- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- 1-256-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01767-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Julija Asovskaja
- Kategorijos
vertėjoms Helenai Žemaitel, Erikai Vencevičienei, Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut (kaltinamajam),
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:
1) 2005 m. birželio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto bausmė;
2) 2007 m. balandžio 23 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir dalis, 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis, paskirta 4 metų ir 5 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė;
3) 2013 m. birželio 10 d. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas atlikęs bausmę 2017 m. lapkričio 10 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2021 m. sausio 17 d., apie 01.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė V. S. nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, stikliniu buteliu į galvos sritį, padarydamas šiam nosies kaulų lūžį, su odos įbrėžimais nosies nugarėlėje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį dešinio riešo kaulo išnirimu ir minkštųjų audinių patinimu riešo ir plaštakos srityje, poodines kraujosruvas viršugalvyje, akių vokuose su odos įbrėžimais vokų kampuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, kairiame dilbyje, odos įbrėžimus ir odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame kelyje, muštines žaizdas lūpų gleivinėje, žaizdas, tikėtina pjautines: po vieną - kaktos kairėje, kairėje šlaunyje, dvi - kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta ir paaiškino, jog 2021 m. sausio 16 d. jam paskambino O. B. iš V. S. telefono, pakvietė atvykti, iškvietė jam taksi. Nuvykęs rado išgėrinėjančius viskį O. ir V. V. sužalojimų neturėjo, gal kažkoks randelis virš antakio. Buvo litrinis viskio butelis, išgėrė po taurelę, bendravo, seniai nesimatę. V. sakė, kad su žmona susipyko, todėl tuo metu gyveno vienas. Ėjo su V. S. į parduotuvė pirkti dar vieną viskio butelį, jį išgėrė. Konfliktų nebuvo. Vėlai paskambino žmona, sakė grįžti, paprašė V. jam iškviesti taksi. Kai taksi atvažiavo, jis apsirengė striukę, apsiavė batus, V. pradėjo žadinti O., sakė jį paimti, bet atsakęs, kad tegul išsimiega. Išeinant paėmė du butelius alaus, V. prišoko, pradėjo tempti už kapišono, todėl jis sugriebė ir laikėsi už laukinių buto durų. Kai jį greitai patraukė, buteliai iškrito ir sudužo. Tada V. griebė jį (A. S.) už kaklo, uždarinėjo duris ir prispaudė pirštą. V. S. traukė jį iš visų jėgų, nuplėšė striukės rankovę, tada nukrito į kambarį aukštielnikas, išdauždamas kambario durų stiklą. Jis (A. S.) nugriuvo koridoriuje, atsidauždamas kakta į duris. Koridorius siauras, buvo tamsu. Atsikėlęs su O. pakėlė V. S., matė, kad jam bėga kraujas. V. S. jam trenkė vieną smūgį, o O. nugriovė. Tada jam (A. S.) trenkė dar vieną smūgį, jis (A. S.) gynėsi, kartu pargriuvo koridoriuje, V. S. buvo ant jo, todėl jis nuo V. S. gynėsi, rankomis ir kojomis bandė jį nusikratyti, nes V. S. sveria dvigubai daugiau. Tyčia nemušė. Buteliu netrenkė. V. S. buvo labiau neblaivus, o jis pats jautėsi lengvai apgirtęs. V. S. sužalojimų nematė, buvo tamsu. Išsinešė V. S. telefoną, nes iš jo buvo skambinta taksi, jam reikėjo žinoti, kur jo laukia. Savo telefono nerado. Dantų protezo – tiltelio taip pat nerado, jo baliaus eigoje nebuvo išsiėmęs, jis neišimamas. Jam nežinoma, kada buvo iškviesta policija, V. S. šaukė, kad jį pasodins, bet jis nekreipė dėmesio. Apie policiją sužinojo tik kitą dieną. Kitą dieną paskambino V. S., bandė tartis, V. S. pretenzijų neturėjo, po kurio laiko atsirado pareiškimas. Telefoną V. S. nunešė jo (A. S.) žmona kitą dieną. Jis pats dėl sužalojimų pareiškimo nerašė. V. S. jo (A. S.) neprašė atlyginti žalą, o jis nesiūlė. Ieškinių nepripažįsta.
Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 19 d.) parodė, kad V. S. pažįsta nuo vaikystės, taip pat nuo vaikystės pažįsta O. B. (O. B.). 2021 m. sausio 17 d. apie 17.00 val. jam skambino ir V. S. ir O. B., kvietė užeiti pas V. S. į namus. Jis atvažiavo po 17.00 val. Pats jis jokio alkoholio į V. S. namus nepirko. Vyrai namuose turėjo butelį viskio. Kambaryje kai jis užėjo, ant stalo stovėjo daug tuščių butelių nuo alkoholio, nuo kurio konkrečiai, pasakyti negali. Vyrai buvo jau girti, o jis atvažiavo blaivus. Visi jie gėrė viskį, paskui dar nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar viskio butelį, kurį išgėrė V. S. bute. Apie vidurnaktį jis susiruošė išeiti, iškvietė taksi automobilį, laukė kol apsirengs O. B.. Jis atidarė jau buto duris, norėjo išeiti, bet V. S. pradėjo jį už striukės gaubto vėl traukti į vidų, sakė, kad jie niekur nevažiuos, prašė pasilikti ir toliau gerti. Jis su savimi iš V. S. namų pasiėmė 2 butelius alaus - vieną sau, kitą O. B.. Dėl jo paimtų butelių V. S. neprieštaravo. Traukdamas jį už gaubto į vidų, V. S. tuo pačiu metu bandė uždarinėti savo buto duris ir jam kelis kartus seifo durimis prispaudė dešinę ranką. Jis nukrito, buteliai sudužo, o V. S. už gaubto ir rankovės jį traukė gulintį ant grindų. Jis V. S. nemušė, pamena, kad jis nukrito, kadangi traukė jį už striukės, nuplėšė rankovę. Kai jis krito, sudužo vidaus durų stiklas. Jam atsikėlus, O. B. jam padėjo pakelti V. S.. Jis galėjo atsitrenkti į durų staktą ar sieną. Atsikėlęs, V. S. vėl jį puolė, o jis nukrito. V. S. užkrito ant jo. Norėdamas atsilaisvinti nuo V. S., jis sudavinėjo jam smūgius, bet kur pataikė nežiūrėjo, koridoriuje buvo tamsu. Kaip jis atsikėlė, neatsimena. V. S. pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, sakydamas, kad juos pasodins, o jis išėjo iš namų, nes savo kaltės nematė, galvojo, kad atvažiuos kitą dieną ir jie viską išsiaiškins. Dar atsimena, kad kai pakėlė V. S., jis pradėjo stumdyti ir jį ir O. B., sudavė jam galimai ranka į veidą, dėl ko iškrito dantų tiltas ir sulūžo du šoniniai viršutiniai dantys, ant kurių laikėsi tiltelis. Jis neneigia, kad grumtynių metu jis sudavinėjo smūgius V. S., bet tai buvo gynyba. Buteliu jis jam netrenkė, kojomis taip pat jo nemušė. O. B. nei jo, nei V. S. nemušė, bandė juos skirti. Striukės nuotrauką pateiks el. paštu. Dar nori papildyti, kad kai jis nukrito, sudužo jo telefonas, kuris buvo striukės kišenėje (t. 1, b. l. 88).
