- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-2290-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13418-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Godveža“
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Godveža“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Godveža“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Godveža“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Š. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 550 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 550 Eur sumos nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji 2025 m. balandžio 2 d. atsakovui pristatė prekes: tris paletes medžio granulių, kurių bendra vertė – 750 Eur (su PVM). Faktiškai prekes priėmė pats atsakovas, tačiau jis neturėjo galimybės tą pačią dieną atsiskaityti už prekes, todėl abipusiu susitarimu buvo pasirašytas laisvos formos raštas, kuriame atsakovas įsipareigojo sumokėti visą sumą kitą dieną – 2025 m. balandžio 3 d. Vis dėlto atsakovas nurodytą dieną su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės raginamas 2025 m. balandžio 22 d. atsakovas susitiko su ieškove ir grynaisiais sumokėjo 200 Eur, o likusi 550 Eur suma iki šiol nėra sumokėta. Visą laikotarpį, kai atsakovas delsė atsiskaityti, jis buvo nesąžiningas, nurodė, kad atsiskaityti negali dėl, ieškovės manymu, nepagrįstų priežasčių – artimųjų nelaimės, ligos, sugedusio automobilio ir kt. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė atvyktų ir pasiimtų skolą pati, norėjo sumokėti grynaisiais pinigais. Atsakovas buvo nurodęs, kad atliko pavedimą ieškovei per „Perlo” terminalą, tačiau pavedimas nebuvo gautas, dėl galimo sukčiavimo ieškovė kreipėsi į policiją.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ar pinigines lėšas ieškinio sumai, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas – nagrinėjamu atveju yra įrodyta.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti antrąją būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, ketina turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti arba kad minėti veiksmai jau yra atlikti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo skolos, suteikia ieškovei pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir (ar) pinigines lėšas. Nesant duomenų apie atsakovo veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė MB „Godveža“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai įvertino realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas yra asmeniškai nurodęs, kad ketina išvykti į užsienį, apie tai informavo tiek ieškovę, tiek tyrėją, kuri nagrinėjo ieškovės pareiškimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje gali būti apsunkintas ar neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ypač jei atsakovas nebeturės jokio pasiekiamo turto ar sąskaitų Lietuvoje.
6.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo elgesį. Atsakovas jau elgėsi nesąpžiningai – pateikė melagingą informaciją apie atliktą mokėjimą, kurio neatliko, ir kvitu to įrodyti negalėjo. Tai rodo, kad atsakovas piktybiškai vengia atsiskaitymo. Tokio elgesio fone rizika sprendimo neįvykdymui yra ne teorinė, o reali.
6.3. Ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatas – pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovė nėra įpareigota įrodyti faktinės žalos, pakanka tikėtinumo, o jis šiuo atveju pagrįstas tiek dokumentais, tiek atsakovo elgesiu bei ketinimais išvykti iš šalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad šiuo atveju tiek byloje esantys įrodymai, tiek atsakovo elgesys leidžia pagrįstai nustatyti grėsmę, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali būti apsunkintas ar neįmanomas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
12. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – šiuo atveju yra nustatyta, todėl, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos buvimo nepasisako.
13. Vertinant, ar egzistavo antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą šių priemonių prašantis asmuo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti atsakovo turto areštą, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ieškinyje siejo su atsakovo nesąžiningumu, kurį ieškovė apibūdino kaip vengimą sumokėti skolą, atsakovo teiginius apie galimą atsakovo išvykimą į užsienį, dėl kurio, ieškovės manymu, kilo būtinybė užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie konkrečius atsakovo veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iš ieškinyje pateiktų argumentų, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tik subjektyvaus pobūdžio teiginiais, iš esmės nurodydama tik tai, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę, dėl kurios šioje byloje yra kilęs ginčas. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo (ieškovo) valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2?784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei nepateikus jokių konkrečių duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, taip pat nepateikus jokių įrodymų apie kitas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad yra kilusi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK nuostatomis ir aktualia teismų praktika, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės mažosios bendrijos „Godveža“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.