Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 1.2.8; 1.2.8.12; 1.2.15; 1.2.15.4; 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.2.3.1; 3.2.6.5.

2021 m. kovo 23 d.

atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vadovui R. J., jos atstovams advokatui O. M., advokato padėjėjui G. D.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ dėl neigiamo poveikio priemonių panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visų pirma, paminėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo priimtas ieškinio atsiėmimas ir ieškovo S. Ž. ieškinys atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ dėl neigiamo poveikio priemonių panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje ieškovo K. S. atstovas žodiniu pareiškimu atsisakė nuo ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ grąžinti K. S. dirbti su 2 ekipažu (vairuotojas V. Č., specialistė L. K.) ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ paskirti K. S. į pamainą, kurioje jis dirbo iki 2019 m. gruodžio 18 d. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės.

Taigi ieškovas K. S. ieškiniu prašo teismo: panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1; priteisti iš atsakovės ieškovui K. S. 470 Eur dydžio premiją; įpareigoti atsakovę sudaryti darbo grafiką, kuriuo K. S. būtų suteiktos galimybės dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje; įpareigoti atsakovę sudaryti darbo grafiką, kuriuo K. S. būtų suteiktos galimybės lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės K. S. 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog 2017 m. birželio 6 d. tarp K. S. ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1042, kurios pagrindu K. S. įdarbintas skubios medicininės pagalbos slaugos specialisto pareigose. 2019 m. gruodžio 11 d. S. Ž. ir K. S. su pareiškimu (reg. Nr. AP-33958) kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą informuodami apie tai, kad atsakovės skubios medicinos pagalbos specialistai V. R. ir S. K. galimai netinkamai atliko savo pareigas suteikiant pirmąją medicininę pagalbą pacientei G. V., tai sukėlė sunkias pasekmes – pacientės mirtį, t. y. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. Be to, minėtame pareiškime ieškovas vyriausiąjį prokurorą informavo, kad atsakovės vyriausiasis gydytojas R. J., vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D., neatlikdami jokio vidaus tyrimo, tikslu išsiaiškinti ar specialistai tinkamai atliko savo pareigas gelbstint pacientės gyvybę, darė galimai neteisėtą poveikį darbuotojams, kad jie nesidomėtų įvykio aplinkybėmis ir apie jas nepraneštų suinteresuotiems asmenims, slėpė įvykio aplinkybes, t. y. galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Pagal ieškovo pareiškimą 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49700-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorė O. Z., vadovaudamasi Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 6 straipsnio 3 dalį, pripažino ieškovą pranešėju. Po aukščiau nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atsakovės vyriausias gydytojas R. J. ir jo pavaduotoja N. D., supratę, kad ieškovas apie įvykį informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, ieškovo atžvilgiu atliko tolimesnius neteisėtus veiksmus: atsakovė įsakymu įspėjo K. S., kad už antrą tokį patį drausmės pažeidimą 12 mėn. laike nuo įsakymo įsigaliojimo K. S. gali būti atleistas iš darbo; 2019 m. gruodžio 30 d. K. S. buvo skirta mažesnė piniginė premija nei kitiems atsakovės darbuotojams (K. S. buvo skirta 200 Eur piniginė premija, kai kitiems atsakovės darbuotojams buvo skirta 670 Eur dydžio piniginė premija); K. S. iki 2019 m. gruodžio 18 d. dirbo su 2 ekipažu (vairuotojas V. Č., specialistė L. K.), taip pat K. S. dirbo toje pačioje pamainoje kaip ir S. Ž.; atsakovė po ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo pakeitė K. S. ekipažą, t. y. K. S. skiriamas dirbti vis su kitu ekipažu, taip pat buvo pakeista K. S. pamaina; 2019 m. gruodžio 18 d. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. atsisakė derinti darbo grafiką su K. S., suteikiant jam galimybę dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors tokia galimybė K. S. buvo sudaroma ankščiau; 2019 m. gruodžio 18 d. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. atsisakė derinti darbo grafiką su K. S., suteikiant jam galimybę lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini), nors tokia galimybė K. S. buvo sudaroma ankščiau.

Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1 priimtas po to, kai: 2019 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos AVPK pareigūnai pas atsakovę atliko neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu buvo paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, apklausti su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis susiję asmenys; ieškovas 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorės O. Z. buvo pripažintas pranešėju. Pažymi tai, kad 2019 m. gruodžio 6 d. (tuo metu, kai, neva, pagal 2019 m. gruodžio 18 d. Tyrimo aktą buvo atliekamas tyrimas) ieškovo atstovas advokatas K. B. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti raštiškai suformuluotą ir teisiškai pagrįstą pranešimą dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, nurodant konkretų įtarimą apie galimai padarytą darbo pažeidimą (laikas, data, vietą), kokiais veiksmais galimai nusižengė nustatytai tvarkai, kokias elgesio normas, numatytas darbo sutartyje ir kituose teisės aktuose, pažeidė. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovo atstovas gavo iš atsakovės atsakymą, kad atsakovė prašomos informacijos pateikti negali, nes ieškovo atžvilgiu nevykdomas joks tarnybinis patikrinimas. Ieškovo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovui drausminė atsakomybė buvo taikoma kaip keršto ir spaudimo priemonė, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijai pranešė apie galimai atsakovės darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas. Ieškovas nurodo, kad priešingai nei teigiama tyrimo akte, jis neapkalbinėjo bei neskleidė med. pagalbos slaugos specialistų V. R. ir S. K. garbę bei orumą žeminančios informacijos nei kolektyve, nei už įstaigos ribų. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti minėtą įsakymą.

2019 m. gruodžio 30 d. ieškovui buvo skirta mažesnė piniginė premija nei kitiems atsakovės darbuotojams. K. S. buvo skirta 200 Eur piniginė premija, kai kitiems atsakovės darbuotojams buvo skirta 670 Eur dydžio piniginė premija. Tai, kad ieškovui piniginė premija buvo sumažinta dėl ieškovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas patvirtina tai, kad vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D., įteikdama ieškovui atsiskaitymo lapelius visam kolektyvui garsiai pareiškė, kad „kažkas labai apsidžiaugs juos gavęs“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 470 Eur dydžio premiją.

2019 m. gruodžio 18 d. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. atsisakė derinti darbo grafiką su K. S., suteikiant jam galimybę dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors tokia galimybė K. S. buvo sudaroma ankščiau. Be to, 2019 m. gruodžio 18 d. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. atsisakė derinti darbo grafiką su K. S., suteikiant jam galimybę lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini), nors tokia galimybė K. S. buvo sudaroma ankščiau. Ieškovas teikė garso įrašus, kuriuose vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė D. K. S. paaiškino, kad K. S. įnešė nesantaiką į kolektyvą, kad per jį įstaigoje lankosi prokuratūra, advokatai, kad ji pati dabar turėsianti eiti duoti parodymus į apklausas ir ji to grafiko už tai nesiruošia keisti ir derinti prie K. S. studijų programos. Tokį patį grafiką liepęs padaryti vyriausiasis gydytojas, ji pritarusi ir nieko nesiruošia keisti. Pažymi, kad teikiami garso įrašai akivaizdžiai patvirtina tai, kad atsakovė naudoja prieš K. S. neteisėtas spaudimo bei keršto priemones, t. y. atsisakė derinti darbo grafiką su K. S., suteikiant jam galimybę lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini) bei dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors tokios galimybės K. S. buvo sudaromos ankščiau.

Pažymi, kad pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl patirtų neigiamų padarinių. Ieškovas kaip tariamas „skundikas“ buvo aptarinėjamas bei pažemintas viešai, prieš ieškovą buvo nuteikinėjami kiti atsakovės darbuotojai. Tai, kad atsakovės darbuotojai buvo nuteikinėjami prieš ieškovą patvirtina ieškovo paštu gautas grasinančio pobūdžio laiškas. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą nes išgyveno stresą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas yra įsitikinęs, kad patirtą neturtinę žalą protinga ir teisinga būtų įvertinti 300 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-7147, taip pat žr. 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykį procese), kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo ieškinyje nurodomi įstaigos vadovybės atlikti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su jam suteiktu pranešėjų statusu. Apie tai, kad ieškovas yra kreipęsi į kompetentingą įstaigą ir jai pranešė tam tikras aplinkybes, kurių pagrindu jam suteiktas pranešėjo statusas, įstaigai tapo žinoma tik 2020 m. sausio 6 d. gavus iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. sausio 3 d. raštą Nr. 3P-3. Nei iki nurodyto rašto gavimo, nei šiuo metu įstaigai nėra žinoma apie kokias aplinkybes ieškovas yra pranešęs kompetentingai įstaigai. Atsakovei taip pat nėra žinoma, dėl kokių ieškovo veiksmų ji galėtų turėti suinteresuotumą taikyti ieškovo atžvilgiu neigiamo poveikio priemones ir tokiu būdu pažeisti nešališkumo ir objektyvumo principus savo darbuotojų atžvilgiu.

Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 23-24 d. K. S. ir S. Ž. neteisėtai, t. y. savavališkai bandė pasisavinti konfidencialią informaciją apie kitų darbuotojų darbą bei įstaigos paciento duomenis. Po to viešai įstaigos darbo kambariuose nepagarbiai kritikavo kitų dviejų kolegų kompetenciją, darbo kokybę, žemino jų garbę ir orumą, platino konfidencialią informaciją. Kadangi tai buvo poilsio dienos, administracija užkirsti kelią tokiems poelgiams negalėjo. Tiek S. Ž., tiek K. S. ir kitų kolegų, kuriuos jie atvirai žemino, kompetencija yra vienoda. Todėl taip nepagarbiai bei žeminančiai kritikuoti bendradarbius kitų darbuotojų akivaizdoje jie neturėjo teisės. Pagal vidinę darbo tvarką, apie jų manymu, pastebėtus darbo trūkumus sekančią dieną jie privalėjo informuoti vyr. gydytoją arba pavaduotoją. Tai padaryta nebuvo, taip pat atsisakyta paaiškinti tokio poelgio motyvus, tiek K. S., tiek S. Ž. iš karto atsisakė bendrauti su administracija. Sudaryta komisija vertino tai kaip šiurkštų darbo drausmės ir etikos pažeidimą (pažeistas įstaigos Elgesio kodeksas, vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai). Su komisijos tyrimo išvadomis K. S. ir S. Ž. susipažino, tačiau liudininkų akivaizdoje atsisakė pasirašyti, todėl buvo surašytas aktas, medžiaga išsiųsta jų atstovui. Pažymi, kad darbo drausmės pažeidimo metu jie pranešėjų statuso neturėjo, tuo pačiu šis šiurkštus K. S. darbo drausmės pažeidimas ryšio su tuo, kad jis tapo pranešėju, neturi. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teiginiai, kad K. S. atžvilgiu daromas neigiamas poveikis, neturi jokio pagrindo, kadangi būtinosios darbo sąlygos ieškovui nėra pablogintos, iš darbo jis nėra atleistas, atlyginimas nėra sumažintas, darbo vieta, sulygta darbo sutartyje nepakeista, o konkretus darbo laikas ir brigada darbo sutartyse nenurodyta. Tiek darbo laikas mėnesio dienomis, tiek brigadų numeriai gali keistis, nes įstaigoje pastoviai vyksta darbuotojų rotacija per brigadas. Pamainų, kaip numeruotų struktūrinių vienetų įstaigoje iš viso nėra patvirtinta. Ieškovo darbo sutartyje sulygta darbo vieta - VšĮ Klaipėdos GMP stotis, pareigybė - Skubios med. pagalbos slaugos specialistas. Visų brigadų automobiliai vienodai įrengti ir aprūpinti įranga, o darbuotojų rotacija vykdoma dėl kvalifikacijos kėlimo bei būtinumo žinoti kiekviename automobilyje esančios įrangos išdėstymo tvarką, kuri automobiliuose, priklausomai nuo jų markės ir modelio, skiriasi bei pačios įrangos modifikacijas, kurios yra skirtingos. Pažymi, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, kad toks įspėjimas atskirai nėra skundžiamas ir nėra atskiro darbo ginčo objektas.

Administracijos nutarimu suderinus su profsąjunga papildomi priedai prie 2019 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio buvo skirti atsižvelgiant į tris kriterijus: darbo intensyvumą, gerus darbo rodiklius ir elgesį, atitinkantį įstaigos Elgesio kodekso nuostatas, atsižvelgiant į dabar aktualią psichologinio spaudimo įstaigose problemą (šiuo atveju tarp bendradarbių). Įstaigoje dažnai dėl darbuotojų ligos ar kitų priežasčių nėra galimybės suformuoti reikalingą brigadų skaičių, todėl prašoma kitų, laisvų nuo darbo medikų pavaduoti nesančių darbuotojų. Tokiu atveju padidėja pavaduojančių darbuotojų mėnesinis darbo intensyvumas, tačiau K. S. nė karto nesutiko pavaduoti kolegas ir padėti užtikrinti įstaigos normalų darbą. 2019 m. lapkričio 23-24 d. K. S. viešai darbo kambariuose kitų kolegų akivaizdoje nepagarbiai, žeminančia forma, kritikavo bendradarbių kompetenciją, žemino jų garbę ir orumą. Be to, jis pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles ir pareigines nuostatas savavališkai rinkdamas ir platindamas konfidencialią informaciją apie bendradarbių darbą ir paciento duomenis. Be to, paaiškinti administracijai savo veiksmus iš karto, nesant jokio tarpusavio konflikto, atsisakė. Išvadoje administracija su profsąjungos pritarimu, vertindama, kad iš minėtų 3 kriterijų priekaištų K. S. nėra tik dėl darbo kokybės, nutarė išmokėti trečdalį papildomo priedo.