Kaltinamasis A. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 2 d.) parodė, kad neneigia, kad 2021 m. sausio 19 d. grumtynių metu gynėsi nuo V. S., kuris jo neišleido iš namų, pradėjo tampyti, norėdamas, kad su savimi paimtų O. B.. Pirmas smūgiuoti pradėjo V. S., kuris tampė už kapišono, suplėšė striukę (t. 1, b. l. 101).
Nukentėjusysis V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. jam paskambino O. B., prisiprašė pas jį (V. S.) į svečius. Tuo metu jis gyveno kaltinime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). O. B. labai norėjo pakviesti A. S., jam paskambino. Jis (V. S.) vaišino, tai yra, viską nupirko: maistą, 2 litrus viskio, dėžę alaus. Į vakarą atvyko ir A., jam girtam atrodė, kad A. blaivus. Jis (V. S.) su O. B. dviese buvo jau išgėrę vieną litrą butelį viskio, galbūt buvo likę tik ant dugno. Visi trise dar išgėrė vieną litrą viskio, keik alaus buvo išgerta, nepamena. Link nakties O. B. užmigo kambaryje, o A. S. norėjo išeiti namo. A. S. išeidinėjant, jis (V. S.) patraukė jį už kapišono, nežino kodėl. Ar A. S. tuo metu laikė rankose alaus butelius, nepamena. A. nugriuvo koridoriuje, o jis ne. Kai A. S. atsikėlė, sudavė jam (V. S.) į veidą apie keturis smūgius, gintis buvo sunku, nes dėl girtumo neturėjo jėgų, kartu su A. S. nugriuvo. A. S. buvo ant viršaus, jį daužė. Kai pavyko atsikelti, A. S. jam keliskart spyrė iš kojos į įvairias kūno vietas ir sudavė buteliu į galvą. Jis (V. S.) buvo apsirengęs plėšytus džinsus, basas, su kojinėmis. Jis (V. S.) bandė žadinti O. B., bet šis buvo „atsijungęs“. Atsimena, kad A. S. atėjus į kambarį, jie vėl stumdėsi, nugriuvo, buvo sulaužyta kėdė. Kada tiksliai dužo kambario durų stiklas, nepamena. Radęs telefoną jis (V. S.) norėjo išbėgti į laiptinę, A. S. bandė neleisti, jam (A. S.) prispaudė pirštus su durimis. Į laiptinę pabėgti pavyko, miglotai prisimena, kaip kvietė policiją. A. pasišalinimo aplinkybių nepamena. Buto šeimininkas kitą dieną minėjo, kad kaimynė sakė, jog matė, kaip asmuo laiptinėje vartojo necenzūrinius žodžius. Atvyko pareigūnai, iškvietė greitąją pagalbą, jį išvežė. Kada ir kokiom aplinkybėm A. S. dantų protezai iškrito, nepamena. A. S. protezus ir telefoną rado kambary ant grindų, o jo (V. S.) telefonas buvo dingęs. Ryte atvyko jo (V. S.) apklausti pareigūnai, surašyti pareiškimo, jis atsakinėjo į jų užduodamus klausimus. Tuo metu girtumo netikrino. Tuo metu A. S. paskambino į savo telefoną, pasakė, kad jo (V. S.) telefonas yra pas jį, kad jį paėmė, nes nenorėjo, kad jis (V. S.) iškviestų policiją, sakė „tu mane patraukei ir aš nugriuvau“. V. S. jam atsakęs, kad yra atvykusi policija ir padavė telefoną pareigūnui. Tuo metu jautėsi labai blogai, labai skaudėjo, ne apklausa buvo svarbi, pareigūnai sakė gulėti, patys rašė, fotografavo butą. Buvo daug kraujo dėmių. Po to atvyko žmona, apžiūrėjo žaizdas, valė, nusimovus džinsus pasimatė kojų sužalojimai, jų ligoninėje neapžiūrinėjo. Nedarbingumą turėjo dvi savaites, labai skaudėjo sulaužytą nosį, negalėjo eiti į darbą, dirba viešame transporte, negalėjo eiti į lauką, kad nejaustų nepatogumų prieš aplinkinius dėl savo išvaizdos, sunku buvo paaiškinti ir vaikams. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. siekė susitaikyti, vėliau nebandė tartis.
Nukentėjusysis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 17 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. nuo 17.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) su A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (viskį). 2021 m. sausio 17 d. apie 01.00 val., minėtame bute tarp jo ir A. S. kilo konfliktas, bet kokios jo buvo priežastys jis nepamena. Konflikto metu A. S. pradėjo jį mušti suduodamas jam daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bet kiek smūgių buvo tiksliai jis neatsimena ir negali pasakyti. Taip pat po smūgių A. S. paėmęs stiklinį butelį su tuo buteliu jam sudavė per kaktą nuo ko butelis sudužo. Po minėtų veiksmų A. S. iš buto pasišalino. Visą konfliktą matė O. B., bet jo kontaktinio telefono neturi ir kur jis gyvena nežino. Mušdamas jį A. S. iš jo nieko nereikalavo tik vartojo necenzūrinius žodžius. Jokie daiktai iš jo nebuvo atimti ir to nebuvo kėsintasi daryti. Po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir tolimesniam gydymuisi išleistas į namus. Kur gyvena A. S. ir koks jo kontaktinis telefonas jis nežino, nes jis O. B. draugas, o ne jo. Jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 35-36).
Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. vasario 2 d.) parodė, kad nori papildyti ir patikslinti savo parodymus bei pasakyti, kad išgertuvių metu nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 17 d. bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas. Jam atrodo, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo pasikalbėti su A. S. seserimi, su kuria ankščiau bendravo, kas nepatiko A. S.. Jis pradėjo grubiai kalbėti. Kai A. S. vienas norėjo išeiti iš namų, O. B. tuo metu miegojo. Jis patraukė A. S. už striukės. Kam jis taip padarė, pasakyti negali, ar dar norėjo, kad jis pasiliktų, ar dėl kitų priežasčių. Ar A. S. tuo metu rankose turėjo butelius su alumi, jis nematė. Kai jis patraukė A. S., šis nukrito ant grindų buto koridoriuje, o kai atsistojo, pradėjo jį mušti. A. S. jam kumščiais pradėjo sudavinėti smūgius į veidą, sudavė ne mažiau 4 smūgių. Jis bandė gintis, apkabindamas A. S. rankomis, užsikabino už jo ir jie pargriuvo. Jis buvo apačioje, o A. S. ant jo. Jis nukrito ant šono. Stodamas, A. S. dar jam sudavė apie 4 kartus kumščiu į veidą, o kai jam pavyko atsikelti, A. S. jam koja sudavė 3 kartus, pataikė į kūną (į krūtinę), į galvą. Kai jam pavyko atsikelti, A. S. jam dar sudavė buteliu į kairės kaktos pusę. Jis dar atsimena, kad norėjo skambinti policijai, kai jam pavyko atsistoti, ieškojo telefono, prašė, kad policijai paskambintų O. B.. Savo telefoną rado kambaryje, su telefonu išėjo į laiptinę, kur skambino bendrajam pagalbos centrui. Kai grįžo į buto vidų, A. S. iš jo atėmė telefoną galvodamas, kad jam nepavyko iškviesti pagalbos. Kokiu momentu A. S. išėjo iš buto, jis neatsimena. Telefoną jam kitą dieną atvežė A. S. sugyventinė ir pasiėmė A. S. paliktą telefoną. Tuo metu pas jį buvo pareigūnai. A. S. sugyventinė matydama, kad jis rašo pareiškimą, pagrasino, kad jie taip pat kreipsis į policiją su pareiškimu dėl neva A. S. sumušimo. Dar nori pasakyti, kad muštynių metu koridoriuje buvo daug stiklų, įtaria, kad tai stiklai nuo butelio, kuriuo jam buvo suduota į galvą ir galimai sudužo dar keli alaus buteliai, be to buvo sudaužytas kambario durų stiklas, jo nevertina. Ko gero jis dužo tuomet, kai jie krito. Namuose, kitą dieną, ant grindų rado A. dantų protezus. Išgertuvių metu jam atrodo jis matė, kad A. S. savo protezus išiminėdavo. Po konflikto jam kelis kartus 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 25 d. skambino A. S., kuris prašė, kad jis parašytų, jog jam neturi jokių pretenzijų. Įvykio metu jo asmeniniai daiktai apgadinti ar pavogti nebuvo. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą 2 savaites. Patyrė fizinį skausmą, moralinę žalą, buvo subjaurotas veidas, stiklais supjaustytos kojos, buvo nepatogu rodytis viešumoje ir bendrauti su žmonėmis. Žalą vertina 2000 Eur. Po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, pas savo šeimos gydytoją Šeškinės poliklinikoje, buvo pas teismo medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 41-42).
Liudytojas O. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. dienos metu atvyko pas V. S. į svečius (duomenys neskelbtini) g. Gėrė viskį ir alų. Jis (E. B.) pakvietė atvykti ir A. S.. A. S. atvažiavo vakare, atrodė blaivus. Jis (O. B. ir V. S.) jau buvo girti. Kadangi buvo neblaivus, nelabai ką prisimena. Kai jis ir A. S. norėjo išeiti namo, V. S. patempė A. S. už striukės. Kaip vyko grumtynės, ar buvo abipusiai veiksmai, nematė, bandė skirti besimušančius, gal pats nukrito, ar A. S. ir V. storta buvo nugriuvę, nepamena, nuėjo miegoti, atsibudo, kai atvyko policija. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad jam atrodo, jog jis duoda teisme analogiškus parodymus.
Liudytojas O. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 17 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 14.00 val., kartu su V. S. nuėjo į parduotuvę kur nusipirko viskio ir visą bloką alkoholinio alaus. Su alkoholiu nuėjo į V. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo svaigintis. Apie 16.00 val. jis paskambino jų vaikystės draugui A. S. ir pakvietė prisijungti prie jų. Apie 17.00 val., minėtu adresu atvyko A. S. ir jau visi trys pradėjo svaigintis alkoholiu. 2021 m. sausio 17 d. apie 01.00 val., jis ir A. S. nusprendė važiuoti namo, todėl apsirengė ir atsistojo prieškambaryje. A. S. jiems jau besiruošiant išeiti paėmė du stiklinius alkoholinio alaus butelius, o V. S. tai nepatiko, todėl jis su ranka, su kuria nepamena, trenkė per butelius, kuriuos A. S. laikė rankoje ir buteliai nukrito ant grindų suduždami. Po minėto V. S. veiksmo A. S. puolė V. S. ir prasidėjo muštynės. Kas kam sudavė į kurią kūno vietą ir kiek kartų jis nespėjo pamatyti, nes viskas vyko greitai labai painiai, o ir jis pats buvo stipriai neblaivus. Bandė minėtus asmenis išskirti, bet gavo kelis smūgius į veidą ir dešinės pusės šoną net nesuprasdamas kas juos jam sudavė todėl atsitraukė ir į konfliktą nebesikišo. Muštynės truko apie 1 min. laiko ir kai viskas nurimo pamatė, kad V. S. veidas yra kruvinas. V. S. pradėjus skambinti į policiją, A. S. iš buto pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai jam pasakė eiti į namus, o V. S. išvežė į Lazdynų ligoninę medicininės pagalbos suteikimui. Konflikto metu matė, kad abu asmenys mušėsi, bet su buteliu niekas niekam jokių smūgių nesudavė. Jis pats asmeniškai niekam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Kur gyvena A. S. nežino (t. 1, b. l. 70-71).
