- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-2442-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00285-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. D., E. Č.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovams A. D., E. Č. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir E. Č. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad konflikto metu 2021 m. kovo 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini) teritorijoje atsakovai E. Č. ir A. D. sužalojo ieškovą. Ieškovas nurodėm kad atsakovai būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai nesunkiai jį sužalojo sudavus ne mažiau kaip du smūgius ranka į veido sritį ir taip ieškovą pargriovus ant žemės. E. Č. kartu su A. D. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų D. M. į įvairias kūno vietas, padarant ieškovui išilginę kirstinę žaizdą kaktoje virš kairiosios akies antakio, kirstinę žaizdą virš nosies tiltelio su hematoma ir nosies pertvarkos poslinkį, kirstinę žaizdą nosyje ir viršutinėje lūpoje, kirstinę žaizdą ir hematomą su apatinės lūpos edema, horizontalią žaizdą smakro srityje, aplink ją odos sumušimus, daugybę galvos sumušimų ir kaklo nubrozdinimus, paveikė kaukolės sritį su persidengiančia hematoma ir edema, dėl ko D. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
2. Ieškovas pažymėjo, kad buvo sumuštas atostogų su šeima metu, po sužalojimo buvo pristatytas į ligoninę, stacionare buvo atliekamos medicininės intervencijos. Nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, kentė fizinį skausmą, negalėjo kalbėti, valgyti. Dėl patirto sužalojimo ieškovui buvo apribotos galimybės užsiimti kasdiene įprasta veikla – dirbti, sportuoti, bendrauti, o patirti sužalojimai iki šiol kelia nerimą ir įtampą dėl to, kaip sužalojimas paveiks ieškovo sveikatą ateityje. Abu atsakovai yra sportininkai ir asmenų, profesionaliai sportuojančių kontaktinį bei jėgos sportą, smūgiai yra itin pavojingi ir sukelia sunkius sveikatos sužalojimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo teismo priteisti ieškovui iš atsakovų 500 Eur neturtinę žalą ir priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūra 2021 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo bylą nutraukė susitaikymu. Be to, ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. kovo 7 d., t. y. likus vienai dienai iki ieškinio senaties termino pabaigos. Atsakovas A. D. bendravo žalos atlyginimo klausimu su ieškovu, tačiau nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Atsakovas E. Č. tvirtina, kad jis ieškovo atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų. Atsakovai vertino, kad ieškovas neįrodė, jog patirti sužalojimai iki šiol ieškovui kelia nerimą ir įtampą dėl to, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas ilgą laiką jautė galvos skausmus ar negalėjo miegoti, o ieškovo nusiskundimai yra susiję su ieškovo sveikatos būkle, o ne su sužalojimu. Pažymėjo, kad ieškovas pats pasikvietė atsakovą A. D. išeiti į lauką pasikalbėti kilusio žodinio kivirčo metu. Taigi pats ieškovas savo aktyviais veiksmais išprovokavo kilusį incidentą.
4. Atsakovai pažymėjo, kad jų turtinė padėtis nėra gera. Nurodė, kad A. D. jau nuo 2018 m. jokia aktyvia sportine veikla neužsiima, o atsakovas E. Č. jokia aktyvia sportine veikla neužsiima nuo 2016 m.
5. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovas papildomai paaiškino, kad po įvykio nuvažiavus į policiją, jį nuvežė į kalėjimą, nes vienas iš atsakovų jo atžvilgiu parašė pareiškimą. Nurodė, kad po trijų metų išliko pasekmės, stringa kvėpavimas, kankina galvos skausmas, svaigimas, nemiga, atsirado nosies pertvarkos kreivumas, galbūt reikalinga nosies operacija. Atsakovai pažymėjo, kad sutiktų atlyginti ne daugiau kaip 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir E. Č. 3 000 Eur neturtinę žalą ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. M., priteisti solidariai iš atsakovų 68 Eur žyminį mokestį valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad atsakovams ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16026-21 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. birželio 4 d. pareikšti įtarimai dėl to, kad 2021 m. kovo 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, siekdami priešpastatyti save kitų asmenų atžvilgiu, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. M., tai yra A. D. sudavus D. M. ne mažiau kaip du smūgius ranka į veido sritį ir taip nukentėjusįjį pargriovus ant žemės, jis, kartu su E. Č. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų D. M. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. M. išilginę kirstinę žaizdą kaktoje virš kairiosios akies antakio, kirstinę žaizdą virš nosies tiltelio su hematoma ir nosies pertvarkos poslinkį, kirstinę žaizdą nosyje ir viršutinėje lūpoje, kirstinę žaizdą ir hematomą su apatinės lūpos edema, horizontalią žaizdą smakro srityje, aplink ją odos sumušimus, daugybę galvos sumušimų ir kaklo nubrozdinimus, paveikė kaukolės sritį su persidengiančia hematoma ir edema, dėl ko D. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei jam sukėlė fizinį skausmą, dėl ko įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte.
8. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas (nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius) nutraukti procesą E. Č. ir A. D. tuo pačiu pagrindu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ieškovui neturtinė žala nebuvo atlyginta. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovai atliko įtarimuose ir prokurorų priimtuose nutarimuose nurodytus neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.
9. Remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 881/2021 (03) nustatė, kad išilginė kirstinė žaizda kaktoje virš kairio antakio, kirstinė žaizda su poodine kraujosruva virš nosies tiltelio, kirstinė žaizda nosies ir viršutinės lūpos srityje, kirstinė žaizda su kraujosruva ir minkštų audinių sutinimu apatinėje lūpoje, horizontali žaizda su aplink ją esančiais odos sumušimais smakro srityje, daugybiniai galvos sumušimai ir kaklo nubrozdinimai, nosies kaulų lūžis, nesunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, stuburo kaklinės dalies sąnarių raiščių patempimas, gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus galvos ir kaklo sritis bei sužalojimai gavosi nuo daugybinių, ne mažiau kaip šešių, tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus galvos ir kaklo sritis.
10. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas konstatavo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. atsakovams panaudojus fizinius veiksmus ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Taigi atsirado žala kaip atsakovų veiksmų padarinys. Todėl atsakovams kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą.
11. Pasisakydamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata, taip pat į ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį, kai buvo sužalota matomiausia kūno dalis – veidas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas vykdydamas specialistų rekomendacijas išsigydė nosies lūžį, tačiau liekamųjų padarinių iki galo panaikinti nepavyko, nes jis iki šiol jaučia apsunkintą kvėpavimą per nosį, svaigsta galva, tikėtina, jog dėl nosies lūžio gali būti reikalinga papildoma operacija nosies pertvarai atstatyti. Teismas vertino, kad neabejotinai matomiausioje kūno zonoje gyjant išilginei kirstinei žaizdai kaktoje virš kairio antakio, kirstinei žaizdai su poodine kraujosruva virš nosies tiltelio, kirstinei žaizdai nosies ir viršutinės lūpos srityje, kirstinei žaizdai su kraujosruva ir minkštų audinių sutinimui apatinėje lūpoje, horizontaliai žaizdai su aplink ją esančiais odos sumušimais smakro srityje, daugybiniais galvos sumušimais ir kaklo nubrozdinimais, nosies kaulų lūžiui, tai ieškovui kėlė estetinį diskomfortą, gadino bendrą veido išvaizdą, ieškovas vengė būti viešumoje, dalyvauti verslo susitikimuose, sportuoti, leisti laisvalaikį.
12. Teismas nurodė, kad dėl sužalojimų ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jo psichologinė sveikata: ieškovas patyrė nerimą dėl liekamųjų padarinių, kurį laiką buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Be to, sužalojimai padaryti viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, dėl įvykio pradėjus ikiteisminį tyrimą, su ieškovu buvo atliekami procesiniai veiksmai (asmens apžiūros, apklausos, jis buvo laikinai uždarytas į įkalinimo įstaigą (duomenys neskelbtini) ir kt.).
13. Teismo vertinimu, kompensaciją iš dalies didinantis veiksnys yra ir tai, kad atsakovai yra buvę sportininkai: A. D. – kiokušin karate čempionatų prizininkas, E. Č. – sunkumų kilnotojas. Teismas vertino, kad nors, atsakovų teigimu, jie daug metų nebesportuoja, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog sportininkų užsiimančių kontaktiniu sporto suduoti smūgiai yra daug pavojingesni sveikatai, nei tokiu sportu neužsiimančių asmenų bei tokiu sportu užsiimantys asmenys tą patys suvokia ir supranta.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas E. Č. iš viso nenurodė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, o atsakovo A. D. turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti priteisiamą kompensaciją.
15. Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas nusprendė esant pagrindą ieškovui iš atsakovų priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas D. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 balandžio 14 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį, priteisiant 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas buvo užpultas ir sumuštas atostogų su šeima metu, incidentą stebėjus ieškovo artimiesiems. Ieškovas patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, pažeminimą viešoje vietoje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai ieškovo neatsiprašė ir geruoju neatlygino patirtos žalos. Be to, ieškovas negalėjo mėgautis ilgai planuotomis atostogomis, kainavusiomis 7 000 Eur, kurioms taupė ilgą laiką.
16.2. Teismas nepagrįstai neįpareigojo atsakovo E. Č. pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį. Apelianto vertinimu, atsakovas šių duomenų nepateikė sąmoningai, siekiant išvengti atlyginti didesnę neturtinę žalą.