K. S. 2017 m. birželio 7 d. buvo priimtas į VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotį skubios med. pagalbos slaugos specialisto pareigoms užimti. K. S. buvo suteiktos visos sąlygos darbui tiek įstaigoje, tiek pagal labai ribotas įstaigos galimybes darbui kitose įstaigose. Nė vienas įstaigos darbuotojas neturi galimybės dirbti pagal tik jam vienam patogų individualų darbo grafiką, nes dėl to būtų neįmanoma racionaliai organizuoti greitąją med. pagalbą Klaipėdos miesto gyventojams. Galimybės įstaigoje dirbti tik pagal vienašališkai pageidaujamą individualų darbo grafiką nėra. K. S. laikinai, išimties tvarka, buvo teikiamos tam tikros preferencijos, kad jis galėtų adaptuotis visuomenėje bei gautų jam labai reikalingas papildomas pajamas. Per 2 darbo metus K. S. tai buvo daroma nežiūrint, kad tai sukėlė daug sunkumų bendrai organizuojant įstaigos darbą. Pažymi, kad su laiku ši K. S. daroma išimtis pradėjo kelti nepasitenkinimą kolektyve. Šiuo metu administracija įsitikinusi, kad K. S. darbo VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotyje dėka pakankamai socializavosi visuomenėje, pritapo prie įstaigos kolektyvo ir gali dirbti kaip ir visi darbuotojai, t. y. racionaliai organizuojant darbą pagal reguliarų darbo grafiką numatytose brigadose ir numatytu laiku (racionaliai organizuojant įstaigos darbą) ir nesukeliant kolektyve nereikalingos įtampos. Pažymi, kad darbo pamaina laikoma darbuotojo darbo trukmė per parą. Ji yra kintanti, svarbu, kad būtų laikomasi nustatyto mėnesinio darbo valandų išdirbio. Paprastai įstaigoje darbuotojai dirba po 12 ir 24 val. per darbo pamainą. Darbuotojų suskirstymas į brigadas, kurių įstaigoje yra 12 brigadų, yra sąlyginis, t. y. priskyrimas konkrečiai brigadai visiškai nereiškia, kad darbuotojas dirbs toje pamainoje.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti jame esančiais motyvais. Papildomai ieškovas paaiškino, jog S. Ž. norėjo pacientės gaivinimo duomenis perkelti į įstaigai priklausantį kompiuterį, ieškovas S. Ž. motyvų kodėl jis norėjo prieiti prie minėtų duomenų nežinojo, ieškovas manė, jog minėti duomenys reikalingi švietimo tikslais tam, jog ateityje būtų galima išvengti kitų pacientų mirties. Paaiškino, jog po to, kai jis kartu su S. Ž. pranešė apie minėtą gaivinimą ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms, sužinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau jis nežinodamas visų aplinkybių atsisakė pasirašyti pasiaiškinimą, vėliau jis gavo grasinančio pobūdžio laiškus. Paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 30 d. jam buvo skirta mažesnė piniginė premija nei kitiems atsakovės darbuotojams, kadangi jam buvo skirta 200 Eur piniginė premija, kai kitiems atsakovės darbuotojams buvo skirta 670 Eur dydžio piniginė premija. Tai, kad ieškovui piniginė premija buvo sumažinta dėl ieškovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas patvirtina tai, kad vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D., įteikdama ieškovui atsiskaitymo lapelius visam kolektyvui garsiai pareiškė, kad „kažkas labai apsidžiaugs juos gavęs“. Ieškovas nemano, jog savo pareigas darbovietėje atliko netinkamai, todėl tiki, kad premija sumažinta nepagrįstai. Paaiškino, jog iki minėto įvykio jo atžvilgiu nebuvo pradėtų tarnybinių patikrinimų, tačiau po minėtų įvykio sekos, prasidėjo aibės tarnybinių pranešimų jo atžvilgiu apie neatliekamas pareigas. Mano, jog visi įvykiai susiję po to, kai gavo pranešėjo statusą. Pažymi, jog atsakovės vadovybė vėliau neleido derinti darbo su studijomis, keitė ekipažus su kuriais jam teko dirbti, visą tai neleidžia ieškovui tinkamai atlikti savo pareigas. Pažymi, jog dėl visų įvykių jam suprastėjo sveikata (atsirado problemos su širdimi). Nurodo, jog jam nebuvo taikoma jokių preferencijų iš darbdavio derinant darbo grafiką, todėl ieškovui nesuprantama kodėl nuo 2020 metų sausio mėnesio pradžios prasidėjo darbo grafiko pasikeitimai. Pažymi, jog atsakovės vyr. gydytojo įsakymu buvo apibrėžtas tyrimo objektas, t. y. garbės ir orumo pažeidimo, tačiau pats tyrimas gerokai išėjo tarnybinio tyrimo ribų, įsakymas dalyje dėl konfidencialios informacijos turėtų būti naikinamas. Pažymi, jog nėra jokių įrodymų, kad tarnybinė informacija buvo gauta, platinta, todėl atsakovės teiginiai nėra teisingi. Nurodė, jog, pasak atsakovės nukentėję asmenys V. R. ir S. K. negalėjo net įvardinti kaip jie buvo pažeminti, V. R. pats patvirtino, jog visos kalbos įstaigoje jam buvo perpasakotos kitų asmenų. Pažymi, jog atsakovė niekur nėra aiškiai nepagrindė kodėl premija buvo sumažinta, kadangi kiti kolegos gavo didesnius priedus nei ieškovas. Grafiko pakeitimas sukėlė nepatogumus ieškovui dirbant kitą darbą Šiaulių ligoninėje, priežasčių kodėl jam vieninteliam pakeitė grafiką, atsakovė nenurodė. Vertinant grafikus, ieškovas neturėjo išskirtinių sąlygų, kadangi priešingai tai įrodančių įrodymų nėra. Ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus (grasinantys laiškai, subraižytas automobilis) bei buvo vykdomi diskriminacinio pobūdžio veiksmai ieškovo atžvilgiu iš darbdavio, todėl mano, jog neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovai nesutiko su ieškiniu, prašė atmesti ieškinį atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 23-24 d. K. S. ir S. Ž. neteisėtai, t. y. savavališkai bandė pasisavinti konfidencialią informaciją apie kitų darbuotojų darbą bei įstaigos paciento duomenis. Po to viešai įstaigos darbo kambariuose nepagarbiai kritikavo kitų dviejų kolegų kompetenciją, darbo kokybę, žemino jų garbę ir orumą, platino konfidencialią informaciją. Pažymėjo, jog tiek S. Ž., tiek K. S. ir kitų kolegų, kuriuos jie atvirai žemino, kompetencija yra vienoda. Todėl taip nepagarbiai bei žeminančiai kritikuoti bendradarbius kitų darbuotojų akivaizdoje jie neturėjo teisės. Pagal vidinę darbo tvarką, apie, jų manymu, pastebėtus darbo trūkumus sekančią dieną jie privalėjo informuoti vyr. gydytoją arba pavaduotoją. Tai padaryta nebuvo, taip pat atsisakyta paaiškinti tokio poelgio motyvus, tiek K. S., tiek S. Ž. iš karto atsisakė bendrauti su administracija. Sudaryta komisija vertino tai kaip šiurkštų darbo drausmės ir etikos pažeidimą (pažeistas įstaigos Elgesio kodeksas, vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai). Su komisijos tyrimo išvadomis K. S. ir S. Ž. susipažino, tačiau liudininkų akivaizdoje atsisakė pasirašyti, todėl buvo surašytas aktas, medžiaga išsiųsta jų atstovui. Pažymi, kad darbo drausmės pažeidimo metu jie pranešėjų statuso neturėjo, tuo pačiu šis šiurkštus K. S. darbo drausmės pažeidimas ryšio su tuo, kad jis tapo pranešėju, neturi. Pažymi, jog teiginiai, kad K. S. atžvilgiu daromas neigiamas poveikis, neturi jokio pagrindo, kadangi būtinosios darbo sąlygos ieškovui nėra pablogintos, iš darbo jis nėra atleistas, atlyginimas nėra sumažintas, darbo vieta, sulygta darbo sutartyje nepakeista, o konkretus darbo laikas ir brigada darbo sutartyse nenurodyta. Tiek darbo laikas mėnesio dienomis, tiek brigadų numeriai gali keistis, nes įstaigoje pastoviai vyksta darbuotojų rotacija per brigadas. Pamainų, kaip numeruotų struktūrinių vienetų įstaigoje iš viso nėra patvirtinta. Ieškovo darbo sutartyje sulygta darbo vieta - VšĮ Klaipėdos GMP stotis, pareigybė - Skubios med. pagalbos slaugos specialistas. Visų brigadų automobiliai vienodai įrengti ir aprūpinti įranga, o darbuotojų rotacija vykdoma dėl kvalifikacijos kėlimo bei būtinumo žinoti kiekviename automobilyje esančios įrangos išdėstymo tvarką, kuri automobiliuose, priklausomai nuo jų markės ir modelio, skiriasi bei pačios įrangos modifikacijas, kurios yra skirtingos. Informavo, jog atsakovei skundėsi kiti darbuotojai, kadangi ieškovui buvo suteikiamos išskirtinės sąlygos (dirbo didesnėje brigadoje, todėl bet kokį darbą atlikti yra lengviau). Pažymi, jog ieškovo vaidmuo neteisėtuose veiksmuose aiškiai matomas, kaip jie neteisėtai patenka į automobilį ir stengiasi perimti neteisėtai informaciją, toliau seka kolegų žeminimas. Mano, jog grasinantys laiškai tikėtina buvo parašyti pačio ieškovo, kadangi jų nepateikė jokiai teisėsaugos institucijai, yra tik naudojami civilinėje byloje kaip įrodymas. Ieškovas, atsakovės žiniomis nepatiria kolegų spaudimo. Paaiškino, jog premijos prie darbo užmokesčio yra skiriamos atsižvelgiant į tris kriterijus: darbo intensyvumą, gerus darbo rodiklius ir elgesį, atitinkantį įstaigos Elgesio kodekso nuostatas, atsižvelgiant į dabar aktualią psichologinio spaudimo įstaigose problemą (šiuo atveju tarp bendradarbių). Įstaigoje dažnai dėl darbuotojų ligos ar kitų priežasčių nėra galimybės suformuoti reikalingą brigadų skaičių, todėl prašoma kitų, laisvų nuo darbo medikų pavaduoti nesančių darbuotojų. Tokiu atveju padidėja pavaduojančių darbuotojų mėnesinis darbo intensyvumas, tačiau K. S. nė karto nesutiko pavaduoti kolegas ir padėti užtikrinti įstaigos normalų darbą. 2019 m. lapkričio 23-24 d. K. S. viešai darbo kambariuose kitų kolegų akivaizdoje nepagarbiai, žeminančia forma, kritikavo bendradarbių kompetenciją, žemino jų garbę ir orumą. Be to, jis pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles ir pareigines nuostatas savavališkai rinkdamas ir platindamas konfidencialią informaciją apie bendradarbių darbą ir paciento duomenis. Išvadoje administracija su profsąjungos pritarimu, vertindama, kad iš minėtų 3 kriterijų priekaištų K. S. nėra tik dėl darbo kokybės, nutarė išmokėti trečdalį papildomo priedo. Pažymėjo, jog visos priemonės pritaikytos ieškovo atžvilgiu yra susijusios tik su jo atliktais darbo pažeidimais, o ne pranešėjo statusu. Mano, jog ieškovo reikalavimai dėl įspėjimo panaikinimo yra neteismingas, kadangi įspėjimas nėra nuobauda ir negali būti skundžiamas. Pažymėjo, jog visos nuobaudos šiuo metu jau nebeturi reikšmės, kadangi nebesukels teisinių pasekmių ir galiojo tik 12 mėn. Pažymėjo, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti ieškovo prašomo grafiko, tuo pačiu ir neprivalo užtikrinti ieškovo galimybės dirbti antraeiliame darbe, t. y. Šiaulių ligoninėje. Pats ieškovas šiuo metu patikino, jog nebepatiria nepatogumų dėl grafiko ir turi galimybę dirbti Šiaulių ligoninėje, todėl toks reikalavimas šiuo metu nebėra aktualus, kadangi teismas nebegali atkurti pažeistos teisės. V. R. ir S. K. patys prašė inicijuoti veiksmus, todėl atsakovė privalėjo imtis visų priemonių užtikrinti kitų darbuotojų teises. Paaiškino, jog atsakovė nežinojo apie tai, kad ieškovas mokosi universitete, todėl ieškovas grafikas buvo sudaromas kaip ir kitiems kolegoms.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, jog yra VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ informacinių technologijų specialistas, ieškovas yra jo kolega. Nurodė, jog vieną 2019 m. lapkričio mėnesio šeštadienį, gavo S. Ž. žinutę su prašymu paimti kompiuterį iš jo kabineto. Manė, jog jis tą dieną dirbo ir jungėsi prie savo brigados ir savo pacientų duomenų, todėl išdavė S. Ž. kompiuterį. Tuo metu jis nežinojo, jog S. Ž. bandė prisijungti prie kitos brigados defibriliatoriaus duomenų. Paaiškino, jog anksčiau yra bandę jungti kompiuterį prie defibriliatoriaus, tačiau tai nebuvo įprasta praktika (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 88 - 91 min.). Ieškovo K. S. vaidmens šitoje situacijoje nežino, kadangi S. Ž. jo neminėjo ir nepaaiškino kokiu tikslu jam reikalingas kompiuteris (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 91, 102 min.). Po minėto įvykio, kurio metu S. Ž. bandė jungtis prie kitos brigados defibriliatoriaus duomenų, su įstaigos vadovu aptarė minėtą situaciją ir paaiškino minėtas aplinkybes, tačiau tolimesniame tarnybiniame patikrinime nedalyvavo, pastabų/įspėjimų dėl savo veiksmų iš įstaigos vadovybės nesulaukė. Nemano, jog S. Ž. ar ieškovui pavyko perkelti duomenis į kompiuterį, kadangi kitą dieną, t. y. sekmadienį S. Ž. skambino jam prašydamas pagalbos prijungiant kompiuterį. Jis pasiūlė palaukti darbo dienos. Atvykęs į darbą pirmadienį, sužinojo, jog S. Ž. įsibrovė į kitos brigados tarnybinį automobilį ir bandė prisijungti prie jos defibriliatoriaus duomenų (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 91 - 93 min.). S. Ž. liudytojo kompiuteris buvo reikalingas tik dėl jame esančios programinės įrangos (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 98 min.).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. A. paaiškino, jog ji dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jos kolega. Paaiškino, jog yra dirbusi su ieškovu tame pačiame ekipaže. Jai teko girdėti iš ieškovo bei S. Ž. apie tai, jog V. R. ir S. K. netinkamai atliko pareigas, pašiepė juos kitų kolegų akivaizdoje, vertino, kad buvo netinkamai atliktas gaivinimas ir tai turėjo pasekmes jos gyvybei, tai girdėjo kiti kolegos (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 108 - 111 min.). Iš jų pasakojimų nesuprato kokiu pagrindu jie padarė tokias išvadas apie kolegų atliktą darbą, kadangi nežino iš kur jie gavo tokią detalią informaciją apie gaivinimą (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 112 min.). Iki minėto įvykio liudytoja palaikė gerus santykius su S. Ž., tačiau šiuo metu su S. Ž. ir ieškovu jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. Kiti kolegos apie S. Ž. ir ieškovą buvo teigiamos nuomones, apie jokius grasinimus ar kitokius veiksmus jų atžvilgiu liudytoja nieko nežino (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 113-115 min.). Pažymėjo, jog niekas neturi teisės eiti į kitos brigados automobilį be komandos vadovo sutikimo. Toks neteisėtas patekimas į kitos brigados automobilį laikytinas išskirtiniu atveju. Ieškovo praeitis kolektyvui buvo žinoma (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 116-118 min.). L. K. ir ieškovo santykių įvertinti tiksliai negali, mano, jog jie yra artimesnio pobūdžio. Pas atsakovę dirba porą metų, pirmus metus buvo skiriama į įvairiais pamainas, kol buvo galima įsitikinti jos kompetencija, vėliau ji buvo priskirta į pastovią pamainą. Paaiškino, jog dėl būtinybės pamainos keičiasi ganėtinai dažnai, šiuo metu ji dirba jau kitoje pamainoje, tačiau pats grafikas nėra keičiamas (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 119 - 121 min.). Po išdirbtos pamainos vyksta jos aptarimas („penkiaminutė“), kas buvusioje pamainoje buvo įvykdyta. Jei būna neaiškūs atvejai, kolektyvas diskutuoja ir analizuoja įvairias aplinkybes, tačiau tokie aptarimai galimi tik su vadovybės sutikimu. Aptarime dalyvauja vyr. gydytojas, jo pavaduotoja, dispečerių vadovas ir visi medikai, kurie tuo metu yra darbe. Savavališką kelių darbuotojų situacijos aptarimą (kaip ieškovo ir S. Ž. atveju), kurio metu įvardinami kitų kolegų darbo trūkumai (tai buvo įvardinama kaip netaisyklingas gaivinimas) vertina ypatingai neigiamai, kurie kitiems kolegoms sukėlė itin neigiamas emocijas ir išgyvenimus (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 122-124 min.). Liudytojai žinoma, jog šiuo metu yra užvesta baudžiamoji byla dėl minėto atvejo (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 126 min.).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, jog jis iki 2020 m. balandžio mėnesio dirbo VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jo buvęs kolega. Paaiškino, jog po vieno iškvietimo jam nepavyko atgaivinti asmens, atvykęs į kitą pamainą iš kitų kolegų girdėjo neigiamus atsiliepimus apie jo atliktą darbą, kadangi ieškovas ir S. Ž. nagrinėjo minėto iškvietimo aplinkybes. Dėl tokių įvykių veiksmų nesiėmė, tačiau grįžęs namo iš buvusių kolegų (iš Klaipėdos vaikų ligoninės) girdėjo minėto iškvietimo atgarsius, todėl preziumavo, kad įvykio detalės pasklido ir už darbovietės ribų (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 129-131 min.). Tai liudytoją ypač įskaudino ir įžeidė, kadangi kolegos dirba tą patį darbą ir nei matė įvykio, nei žinojo jo tikslias aplinkybes. Per rytinį pasitarimą jis išdėstė savo poziciją, jog tokie dalykai negali būti toleruojami ir prašė administracijos imtis veiksmų bei parašė tarnybinį pranešimą. Su S. Ž. teko aptarti susidariusią situaciją (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 132-134 min.). Liudytojui žinoma, jog S. Ž. ir ieškovas neteisėtai pateko į tarnybinį automobilį. Ši aplinkybė jam tapo žinoma kai kitą pamainą atvyko į darbą. Mano, jog neteisėto patekimo motyvas buvo įvertinti gaivinimo metu atliktus veiksmus, su siekiu pažeminti liudytoją. Iki minėto įvykio santykiai su S. Ž. buvo draugiški, su ieškovu jokių santykių nepalaikė (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 136-137 min.). Jo žiniomis, tyrimas dėl įvykusio gaivinimo policijoje vyksta toliau (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 138 min.). Ieškovo ir S. Ž. elgesys liudytojo atžvilgiu negali būti laikomas įprastu, jo vertinimu niekas iš kolegų taip nesielgia. Tokie veiksmai liudytoją labai paveikė, todėl jis lankėsi pas gydytoją, vartojo vaistus ir galiausiai išėjo iš darbo. Ieškovas ir S. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti jokios objektyvios informacijos apie įvykusį gaivinimą, todėl jų atlikti vertinimai liudytojo atžvilgiu yra visiškai nepagrįsti (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 139-141 min.). Tuo metu kai ieškovas ir S. Ž. kolegų akivaizdoje teikė savo situacijos vertinimus, jie galėjo būti matę defibriliatoriaus duomenų. Kartu su liudytoju dirbę kolegos, jo manymu negalėjo paskleisti gaivinimo metu surinktos informacijos, kadangi buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija. Bet kokio gaivinimo metu surinkta informacija yra supildoma į gaivinimo korteles, prieiga prie minėtų kortelių yra galima tik aukštesnio rango gydytojams (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 142-145 min.). Visa šita situacija liudytoją privertė išeiti iš darbo, šiuo metu jis Klaipėdos slaugos ligoninėje dirba auditoriumi. Tarnybiniame pranešime fakto apie neteisėtą patekimą į tarnybinį automobilį neakcentavo ir nesureikšmino, kadangi labiau stengėsi apginti savo garbę ir orumą (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 147-149 min.). Kokiu būdu gaivinimo duomenys pasklido už darbovietės ribų, negali įvardinti. Pastabų dėl savo atliekamo darbo nėra gavęs (2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio 151-152 min.).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. paaiškino, jog ji dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jos kolega. Paaiškino, jog kartu su ieškovu ir S. Ž. yra akredituoti instruktoriai, kurie veda mokymus. Liudytoja buvo paskirta į komisiją, kuri aiškinosi nagrinėjamo ginčo aplinkybes, susijusias su nepilnametės mergaitės gaivinimu, tačiau atsisakė joje dalyvauti. Apie įvykį, kai ieškovas ir S. Ž. neteisėtai pateko į greitosios pagalbos automobilį jai nebuvo žinoma (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 3-5 min.). Su ieškovu ir S. Ž. aptarė mergaitės gaivinimo detales, kadangi tuo metu dirbo vienoje pamainoje, tačiau jai neteko girdėti, jog minėti asmenys žemintų gaivinimą atlikusius asmenis kitų kolegų akivaizdoje. Priežasčių kodėl jie nebedirba kartu su ieškovu ir S. Ž. vienoje pamainoje nežino, jai situacija nebuvo paaiškinta (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 6-9 min.). Liudytoja atsisakė instruktorės pareigų ir nebevedė mokymų, kadangi ji buvo gavusi grasinančio pobūdžio laiškus dėl kurių ji kreipėsi į policiją. Paaiškino, jog laiškai buvo siųsti kitų kolegų, kurie nenorėjo, jog įstaigoje toliau būtų organizuojami mokymai. Administracija veiksmų dėl grasinančių laiškų nesiėmė, liudytoja atsakingiems asmenims, kurie surašė laiškus atleido (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 14-17 min.). Savanoriškų mokymų metu imituodavo gaivinimo įvykį, kuris nebūdavo susijęs su realiai atliktais gaivinimais (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 19-20 min.). Darbo įgūdžių programas vesdavo viena, mokymus vesdavo ir kiti instruktoriai. Ieškovas buvo instruktoriumi kitoje įstaigoje. Mokymų metodiką aptardavo su kolegomis darbo ir nedarbo metu (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 21-23 min.). Defibriliatoriuje nėra pacientų duomenų, tik su pačiu gaivinimu susiję duomenys. Jos žiniomis S. Ž. turėjo administracijos leidimą prieiti prie tokių duomenų. Kokiu metu buvo bandomi išgauti duomenys, susiję su nepilnametės mergaitės gaivinimu, nežino, kadangi tuo metu vedė mokymus. Jai niekada neteko imti duomenų iš gaivinimo aparatūros, todėl negali plačiau pakomentuoti su tai susijusių aplinkybių. Bet kokio gaivinimo duomenis iš aparatūros galima identifikuoti tik pagal datą ar laiką, jokie paciento duomenys nėra kaupiami (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 24-27 min.). Bandymas išgauti kitų kolegų gaivinimo duomenis nėra įprasta praktika. Konfliktų su administracija nei jos, nei ieškovo atveju neatsimena. Vidaus auditas gali įvertinti kolegų atliktą darbą (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 28-32 min.). Kodėl tik liudytoja, ieškovas ir S. Ž. gavo grasinančio pobūdžio laiškus nežino, mano, jog tai susiję su kolegų pavydu. Nesupranta kodėl nepilnametės mergaitės gaivinimas buvo tiek eskaluojamas, ji siūlė administracijai aptarti minėtą gaivinimą. Jai neteko girdėti, jog mergaitę gaivinę asmenys būtų smerkiami, todėl nesuprato kodėl įvykių susidomėję asmenys (ieškovas ir S. Ž.) buvo baudžiami (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 32-35 min.). Jos santykius su ieškovu apibūdino kaip kolegiškus (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 36 min.). Didesnę laiko dalį brigadomis dirba tie patys žmonės, kai tenka pavaduoti kitas kolegas, vyksta rotacija. Kai su kolegomis dirba ilgesnį laiką, pagerėja tarpusavio ryšys ir supratimas, todėl darbą gali atlikti kokybiškiau (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 40-42 min.).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. paaiškino, jog jis dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jo kolega. Apie ginčo įvykį negali daug paaiškinti, jam susidarė įspūdis, jog ieškovas ir S. Ž. stengėsi aiškintis ar nepilnametės mergaitės gaivinimo atveju, kiti kolegos savo pareigas atliko tinkamai. 2019 m. gruodžio 5 d. jis išėjo atostogų, todėl apie tolimesnių įvykio aplinkybių nežino, tik sužinojo, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio. Iš ieškovo apie patį įvykį nieko negirdėjo, apie įvykį jam papasakojo S. Ž. (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 43-45 min.). Liudytojui pasirodė, jog S. Ž. stengėsi tik išsiaiškinti kas gaivinimo metu buvo atlikta netinkamai (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 46-48 min.). Jam būnant atostogose, 2019 m. gruodžio 9 d. jį vadovas iškvietė į darbą, kur jis surašė tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime jis tiesiog įvardino, jog girdėjo kitas kolegas kalbant apie gaivinimo įvykį. Dažnai kolegos pasikalba apie kitus gaivinimo atvejus, pasitaiko, jog ir kvestionuoja kitų kolegų pasirinktus gaivinimo metodus. Jis asmeniškai nedalyvavo nepilnametės mergaitės gaivinime. Jo žiniomis, S. Ž. taip pat nedalyvavo (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 48-51 min.). Nežino iš kur S. Ž. tiek žinojo apie minėtą gaivinimą (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 53 min.).

Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. paaiškino, jog jis dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jo kolega. Paaiškino, jog jam ryte atvykus į darbą, dispečerė jam papasakojo apie nepilnametės mergaitės gaivinimo įvykį. Jo nuomone, tai neeilinis atvejis, kadangi tokie gaivinimai pasitaiko labai retai, tuo metu dar nežinojo visų įvykio niuansų. Tarpusavyje su kolegomis aptarė minėtą gaivinimą, tuo metu dar niekas neišsakė abejonių dėl atlikto darbo kokybės, kadangi nuo įvykio praėjo mažai laiko (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 56-58 min.). Po to sužinojo, jog ieškovas ir S. Ž. įsibrovė į tarnybinį automobilį ir stengėsi iš jame esančio defibriliatoriaus perimti gaivinimo duomenis. Jam teko girdėti iš kitų kolegų, jog S. Ž. ir ieškovas garsiai svarstė, jog gaivinimą būtų atlikę kitaip. Budint per naujuosius metus, jam asmeniškai teko girdėti iš ieškovo, jog jis liko nepatenkintas dėl išmokėtų premijų (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 59-61 min.). Jo žiniomis, dauguma brigadų sudėtys būna nusistovėjusios, tačiau jam tenka padirbėti įvairiose ekipažuose. Dėl pandeminės situacijos, dažniau pradėjo keisti brigadų sudėtis. Aplinkybių kodėl pakeitė ieškovo ir S. Ž. brigados nežino, tačiau nemato šioje situacijoje problemos, kadangi brigados keičiamos dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip žmonių trūkumas (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 62-65 min.). Gandai apie tai, jog gaivinimas buvo atliktas netinkamai kilo iš S. Ž. ir ieškovo. Įvykis, jog S. Ž. ir ieškovas neteisėtai pateko į tarnybinį automobilį, su siekiu perimti gaivinimo duomenis, liudytojo vertinimu yra retas, kadangi taip elgtis medicininis personalas negali. Jis nerašė jokio tarnybinio pranešimo apie minėtą įvykį (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 66-68 min.).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. paaiškino, jog jis dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jo kolega. Paaiškino, jog ieškovui atėjus į jo kabinetą, kalbant su kita kolege apie nesėkmingą nepilnametės mergaitės gaivinimą, teko girdėti apie ginčo įvykį (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 70 - 72 min.). Pokalbio metu, ieškovas naudojo tokias formuluotes kaip „dėl medikų kaltės nebuvo atgaivinta mergaitė“ (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 73-74 min.). Jis pats savo iniciatyva parašė tarnybinį paaiškinimą, kadangi jam nepatiko, jog ieškovas kaltina kitas kolegas. Jo manymu, ieškovui, kuris nedalyvavo mergaitės gaivinime, nėra etiška taip elgtis, kadangi pokalbio metu mergaitę gaivinę kolegos buvo kaltinami netinkamai atlikę pareigas. Žino, jog kolegos neteisėtai įsibrovė į tarnybinį automobilį, tačiau visų detalių ir aplinkybių nežino (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 75-77 min.). Negali paaiškinti kodėl taip ilgai delsė parašyti paaiškinimą. Negali vertinti ar nepavykęs gaivinimas buvo atliktas netinkamai (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 78-80 min.).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, jog ji dirba VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, ieškovas yra jos kolega. Paaiškino, jog apie gaivinimo detales tikslios informacijos neturi, kadangi jame nedalyvavo, apie įvykį teko girdėti iš kitų kolegų. Asmeniškai negirdėjo, jog ieškovas šnekėtų apie minėtą įvykį. Žino, jog ieškovas ir S. Ž. neteisėtai pateko į jos brigados automobilį, matė kaip jie buvo pasijungę kompiuterį. Jie paaiškino, jog nori iš defibriliatoriaus perimti gaivinimo duomenis mokymosi tikslais. Ji užklausė jų ar jie turi leidimą, S. Ž. atsakė, jog vyr. gydytojas jam leido. Po kurio laiko S. Ž. pasakė, jog jam nepavyko prisijungti prie defibriliatoriaus, todėl visi kartu paliko automobilį (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 82-84 min.). Toks patekimo atvejis nėra įprastas ar normalus. Jos brigados vairuotojas apie patekimą pranešė administratorei, ji pati apie įvykį pranešė kiek vėliau, t. y. pirmadienį, o po to pasišnekėjusi su administracija, parašė tarnybinį pranešimą (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 85-87 min.). Apie patį gaivinimą iš ieškovo ir S. Ž. asmeniškai nieko nėra girdėjusi. Ji pati iš kitų kolegų girdėjo įvairias kalbas apie tai, jog ieškovas ir S. Ž. teigė, kad mergaitės gaivinimas buvo atliktas netinkamai, tačiau negali patvirtinti tų kalbų patikimumo (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 88-90 min.). Mokymai šiuo metu vyksta rečiau, nuo 2020 m. sausio 1 d. pamainos keitėsi dažniau dėl įvairių pavadavimų (2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio 91-93 min.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies

Kaip minėta, 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje ieškovo K. S. atstovas žodiniu pareiškimu atsisakė nuo ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ grąžinti K. S. dirbti su 2 ekipažu (vairuotojas V. Č., specialistė L. K.) ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ paskirti K. S. į pamainą, kurioje jis dirbo iki 2019 m. gruodžio 18 d. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi duomenų, kad ieškovo pareikštas atsisakymas nuo nurodytų ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ginčo nagrinėjimo teisme ir teismingumo

Iš byloje esančios 2017 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. 1042 (CBP-492 priedas) nustatyta, kad ieškovas K. S. nuo 2017 m. birželio 7 d. yra atsakovės VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darbuotojas – skubios medicininės pagalbos slaugos specialistas.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. rašto (CBP-492 priedas) matyti, kad pagal S. Ž. ir ieškovo K. S. 2019 m. gruodžio 11 d. pateiktą pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), o 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu – ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui), kurie atliekami ankstesniame 2019 m. lapkričio 22 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49700-19.

Byloje esantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, ieškovas K. S. buvo pripažintas pranešėju dėl informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei pažeidimus VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“.

Pranešėjų apsaugos įstatymo paskirtis yra nustatyti apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą viena iš pagrindinių asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonių yra draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tai, ar ieškovui, kaip pranešėjui, buvo daromas neigiamas poveikis įspėjant jį dėl darbo pareigų pažeidimo, išmokant mažesnę premiją, pakeičiant darbo grafiką, ir, jei taip, kaip neigiami padariniai turi būti pašalinti.

Bylos kontekste dėl atsakovės atstovo išsakytų argumentų, susijusių su darbo ginčų nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje, paminėtina, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio pranešėjo teisinės gynybos priemones, 4 dalis nustato, kad asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl patiriamų neigiamų padarinių gali kreiptis į teismą. Taigi šioje normoje yra tiesiogiai įtvirtinta pranešėjo, patiriančio neigiamą poveikį, teisė kreiptis į teismą ir nėra numatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šioje byloje kilusio ginčo atveju Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos vertintinos kaip specialios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) atžvilgiu, be to, kaip numatyta Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo nuostatoms suteikiama pirmenybė prieš kituose įstatymuose, tarp jų, DK, įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl teismas daro išvadą, kad pranešėjo kreipimuisi dėl jo galbūt patiriamo neigiamo poveikio nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje nustatyta tvarka.

Dėl bylos nagrinėjimo metu iškelto jos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams yra pasisakyta šioje byloje teismo 2020 m. vasario 25 d. priimtoje nutartyje. Joje konstatuota, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje yra numatyta kompetentingos institucijos sprendimo nepripažinti asmens pranešėju apskundimo administraciniams teismams tvarka; šioje civilinėje byloje ieškovai yra pripažinti pranešėjais, jų pripažinimas pranešėjais nėra ginčo dalykas, todėl teismingumo nuostatos, įtvirtintos Pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje, nagrinėjamo ieškinio atžvilgiu netaikytinos. Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl patiriamų neigiamų padarinių gali kreiptis į teismą; asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti jam priimtą ir neigiamų padarinių sukeliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą. Taigi Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje konkretizuotas teismingumas administraciniams teismams yra susijęs tik su ginčo šalis siejančiais tarnybos santykiais. Pažymėtina ir tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju. Taigi pranešėją ir pažeidimą galimai padariusią įstaigą gali sieti ne tik tarnybos, bet ir kitokie teisiniai santykiai, tarp jų, darbo teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje šalis sieja ne tarnybos, o darbo santykiai. Pabrėžtina, kad draudimai darbdaviui, susiję su pranešėjų statusu, yra numatyti ir DK 31 straipsnio 3 dalyje. Todėl tarp šalių kilęs ginčas vertintinas kaip darbo ginčas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 22 straipsnio nuostatas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą panaikinimo

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovas K. S., be kita ko, prašo panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1.

Šiame įsakyme (CBP-492 priedas) konstatuota, kad skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų S. Ž. ir K. S. elgesys, savavališkai pasisavinant ir platinant konfidencialią tarnybinę informaciją ir panaudojant ją skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų V. R. ir S. K. orumo ir garbės pažeminimui, vertintinas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies (manytina padarytas rašymo apsirikimas, nurodant straipsnio dalį; turėtų būti nurodyta 3 dalis) 4 ir 7 punktus kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Šiuo įsakymu, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, S. Ž. ir ieškovas K. S. buvo įspėti, kad už antrą tokį patį drausmės pažeidimą per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsigaliojimo jie gali būti atleisti iš darbo. Aptariamame įsakyme taip pat nurodyta, kad įsakymas priimtas, atsižvelgiant į tyrimo, kuris pradėtas pagal skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų V. R. ir S. K. tarnybinį pranešimą dėl orumo ir garbės pažeminimo, tyrimo akto medžiagą ir išvadas.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

DK 58 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Pažymėtina, kad ginčijamu įspėjimu ieškovas buvo įspėtas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo ir ieškovo atstovo argumentų kontekste pažymėtina, kad nors šiurkštus darbo pareigų pažeidimas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją be įspėjimo ir pakartotinumo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atleisti darbuotoją dėl bet kurio, taip pat ir dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo be įspėjimo, yra darbdavio teisė, o ne pareiga (DK 58 straipsnio 1 dalis), todėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimą kvalifikavęs kaip šiurkštų darbdavys gali užuot jį atleidęs pasinaudoti teise įspėti jį dėl darbo pareigų pažeidimo.

Kartu nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įvertinta ir ieškovo teisė prašyti panaikinti įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą panaikinimo klausimas negali būti teisminio ginčo dalyku. DK 58 straipsnio analizė teikia pagrindą išvadai, kad atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbinių pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas. Taigi tiek pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją – skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos. Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, jis jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi. Todėl toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-471-212/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo ieškovo įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą yra praėję daugiau nei 12 mėnesių, todėl jam, kaip darbuotojui, šis įspėjimas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų pasekmių nebegali sukelti.

Pabrėžtina ir tai, kad, kaip nustatyta Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, neigiami padariniai dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinti atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Todėl konstatavus, kad pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančias normas įspėjimas negali būti savarankišku darbo ginčo dalyku, šis procedūrinis veiksmas nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, taigi negali būti nagrinėjamas jo panaikinimo klausimas, toks ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir kaip neigiamo poveikio priemonių šalinimo forma, nes jos turi būti šalinamos atsižvelgiant į darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose aktuose numatytas procedūras.

Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl ieškovo K. S. reikalavimo panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1, nutraukiama, nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Taigi Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas neigiamo poveikio priemonių sąrašas nėra baigtinis. Be to, DK 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus; darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.

Šis Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir DK 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, teismo nuomone, reiškia, kad pranešėjo apsauga yra platesnės apimties nei darbuotojo apsauga. Pranešėjo atžvilgiu Pranešėjų apsaugos įstatymas draudžia taikyti bet kokias neigiamo poveikio priemones, tarp jų, bauginti, o DK – bet kokias darbuotojo interesus pažeidžiančias priemones, kai tai yra susiję su pranešimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo materialiųjų teisinių pasekmių darbuotojui nesukuria, nagrinėjant ginčą dėl neigiamo poveikio priemonių taikymo, gali būti vertinama, ar šis darbdavio procedūrinis veiksmas nebuvo neigiamo poveikio priemonė ir sprendžiama dėl kitų Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytų pranešėjo teisinio gynimo priemonių taikymo, kaip antai, neturtinės žalos priteisimo (Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

Dėl įpareigojimo sudaryti tam tikrus darbo grafikus

Ieškovas K. S. ieškiniu, be kita ko, prašo įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ sudaryti darbo grafiką, kuriuo jam būtų suteiktos galimybės dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ir lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini).

Šie ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad 2019 m. gruodžio 18 d. vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. atsisakė derinti darbo grafiką su ieškovu K. S., suteikiant jam galimybę dirbti antraeilį pamaininį darbą VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ir lankyti paskaitas bei laikyti egzaminus (duomenys neskelbtini), nors tokios galimybės K. S. buvo sudaromos ankščiau.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išrašo matyti, kad ieškovas K. S. yra ne tik atsakovės, bet ir VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ darbuotojas. VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ieškovas dirba nuo 2016 m. vasario 8 d. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 m. birželio 15 d. rašte „Dėl asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimų“ (DOK-7147 priedas), kuris, be kita ko, gautas VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, buvo nurodyta, kad K. S. dirba VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ir VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“, taigi atsakovė turėjo visas prielaidas žinoti apie tai, kad ji nėra vienintelė ieškovo darbovietė.

Iš ieškovo su ieškiniu pateikto (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 18 d. pažymos-iškvietimo (CBP-492 priedas) matyti, kad ieškovas yra šio fakulteto ištęstinių studijų studentas, o jo paskaitų ir egzaminų sesija vyko 2020 m. sausio 6-24 d. Atsakovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad apie savo studijas K. S. nebuvo informavęs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog iki tol, kol ieškovas kreipėsi į vyriausiojo gydytojo pavaduotoją dėl jam netinkančio 2020 m. sausio mėn. grafiko (2019 m. gruodžio 18 d. pokalbių su vyriausiojo gydytojo pavaduotoja garso įrašai, CBP-492 priedas), atsakovės administracijos darbuotojams būtų buvę žinoma apie ieškovo studijas.

Įvertinus byloje esančius VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darbo grafikus (CBP-492 priedas, DOK-31937, DOK-33712) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. jame su nedidelėmis išimtimis yra pastebimas nuoseklumas ir pastovumas, t. y. tarp ieškovo dirbtų pamainų yra trijų parų tarpas. Toks pastovumas ieškovo darbo grafike pastebimas ir nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 2 d.; tačiau tarp ieškovo dirbtų pamainų 2020 m. sausio 2 ir 4 d. yra trumpesnis vienos paros laikas, o vėliau 2020 m. sausio mėn. tarpai tarp dirbamų pamainų nebėra pastovūs. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. sudarant 2020 m. sausio mėn. grafiką nuo 2020 m. sausio pradžios ieškovo K. S. darbo grafikas buvo iš esmės pakeistas palyginus su iki tol nusistovėjusiu jo darbo laiku įstaigoje.

Kaip minėta, iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. rašto (CBP-492 priedas) matyti, kad pagal S. Ž. ir ieškovo K. S. 2019 m. gruodžio 11 d. pateiktą pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), o 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu – ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui), kurie atliekami ankstesniame 2019 m. lapkričio 22 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49700-19. Minėta ir tai, kad byloje esantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, ieškovas K. S. buvo pripažintas pranešėju dėl informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei pažeidimus VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, reiškia, kad apie pažeidimą pranešusiam asmeniui neigiamą poveikį draudžiama daryti nuo pranešimo dienos. Taigi ieškovui K. S. Pranešėjų apsaugos įstatymo suteikiama apsauga nuo neigiamo poveikio taikytina nuo 2019 m. gruodžio 11 d., taigi ir 2020 m. sausio mėn. darbo grafiko sudarymo momentu.

Pažymėtina, kad atsakovė apskritai neneigia tos aplinkybės, jog ieškovo darbo grafikas buvo pakeistas, motyvuodama savo poziciją tuo, kad įstaigoje dirbančio darbuotojo pamaina gali keistis ir nė vienam iš darbuotojų nėra užtikrinamas individualus darbo grafikas. Su tokia atsakovės pozicija nagrinėjamos bylos kontekste galima sutikti tik iš dalies.

Ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę sudaryti tam tikrus grafikus kontekste pažymėtina, kad darbo laiko režimas, kai įstaigoje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, yra reglamentuojamas DK 115 straipsnyje. Šiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų (1 dalis); darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo; jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas; darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (2 dalis); darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygu? darbuotoju? keitimąsi pamainomis (3 dalis).

VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 16V patvirtintų Vidaus darbo taisyklių 5.1.1 punkte nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos brigados dirba paros (iki 24 val.) arba 12 val. režimu, slenkančiu darbo grafiku, išlaikant paros ir savaitės poilsio laiko reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad darbo grafikai skelbiami viešai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki jo įsigaliojimo.

Iš 2020 m. sausio mėn. grafiko bei 2019 m. gruodžio 18 d. K. S. pokalbių su vyriausiojo gydytojo pavaduotoja matyti, kad 2020 m. sausio mėn. grafikas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 16 d. ir apie jį ieškovui buvo žinoma 2019 m. gruodžio 18 d.; grafikas buvo suderintas su profesine sąjunga. Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad tvirtinant 2020 m. sausio mėn. grafiką būtų buvusios pažeistos, kurios nors pirmiau cituotos darbo teisės normos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nei DK, nei Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei šalių darbo sutartyje nėra numatyta įpareigojimo darbdaviui sudaryti tokį ieškovo darbo grafiką, kuris visais atvejais būtų suderinamas su ieškovo darbu kitoje įstaigoje ar studijomis universitete.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, neigiami padariniai dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinti atsižvelgiant į procedūras, nustatytas darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Taigi teismas, net ir konstatavęs neigiamą poveikį ieškovui, neturi teisinio pagrindo įpareigoti darbdavį atlikti tokius veiksmus, kurių nenumato nei darbo teisės normos, nei darbo santykių šalių susitarimas, t. y. šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę ateityje tvirtinti tik tokius grafikus, kurie būtų suderinami su kitu ieškovo darbu ar studijomis.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad dėl pandemijos iš esmės pasikeitus darbo organizavimui abiejose jo darbovietėse ir esant nuotolinėms studijoms universitete, šiuo metu jam nekyla šių įsipareigojimų derinimo problemų.

Kita vertus, kaip jau minėta, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Be to, DK 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus; darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.

Šis Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir DK 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, teismo nuomone, reiškia, kad pranešėjo apsauga yra platesnės apimties nei darbuotojo apsauga. Pranešėjo atžvilgiu Pranešėjų apsaugos įstatymas draudžia taikyti bet kokias neigiamo poveikio priemones, tarp jų, pakeisti darbo laiką, o DK – bet kokias darbuotojo interesus pažeidžiančias priemones, kai tai yra susiję su pranešimu.

Iš teismui pateiktų 2019 m. gruodžio 18 d. K. S. pokalbių su darbo grafikus VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ rengiančia vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. D. (CBP-492 priedas) matyti, kad, padarius esminius K. S. darbo grafiko pakeitimus, į atsakovo kitą darbą ar studijas nebuvo bandoma atsižvelgti. Šiuose pokalbiuose, kurie vyko būtent apie K. S. studijų ir darbo Šiauliuose nesuderinamumą su pakeistu grafiku, vyriausiojo gydytojo pavaduotoja nurodė, kad „aš nesilaikiau Jūsų šito grafiko“, „aš negaliu toje pačioje pamainoje statyti Jus tris dirbti“, „aš dirbu šitoje įstaigoje beveik 40 metų, mes niekada neturėjome tokios atmosferos, pas mus niekada nesilankė prokuratūra, nėjo iš advokatūros laiškai“, vyriausiojo gydytojo pavaduotoja taip pat nurodė, kad dėl grafikų gavo nurodymą iš vyriausiojo gydytojo, pasiūlė kreiptis į jį, kuris galėtų duoti kitą nurodymą, nes „prokuratūros vizitas juos tikrai papiktino“, kad ji pirmą kartą bus kviečiama apklausai į prokuratūrą ir nesitikėjo, kad taip gali atsitikti, nurodė, kad nieko netaisys, jei negaus vadovo nurodymo, nes darbo kodekso nepažeidžia, o mergaitės mirties priežastis reikėjo aiškintis „ne tais keliais“.

Iš šių pokalbių garso įrašų, teismas daro išvadą, kad atsakovės sprendimas pakeisti grafiką buvo priimtas tam, kad ieškovas K. S., S. Ž. ir L. K. nebedirbtų vienoje pamainoje, ir toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo K. S. ir S. Ž. pranešimu apie galimą pažeidimą, taip pat ieškovo veiksmais ginant savo kaip pranešėjo teises.

Pabrėžtina ir tai, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, t. y. jeigu asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, buvo daromas neigiamas poveikis, darbdavys ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Taigi teisminio nagrinėjimo metu būtent darbdaviui, o ne pranešėjui, tenka pareiga įrodyti, kad asmuo patyręs bet kokius neigiamus padarinius ar savo interesų pažeidimą darbe, juos patyrė ne dėl to, kad pranešė apie pažeidimą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui jokių svarių argumentų ar konkrečių įrodymų, kad būtų buvę objektyvių priežasčių nulėmusių nusistovėjusį K. S. darbo grafiką pakeisti būtent 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po jo pranešimo apie galimą pažeidimą įstaigoje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, 2019 m. gruodžio 16 d. patvirtintu 2020 m. sausio mėn. VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darbo grafiku pakeičiant K. S. darbo laiką, atsakovė VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darė neigiamą poveikį ieškovui K. S., taip pažeisdama Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir DK 31 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad šie neigiami padariniai negali būti šalinami ieškovo prašomu būdu, t. y. įpareigojant atsakovę sudaryti tokius darbo grafikus, kurie visada būtų suderinami su ieškovo kitu darbu ir studijomis, tačiau nagrinėjamu atveju gali būti taikomi kiti alternatyvūs ieškovo pažeistų teisių gynimo būdai, numatyti Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, t. y. neturtinės žalos atlyginimas ar kompensacijos priteisimas, dėl kurių bus pasisakyta vėliau teismo sprendime.

Dėl premijos priteisimo

Ieškovas K. S., be kita ko, prašo priteisti jam iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 470 Eur dydžio neišmokėtą premiją.

Iš byloje esančio atsiskaitymo lapelio (CBP-492 priedas) ir VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ 2 priedo (DOK-7147 priedas; taip pat žr. 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykį procese) matyti, kad ieškovui prie 2019 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio buvo išmokėtas 200 Eur priedas (neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, kad S. Ž., kuriam taip pat yra suteiktas pranešėjo statusas dėl to paties pranešimo, buvo išmokėtas tokio paties dydžio priedas.

Pagal VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ 2 priede nurodytus VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ skubios medicininės pagalbos slaugos specialistams ir paramedikams išmokėtų išmokų dydžius ir įvertinus atsakovės atsiliepime išdėstytą aplinkybę, kad ieškovui K. S. ir S. Ž. buvo išmokėta trečdalis priedo, teismas konstatuoja, kad darbuotojams buvo numatytas 670 Eur priedas, kuris vėliau buvo diferencijuotas, atsižvelgiant į tai, ar, atsakovės vadovo nuomone, konkretus darbuotojas atitiko minėtame įsakyme nurodytus tris kriterijus vienkartiniam priedui skirti.

Teismui pateikto VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ (DOK-7147 priedas) nurodyta, kad papildomi priedai skiriami už intensyvų ir gerą darbą bei elgesį, atitinkantį įstaigos Elgesio kodekso nuostatas.

Kaip jau minėta, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Be to, DK 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat informacijos apie pažeidimą pateikimas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus; darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.

Šiame kontekste pažymėtina, kad priedai ir premijos yra pripažįstamos darbuotojo darbo užmokesčio sudedamosiomis dalimis (DK 139 straipsnio 2 dalis), kurių sumažinimas pranešėjui yra draudžiamas nuo pranešimo dienos (Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Dėl pranešimo sumažintas darbo užmokesčio ar jo sudedamųjų dalių dydis taip pat laikytinas DK 31 straipsnio 3 dalyje draudžiamu apie pažeidimą pranešusio darbuotojo interesų pažeidimu.

Minėta, kad ieškovui K. S. Pranešėjų apsaugos įstatymo suteikiama apsauga nuo neigiamo poveikio taikytina nuo 2019 m. gruodžio 11 d. (pranešimo apie pažeidimą dienos) (Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, mažesnio nei kitiems darbuotojams priedo skyrimo momentu ieškovui buvo taikoma apsauga nuo neigiamo poveikio.

Pabrėžtina ir tai, kad, kaip pirmiau nurodyta, Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, t. y. jeigu asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, buvo daromas neigiamas poveikis, darbdavys ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą. Taigi teisminio nagrinėjimo metu būtent darbdaviui, o ne pranešėjui, tenka pareiga įrodyti, kad asmuo patyręs bet kokius neigiamus padarinius ar savo interesų pažeidimą darbe, juos patyrė ne dėl to, kad pranešė apie pažeidimą.

Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad dėl darbo kokybės jokių priekaištų nei ieškovui K. S., nei S. Ž. neturėjo, todėl trečdalis priedo jiems buvo išmokėta.

Vadinasi, mažesnis priedas ieškovui buvo paskirtas dėl to, kad, atsakovės manymu, ieškovo darbas neatitiko VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ nurodyto darbo intensyvumo kriterijaus, o ieškovo elgesys neatitiko įstaigos Elgesio kodekso nuostatų.

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių mažesnį ieškovo darbo intensyvumą, t. y. kad jis nesutiko pavaduoti kolegų ir užtikrinti įstaigos darbo, atsakovė nepateikė, neįrodė kiek kartų ieškovas buvo kviečiamas pavaduoti, dėl kokių priežasčių atsisakė tai daryti, už kokį laikotarpį buvo vertinamas ieškovo darbo intensyvumas priedui išmokėti, kokios buvo kitų tą patį darbą dirbančių darbuotojų ir pilnus priedus gavusių darbuotojų pavadavimo apimtys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad darbdavys neįrodė, kad šia dalimi ieškovo darbo užmokesčio priedas buvo sumažintas pagrįstai.

Vertinant ar pagrįstai ieškovui buvo sumažintas priedas dėl to, kad jo elgesys, atsakovės vertinimu, neatitiko Elgesio kodekso nuostatų, būtina įvertinti VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ atliktą ieškovo veiksmų tyrimą ir šio tyrimo išvadų pagrindu priimto įspėjimo dėl darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, atsakovė premijos sumažinimą grindžia tais pačiais galimais etikos pažeidimais, dėl kurių ieškovas buvo įspėtas pirmiau šiame sprendime aptartu įspėjimu, t. y. kad 2019 m. lapkričio 23-24 d. S. Ž. ir K. S. viešai darbo kambariuose kitų kolegų akivaizdoje nepagarbiai, žeminančia forma kritikavo bendradarbių kompetenciją, žemino jų garbę ir orumą, taip pat tuo, kad pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles ir pareigines nuostatas savavališkai rinkdami ir platindami konfidencialią informaciją apie bendradarbių darbą ir pacientų duomenis.

Kaip minėta, VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 20 d. įsakyme „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1 (CBP-492 priedas) konstatuota, kad skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų S. Ž. ir K. S. elgesys, savavališkai pasisavinant ir platinant konfidencialią tarnybinę informaciją ir panaudojant ją skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų V. R. ir S. K. orumo ir garbės pažeminimui, vertintinas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies (manytina padarytas rašymo apsirikimas, nurodant straipsnio dalį; turėtų būti nurodyta 3 dalis) 4 ir 7 punktus kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Šiuo įsakymu, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, S. Ž. ir ieškovas K. S. buvo įspėti, kad už antrą tokį patį drausmės pažeidimą per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsigaliojimo jie gali būti atleisti iš darbo. Aptariamame įsakyme taip pat nurodyta, kad įsakymas priimtas, atsižvelgiant į tyrimo, kuris pradėtas pagal skubios medicininės pagalbos slaugos specialistų V. R. ir S. K. tarnybinį pranešimą dėl orumo ir garbės pažeminimo, tyrimo akto medžiagą ir išvadas.

VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 2019 m. gruodžio 18 d. tyrimo akto išvadose buvo konstatuota, kad ieškovas K. S. ir S. Ž. pažeidė Elgesio kodekso 5.12, 6.6, 7.1, 7.5, 9.3, 9.4, 9.15, 11.2, 14.1, 15.1, 17.1, 17.2, 17.4, 18, 19, 19.1, 19.2, 19.3, 21, 22, 26 punktus, t. y. nesilaikė Elgesio kodekso nuostatų dėl darbuotojų tarpusavio elgesio ir bendravimo principų bei konfidencialios informacijos tvarkymo (neteisėtai tokią informaciją rinko ir platino).