Liudytojas V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu patruliavo su A. M., gavo iš OVS vyr. budėtojo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) g. įvyko muštynės, vėliau gavo antrą pranešimą, kad yra sumuštas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, užėjus į laiptinę matė sudaužyto alaus žalio butelio stiklus, kraują. Pakilus į antrą ar trečią aukštą, buvo pravertos durys, girdėjosi vyriškių balsai. Bute taip pat buvo pridaužyta stiklų, iš vaizdo matėsi, kad įvykę grumtynės, suprato, kad ir laiptinėje stiklai iš to pačio buto. Vyriškio, kurį teismo salėje atpažįsta kaip nukentėjusįjį, veidas buvo sumuštas, kruvinas, jis skundėsi skausmais, matėsi pjautinės žaizdos ant veido, rankų, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis aiškino, kad išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir bute buvusio kito vyro, kuris buvo pasišalinęs. Taip pat pasakė, kad dingo jo mobiliojo ryšio telefonas ir galimai įtariamasis, paėmęs telefoną, pasišalino. V. S. pasakė savo telefono numerį, todėl jis (V. K.) iš tarnybinio telefono paskambino jo numeriu, atsiliepė moteris, sakė, kad jos vyras grįžo girtas, sumuštas, miega. Paklausus apie sužalojimus, moteris atsakė, stiprių sužalojimų nesimato, nežino, kieno telefoną vyras parsinešė. To vyro telefoną ir dantų implantus rado įvykio vietoje po stalu V. S. bute. Be nukentėjusiojo kambaryje buvo dar vienas pilietis, kuris muštynėse nedalyvavo, sakė, kad įtariamąjį pažįsta, kartu bute išgėrinėjo, jis pats nebuvo sužalotas, ant jo nesimatė kraujo, sakė, kad jis nedalyvavo muštynėse. V. S. ir bute buvusiam jo sugėrovui nustatė girtumą.
Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. balandžio 16 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 17 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu A. M., apie 01.00 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) name sumuštas vyras. Kadangi norėjo patikslinti adresą, jis skambino nukentėjusiajam, kuris paliko savo numerį bendrajam pagalbos centrui. Ilgai negalėjo prisiskambinti, bet paskui telefonu atsiliepė J. B., kuri pasakė, kad jos vyras A. S. namo grįžo girtas ir sumuštas, nieko nepaaiškino, atsigulė miegoti. Jis paklausė, ar rimtai sužalotas, moteris atsakė, kad rimtų sužalojimų nėra, tik nėra priekinio tiltelio ir mobiliojo ryšio telefoną, sakė, kad praskelta lūpa ar sužalota nosis. Ji pasakė, kad kur jis buvo nežino, minėjo, kad iš vakaro turėjo susitikti su savo draugu O. B. išgerti, bet kur, nežino. Tada jie pakalbėję su moterimi iš VPK OVS gavo antrą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), laukia sumuštas vyras, važiuoja greitoji. Užėję į laiptinę, pirmame aukšte prie įėjimo durų pamatė sudaužytą alaus butelį, o tarp pirmo ir antro aukšto buvo kraujo dėmių. Užėjus į 6 butą, jame buvo du vyrai, o būtent O. B. ir nukentėjusysis, kuriuo vardo neatsimena, galimai V. (S.), abu buvo girti. V. S. buvo visas kruvinas, ant veido metėsi galimai pjautinės žaizdos ant kaktos. Bute buvo didelė betvarkė, daiktai buvo išmėtyti, matėsi, kad vyko ir išgertuvės ir grumtynės. Neatsimena, ar bute matė stiklų ant grindų. Vyrai aiškino, kad bute įvyko žodinis konfliktas tarp V. S. ir A. S., dėl ko, nežino, nes vyrai paaiškinti tiksliai negalėjo, po to įvyko muštynes. V. S. sakė, kad A. S. jį puolė, o jis ginėsi, įvyko muštynes. O. B. sakė, kad muštynėse nedalyvavo. Kas, kam, kiek, kur smūgių sudavė, vyrai nesakė. Mobiliojo ryšio telefoną, apie kurį minėjo J. B., pamatė po stalu kambaryje, nes žinojo iš J. B., kaip jis atrodo. Ten pat ant kilimo rado ir dantų protezus. Be to V. S. ir O. B. patvirtino, kad telefonas A. S., matyt jis jį pametė bute grumtynių metu. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes su vyrais buvo sunku kalbėti, jie buvo labai girti (t. 1, b. l. 74-75).
Liudytojas A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant gavo iškvietimą dėl muštynių. Iš antro kartu pavyko nustatyti tikslų adresą. Užėjus į laiptinę pastebėjo prie durų sudaužytą butelį. Bute buvo nukentėjęs, kurį atpažįsta teismo salėje, ir dar vienas vyriškis. Nukentėjęs buvo sumuštas, sakė, kad išgėrinėjo, kilo muštynės, priežasties negalėjo įvardinti. Iškvietė greitąją. Ar ant kito asmens buvo grumtynių žymių, nepamena. Neatsimena, ar nukentėjusysis sakė, kad jam suduota buteliu į galvą, jei būtų sakęs, galimai būtų atkreipę dėmesį į tą daiktą. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinu tuomet duotus ir teismo pagarsintus parodymus.
Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 24 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 17 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu V. K. apie 01.00 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) name sumuštas vyras. Norint patikslinti adresą, V. K. skambino nukentėjusiajam telefonu, kuris buvo žinomas bendrajam pagalbos centrui. Tačiau ragelį pakėlė moteris, vardo neatsimena, kuri pasakė, kad jos vyras A. S. namo grižo girtas, sumuštas, bet nieko nepaaiškino, atsigulė miegoti. Moteris informavo, kad rimtų sužalojimų nėra, tik nėra priekinio dantų tiltelio ir mobiliojo ryšio telefono, sakė, kad praskelta lūpa ar sužalota nosis. Ji minėjo, kad iš vakaro vyras turėjo susitikti su savo draugu išgerti, bet kur, nežino. Iš VPK OVS gavę antrą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), laukia sumuštas vyras, jie atvyko nurodytu adresu. Užėję į laiptinę, pirmame aukšte prie įėjimo durų pamatė sudužusį butelį, o tarp pirmo ir antro aukšto buvo kraujo dėmių. Užėję į 6 butą, jame rado du vyrus - O. B. ir nukentėjusįjį (duomenų neatsimena). Abu jie buvo girti. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, ant veido, kaktos matėsi muštinės ir pjautinės žaizdos. Bute buvo betvarkė, daiktai išmėtyti, matėsi, kad vyko išgertuvės ir grumtynės. Jei gerai atsimena, bute matė stiklo šukių. Vyrai aiškino, kad bute įvyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. S., bet dėl ko, vyrai paaiškinti tiksliai negalėjo, po to įvyko muštynės. Nukentėjusysis minėjo, kad A. S. jį puolė, o jis gynėsi, įvyko muštynes. O. B. sakė, kad muštynėse nedalyvavo, tiksliai negalėjo nieko pasakyti apie muštynes, kas, kam kiek smūgių sudavė ir kur pataikė. Taip pat nieko konkrečiai nepaaiškino ir pats nukentėjusysis. Bute rado telefoną, kuris nepriklausė nukentėjusiajam, bei dantų protezus. Vyrai, buvę bute patvirtino, kad telefonas priklauso mušeikai, kuris jį pametė grumtynių metu. Daugiau nieko parodyti negali, nes su vyrais buvo sunku susikalbėti (t. 1, b. l. 78-79).
