Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nusprendė parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri paskelbė informaciją apie šio turto pardavimą. Pagal skelbime nurodytą informaciją ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą su susidomėjimu dėl parduodamo turto. 2023 m. spalio 2 d. buvo paruošta Rezervacijos sutartis, kurioje nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. K., atstovaujanti pardavėją R. L. gavo iš pirkėjo A. V. 2000 Eur mokestį, kuris buvo pervestas per 2 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo datos į nurodytą sąskaitą už gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Rezervacijos sutartį surašė, pasirašė ir išsiuntė pirkėjui A. V. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. K.. Nors pirkėjas sutarties nepasirašė, tačiau 2023 m. sausio 23 d. bankiniu pervedimu sumokėjo I. K. 2000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Rezervacija (duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 3 d. ir 2023 m. vasario 1 d. I. K. sumokėjo po 2000 Eur. 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. gegužės 4 d. R. L. sumokėjo po 2000 Eur. 2023 m. gegužės 31 d. R. L. sumokėjo1400 Eur. 2023 m. liepos 4 d. 1000 Eur sumokėjo R. L. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. 1000 Eur R. L.. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei sumokėjo 13400 Eur. Šis teiginys yra neteisingas, kadangi prieštarauja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Atsiliepimo 3 punkte išsamiai išvardinti ieškovo atlikti mokėjimo nurodymai bei jų gavėjai. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus pirkėjas sumokėjo I. K. 4000 Eur, o R. L. 9400 Eur. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės daugiau nei jai buvo pervesta (sumokėta) yra nepagrįstas. Ieškovo vertinimu su juo nebuvo sudaryta rezervacijos sutartis, kadangi jos nepasirašė, todėl sumokėtas pinigines lėšas laiko avansu ir tuo pagrindu reikalauja jas sugrąžinti. Atsakovė su tokiu situacijos vertinimu nesutinka, nes tai prieštarauja nurodytos faktinėms aplinkybės. Ji laiko, kad nors sutartis nebuvo atsakovo pasirašyta, tačiau yra galiojanti. CK 6.154 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal faktines aplinkybes, sutartimi pardavėja įsipareigojo rezervuoti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti 2000 Eur rezervacijos įmoką, bei kas mėnesį mokėti po 2000 Eur, ką ieškovas iš esmės ir atliko. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas - oferentas gauna akceptą; galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Šiuo atveju rezervacijos sutartis buvo paruošta ir el. paštu perduota ieškovui, kuris su visomis sutartis sąlygomis sutiko, tai patvirtina jo sumokėti sutartyje nurodyti mokėjimai. 2023 m. sausio 2 d. rezervacijos sutartis, kurios pagrindu ieškovas sumokėjo rezervacijos mokestį, kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis - tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, o preliminariosios sutarties objektas yra kitos - pagrindinės - sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiant, ar pirkėjas turi teisę reikalauti pardavėjo grąžinti rezervacijos mokestį (2000 EUR) būtina įvertinti dėl kurios ginčo šalies kaltės nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Paminėtina, kad pirkėjas su pardavėju 2023 m. sausio 3 d. sudarydami sutartį, sutarties dalyje „Pirkėjo įsipareigojimai“ aptarė sutarties pasibaigimo ir nutraukimo pasekmes, kai pirkėjas nevykdo savo įsipareigojimų. Šios dalies 3 punkte nurodyta, nebendradarbiaujant (t. y. bent kartą neatvykus į rengiamą susitikimą ar vengiant pasirašyti preliminarią sutartį) ir dėl to nespėjus sudaryti Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties iki šios sutarties pabaigos, laikoma, kad šalių ikisutartiniai santykiai pasibaigė pirkėjo kaltės pažeidus bendradarbiavimo pareigą. Tokiu atveju, pirkėjo sumokėtas mokestis lieka atstovei. