Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ dėl neigiamo poveikio priemonių panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. Ž. ir K. S. (toliau – ir Pranešėjas) pateikė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1; 2) priteisti iš atsakovės S. Ž. ir K. S. po 470 Eur dydžio premiją; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti S. Ž. dirbti su 4 ekipažu (vairuotojas E. P.); 4) įpareigoti atsakovę paskirti S. Ž. į pamainą, kurioje S. Ž. dirbo iki 2019 m. gruodžio 18 d.; 5) įpareigoti atsakovę grąžinti K. S. dirbti su 2 ekipažu (vairuotojas V. Č., specialistė L. K.); 6) įpareigoti atsakovę paskirti K. S. į pamainą, kurioje K. S. dirbo iki 2019 m. gruodžio 18 d.; 7) įpareigoti atsakovę sudaryti darbo grafiką, kuriuo K. S. būtų suteiktos galimybės dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje; 8) įpareigoti atsakovę sudaryti darbo grafiką, kuriuo K. S. būtų suteiktos galimybės lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete; 9) priteisti iš atsakovės S. Ž. ir K. S. po 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; 10) iš atsakovės ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovas pagrindė 1950 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinęs, kad iš septynių materialiųjų ieškovo reikalavimų dėl trijų reikalavimų byla buvo nutraukta (ir atsakovė negali būti laikoma atsakinga už šių bylinėjimosi išlaidų susidarymą), du atmesti (dėl įpareigojimų sudaryti tam tikrus grafikus), vienas patenkintas visiškai (dėl neturtinės žalos priteisimo), vienas patenkintas iš dalies (dėl kompensacijos už neišmokėtą priedą), nusprendė, kad patenkinta 24 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 468 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 15 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priimti naujus įrodymus – pažymą apie K. S. papildomą darbo intensyvumą (pavadavimą) bei atsiskaitymo lapelius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

19.1. Teismo išvada, jog ieškovui buvo taikomos neigiamos poveikio priemonės dėl jo kaip Pranešėjo veiksmų, nepagrįsta.

19.2. Tarp ieškovui K. S. 2019 m. gruodžio 16 d. patvirtinto 2020 m. sausio mėn. darbo grafiko ir jo turimo Pranešėjo teisinio statuso, turimo nuo 2019 m. gruodžio 11 d., nėra priežastinio ryšio. Apie tai, kad ieškovui suteiktas pranešėjo statusas, atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. sausio 6 d., kai įstaigoje buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 3 d. raštas.

19.6. Kadangi byloje nėra įrodytas atsakovės taikytas neigiamas poveikis ieškovui dėl jo kaip pranešėjo statuso, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

19.7. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

20.3. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovui skirtos premijos dydžiu, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsakovo įstaigoje dirba nuo 2017 m. ir iki pranešėjo statuso įgijimo jam premijos buvo mokamos lygiai tokios pačios, kaip ir kitiems darbuotojams, nors K. S. visus tuos 2,5 metus dirbo tokiu pačiu intensyvumu, kaip ir 2019 metais. Atsakovė nenurodo argumentų, kodėl staiga ieškovo darbo intensyvumas 2019 m. pasidarė nebe toks „intensyvus“.