Liudytojas R. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra felčeris, atvykęs pagal iškvietimą dėl V. S. sužalojimų. Įvykio aplinkybių nepamena, paaiškino, kad viskas yra užfiksuota jo pildytoje GMP iškvietimo kortelėje. Pacientas apžiūrimas pagal algoritmą: įvertinama kraujotaka, neurologinė būklė, paviršiniai sužalojimai, užrašoma, kuo pacientas pats skundžiasi. Esant dideliam kraujavimui, jis stabdomas. Pacientas nėra išrengiamas, jei atsisako. Išsamesniam ištyrimui pacientas gabenamas į ligoninę. Sakė, kad tas asmuo kažką iškeikė. ji kilo laiptais, o tas asmuo bėgo į apačią. Bute matėsi kraujo pėdsakai praktiškai visur tame kambaryje ir prieškambaryje. V. S. pasakojo, kad vakare išgėrinėjo trise: iš pradžių buvo vienas, po to dar vienas atvažiavo. Į pabaigą vyko konfliktas, jį pradėjo mušti. Dėl ko įvyko konfliktas, aš nežinau.
Liudytojas V. E. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, savininkas. Tuo metu tame bute buvo apsistojęs bendradarbis V. S., jo šeimoje buvo tam tikra situacija. Iš ryto paskambino V. S. žmona, pranešė, kad atvažiavo policija ir jis yra sumuštas, todėl nuvyko ten, vėliau atvažiavo ir V. S. žmona. Bute buvo išdaužtas kambario durų stiklas, sulaužytos kelios kėdės, sekcija. V. buvo visas sumuštas: kakta praskelta, akis pamušta, nosis ištinusi, visas kruvinas. Vėliau buvo sutikęs kaimynę, gyvenančią virš jo buto, sakė, kad vėlai kažkas vyko, ji buvo išėjusi į laiptinę, matė girtą bėgantį besikeikiantį asmenį, bet ne jo draugą V.. V. S. pasakojo, kad vakare išgėrinėjo trise: iš pradžių buvo vienas, po to dar vienas atvažiavo, po to įvyko konfliktas, jį pradėjo mušti. Dėl ko įvyko konfliktas, neaišku. V. S. minėjo, kad mušė A., kuris vėliau atvažiavo. V. S. nėra linkės vartoti alkoholį, jie abu (duomenys neskelbtini), dirba tuo pačiu (duomenys neskelbtini), V. S. paprastomis dienomis, o jis savaitgaliais. Darbe tikrinama alkotesteriu ir prieš, ir po darbo.
Liudytoja J. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena trečiame aukšte virš V. E. buto. Vidurnaktį girdėjo triukšmą, išėjusi pamatė vyrą, stovintį prie jos buto be batų. Teismo salėje neatpažįsta. Tam vyrui pasakė netriukšmauti ir eiti namo. Jis buvo išgėręs, nekonfliktavo. Po to girdėjo triukšmą vėl, į laiptinę nėjo. Buto savininką matė kitą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja K. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo susipykę su vyrus, jis nagrinėjamo įvykio metu kelias savaites gyveno atskirai, ji tik nujautė, kad pas draugą. Pareigūnai susiekė ir pasakė, kad vyras ligoninėje, sumuštas. Ji paskambino ryte vyro draugui V. E., paklausti gal jie kartu gėrė. Po to V. J. paskambino ir pasakė, kad jos sutuoktinis V. S. sumuštas, reikia nupirkti vaistinėje priemonių ir atvažiuoti. Ji atvykusi rado V. S. kruvinais rūbais, iš kaktos bėgo kraujas, rankos buvo apibrozdintos. Kraujas buvo sudžiūvęs, nepavyko su spec.priemonėmis sutvarkyti, reikėjo vonioj mirkyti. Kai nusivilko kelnes, matė žaizdotas kojas. Žaizdas sutvarstė. Ar rūbai buvo suplyšę, nepamena. Bute buvo pilna kraujo dėmių, stiklų. Tada apie įvykį neklausinėjo, po kelių dienų pasakė, kad gėrė kartu su vaikystės draugu A. S., susibarė, susimušė. Kadangi buvo susipykę, neklausinėjo daugiau. Gydėsi kelias savaites, nes užpūliavo. Ji siūlė važiuoti siūti, bet V. S. nesutiko. Žaizdos buvo ant kaktos, blauzdos, klubų, kojų pirštų, pėdų, todėl sunkiai vaikščiojo. V. S. problemų su alkoholiu neturi, neišgėrinėja, jo ir darbas toks, kad yra nuolat tikrinamas.
Alkotesterio Drager Alcotest 6810 duomenimis, 2021 m. sausio 17 d. 01.33 val. nustatytas 2,09 prom. neblaivumas, o 01.29 val. O. B. nustatytas 2,62 prom. neblaivumas (t. 1., b. l. 134-135).
Savanoriško daiktų, dokumentų pakeitimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. pateikė medicinos dokumentų išrašą (t. 1, b. l. 46-50).
VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė nukentėjusiojo medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 53-56).
