Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2618-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-11
Bylos Nr.
1-2618-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32691-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2618-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32691-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Šimkevičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,kaltinamajam S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. L. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.14 val., (duomenys neskelbtini), netoli pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

S. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną paprašė sūnaus nuvežti jį pas draugą. Sūnus jį nuvežė ir parvežė namo atgal. Grįžęs namo atsigulė miegoti. Po to atsibudo ir pamatė laikrodį, kuris rodė 6.00 val. Tada jis pagalvojo, kad vėluoja į darbą ir apie nieką nepagalvojęs šoko į automobilį ir važiavo. Niekada nevairavo išgėręs. Sustabdžiusi policija surašė jam protokolą. Šalia buvo kitas automobilis, kurį kliudė, to nepajautė. Alkoholį vartoja labai retai. Įvykio dieną paskutinį kartą alkoholio vartojo gal 14.00-17.00 val. Išgėrė apie 0,5 l stipraus gėrimo. Po dviejų valandų jau vairavo automobilį. Jam nuleido automobilio padangą, nes jis atsitrenkė į šaligatvio kampą. Sumaišė dieną su naktimi, tai suprato, kai jau atvažiavo prie kelio užtvaro.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas L. T. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. jis su savo sutuoktine Ž. T., vyko pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Tą patį vakarą, apie 18.54 val. Vakariniame aplinkkelyje, ties Karoliniškių tiltu, važiuojant link Lazdynų ligoninės pastebėjo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtais avariniais žibintais ir pirmąja eismo juosta. Automobilį vairavo vyras, kuris mašinoje buvo vienas. Įtarimą sukėlė tai, kad „Opel Astra“ automobilis jiems važiuojant antrąja eismo juosta, pradėjo judėti į jų eismo juostą, tuo pačiu persirikiavo ir į trečią eismo juostą, kuria jau judėjo kitas lengvasis automobilis, kuriam „Opel Astra“ sukėlė avarinę situaciją, nes tas galimai „BMW“ markės automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo su „Opel Astra“. Eismo įvykio neįvyko, galimai dėl to, kad „Opel Astra“ toliau judėdamas grįžo atgal į antrąją eismo juostą. Jam su žmona susidarė toks įspūdis, jog „Opel Astra“ vairuotojas tiesiog „plaukioja po visą kelią“, nes iš vienos persirikiuoja į kitą eismo juostą ir panašiai, juolab visą laiką buvo su įjungtais avarinio posūkio signalais. Dar nori papildyti, jog kai „Opel Astra“ automobilis buvo trečioje eismo juostoje, pastebėjo, kad jo priekinis keleivio pusės (dešinysis) ratas buvo galimai sprogęs, nes važiavo ant ratlankio. Matydamas tokią situaciją jis 18.56 val. nedelsiant paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Tol kol vyko pokalbis telefonu su pareigūnu, jis visą laiką sekė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas jam iš paskos ir pasakojo policijos pareigūnui, kas vyksta ir ką jis mato kelyje. Tuo metu jis pats judėjo Oslo g., pirmąja eismo juosta, o automobilis „Opel Astra“ nusuko Miškinių g. link. Judant Miškinių g., po tiltu, šio asmens vairuojamas automobilis kirto ištisinę eismo juostą, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir tokiu būdu sukeldamas avarinę situaciją priešais atvažiuojančiam automobiliui, galimai „Nissan“ modelio, kuris dėl to turėjo staigiai stabdyti ir trauktis į šoną. Šiuo atveju kažkokiu būdu automobiliui pavyko išvengti susidūrimo, nes „Opel Astra“ staiga sugrįžo į savo kelio eismo juostą ir nuvažiavo toliau. Toliau judant Miškinių g., įvažiavo į Parodų g., kur „Opel Astra“, maždaug ties pravažiavimu į „Norfa“ ir kartodromu pradėjo lėtinti greitį iki maždaug 20 km/val., lyg mėgindamas susirasti parkavimo vietą. Tada automobilis „Opel Astra“ pasuko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini). Judant šia tiesiąja po kaire puse buvo įvažiavimas į „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo su dvejais užtvarais. Privažiavęs prie užtvaro automobilis „Opel Astra“ sustojo ir pastovėjo gal 5-10 sek., tačiau automobilio variklio nebuvo išjungęs. Tada pamatė, kad „Opel Astra“ vairuotojas įsijungė atbulinę pavarą, nes pastebėjo, kad užsidegė galiniai žibintai ir jis pradėjo judėti atgal. Judėdamas atgal nedideliu greičiu, iki 10-15 km/val. automobilis „Opel Astra“ savo galu, konkrečiai bamperiu, atsitrenkė į Parodų g. dešinėje pusėje priparkuotą lengvąjį automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam padarydamas sugadinimus. Po to, kai „Opel Astra“ atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas sustojo keletui sekundžių, tačiau automobilio variklio neišjungė ir pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini). Pavažiavęs maždaug 5-10 metrų sustojo vidury pravažiavimo ir atsidaręs vairuotojo dureles vyriškis išlipo iš mašinos. Vyriškis buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šiek tiek pliktelėjęs. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus (b. l. 33-35).

