. 2 pav.). Taigi šioje eismo situacijoje gatvėje, kurioje yra įrengtas dviračių takas, dviratininkas D. G., artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį - šalutinį kelią, visais atvejais privalėjo sumažinti greitį ir tęsti judėjimą, tik kai bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šioje eismo situacijoje dviratininkas D. G., artėdamas link eismo įvykio vietos, važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, o kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas „Duoti kelią“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, nurodantis, kad transporto priemonės vairuotojas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė paženklinta pagrindinio kelio ženklu, o pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriuo dviračiu važiavo D. G., yra lygiagrečiai minėtai gatvei, tai šis pėsčiųjų ir dviračių takas yra pagrindinio kelio dalis, todėl šioje eismo situacijoje automobilio „Citroen C5“ vairuotoja J. P. privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu jai iš dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku artėjusiam dviratininkui D. G.. Pateiktos išvados kad: 1. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: J. P., vairuodama automobilį „Citroen C5“, važiavo šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga, link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtam automobiliui priartėjus prie pėsčiųjų ir dviračių tako, jai iš dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku dviračiu važiavo D. G. Pėsčiųjų ir dviračių tako ribose, pirminio kontakto metu dviratis priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „Citroen C5“ dešinįjį šoną, ties priekinėmis durelėmis. Automobilis sustojo eismo įvykio vietos plane fiksuotoje padėtyje, o dviratis po eismo įvykio buvo patrauktas iš galutinės padėties. 2. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima apskaičiuoti transporto priemonių važiavimo greičių iki eismo įvykio ar eismo įvykio metu. 3. Šioje eismo situacijoje dviratininkas D. G., artėdamas prie (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to, automobiliui „Citroen C5“ važiuojamųjų dalių sankirtoje sudarius kliūtį, nesustabdė dviračio bei neišvengė susidūrimo, kas techniniu požiūriu nepriimtina. 4. Automobilio „Citroen C5“ vairuotoja J. P. duodama kelią pagrindiniu keliu jai iš dešinės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku artėjusiam dviratininkui D. G., o dviratininkas D. G., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, laiku mažindamas važiavimo greitį ir tęsdamas judėjimą, tik kai bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. 5. Pirminio kontakto metu dviratis priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „Citroen C5“ dešinįjį šoną, ties priekinėmis durelėmis. 6. Šioje eismo situacijoje automobilio „Citroen C5“ vairuotoja J. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkui D. G. prie kelių sankirtos artėjusiam pagrindiniu keliu, bei jam sudarė kliūtį ir techniniu požiūriu tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Šioje eismo situacijoje dviratininkas D. G., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to, automobiliui „Citroen C5“ važiuojamųjų dalių sankirtoje sudarius kliūtį, nesustabdė dviračio bei neišvengė susidūrimo, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 tomas, b. l. 96-100).

15. 2024 m. gegužės 24 d. UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atsakyme nurodoma, kad kelio ženklas Nr. 203 (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prieš dviračių taką buvo perkeltas 2023-10-16 (1 tomas, b. l. 103).

16. 2024 m. spalio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra B kategorijos gatvė, kurios inžinerinis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio ribos ties (duomenys neskelbtini) gatve pateiktos 1 pav. (brūkšniuotas plotas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ III skyriaus „Pagrindinės sąvokos“ 6.6. punktu, gatvės elementai - inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje. (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio plotis yra apie 48,76 m (pamatuota www.reeia.lt matavimo įrankiu). (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies (asfalto dangos) plotis yra apie 14,63 m (pamatuota AkisPro matavimo įrankiu). Pėsčiųjų ir dviračių takas yra (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio elementas. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį bei pėsčiųjų ir dviračių taką skiria ne sankasa, o kelkraštis ir griovys. Pėsčiųjų ir dviračių takas nekerta (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) gatvės inžineriniame statinyje. (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda už (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio. Atsižvelgiant į tai, kad pėsčiųjų ir dviračių takas yra bendras, (duomenys neskelbtini) gatvės nuovažoje į (duomenys neskelbtini) gatvę nėra įrengtas horizontalusis ženklinimas Nr. 1.14. Pėsčiųjų ir dviračių tako dangoje prieš susikirtimą su nuovaža įrengti įspėjamieji ir vedimo taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, skirti neregių ir silpnaregių informavimui apie įžengimą į važiuojamąją dalį (nuovažą). (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos duomenimis tarp taškų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuovaža (Žr. 2 pav.). Pėsčiųjų ir dviračių takas baigiasi ties tašku Nr. (duomenys neskelbtini) ir prasideda ties tašku Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintose kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nurodyta, kad „Nr. 96 „Ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ įrengiamas prieš kiekvieną sankryžą su keliu, kuris pažymėtas ženklais Nr. 201, 108-110, išskyrus, kai vietoj ženklo Nr. 203 įrengiamas ženklas Nr. 204: 96.1. Ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga. 96.2. Ženklas Nr. 203 įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. 96.3. Jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklas įrengiamas prieš šią sankirtą, ties jos riba“. Nurodyta, jog šioje situacijoje eismo tvarka buvo tinkamai organizuojama.

17. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Inkriminuojant asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik šio asmens padarytą atitinkamą KET pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose turi ypatingą svarbą, nes eismo įvykyje dažnai dalyvauja kelios transporto priemonės, pėstieji, dviratininkai, kiti eismo dalyviai. Todėl klausimas, kurio eismo dalyvio veika sukėlė eismo įvykį, yra vienas svarbiausių tokio pobūdžio bylose.

18. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltinamo asmens veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-205-489/2024). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialių elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024).

19. Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių buvimo daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, – kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, konkretaus eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020, 2K-7-17-489/2024 ir kt.). Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo dviejų ar daugiau eismo įvykio dalyvių pažeidimai, esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, jie visi atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Išimtis iš šios nuostatos gali būti tik tokia situacija, kai eismo įvykis sukeltas dėl dviejų eismo dalyvių abipusės kaltės, tačiau nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą patiria tik vienas iš jų. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo, nors ir yra eismo įvykio vienas iš kaltininkų, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

20. Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir jį sukėlusios priežastys, aptariami kiekvieno eismo dalyvio veiksmų teisėtumo ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu klausimai, atsakoma į klausimus, ar konkretaus eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas techniniu požiūriu buvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti. Kita vertus, eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo konstatavimas yra teismo, o ne ekspertų ir specialistų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto ar specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2013, 2K-359-697/2017, 2K-204-895/2018).

21. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2011, 2K-375/2014, 2K-204-895/2018).

22. Kaltinamoji J. P. kaltės nepripažino, nesutiko su tuo, jog ji važiavo šalutiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, bei, jog ji privalėjo duoti kelią dviratininkui, važiuojančiam dviračių taku. Nurodė, jog kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ stovėjo už dviračių ir pėsčiųjų tako, ties (duomenys neskelbtini) gatvės susikirtimu, ir jai nebuvo jokio ženklo, kad ji turėtų sustoti ties dviračių ir pėsčiųjų taku ir duoti kelią dviratininkui. Po eismo įvykio kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ buvo pastatytas prieš dviračių taku. Kaltinamosios nuomone, įvykio metu eismo tvarka nebuvo tinkamai reguliuojama, klaidinanti. Be to, kaltinamoji pažymėjo, jog, nors ir pagal tokį kelio ženklinimą ji neprivalėjo sustoti prieš dviračių taką, prieš jį ji buvo sustojusi, tuo metu automobilio priekine dalimi buvo užvažiavusi ant asfaltuotos kelio dalies, kita dalis buvo ant žvyro dangos. Ji žinojo tą vietą, kad joje blogas matomumas, nes tuo keliu važinėjo anksčiau. Iš dešinės pusės dėl krūmų ir medžių jai nebuvo jokio matomumo. Ji nematė atvažiuojančio dviratininko, dviračių tako, todėl truputį, apie metrą, pavažiavo į priekį, ir vos tik įvažiavus, iš karto įvyko susidūrimas, į priekinį judančio automobilio sparną atsitrenkė dviratininkas. Važiuodama ji stebėjo dešinę pusę, nes kairėje pusėje matomumas buvo puikus, judėjo iki 5 km/h greičiu. Dviratininką pastebėjo susidūrimo metu. Nurodė, jog dėl medžių ir krūmų jai nebuvo galimybės pamatyti dviratininko, kad jis atvažiuoja, o tik atsiradus matomumui, iš karto įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio medžiai ir krūmai buvo iškirsti, matomumas pagerintas. Pajutusi smūgį, ji iš karto sustojo, po įvykio automobilį patraukė atgal apie 50 cm, kad netrukdyti eismo dviračių taku. Kaltinamosios nuomone, šioje situacijoje dviratininkas turėjo sustoti ties (duomenys neskelbtini) gatve ir persivaryti dviratį, kadangi ant dviračio tako esantys iškilieji elementai rodo, kad baigiasi dviračių ir pėsčiųjų takas, dviračio take dviračio vairuotojui ženklo, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu, ji nematė.

