Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-687-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2-687-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-687-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2832-392/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2. UAB „Čelta“ (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį paskolos išieškojimą ir su tuo susijusių teismo sprendimų vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir prašymą iš esmės grindžia turto vertinimo ataskaitos ir kitų turto vertinimo dokumentų netinkamumu. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis nustatė, kad pareiškėja daugybę kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. A2-228-803/2017, A2-3556-232/2018, A2-4255-864/2018, A2-5423-852/2018, eA2-3429-661/2019 atsisakė atnaujinti procesą, kitose bylose – pareiškėjos prašymus atsisakė priimti ar paliko nenagrinėtus. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl daugumos šių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo grindė tuo pačiu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta turto verte, kredito sutarties pripažinimu galiojančia. Be to, pareiškėja prašymą taip pat grindė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010, kuri pareiškėjai negalėjo būti nežinoma bylos nagrinėjimo metu 2015 m., taip pat vėliau nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja, nurodydama tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra ne kartą pasisakę, aprašydama jas kitais žodžiais, kitaip jas akcentuodama, iš esmės nurodė tuos pačius faktus ir siekia kvestionuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję, o likusi dalis dar bus nagrinėjama apeliacine tvarka, pareiškėjos prašymą atsisakyta priimti. Atsisakius priimti prašymą atnaujinti procesą netenkintas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir grąžinti spręsti bylą iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Pareiškėja sužinojo naują esminę aplinkybę, kad kredito sutartis pripažinta galiojanti, kai ne tik neįvykdyta įstatyminė sutarčių sudarymo sąlyga, bet ir nebuvo nustatytas pagrindinis kredito sutarties parametras, nebuvo įvykdytas nė vienas reikalavimas dėl tokio parametro sudarymo ir jo taikymo kreditavimui. Kredito sutartis pripažinta galiojanti apeinant nustatytus reikalavimus pagrindinio sutarties parametro sudarymui ir jo taikymui, kad ir būtų įvykdytas kreditavimas. Turto vertinimo ataskaita neteisinga, joje netinkamai nustatyta turto vertė.

7.2. Teismas nenurodė konkrečiai kurioje byloje pasisakyta apie kredito sutarties pagrindinio parametro nustatymui nustatytų reikalavimų įvykdymą, kad būtų galima remtis tokiu vertinimu ir joje nustatyta verte, taip pat nenurodyta konkreti byla, kurioje būtų pasisakyta apie kredito sutarties sąlygų įvykdymą, kai jos nė viena sąlyga nebuvo įvykdyta. Visa tai rodo, kad byla išnagrinėta jos nesupratus, neatskleista bylos esmė. Atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą be pagrindo, be motyvų, nesupratus, nei ginčo, nei atskleidus bylos esmę, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

8. Pareiškėja taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

9. Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartis neteisėta, nes yra be motyvų, neatskleista bylos esmė.

10. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).

11. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis sprendė, jog nėra pagrindo priimti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė tik procesinio pobūdžio klausimą, t. y. klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik priėmus prašymą atnaujinti procesą, išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą bei nustačius, kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nurodyto terminio ir kad jis yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra pirmiau nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, tačiau tai nesudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliacinio proceso ribų

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, teismas neturėjo bylos nagrinėti iš esmės, o turėjo tik patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti apeliantės prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

17. Taigi, pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Sprendžiant dėl to, ar prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, svarbu ne tai, ar teismai jau yra pasisakę dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, jei išnagrinėtoje byloje procesas būtų atnaujintas. Siekiant nustatyti, ar pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti tai, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.

18. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m sausio 8 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 21 d. prašymuose, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė aplinkybę dėl 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, kurios pagrindu pareiškėjai suteiktas kreditas, neatitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, kad apie šią turto vertinimo ataskaitą pareiškėja nežinojo ir dėl to tarp pareiškėjos bei AB banko „Snoras“ sudaryta kredito sutartis pripažinta galiojančia.

19. Pareiškėja prašymus atnaujinti procesą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta turto verte, kredito sutarties pripažinimu galiojančia. Be to, pareiškėja prašymą taip pat grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010, kuri, pareiškėjos teigimu, pareiškėjai negalėjo būti nežinoma bylos nagrinėjimo metu 2015 m., taip pat vėliau nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo.

20. Minėdama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010, pareiškėja papildo savo argumentus, susijusius su žemės sklypo vertės nustatymu, ir iš esmės grindžia juos tik tuo, jog prašyme nurodytos bylos atnaujinimo aplinkybės jai buvo nežinomos 2010 m. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje nėra nagrinėjamas prašyme nurodytų aplinkybių paaiškėjimo šaliai momentas, o tik nustatoma, ar yra teisinis pagrindas nagrinėti pateiktą prašymą, todėl minėta nutartis nėra laikytina ieškovės nurodyta nauja aplinkybe, galinčia sudaryti pagrindą atnaujinti bylos procesą. Dėl šio aplinkybės yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-666-330/2020). Pareiškėja, nurodydama tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismai jau yra ne kartą pasisakę, aprašydama jas kitais žodžiais, kitaip jas akcentuodama, iš esmės nurodo tuos pačius faktus ir siekia kvestionuoti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus tuo pačiu faktiniu pagrindu.

21. Iš nurodyto akivaizdu, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad AB bankas „Snoras“ sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo ir tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta iš esmės neišpildžius pagrindinės sąlygos – nepateikus pilnos turto vertinimo ataskaitos. Tačiau galiausiai prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pareiškėja grindžia neatskleista bylos esme. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis lyginant jas su aplinkybėmis, nurodytomis ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo byloje. Tai, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo papildomus argumentus, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju pareiškėja tuos pačius ne kartą teismui pateiktuose prašymuose išdėstytus argumentus formuluoja skirtingai, tačiau jų esmė nesikeičia – prašymas grindžiamas aplinkybe dėl turto vertinimo ataskaitos, kuria remiantis sudaryta kredito sutartis, neteisėtumo. Tačiau pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, visgi šiuo atveju pareiškėja tokių nepateikia. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjos 2020 m. kovo 9 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai bei pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

24. Pareiškėja taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė ir pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Motyvų dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirajame skunde apeliantė nepateikė. Pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas (CPK 147 straipsnio 1 dalis), siekiant neužkirsti pareiškėjos teisės apeliaciją. Pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas, arba teismas, kurioje žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacine tvarka sprendžiamas tik pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas, o ne prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ 2020 m. kovo 12 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Agnė Tikniūtė