Pagal Elgesio kodekso 5.12 punktą vienas iš pagrindinių darbuotojų elgesio principų turi būti konfidencialumas. Elgesio kodekso 6.6 punkte nustatyta, kad pagarbos žmogui ir valstybei principas reiškia, kad darbuotojai turi nedemonstruoti savo simpatijų ir antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Šio kodekso 7.1, 7.5 punktuose nustatyta, kad teisingumo ir nešališkumo principas reiškia, kad darbuotojai turi priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti, vadovaujantis tik viešaisiais interesais, konfliktinėse situacijose elgtis nešališkai, išklausyti visų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo. Elgesio kodekso 9.3, 9.4, 9.15 punktuose nustatyta, kad dorovinio principingumo ir padorumo principas reiškia, kad darbuotojai turi nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, darbinėje veikloje elgtis garbingai, atsiskaityti už savo veiklą tiesioginiam vadovui ir vyriausiajam gydytojui. P. E. kodekso 11.2 punktą pavyzdingumo principas reiškia, kad darbuotojas turi būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su pacientais, bendradarbiais ir kitais asmenimis, su darbu susijusias konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai. Elgesio kodekso 14.1 punkte nustatyta, kad tinkamo pareigų atlikimo principas reiškia, kad darbuotojai turi nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus. Pagal Elgesio kodekso 15.1 punktą lojalumas įstaigai reiškia lojalumą darbiniams įsipareigojimams ir sąžiningą tiesioginių vadovų bei įstaigos administracijos nurodymų vykdymą. Elgesio kodekso 17.1, 17.2, 17.4 punktuose numatyta, kad pagal konfidencialumo principą darbuotojas įsipareigoja neskelbti informacijos, kuri jam patikima tvarkyti (naudotis) darbo metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neįgaliotiems jos sužinoti; darbuotojui draudžiama dokumentuose ir kompiuterinėse laikmenose laikomą informaciją naudoti savo šeimos narių, kitų asmenų, verslo, materialiniams ar kitiems poreikiams tenkinti; informacija apie pacientą tretiesiems asmenims teikiama tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Elgesio kodekso 18 punkte nustatyta, kad įstaigos darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu; darbuotojai turi padėti vieni kitiems darbinėje veikloje, keistis patirtimi ir žiniomis. Pagal Elgesio kodekso 21 punktą darbuotojas privalo susilaikyti nuo viešų pasisakymų ar svarstymų apie kolegų atliekamas užduotis ir veiksmus, apie kitų darbuotojų asmenybę ir jų kompetenciją. Šio kodekso 22 punkte numatyta, kad neigiamas atsiliepimas apie kolegas, ypač kitų asmenų akivaizdoje, neleistinas; į kolegą visada kreipiamasis pagarbiai. Elgesio kodekso 26 punkte įtvirtinta, kad netoleruotinas neteisėto, netinkamo kolegų elgesio bei nekompetentingumo gynimas; darbuotojai privalo pranešti tiesioginiam vadovui apie kolegų nekompetentingumą, neteisėtą ir netinkamą elgesį.

Iš byloje esančio VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 2019 m. gruodžio 18 d. tyrimo akto, J. D. 2019 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo, R. B. 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo, liudytojų R. B. ir R. J. parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas K. S. ir S. Ž. buvo kitos brigados automobilyje ir buvo pajungę įstaigos kompiuterį prie automobilyje esančio defibriliatoriaus pacientės gaivinimo duomenims gauti. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, kad įstaigos informacinių technologijų specialistas davė leidimą pasiimti įstaigos kompiuterį su specialia programine įranga, nereiškia, kad buvo gautas įstaigos administracijos leidimas konfidencialiems duomenims apie pacientės gaivinimą gauti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šiais, be kita ko, ieškovo K. S. veiksmais, bandant rinkti informaciją apie kolegų atliktą pacientės gaivinimą, buvo pažeistas konfidencialumo principas (Elgesio kodekso 5.12, 17.2 punktai).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.15 punkte nustatyta, kad draudžiama be administracijos leidimo pasisavinti, naudoti ir skleisti tarnybinę ir darbinę įstaigos informaciją, saugomą statistikoje ar elektroninėse laikmenose, tame tarpe medicininėse įrangose ir kompiuteriuose. Taigi pirmiau aptarti ieškovo veiksmai pagrįstai buvo darbdavio pripažinti ir Vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimu. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimas net ir tuo atveju, jei, kaip nurodė liudytojas R. J., šių duomenų ieškovui ir S. Ž. į įstaigos kompiuterį nepavyko perkelti. Teismo nuomone, konfidencialumo pažeidimas pirmiau išdėstytų Elgesio kodekso ir Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatų kontekste apima be kokį bandymą, pažeidžiant įstaigoje nustatytą tvarką, su tokiais duomenimis susipažinti ir juos gauti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsti liudytojo V. R. parodymai, kad jo garbę ir orumą žeminanti informacija apie pacientės gaivinimą būtų buvusi paskleista už įstaigos ribų. Šiame kontekste paminėtina, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr. 9, puslapis 68). Tačiau pažymėtina, kad iš liudytojos J. A., L. K., S. J., T. A. parodymų galima daryti išvadą, kad tam tikrą nuomonę dėl pacientės gaivinimui panaudotų metodų tinkamumo ieškovas tikėtinai darbo kolektyve išsakė. Todėl nors teismas laiko neįrodytomis atsakovės nurodomas aplinkybes dėl kolegų žeminimo, tačiau konstatuoja, kad ieškovas, reaguodamas į galimą kolegų nekompetenciją, turėjo naudotis Elgesio taisykles atitinkančiais būdais: pranešti administracijai (Elgesio kodekso 26 punktas) ar kompetentingoms institucijoms. Ieškovo išsakyti kolegų kompetencijos vertinimai pagrįstai atsakovės buvo įvertinti kaip Elgesio kodekso 21, 22 punktų pažeidimai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo K. S. veiksmuose galima įžvelgti Elgesio kodekso 5.12, 17.2, 21, 22 punktų pažeidimus, taip pat ir Vidaus tvarkos taisyklių 3.15 punkto pažeidimus, t. y. ieškovas neturėjo dalyvauti bandant gauti konfidencialią pacientės gaivinimo informaciją be administracijos leidimo ir vertinti kolegų darbo.

DK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte (darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus), gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą. Taigi įstatymas numato galimybę mažinti premiją, atsižvelgiant į asmens padarytus darbo pareigų pažeidimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 205K „Dėl vienkartinių priedų“ nustatant prie 2019 m. gruodžio mėn. ieškovui mokėtino priedo dydį, šis priedas galėjo būti atsakovės sumažintas vienu trečdaliu, tačiau nepagrįstai sumažintas dviem trečdaliais. Atsižvelgiant į pačios atsakovės nurodytą šių priedų dydžių nustatymo tvarką ieškovui turėjo būti išmokėti bent du trečdaliai mokėtino priedo, t. y. 446,67 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl atsakovei išmokėjus ieškovui tik 200 Eur (neatskaičius mokesčių) priedą ir objektyviomis priežastimis nepagrindus tokio mažesnio darbo užmokesčio išmokėjimo, konstatuotina, kad atsakovė VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darė neigiamą poveikį ieškovui K. S., taip pažeisdama Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir DK 31 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl patirtų neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 246,67 Eur (446,67-200) kompensacija dėl neišmokėtos priedo dalies.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovas K. S., be kita ko, prašo priteisti jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl patirtų neigiamų padarinių.

CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiame teismo sprendime konstatuota, kad, 2019 m. gruodžio 16 d. patvirtintu 2020 m. sausio mėn. VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darbo grafiku pakeičiant K. S. darbo laiką, atsakovė VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darė neigiamą poveikį ieškovui K. S., taip pažeisdama Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir DK 31 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Ši darbdavio taikyta neigiamo poveikio priemonė, įvertinus ieškovo paaiškinimus, dirbtinai be pakankamo pagrindo apsunkino jo galimybes vykdyti įsipareigojimus kitoje darbovietėje ir studijuoti, teismo vertinimu, tai sukėlė ieškovui išgyvenimus ir nepatogumus, kurie sudaro pagrindą jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis vertintinas kaip neviršijantis jo teisių ir interesų pažeidimo masto, protingas ir teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas K. S. rašytiniais įrodymais (DOK-7563, DOK-36612) pagrindė 1950 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš septynių materialiųjų ieškovo reikalavimų dėl trijų reikalavimų byla buvo nutraukta (ir atsakovė negali būti laikoma atsakinga už šių bylinėjimosi išlaidų susidarymą), du atmesti (dėl įpareigojimų sudaryti tam tikrus grafikus), vienas patenkintas visiškai (dėl neturtinės žalos priteisimo), vienas patenkintas iš dalies (dėl kompensacijos už neišmokėtą priedą), taigi patenkinta 24 proc. ieškinio reikalavimų.

Todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 468 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas taip pat buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, patenkinus turtinių reikalavimų bendrai 546,67 Eur sumai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 270, 293 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovo K. S. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą dirbti su 2 ekipažu (vairuotojas V. Č., specialistė L. K.) ir įpareigoti atsakovę paskirti ieškovą į pamainą, kurioje K. S. dirbo iki 2019 m. gruodžio 18 d. Civilinės bylos Nr. e2-134-1030/2021 dalį dėl šių reikalavimų nutraukti.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo K. S. reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ vyriausiojo gydytojo 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymą „Dėl įspėjimo“ Nr. 48 V/1.1, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Kitą dalį ieškinio tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. S. iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 246,67 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt septynių centų) kompensaciją (neatskaičius mokesčių) dėl neišmokėtos priedo dalies.

Priteisti ieškovui K. S. iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui K. S. iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ 468 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.