23. Pirmiausia pažymėtina tai, jog kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei 2024 m. spalio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte nurodomomis aplinkybėmis, nustatyta, jog byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pėsčiųjų ir dviračių take, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio elementas, (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Pėsčiųjų ir dviračių takas nekerta (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) gatvės inžineriniame statinyje. (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda už (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinio statinio. Atsižvelgiant į tai, kad pėsčiųjų ir dviračių takas yra bendras, (duomenys neskelbtini) gatvės nuovažoje į (duomenys neskelbtini) gatvę nėra įrengtas horizontalusis ženklinimas Nr. 1.14. Pėsčiųjų ir dviračių tako dangoje prieš susikirtimą su nuovaža įrengti įspėjamieji ir vedimo taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, skirti neregių ir silpnaregių informavimui apie įžengimą į važiuojamąją dalį (nuovažą). (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos duomenimis tarp taškų Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) yra nuovaža.

24. Byloje ginčo nėra dėl to, jog J. P., vairuodama automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) gatvės ir į asfaltuotą dviračių taką, kaip nustatyta, pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės su žvyro danga, todėl, teismo vertinimu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiavo šalutiniu keliu, todėl privalėjo duoti kelią dviratininkui prie kelių sankirtos artėjančiam pagrindiniu keliu.

25. Pažymėtina, jog KET 3.14 punkte numatyta, jog Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Todėl teismas sutinka su 2024 m. kovo 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. liepos 10 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) duota išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Citroen C5“ vairuotoja J. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio dviratininkui D. G. prie kelių sankirtos artėjusiam pagrindiniu keliu, bei jam sudarė kliūtį ir techniniu požiūriu tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

26. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė K. N., pripažindama, jog 2024 m. liepos 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomoje specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje padarė techninę klaidą ir klaidingai nurodė eismo įvykio metu nebegaliojančios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 20-914; TAR, 2022-05-30, Nr. 2022-11568) patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) redakcijos 96 punkto nuostatas, nurodė, jog Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-05-31 iki 2023-11-01) 96.1. punkte nurodyta, jog ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga. Paaiškino, jog kelias be dangos lieka šalutiniu keliu prieš kelią su asfaltuota kelio danga, todėl šioje eismo situacijoje automobilio vairuotojai važiuojant šalutiniu keliu, ji turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu - dviračiu taku važiuojančiam dviratininkui. Specialistė K. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ši techninė klaida jos pateiktų išvadų nekeičia.

27. Šiuos specialistės K. N. paaiškinimus teismas laiko pagrįstais, kadangi, nors ir Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-05-31 iki 2023-11-01) 96.3. punkte numatyta, jog jeigu prieš pat sankryžą, prieš kurią reikia įrengti ženklą Nr. 203, yra sankirta su dviračių taku, kai pirmenybė važiuoti per sankirtą suteikiama dviratininkams, ženklas įrengiamas prieš šią sankirtą, ties jos riba, tačiau nagrinėjamai eismo įvykio situacijai taikomas Taisyklių 96.1. punktas, numatantis, jog ženklo Nr. 203 leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga, kadangi KET 3.14 punkte aiškiai numatyta, jog Pagrindinis kelias – kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu; 154 punkte numatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

28. Teismo vertinimu, būtent šiomis KET taisyklėmis eismo įvykio metu privalėjo vadovaujantis J. P., o įvykio vietoje buvęs kelio ženklinimas, teismo vertinimu, nebuvo klaidinantis.

29. Byloje taip pat nėra ginčo, o tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog eismo įvykio metu ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir dviračių tako sankirta, dešinėje pusėje (važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės), sankritoje ir dviračių tako kelkraštyje augo želdiniai, kurie, kaip nurodė kaltinamoji J. P., galėjo pastarajai trukdyti gerai matyti dviračių taką, atvažiuojantį dviratininką.