Žemesnės instancijos teismas
2021-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G155/2021(01) konstatuota, kad V. S. padaryta: nosies kaulų lūžis su odos įbrėžimais nosies nugarėlėje, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs dešinio riešo kaulo išnirimu ir minkštųjų audinių patinimu riešo ir plaštakos srityje, poodinės kraujosruvos viršugalvyje, akių vokuose su odos įbrėžimais vokų vidiniuose kampuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, kairiame dilbyje, dešinio pado II-me piršte, odos įbrėžimai ir odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame kelyje, muštynės žaizdos lūpų gleivinėje, aštuonios žaizdos, tikėtina pjautinės: po vieną - kaktos kairėje, kairėje šlaunyje, dešiniame pade, dvi - kairėje blauzdoje, trys - kairiame pade, odos įbrėžimai dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, įbrėžimai padaryti paveikus aštrią briauną, ir/ar kampą, ir/ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai - kietu buku, ribotą paviršių ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. sausio 17 d.. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt trimis trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 58-59).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas skambučio į BPC garso įrašas, pateiktas 2021 m. vasario 25 d. garso įraše užfiksuotas trumpas pokalbis, kurio metu pranešėjas nurodo, jog jį muša, nerišliai pasako adresą, prašo gelbėti. Kitame įraše vyras vėl prašo pagalbos, nurodo nepilną adresą, kartoja, kad jį muša, kad vos išgyveno (t. 1, b. l. 30-31).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas skambučio į BPC garso įrašas, pateiktas 2021 m. vasario 23 d. garso įraše užfiksuota kaip pranešėjas (V. S.) skambina ir praneša apie tai, kad jį sumušė, nurodo papildomas aplinkybes, kurių jo klausia BPC (t. 1, b. l. 28-29).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. sausio 17 d. 01.10 val. į BPC paskambino pranešėjas, ir nurodė, jog ką tik buvo sumuštas, pažįstamo asmens, jis pasišalino. Asmens veidas kruvinas, daugybiniai sumušimai, informuota GMP ir VPK. Pranešta, kad 1.55 val. V. S. buvo pristatytas į RVUL. Nustatyta kaktos žaizda, kairio dilbio žaizda, dešinės plaštakos sumušimas, nosies kaulo lūžimas ir asmuo paleistas (b. l. 12-14).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra butas ir aplinka jame. Nurodyta, kad butas randasi antrame aukšte ir jo durys medžio apdailos metalinės konstrukcijos - šarvuotos. Butas vieno kambario. Užėjus pro pagrindines duris į vidų matoma, kad durys iš vidinės pusės yra su raudono skysčio dėmėmis kaip ir durų stakta iš dešinės pusės. Iškart prie durų ant grindų iš kairės pusės yra stiklo šukės, kurių likučiai taip pat matomi ir kitose prieškambario vietose. Iš dešinės pusės yra rūbų kabykla su komoda, ant kurios stikliniai pilni alaus buteliai. Užėjus į vidų iš dešinės yra praėjimas į virtuvę, o einant priešais praėjimas į pagrindinį kambarį kurio durų stiklas išdaužtas ir šukės pažirusios ant žemės. Užėjus į pagrindinį kambarį iš dešinės pusės ant sienos aptiktos raudono skysčio dėmės kurios pastebimos ir ant grindų. Pagrindiniame kambaryje danga ant linoleumo užtiestas kilimas o prieškambaryje rudos spalvos linoleumas. Bute tvarka asociali, baldai ir interjeras seni (t. 1, b. l. 15-16). Fotolentelė (t. 1, b. l. 18-23).
Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo dėl pateiktų nuotraukų duomenimis, kaltinamasis A. S. elektroniniu paštu 2021-01-19 atsiuntė savo striukės ir dantų protezų nuotraukas (t. 1, b. l. 91-96).
Žemesnės instancijos teismas
Iš greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. S. felčeris R. V. nurodė, jog pacientas neblaivus, buvo sumuštas, galimai praradęs sąmonę, skundžiasi galvos, nosies skausmu, kaktoje 0,5 cm gili žaizda (t. 1., b. l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam V. S. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp A. S. ir V. S. kilo konfliktas. Kaltinamasis A. S. pripažino, kad muštynės prasidėjo po to, kai jis ruošėsi išeiti pro buto duris, o V. S. nenorėjo išleisti, todėl tempė už striukės atgal į buto vidų. Kad nukentėjusysis atliko šiuos veiksmus, sutinka ir jis pats. Tačiau dėl grumtynių eigos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi. Kaltinamasis A. S. kategoriškai neigė pradėjęs mušti nukentėjusįjį, sudavęs jam buteliu į galvą, sulaužęs nosį. Tokia jo pozicija buvo nuosekli viso proceso metu, A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas pastarojo kaltę teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiojo V. S. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. V. S. parodė, kad jam patempus A. S. už striukės, šis nugriuvo, o atsikėlęs puolė jį mušti bent keturiais smūgiais į veidą, o jam sugriebus A. S., abu nugriuvo, A. S. toliau jį užgulęs mušė, atsikeliančiam spyrė su kojomis, o kai pavyko atsikelti, davė su buteliu į kaktą, butelis sudužo. Kad būtent tokie veiksmai buvo atlikti iš kaltinamojo pusės, teismui nekyla abejonių, nes liudytojais apklausti pareigūnai V. K. ir A. M. parodė, jog atvykę įvykio vietą rado V. S. sumuštu veidu, ištinusia nosimi, pjautine žaizda kaktoje, tokius pat sužalojimus nurodė ir ryte po įvykio pas V. S. atvykę V. E. ir K. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir objektyvūs byloje esantys rašytiniai greitosios medicinos kortelėje, ambulatorinio apsilankymo ligoninėje metu, užfiksuoti V. S. sužalojimai, taip pat specialisto išvada, jog užfiksuoti sužalojimai padaryti nurodytu užduotyje laiku, bei aplinkybėmis.