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą, sutinka, jog sumokėtas 2000 Eur rezervacijos mokestis liktų atstovei. Nėra aišku, kokie perkamo daikto trūkumai buvo nustatyti, ar tai yra pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nesant ieškovo argumentų dėl konkretaus daikto trūkumų, atsakovė negali ginčyti jo teisėtumo. Atsakovė nori patvirtinti, kad parduodamas daiktas atitiko pardavimo skelbimą ir neturėjo jokių esminių trūkumų, kurie objektyviai galėjo neigiamai paveikti pirkėjo apsisprendimą atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo. Paminėtina, kad atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, argumentuodama tuo, jog priežastys nėra pakankamos sutarties nutraukimui. Ieškovas veikdamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną turėjo teisę apžiūrėti perkamą daiktą, tačiau to nepadarė, priėmė sprendimą sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Šalių sudarytoje rezervacijos sutartyje yra aiškiai nurodyta dėl ko šalys susitarė, aptarė sutarties nutraukimo tvarką ir pasekmes. Sutartyje yra nurodyta, kad pirkėjas (atsakovas) sutinka, kad rezervacijos mokestis liktų atstovui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateiktuose mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtis „Rezervacija (duomenys neskelbtini)“, o pagal sutarties nuostatas rezervavimo mokestis nėra grąžinamas. Atsakovės nuomone, pagrindinė sutartis nesudaryta tik dėl ieškovo kaltės, todėl jis neturi teisės reikalauti grąžinti rezervacijos mokesčio, bet ir privalo atlyginti atsakovės nuostolius dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovas savo valią dėl Sutarties nutraukimo pareiškė ne itin po trumpo laiko po Sutarties sudarymo, t. y. po beveik 9 mėnesių, tokiu būdu apribodamas Pardavėjos (atsakovės) teisę siūlyti nekilnojamąjį turtą kitiems klientams. Pažymėtina ir tai, kad Pardavėja per minėtą laikotarpį sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, nepažeisdama Sutartyje numatytų sąlygų.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo atmesti atsakovės priešieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo pilna apimtimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad atsakovė dėl kažkokių neaiškių priežasčių sutartį laiko preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi. Pažymėtina, jog šalis nesiejo jokie santykiai įskaitant ir rezervacijos, kadangi kaip jau buvo minėta Ieškovas sutarties nebuvo, pasirašęs. Šalis siejo tik ikisutartiniai santykiai. Šalys Sutartimi tik pradėjo derybas dėl turto pirkimo- pardavimo. Tarp šalių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, taigi nėra jokio, teisinio pagrindo taikyti preliminarios sutarties teisines nuostatas. Jeigu laikyti, jog Sutartis buvo sudaryta tarp šalių ( Ieškovo įsitikinimu, Sutartis nėra sudaryta, nes jis jos nepasirašė). Atsakovė šiai dienai yra nepagrįstai praturėjusi Ieškovo sąskaita. Pažymėtina, jog Atsakovė buvo šiuo atveju nesąžininga, patalpindama realybės neatitinkančias foto nuotraukas. Skelbime nurodoma: namas (duomenys neskelbtini). Tačiau iš kartu su ieškiniu pridėto filmuotos medžiagos akivaizdu, jog namas avarinės būklės. Ieškovui buvo nurodoma, jog name yra padarytas kapitalinis remontas, jai išvedžiotai elektra, tačiau atvykęs pamatė avarinės būklės namą. Taigi, ne Ieškovas buvo nesąžiningas, bet Atsakovė - neatskleisdama tikrosios parduodamo nekilnojamojo turto būklės. Ieškovo teigimu, šalys sudarė tik turto rezervavimo sutartį, bet ne preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuojamos CK 6.193-6.195 ¡straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant šalių ginčą svarbu, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir teksto lingvistinį aiškinimą, nustatyti tikrąją ginčo sutarties šalių valią, tikruosius ketinimus, tikslą ir sutarties esmę, įvertinti jos sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Be to, šalys sutarties sąlygas nustato savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi, sutarties esmė yra šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį, koks bus sutarties turinys. Kitaip tariant, šalys laisvos derėtis ir sudaryti sutartis tokias, kokių nori, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalys siekė tik ateityje sudaryti preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, į jos nuostatas įtraukiant rezervavimo sutartyje nurodytas būsimas preliminariosios sutarties sąlygas. Taigi, iš ginčo sutarties turinio akivaizdu, kad šalys aiškiai susitarė 2023 m. sausio 2 d. sudaryti turto rezervavimo, bet ne preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys po ginčo sutarties sudarymo susitarė ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino valią modifikuoti ginčo sutartį bei pratęsti sutarties terminą. Teismų praktikoje pažymėtina, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Be to, šalys rezervavimo sutarties 7 papunktyje aiškiai susitarė, kad bet kokie ginčo sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai daromi tik raštu ir abiejų šalių pasirašomi. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Taigi, įvertinus tai, kad ginčo sutartyje įtvirtina išlyga, pagal kurią ji gali būti pakeista tik raštu, darytina išvada, jog rezervavimo sutartis galėjo būti pakeista, modifikuota ar pratęsta tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Vis dėlto pažymėtina, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais - ir lūkesčio interesas. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį. Taigi, būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis atsisako sudaryti sutartį. Dėl to nagrinėjamojoje byloje civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovui galėtų būti taikoma tik įrodžius jo nesąžiningus veiksmus. Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta nesąžininga buvo Atsakovė, o ne Ieškovas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti Ieškovo veiksmus, atitinkančius įstatyme suformuluotus nesąžiningo elgesio kriterijus. Įvertinus bylos aplinkybių visumą ir šalių elgesį, darytina išvada, kad būtent pati Atsakovė buvo nesąžininga ir bandė pasinaudoti situacija ir parduoti „avarinės“ būklės namą, o ne Ieškovas, kuris bandė išspręsti problemą ir sukontaktuoti su Atsakove, tačiau buvo užblokuotas. Dėl 1815 EUR užmokesčio UAB ”(duomenys neskelbtini)” priešieškiniu prašo atlyginti nuostolius, kurie neva sudaro 1815 EUR užmokestis UAB “(duomenys neskelbtini)”. Pirmiausia, atstovas, kuris turėtų būti savo srities profesionalu, turėtų neklaidinti potencialių pirkėjų ir įdėti realybės atitinkančias foto-nuotraukas bei nurodyti tikrąją parduodamo namo būklę. Kaip jau buvo nurodyta, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta vien dėl to, jog įdėtas skelbimas, tiek jo aprašymas visiškai neatitinka realybės. Skelbime buvo nurodoma, jog parduodamas tvarkingas namas, kuriame atliktas kapitalinis remontas. Iš pateiktos video medžiagos matyti, jog namas avarinės būklės, kuris dėl gali bet kada uždegti dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Apie kokį užmokestį galima kalbėti? Kai tiek Atsakovė, tiek jos atstovaujama nekilnojamojo turto brokerė parduoda turtą, kuris neatitinka realybės. Ir šiuo atveju pasinaudojo situacija, jog Ieškovas dirba užsienyje ir negali grįžti apžiūrėti ketinamo pirkti namo. Papildomai pažymėtina, jog šalys susitarė, jog: „2. Jei šalys įvykdo šio susitarimo sąlygas, tai rezervacijos mokestis įskaičiuojamas į NT pardavimo kainą“. Atsižvelgiant į tai, jog rezervacijos apskritai nebuvo sudaryta, o jei teismas laikytu, jog visgi buvo sudaryta, tai atsižvelgiant į tai, jog parduodamo turto foto nuotraukas bei aprašymas visiškai neatitinka realybės, todėl pagrįstai galima teikti, jog Ieškovas buvo suklaidintas Atsakovės bei jos Atstovės, todėl jis neturėtų mokėti už neprofesionaliai atliktą darbą. Papildomai pažymėtina, jog šiuo metu minėtas namas ir dabar pardavinėjamas. Taigi, Atsakovė ir toliau ieško kliento, taigi kol nėra sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, tol nėra prievolės mokėti už nekilnojamojo turto brokerės darbą, kol nėra sudaroma pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl 1000 EUR už rezervacijos mokestį dėl kito busto pirkimo. Pirma, 2023-08-17 Atsakovė jau žinojo, jog Ieškovas nebeketina tęsti ikisutartinių santykių. 