30. Šioje byloje svarbu pažymėti tai, jog nukentėjusysis D. G., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog, kai jis pastebėjo automobilį, pažiūrėjo į vairuotoją, ji žiūrėjo tiesiai į degalinės pusę. Gal galvojo, kad iš ten automobilis atvažiuoja. Jis matė judančios transporto priemonės vairuotoją, ji žiūrėjo į kitą pusę, ne į jį. Jis tiksliai negali pasakyti dėl vairuotojos, neprisimena, daug laiko priėjo. Gal ir nežiūrėjo į degalinės pusę. Vairuotoją matė, bet kur ji žiūrėjo, negali pasakyti. Jis pamatė automobilį, pradėjo staigiai stabdyti, tikėjosi, arba automobilis staigiai pravažiuos, arba sustabdys, ir jis pasukęs į dešinę pravažiuos pro šoną. Išėjo, kad išsigando, ir įvyko avarija. Jis stabdė. Jis tuo metu buvo metro atstumu iki transporto priemonės, jis stabdė ir rėkė, suko vairą, pamatė, kad neišvengs susidūrimo, ir po avarijos vairuotoja atsisuko į jį, sustabdė automobilį. Jis tiksliai neprisimena, kur iki atsisukimo žiūrėjo vairuotoja. Nukentėjusysis nurodė, jo parodymai dėl vairuotojos atsisukimo į jį yra teisingi.

31. Nors šių aplinkybių nukentėjusysis nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismas nukentėjusiojo parodymus viso proceso metu bei šiuos vertina kaip nuoseklius, pagrindo jais nesiremti byloje nėra. Pažymėtina, jog iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog apklausos metu nukentėjusysis nebuvo apklaustas apie tai, ar jis iki atsitrenkimo į automobilį matė automobilio vairuotoją. Nukentėjusysis duodamas parodymus buvo apklausiamas apie aplinkybes, kada jis pamatė automobilį, todėl teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog jis matė judančios transporto priemonės vairuotoją, ji žiūrėjo į kitą pusę, ne į jį; jis pamatęs automobilį, buvo iki jo apie metro atstumu, pradėjo stabdė ir rėkė, suko vairą, pamatė, kad neišvengs susidūrimo, ir po susidūrimo vairuotoja atsisuko į jį, vertintini kaip tikslinantys įvykio aplinkybes, tačiau esmingai nekeičiantys jo pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Matyti, jog nukentėjusysis teisme negalėjo tiksliai nurodyto, kur iki susidūrimo žiūrėjo kaltinamoji, ar į kairę pusę (priešinga kryptimi), ar į priekį, tačiau nukentėjusysis buvo tikras, jog kaltinamoji į jį nežiūrėjo, tai yra važiuodama link (duomenys neskelbtini) gatvės ir kirsdama dviračių taką, esant apsunkintam kelio matomumui, nestebėjo dešinės pusės - dviračių tako, iki susidūrimo jo nematė.

32. Kaltinamoji nurodė, jog važiuodama ji stebėjo dešinę pusę, taip pat teigia, jog susidūrimo nematė, išgirdo tik garsą. Teismas šiais parodymais nesiremia, kadangi jie prieštaringi, juos vertina kaip gynybinę versiją.

33. KET 127 punkte nurodoma, jo vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

34. Įvertinęs nurodytus nukentėjusiojo parodymus bei bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog eismo įvykio metu kaltinamoji nesilaikė KET 127 ir 9 punkte numatytų reikalavimų, nes važiuodama esant blogam matomumui, nepakankamai stebėjo dešinę dviračių tako pusę, tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio, neįsitikino, kad nėra kertamu pagrindiniu keliu dviračių taku važiuojančių dviratininkų, kuriuos turėtų praleisti.