Liudytoja Ž. T. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. su vyru vyko pas tėvus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Apie 18.54 val. Vakariniame aplinkkelyje, ties Karoliniškių tiltu. važiuojant link Lazdynų ligoninės pastebėjo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai manevravo, rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, sukėlė avarinių situacijų, vairuojamo automobilio priekinis keleivio pusės (dešinysis) ratas buvo galimai sprogęs, nes važiavo ant ratlankio. Matydamas tokią situaciją jos sutuoktinis nedelsiant paskambino policijai ir kalbėjo su atsiliepusia operatore, kuriai paaiškino išsamiai visą situaciją. Jos vyras važiavo iš automobilio „Opel Astra“ paskos tol, kol bendravo su policijos pareigūnais telefonu. Vairuodamas automobilį „Opel Astra“ vairuotojas sukėlė ne vieną pavojingą eismo situaciją, apgadino kitą transporto priemonę. Ji matė automobilio „Opel Astra“ vairuotoją, kuris buvo išlipęs iš minėto automobilio. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 39-41).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. 18.57 val. buvo gautas pranešimas, jog link Lazdynų ligoninės važiuoja automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, automobilis vienas ratas yra susprogęs (b. l. 10).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai (b. l. 11-15).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra S. L. (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, 2009 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 3 060 eurų (b. l. 19).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.07 val. buvo gautas pranešimas, jog link Lazdynų ligoninės važiuoja automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas ratas sprogęs, pavojingai manevruoja. Atvykus į įvykio vietą, vietoje buvo kitas pareigūnų ekipažas, kuris nurodė asmenį, pranešėją L. T., kuris paaiškino, kad neblaivus „Opel Astra“ vairuotojas (S. L.) važiuodamas atbuline eiga, susidūrė su stovinčiu automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paaiškino, jog „Opel Astra“ automobilį sekė nuo Vakarinio aplinkkelio iki įvykio vietos. Įvykio vietoje automobilio „Opel Astra“ vairuotojas bandė važiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo užtverta pakeliamąja užkarda. Kai ši užkarda nepasikėlė, atbuline eiga važiavo atgal ir susidūrė su gatvės šalikelėje stovinčiu automobiliu „Land Rover“, kurio savininkas yra S. V.. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojui buvo patikrintas neblaivumas, pirmu pūtimu alkotesterio rodmenys rodė 1,77 promilių girtumą, antruoju pūtimu – 1.68 promilių girtumą, paimtas paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių iš S. L., įvykis užregistruotas (b. l. 28).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.07 val. buvo gautas pranešimas, jog link Lazdynų ligoninės važiuoja automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas ratas sprogęs, pavojingai manevruoja. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį vairavo S. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba). Patikrinus asmens blaivumą, pirmu pūtimu S. L. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas, antru pūtimu – 1,68 promilių girtumas (b. l. 29).

Iš paaiškinimo matyti, kad L. T. paaiškino, kad važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, pastebėjo „Opel Astra“ automobilį, kuriam buvo sprogęs priekinis keleivio pusės ratas. Minėtas automobilis pavojingai manevravo, todėl iš karto paskambinu bendruoju pagalbos telefonu. Jis su pareigūnais kalbėdamas sekė iš „Opel Astra“ automobilio paskos. (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel Astra“ vairuotojas bandė įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę ir judant atbulomis atsitrenkė į kitą transporto priemonę (b. l. 30).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kaip pranešėjas L. T. praneša apie eismo įvykį ir nurodo automobilio „Opel Astra“ važiavimo kryptį bei kokius manevrus minėto automobilio vairuotojas atlieka (b. l. 46-48).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš S. L. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132 (patikros sertifikatas Nr. 1940802, galioja iki 2024 m. sausio 9 d.) S. L. pirmu pūtimu 2023 m. rugpjūčio 27 d. 19.14 val. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas, o antru pūtimu 19.31 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais S. L. sutiko (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad S. L. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Paties S. L. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, išsamūs liudytojų L. T. ir Ž. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnai tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, liudytojo L. T. rašytinis paaiškinimas iš kart po įvykio, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad S. L. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs. Kaltininkui netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 1,68 promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog S. L. vairavo transporto priemonę, kai jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai

S. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas S. L., g. (duomenys neskelbtini), prašymas dėl kaltinamojo S. L., g. (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 111).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad S. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika materialinė žala padaryta nebuvo.