20.4. Bylos duomenys patvirtina, kad visi įstaigos darbuotojai, išskyrus 2 asmenis, tai yra ieškovus K. S. ir S. Ž., gavo vienodas premijas. Nėra įtikima, kad tai tiesiog sutapimas. Duomenys, jog K. S. dirba antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atsakovei buvo žinomi, todėl jis neturėjo galimybių pavaduoti kolegų. Tačiau skirtingai nei 2019 m., premijos K. S., nepaisant to, kad jis 2017, 2018 m. dirbo lygiai taip pat intensyviai kaip ir 2019 m., ankstesniais metais jam buvo mokamos tokios pat, kaip ir kitiems įstaigos darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 19 punkte. Būtinybę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme motyvuoja argumentais, jog tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu paaiškėjo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovės sprendimas skirti įsakyme nurodyto dydžio premiją buvo priimtas įvertinus aplinkybes, susijusias su ieškovo papildomo darbo neegzistavimu.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priimti apeliantės teikiamų naujų įrodymų. Visų pirma, iš bylos duomenų nustatyta, kad vienas iš argumentų, kuriais remdamasi atsakovė įrodinėjo, jog ieškovui buvo paskirta pagrįsto dydžio premija, buvo susijęs su ieškovo darbo intensyvumu. Tai yra atsakovė teigė, jog ieškovas nei karto nesutiko pavaduoti kolegų ir tokiu būdu neprisidėjo prie normalaus įstaigos darbo užtikrinimo. Aplinkybės, jog papildomai nedirbo, neginčijo ir ieškovas. Taigi, šioje byloje iš esmės nėra ginčo, jog ieškovas papildomo darbo nedirbo, todėl teikiami nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės. Antra, atsakovė nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl, jeigu manė, kad būtina palyginti ieškovo ir kitų darbuotojų atsiskaitymo lapelius, kurie patvirtina atsiliepime nurodytas aplinkybes, susijusias su darbo intensyvumu, ji jų neteikė pirmosios instancijos teismui (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 178 straipsnis).

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog apeliantė nepagrindė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat nenustatyta, jog teikiami įrodymai būtini siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nepriima ir nevertina atsakovės teikiamų naujų įrodymų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

28. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl neigiamo poveikio priemonių panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Nesutikimą su priimtu sprendimu atsakovė grindžia šiais esminiais argumentais: 1) kadangi apie tai, kad ieškovui suteiktas pranešėjo statusas, atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. sausio 6 d., nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui 2019 m. gruodžio 16 d. patvirtinto 2020 m. sausio mėn. darbo grafiko ir jo turimo Pranešėjo teisinio statuso, turimo nuo 2019 m. gruodžio 11 d.; 2) teismas, spręsdamas dėl darbo grafikų sudarymo, nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovo darbo grafiko pasikeitimas nuo 2020 m. sausio mėn. buvo sąlygotas ne jo, kaip Pranešėjo veiksmų, ir ne įstaigos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. tyrimo akto išvadų, tačiau atsakovės 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 44V/1.1, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2017 m. birželio 16 d. įsakymas; 3) teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad K. S. darbo intensyvumas buvo mažesnis ir neatitiko deklaruojamų kriterijų; 4) nesant nuginčyto įsakymo, kurio pagrindu skirtos premijos, teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl premijos priteisimo; 5) neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, išskyrus argumentą dėl neteisingai apskaičiuotų priteistinų bylinėjimosi išlaidų, atmeta kaip nepagrįstus. Tokia išvada bus grindžia toliau nurodytais argumentais.

Dėl ieškovo darbo grafiko

30. Bylos duomenys patvirtina, kad darbo grafikuose nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. su nedidelėmis išimtimis yra pastebimas nuoseklumas ir pastovumas, t. y. tarp ieškovo dirbtų pamainų yra trijų parų tarpas. Toks pastovumas ieškovo darbo grafike pastebimas ir nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 2 d., tačiau tarp ieškovo dirbtų pamainų 2020 m. sausio 2 ir 4 d. yra trumpesnis vienos paros laikas, o vėliau 2020 m. sausio mėn. tarpai tarp dirbamų pamainų nebėra pastovūs. Taigi 2019 m. gruodžio 16 d. sudarant 2020 m. sausio mėn. grafiką nuo 2020 m. sausio pradžios ieškovo K. S. darbo grafikas buvo iš esmės pakeistas palyginus su iki tol nusistovėjusiu jo darbo laiku įstaigoje.