35. Teismo vertinimu, nustatyti J. P. KET 3.14, 9, 127, 154 punktų pažeidimai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis, priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – eismo įvykio metu D. G. dėl dešinės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžio, kairės plaštakos IV piršto žaizdos su nago pažeidimu padaryti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

36. J. P. buvo kaltinama tuo, jog 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 15.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdama (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė KET 3.14, 9, 127, 154 punktų reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga, ir artėdama link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės su asfalto danga (KET 3.14 p.), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ (KET 127 p.), neįsitikino, kad nėra kertamu pagrindiniu keliu dviračių taku važiuojančių dviratininkų, kuriuos turėtų praleisti, nedavė kelio dviratininkui prie kelių sankirtos artėjančiam pagrindiniu keliu, taip sudarė jam kliūtį ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu dviračių taku dviračiu važiavusiu D. G. (KET 154 p.), tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu D. G. dėl dešinės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžio, kairės plaštakos IV piršto žaizdos su nago pažeidimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

37. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, o tiksliau 2024 m. gegužės 29 d. - 2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, matyti, jog įvykio metu kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ buvo įrengtas už dviračių tako. Šiuo nuosprendžiu nustačius, jog kaltinamoji J. P. eismo įvykio metu, be kita ko, turėjo vadovautis KET 3.14 ir 154 punktų reikalavimais, iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės, jog J. P. „nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“.

38. Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama J. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Nustatyta, jog J. P. 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdama (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3.14, 9, 127, 154 punktų reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve su žvyro danga, ir artėdama link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės su asfalto danga (KET 3.14 p.), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio (KET 127 p.), neįsitikino, kad nėra kertamu pagrindiniu keliu dviračių taku važiuojančių dviratininkų, kuriuos turėtų praleisti, nedavė kelio dviratininkui prie kelių sankirtos artėjančiam pagrindiniu keliu, taip sudarė jam kliūtį ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu dviračių taku dviračiu važiavusiu D. G. (KET 154 p.), tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu D. G. dėl dešinės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžio, kairės plaštakos IV piršto žaizdos su nago pažeidimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

39. Teismo vertinimu, kaltinamosios padaryto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimui, kadangi kaltinamoji suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

40. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios J. P. argumentai, jog nagrinėjamoje situacijoje dviratininkas turėjo sustoti ties susikirtimu su nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvę ir persivaryti dviratį, jog jis neturėjo pirmumo teisės važiuojant dviračių taku ir kertant nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog nukentėjusysis teisme nurodė, jog artėdamas prie nuovažos sulėtino greitį, automobilį pastebėjo staiga, iki nuovažos likus 2 metrams, jis pradėjo staigiai stabdyti, tačiau suprato, jog neišvengs susidūrimo su judančia transporto priemone, dėl ko išsigando ir pradėjo rėkti, suko vairą į dešinę, galvojo automobilis sustos ir jis spės jį apvažiuoti, tačiau susidūrimo išvengti jam nepavyko. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus nustatytų kaltinamosios KET pažeidimų kontekste, teismas sprendžia, jog nukentėjusysis sankirtoje pastebėjęs susidariusią kliūtį, neturėjo techninės galimybės dar labiau sulėtinti važiavimo greičio ir išvengti susidūrimo.

Dėl bausmės skyrimo

41. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

42. J. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. P. neteista. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jos atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius 5 metus bausta du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjusi, paskutinę – 2019-08-21, todėl nelaikytina bausta administracine tvarka. J. P. dirbanti, auginanti mažametį vaiką. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji būtų įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

43. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

44. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo neatsargų elgesį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (neteista, dirbanti, auginanti mažametį vaiką), darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

45. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnį, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, kaltinamosios turtinę, šeiminę ir darbinę padėtį, sprendžia, jog kaltinamajai nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas paskirtos baudos sumokėjimui.

46. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme, be kita ko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

47. Nagrinėjamu atveju J. P. neatsargų nusikaltimą padarė blaivi, neteista, iki šio įvykio administracine tvarka bausta už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra duomenų, jog ji sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, todėl spręstina, jog ji nusikalto atsitiktinai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

48. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-262-489/2017, 2K-72-489/2020 ir kitos). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

49. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą išvadą, jog kaltinamoji nusikalto atsitiktinai, buvo blaivi, spręstina, jog jos automobilis nėra naudojamas tyčinių veikų padarymui, todėl šio turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

50. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: – 1 skaitmeninė laikmena, esanti voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti su bylos medžiaga; automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei J. P., paliktinas neribotai jos nuosavybei; dviratis, grąžintas savininkui D. G., paliktinas neribotai jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) MGL dydžio (1 000 Eur, t. y. vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Išaiškinti kaltinamajai, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nutartį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1 skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga; automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkei J. P., palikti neribotai jos nuosavybei; dviratį, grąžintą savininkui D. G., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė