- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2-666-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č.
- Atsakovas
- G. T., R. T., A. V., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras Antanas Grumuldis, Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras Antanas Grumuldis ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „ČELTA“ 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė prašė atnaujinti procesą dėl to, kad sužinota (išsiaiškinta), jog kredito sutartis pripažinta galiojanti, kai kredito gavėjas nežinojo pagrindinio parametro, kuriuo remiantis ir sudarytos kredito sutarties sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Šalies argumentai
5. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė daugiau kaip 70 kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą. Apskųstoje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus atmetė ieškovės UAB „ČELTA“ prašymus atnaujinti procesą, o kitus prašymus atsisakė priimti ar paliko nenagrinėtus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta turto verte. Be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010, kuri ieškovei negalėjo būti nežinoma prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu. Įvertinęs prašymo turinį teismas padarė išvadą, jog prašymas yra grindžiamas tapačiomis, teismų jau išnagrinėtomis aplinkybėmis.
7. Atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintą apribojimą teikti pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo, teismas atsisakė priimti UAB „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybės yra analogiškos ne jų pasekmėms, ne rezultatams, tačiau, kad jos tokios yra, kas negali likti galioti, todėl yra pagrindas naikinti priimtą nutartį.
8.2. Teismas pateikto prašymo matyt nė neskaitė, nes nepasisakė dėl bylos esmės, o konstatavo, jog ieškovė daugiau nei 70 kartų kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
8.3. Joks teismas dėl prašyme nurodytų aplinkybių dėl turto vertinimo ataskaitos, Civilinio kodekso 6.183 straipsnio normos aiškinimo ir kt. nėra pasisakęs. Kadangi ieškovė yra kreipusis dėl proceso atnaujinimo, tai teismas paprasčiausiai nustato, jog dėl prašyme nurodytų aplinkybių teismai esą pasisakę ir jas vertinę.
8.4. Jau nuo 2010 m. birželio 4 d. neskundžiamos nutarties priėmimo buvo aišku, kad neįvykdytas esminis reikalavimas turto vertinimo ataskaitai, kaip pagrindiniam sutarties parametrui sudaryti.
8.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnį, kadangi šiuo straipsniu buvo grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
3. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
4. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų ieškovės išdėstytų motyvų ir argumentų.
5. Šiame kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
6. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „ČELTA“ prašymų dėl proceso atnaujinimo, grindžiamų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu, bei aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju UAB „ČELTA“ savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik išdėstė tapačius argumentus, susijusius su turto vertinimu, apgaulės panaudojimu ir kt.
8. Papildomai pastebėtina, kad minėdama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-106/2010, ieškovė papildo savo argumentus, susijusius su žemės sklypo vertės nustatymu, ir iš esmės grindžia juos tik tuo, jog prašyme nurodytos bylos atnaujinimo aplinkybės jai buvo nežinomos 2010 m. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje nėra nagrinėjamas prašyme nurodytų aplinkybių paaiškėjimo šaliai momentas, o tik nustatoma, ar yra teisinis pagrindas nagrinėti pateiktą prašymą, todėl minėta nutartis nėra laikytina ieškovės nurodyta nauja aplinkybe, galinčia sudaryti pagrindą atnaujinti bylos procesą.
9. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 329 straipsnis reglamentuoja procesą apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teisme. Vien tai, jog ieškovė savo prašyme atnaujinti procesą išsamiai pacitavo šią teisės normą, nesudarė prielaidų pirmosios instancijos teismui taikyti šią teisės normą. Taip pat akcentuotina, jog UAB „ČELTA“ atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 329 straipsniu – prašyme pacituotas CPK 329 straipsnio turinys bei teismų praktika dėl šio straipsnio taikymo, tačiau pati teisės norma ir jos taikymo praktika nėra ir negali būti naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, o ieškovė minėdama CPK 329 straipsnį nenurodė kitų CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskųstoje nutartyje neaiškino CPK 329 straipsnio nuostatų.
10. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Susipažinus su ieškovės prašymu atnaujinti procesą, matyti, kad ieškovė nenurodė jokių naujų, teismų dar nenagrinėtų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu.
11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs prašymo tapatumą teisme jau išnagrinėtiems ieškovės UAB „ČELTA“ prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.