Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. K-723 bei tyrimo išvados Nr. BR-2878 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 įsakymo Nr. K-723 bei tyrimo išvados Nr.BR-2878 panaikinimo.Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl darbdavio įsakymo įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą iš darbo panaikinimo. Darbo ginčų komisija 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. DGKS – 266 atsisakė nagrinėti prašymą. Sprendime nurodė, kad darbdavio priimtas įsakymas dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavimo bei įspėjimas dėl galimo atleidimo iš darbo padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, pats savaime nepažeidžia darbuotojo teisėtų interesų bei nesukelia pastarajam apibrėžtų materialinių teisinių padarinių, t. y. jis nelaikytinas ginčo objektu.Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir darbo ginčų komisijos bylos medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovas prašo ne teisės pripažinimo, o prašo panaikinti informacinio pobūdžio įspėjimą. Reikalavimas panaikinti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu. Tiek minėtas įspėjimas, tiek tyrimo išvada, o taip pat jų panaikinimai ieškovui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Nesant atleidimo iš darbo, įspėjimas apie atleidimą iš darbo pats savaime nepažeidžia darbuotojo (ieškovo) interesų. Įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra drausminė nuobauda kaip drausminė nuobauda buvo suprantama anksčiau galiojusio Darbo kodekso prasme. Įspėjimo apie galimą atleidimą pagrįstumo faktas būtų reikšmingas tik darbdaviui nusprendus pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.Tai, jog ieškinyje nurodyta, kad ginčijamu įsakymu ir tyrimo išvada yra konstatuojami ne tik neteisėti, tyčiniai ieškovo veiksmai vykdant darbo pareigas ir konstatuojama aplinkybė, kad ieškovas yra padaręs žalą ligoninei, kas suponuoja galimybę ligoninei, kaip ieškovo darbdaviui, kreiptis dėl žalos atlyginimo iš ieškovo nesuteikia pagrindo priešingai išvadai padaryti, nes šiai dienai į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie šias aplinkybes, be to, kaip matyti iš trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atsiliepimo į ieškinį, ieškovo reikalavimų tenkinimo klausimas paliktas spręsti teismo nuožiūrai.Paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovo I. D. ieškinys, bylą iškėlus teisme, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku, civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas I. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir grąžinti šį civilinės bylos nagrinėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, jog Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1870-902/2018, kurioje ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl 2017-09-21 įsakymo bei tyrimo išvados panaikinimo. Toje byloje teismas 2018-02-06 nutartimi bylą nutraukė kaip nenagrinėtina teisme ir ši nutartis buvo apskųsta. Šioje byloje teismo priimta skundžiama nutartis yra identiško turinio kaip ir minėtoje byloje priimta teismo 2018-02-06 nutartis. Teismas skundžiamojoje nutartyje tiesiog perrašė kitos civilinės bylos nutarties motyvus, o tai yra nesuderinama su teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimu.Teismas netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p. bei neišnagrinėjęs bylos pasisakė dėl ginčo esmės. Kadangi teismas ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti, negalėjo grįžti į ieškinio priėmimo stadiją ir atsisakyti priimti skundžiamą nutartį vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p.Apelianto nuomone, teismo nutartis neatitinka CPK 293 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi atsisakymo nagrinėti ieškinį motyvai yra neaiškūs, prieštaringi, teismas nenurodė į kurią instituciją ieškovas turėtų kreiptis norėdamas apginti savo pažeistas teises, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.Teismas, dar neišnagrinėjęs bylos, įvertino įrodymus ir nusprendė dėl ginčo esmės, konstatuodamas, kad ieškovas prašo panaikinti informacinio pobūdžio įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, vadovavosi atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvais ir šių motyvų pagrindu nusprendė nutraukti bylą, todėl teigia, kad buvo pažeisti teisės į teisminę gynybą, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principai.Teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, kad įspėjimas ieškovui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau visiškai neanalizuoja ir nevertina, kad skundžiamu įsakymu konstatuojama, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris yra apibrėžtas tyrimo išvadoje, o įspėjimas dėl atleidimo iš darbo padarius antrą tokį pažeidimą, yra tik konstatuoto darbo pareigų pažeidimo pasekmė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad siekia paneigti darbdavio konstatuotą faktą apie tariamai padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas, atsisakydamas nagrinėti užvestą bylą, užkirto ieškovui teisinę galimybę teisme paneigti konstatuoto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktą ir nenurodė jokios kitos institucijos, kurioje ieškovas galėtų apginti savo pažeistas teises. Darydamas išvadą, jog skundžiamas įsakymas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, teismas turėjo aiškiai motyvuoti kodėl padarė tokią išvadą. Tačiau teismas išvadas motyvavo abstrakčiais, samprotaujamojo pobūdžio argumentais, kurie negrindžiami objektyviu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu.Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jeigu ieškinys būtų nenagrinėtinas teisme, teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau to nepadarė. Skundžiamo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-17 įsakymo Nr. K-723 turinyje nurodyta: „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I. D. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą tyrimo išvadoje. Atsižvelgiant į tai, įspėju VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių I. D., kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimų jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“. Skundžiamas įsakymas pateikia nuorodą į tyrimo išvadą, kurioje konstatuojamas ieškovo padarytas tęstinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.Remiantis teismo motyvais, ieškovas neturi teisės ginčyti ir paneigti tariamai atliktų veiksmų, kurie yra konstatuoti tyrimo išvadoje. Pagal skundžiamą teismo nutartį, ieškovas atsakovo priimtą įsakymą ir konstatuotą darbo pareigų pažeidimą galėtų ginčyti tik tuo atveju, jei per vienerius metus jam padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jis būtų atleistas iš užimamų pareigų. Mano, kad šie teismo motyvai yra teisiškai ydingi.Pagal DK 213 straipsnio 3 dalį individualus darbo ginčas dėl teisės yra apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Tokia teisinė situacija, kai darbdavys įsakymu konstatuoja, kad darbuotojas pažeidė pareiginėse instrukcijose nustatytus reikalavimus ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei skiria įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, o darbuotojas nesutinka su konstatuotu darbo pareigų pažeidimu, DK 213 straipsnio 3 dalies prasme vertintinas kaip darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis iš darbo sutarties vykdymo.Priešingai nei nurodo teismas, pareikštu ieškiniu yra ginčijama ne įspėjimas, o ieškovas ginčija darbdavio priimtą įsakymą ir tyrimo išvadą, kuriais konstatuojamas faktas, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas turėjo įvertinti, jog ginčas yra susijęs su darbo sutarties vykdymu, todėl jis nagrinėtinas teisme.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamas įsakymas negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu. Ginčo įsakymas ir jo sudedamoji dalis ieškovui nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių ir yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių, o neesant ieškovo atleidimo iš darbo, ginčo įsakymas pats savaime nepažeidžia ieškovo interesų, todėl ieškovo reikalavimai negali būti savarankišku ieškinio dalyku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Ieškovas I. D. pareiškė tokį ieškinio reikalavimą: panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. K-723 šio įsakymo sudėtinę dalį – tyrimo išvadą Nr. BR-2878 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. darbo drausmės pažeidimo“. Ieškovo nuomone, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 293 straipsnio 1 dalies pagrindais, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jei bylą nenagrinėtina teisme, teismas ieškinio priėmimo stadijoje turėjo atsisakyti jį priimti, o jei bylą dėl to nutraukė - privalėjo nurodyti į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis.Apeliacinis teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Ieškovo skundžiamu 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. K-723 Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalimi bei pritardamas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. darbo drausmės (pareigų) pažeidimo tyrimo komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. tyrimo išvadai Nr. BR-2878 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. darbo drausmės pažeidimo“, pripažino, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I. D. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą tyrimo išvadoje. Atsižvelgdamas į tai, įspėjo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių I. D., kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Ieškovo skundžiamojoje 2017 m. lapkričio 13 d. tyrimo išvadoje Nr. BR-2878 komisija, sudaryta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, įvertinusi turimus duomenis, apskaitos dokumentų išrašymą reglamentuojančius teisės aktus, pareigybės aprašyme Ligoninės direktoriui numatytus reikalavimus ir funkcijas, konstatavo, kad Ligoninės direktorius I. D. padarė tęstinį darbo pareigų pažeidimą ir siūlė įspėti jį, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.Pagal naujojo Darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).Kaip minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. K-723 pripažino, kad I. D. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nustatytą tyrimo išvadoje Nr. BR-2878. Atsižvelgiant į tai, įspėjo I. D., kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Įspėjimo pateikimas darbuotojui pagal DK yra kaip privaloma procedūros dalis ir ji privalo būti įvykdyta, jei darbuotojas būtų atleidžiamas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (DK 58 straipsnio 4 dalis). Taigi, šiuo atveju atsakovė skundžiamu 2017 m. lapkričio 17 d. Nr. K-723 įsakymu dėl I. D. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo vykdė privalomą Darbo kodekse numatytą procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad naujajame Darbo kodekse nebeliko drausminių nuobaudų ir su jomis (jų apskundimu) susijusių taisyklių, darbdavio įspėjimo prilyginti drausminei nuobaudai ir vadovautis senąja tvarka jį skundžiant negalima. Tik vertinant darbuotojo atleidimo teisėtumą pagal DK 58 straipsnį (atleidimas dėl darbuotojo kaltės) turės būti analizuojama ir vertinama, ar pagrįstai buvo nustatytas pirmas pažeidimas. Pirmo pažeidimo nustatytas ir procedūrų laikymasis būtų vertinamas kaip viena iš esminių aplinkybių, kad darbuotojo atleidimas būtų pripažįstamas (ne) teisėtu.Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Toks įspėjimas nelaikytinas sukeliančiu tiesiogines darbo teisines pasekmes (keičiančiu darbuotojo teisinę padėtį darbo teisės prasme) ir nėra laikomas savarankišku darbo ginču. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare nurodoma: „<...> darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo konstatavimas, sprendimas nutraukti darbo sutartį ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą darbo pareigų pažeidimą gali būti fiksuojamas vienu ar keliais darbdavio vidiniais dokumentais, su kuriais darbuotojas turi būti supažindinamas raštu. Svarbu, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas (išskyrus jei priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį) ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose (DK 216 straipsnis) gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“.Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ieškinio priėmimo stadijoje privalėjo atsisakyti priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo I. D. ieškinį bei atsižvelgęs į Darbo ginčų komisijos surinktą rašytinę medžiagą, padarė išvadą, jog reikalavimas panaikinti įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovo ieškinį civilinė byla yra iškelta, nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė.Apibendrindamas virš nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.