2023- 08-06 realiai nuvykęs i apžiūrėjęs ketinamą pirkti namą, jis iškart informavo, tiek Atsakovę, tiek jos atstovę, jog namas neatitinka aprašymo bei fotonuotraukų, o be to yra avarinės būklės, todėl jis neketina tęsti šių ikisutartinių santykių. Kai Ieškovas paskambino Atsakovei, norėdamas susitarti taikiai ir atgauti pinigus, Atsakovė Ieškovą užblokavo ir po poros savaičių sudarė 2023-08-17 Rezervacijos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog Atsakovė galimai sudarė 2023-08-17 net neketindama įsigyti minėto būsto. Antra, Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos (, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Pažymėtina, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog Atsakovė negalėjo mokėti grynaisiais pinigais. Trečia, Atsakovė i bylą nepateikė įrodymu, jog realiai būtu sumokėjusi nurodyta suma. Taigi, nesant įrodymų, jog realiai sutartyje nurodyta suma sumokėta, nėra pagrindo pripažinti minėtą sumą Atsakovės patirtais nuostoliais. Atsiskaitant grynaisiais pinigais turi būti išduodamas grynųjų pinigų paėmimo orderis, o jo nesant nėra pagrindo priteisti nurodytą sumą. Ketvirta, patikrinus viešojoje erdvėje parduodamus butus, niekas nepardavinėja buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o patikrinus NT registre savininkas nepasikeitė. Ieškovo įsitikinimu, galimai 2023-08-17 rezervacijos sutartis buvo sudaryta fiktyviai neketinant įsigyti buto, o tik bandant ir toliau nepagrįstai praturtėti Ieškovo sąskaita. Dėl 32,73 EUR už suvartotą elektros energiją. Kaip jau nurodyta aukščiau, Ieškovas name praleido nuo 2023-08-06 iki 2023-08-08, tai kodėl jis turi mokėti už viso mėnesio elektrą? Be to, nėra aišku kiek kilovatų sudeginta. Papildomai pažymėtina, jog nėra pateikta įrodymų, jog ši sąskaita apmokėta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas atlyginti 32,73 EUR su suvartotą elektros energiją atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl 40 EUR už duju balioną. Atkreiptinas dėmesys, jog, jeigu iš Atsakovės būsto daiktai, tai pirmiausia, Atsakovė turėtų kreiptis į policiją dėl daiktų dingimo, kadangi tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatytas veikas, [rodymų, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas į bylą pateikta nėra. Kartu su ieškiniu, Ieškovas pateikė video medžiagą (žr. Ieškinio priedą Nr. 4), kurioje aiškiai matomas, tariamai dingęs dujų balionas, žr. žemiau: Taigi, kai Ieškovas nufilmavo video, jis susirinko daiktus ir išėjo iš Atsakovės namų, todėl akivaizdu, jog išeinant dujų balionas buvo. Dėl 250 EUR už kilimą salone. Pirmiausia, pažymėtina, jog Ieškovas neįsivaizduoja apie kokį konkrečiai kilimą kalbama. Antra, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog apskritai pas Atsakovę buvo kažkoks kilimas. Trečia, į nagrinėjamą bylą nėra pateikti kilimo įsigijimo dokumentų, pagrindžiančių realią kilimo vertę. Ketvirta, Atsakovė kilimo kainą grindžia išimtinai www.skelbiu.lt parduodamų kilimų kainomis. Ieškovas taip pat peržvelgė skelbimų kainas. Peržiūrėjus skelbimų kainas, dėvėto kilimo kaina geriausiu atveju siektų 30,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovė nepateikė įrodymų, jog apskritai dingo kažkoks kilimas; jog tai būtent padarė Ieškovas. Be to, reikia atsižvelgti, jog Atsakovė nepateikė kilimo įsigijimo dokumentų, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl 180 EUR už kilimą miegamajame. Pirmiausia, pažymėtina, jog Ieškovas neįsivaizduoja apie kokį konkrečiai kilimą kalbama. Antra, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog apskritai pas Atsakovę buvo kažkoks kilimas. Trečia, į nagrinėjamą bylą nėra pateikti kilimo įsigijimo dokumentų, pagrindžiančių realią kilimo vertę. Ketvirta, iš Atsakovės skelbime pateiktų foto nuotraukų, miegamajame jokio kilimo net nebuvo, žr. žemiau: Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovė nepateikė įrodymų, jog apskritai dingo kažkoks kilimas; jog tai būtent padarė Ieškovas. Be to, reikia atsižvelgti, jog Atsakovė nepateikė kilimo įsigijimo