Kaltininkas S. L. praeityje neteistas (b. l. 86), per paskutinių vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 85). S. L. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, gerai išmanantis savo darbą darbuotojas. Žalingų įpročių ir drausminių nuobaudų darbe nėra turėjęs (b. l. 112). Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų S. L. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytas reikalingas išvadas ir pakeistą kaltininko asmenybę yra pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs S. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklaustas kaltininko S. L. sūnus S. L. paaiškino, kad žino apie įvykį, nes jam teko tėvą paimti iš įvykio vietos. Tą dieną tėvas paprašė nuvežti pas draugą. Būna, kad tėvas savo draugą aplanko kartą į pusmetį. Jie sutarė, kad jis sekmadienį tėvą pas draugą nuveš, o po kelių valandų – paims. Jis nuvežė tėvą pas draugą ir po daugiau nei 2 val. paėmė ir parvežė namo. Parvežęs tėvą pats išvažiavo namo. Vėliau jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad pasiimtų savo tėvą. Buvo po 21.00 val. vakaro. Jis paėmė dokumentus, kuriuos jam padavė. Jam paaiškino situaciją, matė, kaip išvežė automobilį, paėmė tėvą ir nuvežė jį namo. Jam keista, kad tėvas taip elgėsi, nes tėvui toks elgesys yra nebūdingas. Nežino, kaip tai galėjo atsitikti, nes tėvas beveik negeria po operacijos. Tėvas sakė, kad jam pasirodė, jog jam paskambino, jog turi važiuoti į darbą, dėl to jis sėdo ir važiavo. Įvykis buvo prie jo darbo vietos. Galbūt tėvas buvo pavargęs nuo darbo. Su tėvu jis bendrauja daug ir artimai, šalia vienas kito gyvena, dažnai susiskambina. Tėvas jam padeda darbuose prie namo. Jis kritiškas tėvo elgesiui, dėl įvykio jam buvo nuostaba, jis išsigando. Jo manymu, kad jeigu jau taip atsitiko, vadinasi tėvas sensta ir jam reikia dar daugiau priežiūros. Jis nėra vienturtis sūnus, turi brolį. Tėvas jam pažadėjo, kad nebegers, kad daugiau miegos, tiek nedirbs, jis su tėvu pažada bendrauti dar daugiau. Dėl įvykio jis turėjo pokalbį su tėvu, tėvas jo klauso.

Prie prašymo pridėti duomenys patvirtina, kad prašymą pateikęs S. L. praeityje neteistas (b. l. 92), per paskutinių vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 91). S. L. yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas, kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, puikiai sutariantis su komanda, noriai besidalinantis turimomis žiniomis, iniciatyvus. Darbdavys teigia, kad S. L. laikosi darbo drausmės, darbuotojui niekada nebuvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės, asmuo nesivelia į konfliktus, lengvai bendrauja ir sutaria su įvairiais žmonėmis bei dalyvauja socialinėje veikloje (b. l. 113). Įvertinus S. L. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko sūnus ir šiam itin artimas asmuo, su kuriuo kaltininkas nuolat artimai ir betarpiškai bendrauja. Abu asmenys kartu leidžia laiką, tėvas padeda sūnui prie namo ūkio darbų. Teismas nustatė, kad tėvo ir sūnaus santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotojas galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojo įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas S. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltininko sūnus, kuris nuolat bendrauja su tėvu S. L., yra kritiškas kaltininko elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus laiduotojo S. L. atsakomybei.

Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo norą ir ryžtą būti atsakingu už kaltininką, teismas mato pagrindą skirti kiek ilgesnį nei trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės S. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad S. L. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas nustatė, kad S. L. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio. Dėl to teismo vertinimu jam turi būti skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam S. L. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 18). Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, piktnaudžiavimas vairavimo teise buvo įžūlus ir pavojingas, sukėlė ne tik grėsmę bet ir realiai padarė žalą. Teismo įsitikinimu dėl tokio kaltininko elgesio pagal BK 72 straipsnio nuostatas jo naudota kaip nusikaltimo priemonė automobilis turi būti konfiskuotas, net ir įvertinus tai, kad asmuo nėra nuteisiamas, bet atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 123,33 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą S. L. (b. l. 107-110).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl ko remiantis įstatymu S. L. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. 2023 m. rugsėjo 6 d. gynėjas advokatas Viktoras Firsovas pateikė orderį ginti baudžiamojoje byloje S. L. (b. l. 105), dėl to teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi advokatą Viktorą Firsovą paskyrė S. L. gynėju (b. l. 106). Nors teismas nustatė, kad S. L. oficialiai yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkų padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. L. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata Čepkauskė 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu iki 2023 m. lapkričio 30 d. siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-26). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo įvykdymo.

S. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 70-74). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: S. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. L., g. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš S. L. konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą – automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

S. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. L..

Nuosprendžiui įsiteisėjus S. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. L., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. L., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Mindaugas Striaukas