31. Atsakovė neneigė aplinkybės, jog ieškovo darbo grafikas buvo pakeistas, tačiau tokį pakeitimą grindė argumentu, jog įstaigoje dirbančio darbuotojo pamaina gali keistis ir nė vienam iš darbuotojų nėra užtikrinamas individualus darbo grafikas. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija sutikto tik iš dalies, ir įvertinęs bylos duomenis konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės sprendimas pakeisti grafiką buvo priimtas tam, kad ieškovas K. S., S. Ž. ir L. K. nebedirbtų vienoje pamainoje, ir toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo K. S. ir S. Ž. pranešimu apie galimą pažeidimą, taip pat ieškovo veiksmais ginant savo kaip pranešėjo teises. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti minėtai išvadai.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, ieškovas K. S. buvo pripažintas pranešėju dėl informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei pažeidimus VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“. Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, be kita ko, reiškia, kad apie pažeidimą pranešusiam asmeniui neigiamą poveikį draudžiama daryti nuo pranešimo dienos. Taigi ieškovui K. S. Pranešėjų apsaugos įstatymo suteikiama apsauga nuo neigiamo poveikio taikytina nuo 2019 m. gruodžio 11 d.

33. Visų pirma, byloje esančių įrodymų visuma paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovei nebuvo žinoma, jog ieškovas kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo pažeidimo įstaigoje, o apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą tapo žinoma tik 2020 m. sausio 6 d., kai įstaigoje buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 3 d. raštas.

34. Iš byloje pateiktų garso įrašų, kurie padaryti 2019 m. gruodžio 18 d., ir kuriuose užfiksuoti K. S. pokalbiai su darbo grafikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ rengiančia vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D., akivaizdu, jog įstaigai jau 2019 m. gruodžio 18 d. buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi į prokuratūrą. Pastebėtina, kad apeliantė skunde neužsimena apie netinkamą pirmosios instancijos teismo į bylą pateiktų garso įrašuose užfiksuotų pokalbių turinio vertinimą, taip pat nenurodo jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti garso įrašų autentiškumu. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos vyriausiojo gydytojo pavaduotojos N. D. frazės, pasakytos garso įrašuose užfiksuotų pokalbių metu, nepalieka abejonių, jog ne tik minėtai gydytojai, tačiau ir administracijai tuo metu buvo žinoma apie ieškovo kreipimąsi į prokuratūrą. Aplinkybė, jog 2020 m. sausio 6 d. įstaigoje buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 3 d. raštas patvirtina tik tai, jog 2020 m. sausio 6 d. įstaiga buvo oficialiai informuota apie ieškovui suteiktą pranešėjo statusą. Tačiau nepaneigia jau minėtų aplinkybių, t. y. kad informacija apie ieškovo kreipimąsi į prokuratūrą, įstaigai buvo žinoma iki 2019 m. gruodžio 18 d.

35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė nepateikė teismui jokių svarių argumentų ar konkrečių įrodymų, kad buvo objektyvių priežasčių, nulėmusių nusistovėjusį K. S. darbo grafiką pakeisti būtent 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po jo pranešimo apie galimą pažeidimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių aplinkybių, t. y. jog ieškovo darbo grafiko pasikeitimas nuo 2020 m. sausio mėn. buvo sąlygotas ne jo, kaip Pranešėjo veiksmų, ir ne įstaigos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. tyrimo akto išvadų, tačiau atsakovės 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 44V/1.1, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2017 m. birželio 16 d. įsakymas.

36. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

37. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis., 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinio proceso kodekso 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis).

38. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad ieškovo darbo grafiko pasikeitimas nuo 2020 m. sausio mėn. buvo sąlygotas atsakovės 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 44V/1.1, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2017 m. birželio 16 d. įsakymas, ir šios aplinkybės neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, atsakovės vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.

39. Taigi šiuo atveju byloje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju atsakovė nepateikė svarių argumentų ar konkrečių įrodymų, pateisinančių būtinybę nusistovėjusį ieškovo darbo grafiką pakeisti praėjus kelioms dienoms po jo pranešimo apie galimą pažeidimą įstaigoje.

Dėl premijos

40. Iš byloje esančio atsiskaitymo lapelio ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ 2 priedo matyti, kad ieškovui prie 2019 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio buvo išmokėtas 200 Eur priedas (neatskaičius mokesčių). S. Ž., kuriam taip pat yra suteiktas pranešėjo statusas dėl to paties pranešimo, buvo išmokėtas tokio paties dydžio priedas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog darbuotojams buvo numatytas 670 Eur priedas, kuris vėliau buvo diferencijuotas, atsižvelgiant į tai, ar atsakovės vadovo nuomone, konkretus darbuotojas atitiko minėtame įsakyme nurodytus tris kriterijus vienkartiniam priedui skirti.

41. VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ nurodyta, kad papildomi priedai skiriami už intensyvų ir gerą darbą bei elgesį, atitinkantį įstaigos Elgesio kodekso nuostatas.

42. Atsakovė sprendimą ieškovui skirti 200 Eur priedą motyvavo tuo, kad ieškovo darbas neatitiko VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ nurodyto darbo intensyvumo kriterijaus, o ieškovo elgesys neatitiko įstaigos Elgesio kodekso nuostatų.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai sumažino K. S. premijos dalį, atsižvelgdama į jo padarytus etikos bei Vidaus darbo taisyklių pažeidimus, tačiau nutaręs, jog byloje nepateikta įrodymų, kad K. S. darbo intensyvumas buvo mažesnis ir neatitiko deklaruojamų kriterijų, konstatavo, jog šis priedas galėjo būti atsakovės sumažintas tik vienu, tačiau ne dviem trečdaliais. Todėl nurodęs, kad atsakovė išmokėjo ieškovui tik 200 Eur (neatskaičius mokesčių) priedą ir objektyviomis priežastimis nepagrindė tokio mažesnio darbo užmokesčio išmokėjimo, teismas konstatavo, kad atsakovė darė neigiamą poveikį ieškovui, taip pažeisdama Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir DK 31 straipsnio 3 dalies nuostatas.

44. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje neįrodyta, kad K. S. darbo intensyvumas buvo mažesnis ir neatitiko deklaruojamų kriterijų.

45. Atsakovė teigia, jog darbo intensyvumo kriterijus reiškia darbuotojų lojalų požiūrį į įstaigos poreikį operatyviai pakeisti / pavaduoti negalinčius dirbti kolegas ( dėl ligos, atostogų ir kt. neatidėliotinų priežasčių). Kadangi, pasak atsakovės, byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovas papildomai nedirbo, atsakovė pagrįstai sumažino skirtino priedo dydį. Teisėjų kolegija šią apeliacinio skundo nuostatą vertina kritiškai.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

47. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kuriais grįstų savo argumentą, jog darbo intensyvumo kriterijus buvo siejamas būtent su pavadavimų faktu bei jų kiekiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių mažesnį ieškovo darbo intensyvumą, t. y. kad jis nesutiko pavaduoti kolegų ir užtikrinti įstaigos darbo, atsakovė nepateikė, neįrodė, kiek kartų ieškovas buvo kviečiamas pavaduoti, dėl kokių priežasčių atsisakė tai daryti, už kokį laikotarpį buvo vertinamas ieškovo darbo intensyvumas priedui išmokėti, kokios buvo kitų tą patį darbą dirbančių darbuotojų ir pilnus priedus gavusių darbuotojų pavadavimo apimtys (CPK 178 straipsnis).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas nedirbo papildomo darbo, savaime nepatvirtina atsakovės teiginių, jog ieškovui buvo siūloma pavaduoti kolegas, tačiau jis atsisakė, ar kad šio priedo dalies skyrimas buvo siejamas išimtinai su pavadavimų skaičiumi.

49. Kaip nurodė ieškovas, jis atsakovės įstaigoje dirba nuo 2017 m. ir iki pranešėjo statuso įgijimo jam premijos buvo mokamos lygiai tokios pat, kaip ir kitiems darbuotojams, nors K. S. visą šį laikotarpį dirbo tokiu pat intensyvumu, kaip ir 2019 metais. Atsakovė nepateikia įtikinamų argumentų, kodėl ankstesniais metais aplinkybė, jog ieškovas nepavadavo kolegų, neturėjo įtakos vertinant jo darbo intensyvumą, tačiau 2019 metais ši aplinkybė jau lemia išvadą, jog ieškovo darbas neatitiko intensyvumo kriterijaus.