Nors gynyba akcentuoja, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus nenuoseklus, neva tai neprisimena, ar jis pats kvietė greitą pagalbą, ar pareigūnai, nesiskundė greitosios pagalbos felčeriui dėl pjautinių kojos žaizdų ir pan., teismas sprendžia, jog tai nėra esminės įvykio aplinkybės, jų neprisiminimas neleidžia laikyti V. S. duotų parodymų nepatikimais, be to, V. S. pats nurodo, kad ne visas aplinkybes detaliai pamena, nes jautėsi labai girtas, dviese su O. B. buvo išgėręs vieną litrą viskio, po to trise, prisijungus A. S., dar vieną litrą viskio, jo neblaivumą įrodo ir alkotesterio kvitas, nerišlūs pokalbiai skambinant į BPC, pareigūnų parodymai, medicinos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Bet štai gynyba savo pozicijos teisingumą grindžia tuo, kad A. S. buvo gerokai blaivesnis, todėl geriau viską pamena, dėl ko būtent jo parodymai patikimesni. Vis gi pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, o paaiškinimai nebuvo logiški. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog ruošėsi išeiti iš V. S. buto su O. B., sau ir jam paėmė po butelį alaus, tuo tarpu teisme aiškino, jog išeidinėjant O. B. miegojo, porą alaus paėmė sau. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. S. aiškino, jog V. S. privėrė jo ranką su buteliais, todėl šie sudužo, tuo pačiu metu kita ranka tempė jį į vidų už striukės, teisme gi aiškino, kad butelius paleido ir jie sudužo, kai V. S. jį patempė jį už striukės, o tada V. S. griebus jį už kaklo ir striukės tempti, jis laikėsi įsikibęs į duris, būtent tada jam buvo priverti pirštai. Nenuoseklus kaltinamasis buvo ir dėl nugriuvimo. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, jog pargriuvo iškart, kai V. S. jį išeinantį patempė, o po to nugriuvusį toliau tempė, kol ir pats nugriuvo, teisme gi pakeitė versiją ir aiškino, jog V. S. taip smarkiai jį tempė už striukės, kad perskrido nuo buto durų per visą koridorių ir su visais kambario durų stiklais įgriuvo į kambarį aukštielnikas, veidas buvo kruvinas, o jis (A. S.) taip pat nugriuvo ir kakta atsitrenkė į kambario duris. Pastebėtina, kad ši kaltinamojo versija, visų pirma, nelogiška, nes parodė, kad būdamas traukiamas atbulomis, nugriuvęs kakta atsitrenkė į kambario duris. Antra, tokią jo versiją paneigia ir tai, kad V. S. padaryta pjautinė žaizda kaktoje, kurią jis negalėjo pasidaryti griūdamas aukštielnikas, nors A. S. patvirtino, kad būtent tada V. S. veidas buvo kruvinas. Trečia, šiuos parodymus paneigia objektyvus įrodymas - įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio foto lentelės matyti, jog kambario durys atsiveria į kambario vidų, jų stiklas yra subyrėjęs už kambario durų pačiame kampe, o ne ant įėjimo į kambarį. Nors kaltinamasis siekė įtikinti teismą, jog dėl pjautinių sužalojimų yra kaltas pats V. S., nes pats nugriuvo su kambario stiklais, vis gi anksčiau aptarti įrodymai tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kambario stiklas galėjo subyrėti bet kada, kai jie griuvo ar stumdėsi, jis to momento net nepastebėjo, nes sužalojimai padaryti kitomis ir jau teismo aptartomis V. S. nurodytomis aplinkybėmis.
Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis V. S. nurodė, jog grumtynių eigoje jam pavyko išeiti iš buto, būnant laiptinėje susisiekti su bendruoju pagalbos centru, ką įrodo ir BPC pateikti įrašai byloje. A. S. veržėsi paskui, jam tuo metu privėrė pirštus, po to A. S. atėmė iš jo telefoną, pasišalindamas iš buto negrąžino, ir nukentėjusysis daro prielaidą, jog A. S. manė, kad jam nepavyko išsikviesti pagalbos, ir kad vėliau V. S. neiškviestų pareigūnų, telefoną išsinešė. Vėliau V. S. skambino bendrajam pagalbos centrui iš pamesto bute A. S. telefono, jam jau pasišalinus iš buto, ką įrodo ir BPC pateiktų pokalbio įrašų turinys. Šių aplinkybių nukentėjusysis nepamena, tačiau atsižvelgiant į jo neblaivumą būseną dėl patirtų sužalojimų tai neleidžia netikėti nukentėjusiojo parodymais. Tai, kad intensyviai V. S. bandė kviesti pagalbą, pokalbių su BPC turinys, rodo buvus jo išgąstį. Ši aplinkybė savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau vertintina visumoje su kitais įrodymais, be to, patvirtina nukentėjusiojo parodymus.
Pažymėtina, kad kaltinamojo versija dėl išsinešto nukentėjusiojo telefono pateikta tik teisme, aiškinant, jog taksi buvo skambinta iš V. S. telefono, todėl norėdamas rasti, kur stovi atvykęs automobilis, jam buvo būtina paimti užpuoliko, nuo kurio, neva teko bėgti, telefoną. Tokia kaltinamojo versija neatrodo logiška ir teismo neįtikino.
Galiausiai tikslinga paminėti, jog nors A. S. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. S. galėjo į jį kreiptis po įvykio, jis, kaip statybininkas, būtų padėjęs sutvarkyti bute grumtynių pasekmes, svarstytų atlyginti ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas, tačiau gynėjai paprašius pertraukos dėl gynybos pozicijos suderinimo, nurodė, kad civilinių ieškinių visiškai nepripažįsta. Tokios aplinkybės taip pat savaime neturi įrodomosios reikšmės, tačiau jos vertintinos visumoje su kitais įrodymais.
Kaltinamasis A. S. ir gynėja advokatė J. A. baigiamosios kalbos metu teigė, kad A. S. veikė esant būtinosios ginties situacijai, motyvuojant tuo, jog konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis V. S., tempdamas A. S. už striukės, neleisdamas išeiti, nugriuvo, o kai buvo pakeltas, V. S. puolė muštis, būdamas dvigubai sunkesnis užgulė kaltinamąjį, todėl A. S. nieko kito neliko, kaip bandyti rankomis ir kojomis gintis, tačiau buteliu jis netrenkė ir nosies V. S. nesulaužė. A. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis tik gynėsi nuo V. S. panaudoto fizinio smurto. Su tokiu pateiktos situacijos vertinimu teismas nesutinka.
Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).
