Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9427-717/2010 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 11, bei patvirtino šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė: po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui, nes šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė; po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovei; po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka automobilis N. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad po santuokos nutraukimo atsakovui atitenka automobilis, valstybinis numeris. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, santuokos metu ieškovės vardu buvo registruoti žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2000 m. kovo 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P94/00-0111 (toliau – žemės sklypai). Šie žemės sklypai nebuvo padalinti nutraukus šalių santuoką.

5. Nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, nesantuokos nutraukimo, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

6. Atsakovui visiškai pripažinus ieškinį, teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

7. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.101 straipsnį). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota taip, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

8. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys santuoką sudarė 1997 m. sausio 24 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, o ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9427-717/2010. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ieškovė vardu 2000 m. kovo 17 d., t. y. dar esant ieškovei ir atsakovui santuokoje. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypai buvo pirkti iš jos asmeninių lėšų, kurias ji įgijo dar iki santuokos sudarymo. Iki santuokos nutraukimo šalims bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti ieškovės ir atsakovo vardu, ir šis turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, o žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo registruoti ne šalių vardu, o ieškovės vardu, nes juos ieškovė įsigijo už savo asmenines lėšas.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas pateikdamas ieškinio pripažinimą sutiko su ieškiniu, todėl teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį visiškai ir pripažinti, kad ieškovė žemės sklypus įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl šios išlaidos nėra priteistinos.

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.