16.3. Teismo priteistos neturtinės žalos dydis nėra pakankamas. Panašaus pobūdžio bylose teismų priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 5 000 Eur iki 15 000 Eur.
16.4. Atostogos ieškovui turėjo ypatingą reikšmę, nes jis buvo užsiregistravęs į nardymo kursus, kurių dėl sužalojimų neturėjo galimybės išbandyti.
Atsiliepimas
17. Atsakovai A. D. ir E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 7 000 Eur dydžio žalą, taip pat, kad patyrė žalą dėl negalėjimo atostogų metu užsiimti nardymo veikla.
17.2. (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūra 2021 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo bylą nutraukė dėl susitaikymo. Anot atsakovų, ieškovas nebūtų sutikęs taikytis, jei atsakovai nebūtų atsiprašę už sukeltą žalą. Atsakovų teigimu, A. D. siūlė ieškovui atlyginti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ieškovas atsisakė bendradarbiauti.
17.3. Spręsdamas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatos ir priteisė ieškovui protingą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
20. Apeliantas D. M. apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – „esveikata.lt“ išrašą, kuriuo grindžia aplinkybę dėl tebesitesinčio gydymo po sužalojimo, sprando ir nugaros skausmų.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
22. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal ieškovo pateikto įrodymo sukūrimo datą jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti. Papildomai pažymėtina, kad išraše minimi duomenys negali nei patvirtinti nei paneigti liekamuosius reiškinius dėl byloje tirtų sužalojimų (CPK 180 straipsnis).
24. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutaria ieškovo teikiamo įrodymo nepriimti (CPK 314 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusio asmens, jo artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
28. Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovas buvo užpultas ir sumuštas atostogų su šeima metu, patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, pažeminimą viešoje vietoje, o atsakovai geruoju neatlygino patirtos žalos.
29. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo įvertintos individualios bylos faktinės aplinkybės. Teismas įvertino patirtų sužalojimų pobūdį, o konkrečiai, kad matomiausioje kūno zonoje atsakovui buvo padaryta išilginė kirstinė žaizda kaktoje virš kairio antakio, kirstinė žaizda su poodine kraujosruva virš nosies tiltelio, kirstinė žaizda nosies ir viršutinės lūpos srityje, kirstinė žaizda su kraujosruva ir minkštų audinių sutinimui apatinėje lūpoje, horizontali žaizda su aplink ją esančiais odos sumušimais smakro srityje, daugybiniai galvos sumušimai ir kaklo nubrozdinimai. Nosies kaulų lūžis ieškovui kėlė ir estetinį diskomfortą, dėl ko sutriko įprastas ieškovo gyvenimo ritmas, jis vengė būti viešumoje, dalyvauti verslo susitikimuose, sportuoti, leisti laisvalaikį.
30. Teismas įvertino ir ieškovo patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, t. y. tai, kad ieškovas iki šiol jaučia apsunkintą kvėpavimą per nosį, jam svaigsta galva ir, tikėtina, jog dėl nosies lūžio gali būti reikalinga papildoma operacija nosies pertvarai atstatyti. Teismas atsižvelgė ir į ieškovo dėl patirto sužalojimo patirtą stresą, išgyvenimus, aplinkybę, kad dėl įvykio buvo sutrikdytas ieškovo šeimos gyvenimas, sugadintos atostogos. Priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, teismas atsakovo A. D. turtinės padėties ar aplinkybės, kad atsakovas E. Č. nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nelaikė mažinančiomis kompensacijos dydį aplinkybėmis. Kaip jau minėta, teismas, vertindamas priteistinos piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgė į atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį, žalos padarymo aplinkybes ir ieškovo patirtus neturtinių vertybių pažeidimus ir išgyvenimus.
31. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kompensacijos dydžio grindė ir teismų praktika, kai esant panašioms aplinkybėms nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, priteistos neturtinės žalos dydis sudaro nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Apeliantas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad panašaus pobūdžio bylose teismų priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 5 000 Eur iki 15 000 Eur, tačiau konkrečių bylų nenurodė. Aplinkybės, kad esant panašioms aplinkybėms už neturtinio pobūdžio pažeidimus būtų priteista apelianto nurodoma piniginė kompensacija, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
32. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
33. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
34. Ieškovas bylą nagrinėjant iš esmės nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su atostogų kaina ir sutrikdyta nardymo veikla, neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje tokių aplinkybių nevertina, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į ieškovo sveikatos sužalojimo mąstą, jo liekamuosius reiškinius, žalos padarymo aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, o ieškovui priteista 3 000 Eur dydžio kompensacija yra pagrįsta ir teisinga.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.