dokumentų, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl 250,70 EUR už sugadintą koridoriaus grindų dangą. Vėlgi į nagrinėjamą bylą nėra pateikto nei vieno įrodymo dėl koridoriaus grindų dangos sugadinimo. Taip pat nėra pateiktų įrodymų, jog, jeigu, ta danga ir buvo sugadinta tai padarė Ieškovas. Ieškovas peržiūrėjęs video išrinko foto medžiagas, kaip ta koridoriaus danga atrodė, žr. žemiau: Ieškovo įsitikinimu, Atsakovė siekia pasigerinti bustą Ieškovo sąskaita. Akivaizdu, jog čia net negalima pavadinti grindimis. Dėl 500 EUR už sulaužytą sofą - kampą. Vėlgi į nagrinėjamą bylą nėra pateikto nei vieno įrodymo, jog apskritai buvo sulaužyta kažkokia sofa-kam pas. Dėl 546,40 EUR už virtuvės sienos nutaškymą raudonu akysčiu. Taip pat nėra pateiktų įrodymų, jog minėtą sofą-kampą būtų sulaužęs Ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas skysčiu. Pažymėtina, jog tos sienos jau buvo nutaškytos iki Ieškovui atvažiuojant Ieškovui, žr. žemiau foto nuotraukas: Vėlgi, Ieškovo nuomone, Atsakovė siekia susiremontuoti būstą Ieškovo sąskaita. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog prašoma suma nėra pagrįsta. Į nagrinėjamą bylą pateikta tik kažkokios rekomendacijos dėl kainų, kurios nėra niekaip pagrįstos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma nurodytame straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (orius probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (263 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančiu įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).4.3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškiniu Atsakovė nurodo, kad jai yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 2000 Eur. Ieškovo įsitikinimu, Priešieškinis dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl atmestinas, o neįrodant turtinės žalos, neturtinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtine žala ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvada, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtu sąlygoti neigiama poveiki nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). (Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už ši pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagristu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Bylose neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 417/2013). Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog į nagrinėjamą bylą nėra pateikta įrodymų, jog Atsakovė apskritai patyrė kokius nors išgyvenimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktas abejotinas išrašas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu dėl sveikatos duomenų. Visi sveikatos duomenys ir apsilankymai turėtų būti fiksuojama e.sveikatoje, o ne abstraktūs lapeliai dėl apsilankymo pas psichologą. Svarbu akcentuoti irtai, jog Atsakovė Ieškovą yra užblokavusi dar 2023 m. rugpjūčio pradžioje, kai nuvykęs į namą, pamatė jo realią būklę, Ieškovas nuo 2023-08-30 dirba Vokietijoje ir į Lietuvą nebuvo grįžęs ir su Atsakove nekontaktavo. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl Ieškovo neteisėtų veiksmų žymiai pablogėjo Atsakovės sveikata (neatmestina, jog Atsakovė pastoviai lankosi pas psichologą) ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuo būtų galima įvertinti 2000 EUR suma. Kiti Priešieškinyje pateikti reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestiniai ir priklauso nuo pagrindinio reikalavimo, todėl, atmetus reikalavimą dėl patirtų nuostolių, atmestini ir išvestiniai reikalavimai. Pagal Civilinio proceso kodeksą įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis), įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog Ieškovas prašo kviesti liudytojais:(i) R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. adresu tulpių g. (duomenys neskelbtini)), kuris paliudys, jog Ieškovas savo atostogas Lietuvoje praleido gyvendamas pas jį, o ne Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name. (ii)J. K. (gim. data (duomenys neskelbtini)), kuri paliudys ar tikrai Atsakovė ketino įsigyti naują būstą ir todėl patyrė nuostolių.