50. Teismas sutinka su atsakove, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. tai, kad K. S. dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, studijavo Klaipėdos universitete, dirbo kitą papildomą atlygintinį darbą, pakanka išvadai, jog ieškovas neturėjo realių galimybių pavaduoti kolegų. Šios faktinės aplinkybės, beje, neginčija ir ieškovas, tačiau kaip jau minėta anksčiau, šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog darbo intensyvumo kriterijus buvo siejamas būtent su pavadavimų skaičiumi, kadangi kaip jau taip pat minėta, ankstesniais metais pavadavimų skaičius skiriant priedus įtakos neturėjo.

51. Šiuo atveju iš byloje esančio VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ priedo Nr. 2 matyti, kad iš esmės visi skubios med. pagalbos slaugos specialistai bei paramedikai gavo vienodo dydžio priedus. Todėl nesant byloje įrodymų, jog visi minėtame priede nurodyti darbuotojai pavadavo kolegas ir pavadavo vienodu intensyvumu, atsakovės argumentai, jog darbo intensyvumo kriterijus siejamas būtent su kolegų pavadavimų skaičiumi, kelia pagrįstų abejonių. Šias abejones sustiprina ir jau šioje nutartyje minėtos aplinkybės, t. y. jog tuo pat metu nesant objektyvios būtinybės ieškovui ir S. Ž., pranešusiems apie galimą pažeidimą įstaigoje, buvo pakeisti darbo grafikai. Todėl, kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šiuo atveju atsakovė nepateikė įtikinamų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog priedo dydis galėjo būti pagrįstai mažinamas atsižvelgiant į ieškovo darbo neatitikimą intensyvumo kriterijui.

52. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant nuginčyto įsakymo, kurio pagrindu skirtos premijos, teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl premijos priteisimo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl patirtų neigiamų padarinių. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui priteistas ne padidintas vienkartinis priedas, kuris paskirtas 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“, tačiau 246,67 Eur kompensacija, kurios dydis nustatytas įvertinus minėtame įsakyme įtvirtintus priedų skyrimo kriterijus.

53. Apibendrinant tai, kas nurodyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės taikytas neigiamo poveikio priemones ieškovui. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijami teismo motyvai, kuriais remiantis ieškovui priteista neturtinė žala bei neginčijamas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Apeliantė taip teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, todėl nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 468 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Ieškovas pateikė įrodymus apie šioje byloje turėtas 1950 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Ieškovas šioje byloje reiškė 7 materialiuosius reikalavimus, taigi kiekvienas iš jų sudaro 14,29 proc. nuo visų reikalavimų.

57. Iš septynių materialiųjų ieškovo reikalavimų dėl trijų reikalavimų byla buvo nutraukta, du atmesti, vienas patenkintas visiškai (dėl neturtinės žalos priteisimo), vienas patenkintas iš dalies (dėl kompensacijos už neišmokėtą priedą). Taigi šiuo atveju yra patenkintas vienas ieškinio reikalavimas, kuris sudaro 14,29 proc., bei patenkinta šiek tiek daugiau nei pusė reikalavimo dėl kompensacijos už neišmokėtą priedą (patenkinta 52,48 proc. šio reikalavimo), iš viso patenkinta 21,79 proc. (14,29 proc. + 7,50 proc.) ieškinio reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 424,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant priteistą 468 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 424,91 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie lėmė pagrįstas išvadas, susijusias su atsakovės taikyto neigiamo poveikio ieškovui taikymu, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija bei neturtinė žala, paliktina nepakeista. Tačiau konstatavus, jog šiuo atveju neteisingai apskaičiuotos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, keistina sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteistą 468 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 424,91 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

61. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

62. Ieškovas pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir iš atsakovės priteista kompensacija bei neturtinė žala, buvo atmesti, o apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinta iš dalies, nusprendžia, jog šiuo atveju patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

64. Todėl įvertinusi, jog prašomos priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija iš atsakovės ieškovui priteisia 600 Eur (750 Eur x 80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ ieškovo K. S. naudai priteista 468,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, priteistą 468,00 Eur sumą sumažinant iki 424,91 Eur.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui K. S. iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotis“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.