Įvertinus visą nagrinėjamo įvykio situaciją, jos eigą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes A. S. pripažino, jog V. S. nenorėjo jo išleisti, matomai norėjo kartu toliau kartu gerti, todėl jį patempė už striukės pasilikti. Šis V. S. veiksmas nelaikytinas nei kėsinimusi, nei juolab pavojingu. Akivaizdu, kad A. S. pargriuvęs supyko ir puolė V. S., savo iniciatyva naudojo fizinį smurtą, suvokė tai ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismas kritiškai vertina A. S. tyrėjai atsiųstą savo neva V. S. suplėšytą striukės nuotrauką, nes nėra byloje jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad striukė tiek buvo suplėšyta būtent nagrinėjamo įvykio metu. A. S. parodė, kad nepatyrė rimtų sužalojimų be praskeltos lūpos, sumuštos nosies, iškritusio protezo, bei prispaustų pirštų, tą patvirtino A. S. sugyventinė J. B. skambinusiam pareigūnui V. K.. A. S. veiksmų intensyvumas, naudotos priemonės (butelis į galvą), jo ir nukentėjusiojo V. S. patirtų sužalojimų santykis rodo, kad būtent A. S. buvo puolantysis subjektas grumtynių metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina O. B. parodymus ir jais nesivadovauja, kadangi po įvykio atvykus pareigūnams jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, teismo posėdžio metu jis parodė, kad miegojo, grumtynių eigos nematė, pats jose nedalyvavo, buvo prabudęs tik kažkuriuo momentu, ką patvirtino ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Liudytojais apklausti pareigūnai V. K. ir A. M. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą su nukentėjusiuoju buvo O. B., ant kurio smurto žymių nebuvo, jis sakė, kad nedalyvavo muštynėse.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. S. veiksmai, sužalojimų visuma specialisto išvadoje įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nes dėl nosies kaulo lūžio ir rankos panirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. S. veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarytos pjautinės žaizdos dešiniame pade, kairiame pade, dešinio pado II-me piršte, odos įbrėžimai dešinės pėdos nugariniame paviršiuje. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. parodė, jog vaikščiojo su kojinėmis, taigi ir po grumtynių esant ant grindų šukėms, galėjo minėtas žaizdas pasidaryti pats, kas, beje, nurodyta ir specialisto išvadoje, todėl kaltinimas tikslintinas būtent šias aplinkybes iš jo pašalinant. Taip pat kaltinime nurodyta, jog V. S. sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt trimis smūgiais rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo pašalinamos pjautinės žaizdos pėdose, taip pat į tai, kad trauminis poveikis ir smūgis yra netapatintini, vienas smūgis gali lemti kelių trauminių poveikių atsiradimą, kaltinimas šioje dalyje taip pat tikslintinas, nurodant, jog suduotas nenustatytas skaičius smūgių.
Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas, paskutinį kartą už sunkų nusikaltimą, atlikęs laisvės atėmimo bausmę iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017-11-10 (t. 1., b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (t. 1., b. l. 112-114), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 23 d. psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, abstinencinės būklės, dėl priklausomybės sindromo, dėl to paties gydytas ir 2002 m. (t. 1., b. l. 116, 117). A. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau pastebėtina, jog epizodiškai (t. 2., b. l. 40-41).
Nukentėjusysis V. S. parodė, jog trise, tame tarpe su A. S., išgėrė litrą viskio, kaltinamasis A. S. teisme patvirtino, jog gėrė viskį, jautėsi apsvaigęs, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, būtent jo ūmiai reakcijai į V. S. elgesį, bandant jo neišleisti namo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kita A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (paskutinį kartą teistas už sunkų nusikaltimą, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017-11-10 nusikalto nepraėjus penkeriems metams) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
V. S. elgesį, tai yra, tempimą kaltinamajam už striukės, jį pargriaunant, teismas pripažįsta provokuojančiu ir rizikingu, turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai laikytina lengvinančia kaltinamojo A. S. atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kaltinamasis nebuvo anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau, tai, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl nusikalto, rodo, jog švelnus baudžiamumas neturės reikšmingos teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje. Išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į dvi A. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vieną lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, į žalos dydį, kuris nėra itin ženklus, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos tris metus nebuvo teistas, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų platinimo, bet apkaltinamasis nuosprendis joje nėra priimtas, kaltinamasis augina mažametį sūnų (t. 2., b. l. 42), dirba, pats buvo linkęs bent iš dalies kritiškai įvertinti savo elgesį ir atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, jo pozicijos pasikeitimą nulėmė gynyba, taigi teismo vertinimu, A. S. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai galimai turės didesnį motyvuojamą poveikį kritiškai įvertinti savo elgesį, jo pasekmes, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Taigi spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviem metams, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktuose.
V. Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 161,25 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat, byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl 2000 Eur moralinės žalos atlyginimo, kadangi dėl sužalojimų patyrė skausmą, buvo subjaurotas jo veidas, supjaustytos kojos, dėl ko jis patyrė nepatogumus bendraudamas su žmonėmis ir rodydamasis viešumoje, negalėjo nešioti vasarą šortų dėl matomų randų.
CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam V. S. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, kadangi jam buvo padarytas nosies kaulo lūžis, pjautinės žaizdos įvairiose kūno vietose, riešo kaulo išnirimas, be to, jam teisme ištirtais įrodymais nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos nukentėjusiajam nereikėjo daugkartinių vizitų pas gydytoją, nereikėjo atlikti nosies kaulų operacijos, gydymas galėjo apsiriboti geriamais vaistais ir gydomaisiais tepalais. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama jo gyvenamojoje vietoje, tačiau, kad po įvykio būtų išgyvenęs dvasinį sukrėtimą, baimę, jautęs netikrumą dėl tokio įvykio pakartotinumo, V. S. nenurodė. Vis tik teismui nekyla abejonių, kad V. S. patyrė ne tik skausmą, bet ir nepatogumus bendraudamas su žmonėmis ir rodydamasis viešumoje.
Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.
Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 eurų iki 2 606,58 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.
Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste vertina ir neapdairų, kartu rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku sugėrovų kompanijos pasirinkimu, provokuojančiu elgesiu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.
Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nustatyti perpus mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam 2021 m. sausio 19 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 103) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - kompiuterinė laikmena (CD (1 vnt.)) esanti prie pirmo bylos tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 600 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai teisminio nagrinėjimo metu apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo V. S. teisminio nagrinėjimo metu patirtos išlaidos advokato Dimitrijaus Fomkino paslaugoms apmokėti pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 35-37), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S..
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. S. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. S. skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. skirti pareigas:
§ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
§ dalyvauti elgesio pataisos programoje;
§ neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar liga;
§ neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
§ nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusiojo V. S. (V. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. S. V. S. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 161,25 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo V. S. patirtas išlaidas advokato Dimitrijaus Fomkino teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis, ir priteisti iš kaltinamojo A. S. 600,00 (šešis šimtus) eurų joms atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.