Atsiliepimas

7. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašo atmesti atsakovės priešieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo pilna apimtimi, kviesti liudytojus ir ieškovo naudai priteisti iš atsakoves visas ieškovo patirtas išlaidas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad į nagrinėjamą bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė apskritai patyrė kokius nors išgyvenimus. Pateiktas abejotinas išrašas negali būti laikomas pagrįstu įrodymu dėl sveikatos duomenų. Visi sveikatos duomenys ir apsilankymai turėtų būti fiksuojami e.sveikatoje, o ne abstraktūs lapeliai dėl apsilankymo pas psichologą. Atsakovė ieškovą yra užblokavusi dar 2023 m. rugpjūčio pradžioje, kai nuvykęs į namą, pamatė jo realią būklę, ieškovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. dirba Vokietijoje ir į Lietuvą nebuvo grįžęs ir su atsakove nekontaktavo. Byloje nėra įrodymų , kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų žymiai pablogėjo atsakovės sveikata ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuo būtų galima įvertinti 200 EUR reikalavimų. Kiti priešieškinyje pateikti reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestiniai ir priklauso nuo pagrindinio reikalavimo, todėl atmetus reikalavimą dėl patirtų nuostolių, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Atsiliepimas

11. Atsakovės R. L. atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas teismo posėdyje, nurodė, kad jų pozicija skiriasi. Ieškovas sako, kad atsakovė nesąžininga, o mes sakome, kad ieškovas yra nesąžiningas. Su ieškiniu nesutinkame. Palaikome priešieškinį iš dalies. Ieškovas apsigyveno name, turtą valdė beveik mėnesį laiko. Atsakovė mano, kad nulėmė kiti veiksniai, kad nenori pirkti namo, o ne foto nuotraukos, aprašymas. Jis jau grįžęs buvo nusprendęs nepirkti namo. Tai parašė ir žinutėje. Jis sumokėjo rezervacijos sumą, paskui kas mėnesį pervedinėjo pinigus. Rezervacijos sutartyje buvo nurodyta, kad bus sudaryta sutartis. Atsakovė pardavinėjo namą po 9 mėnesių ir ji patyrė nuostolių. Ieškovas gyveno beveik mėnesį laiko name, tai įrodo susirašinėjimai. Nerado daiktų atsakovė. Ji nurodė sumas pagal kilimų parametrus, internete kainas nustatinėjo. Sulaužyta sofa, reikalavimo neatsisakome. Iš priešieškinio atsisakome už sienų remontą ir koridoriaus grindų remontą. Atsakovė prašo neturtinės žalos, ji lankėsi pas psichologus, ieškovas skambindavo naktimis, ji jautė nerimą. Neturtinė žala įrodyta, prašome priteisti. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ne visos išlaidos turi būti priteisiamos.