- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-323-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09606-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., UAB „Sollus“, AB SEB bankui, K. V., J. V.
- Pareiškėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.4.2.4.2Įpareigojimas pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.3Paaiškėjus, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-16702-429/2019 pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą, pareikštą suinteresuotiems asmenims UAB „Sollus“, L. V., AB SEB bankui, K. V., J. V., antstolei G. A., antstoliui M. P., antstolei S. V. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. V. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 760 Eur sumai, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos nemokumą sukėlusi pagrindinė priežastis - įsiskolinimas AB SEB bankui už įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurį net ir pardavus, nebuvo padengtas įsiskolinimas. Parduoto nekilnojamojo turto vertei neužtekus padengti įsiskolinimo pagal kredito sutartį AB SEB bankui, įsiskolinimas buvo išieškomas iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. V. santuoka buvo nutraukta 2015-12-22. Pareiškėja nebeįstengia dengti įsipareigojimų kreditoriams, nebeturi jokio turto, iš kurio galėtų dengti įsipareigojimus, todėl mano, kad ji yra nemoki. M. V. šiuo metu gauna vidutiniškai 2604 Eur darbo užmokesčio (bruto) arba 1 540,78 Eur darbo užmokesčio (neto, atskaičius mokesčius). Taip pat dirbdama antraeilėse administratorės pareigose UAB (duomenys neskelbtini) gauna vidutiniškai 14,45 Eur darbo užmokesčio (bruto) arba 6,68 Eur darbo užmokesčio (neto, atskaičius mokesčius). Pareiškėja nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto ir jokių transporto priemonių. Pareiškėja turi aštuonis kreditorius: K. V. (išlaikymas sūnui - skola 250 Eur/mėn, mokėjimo terminas kas mėnesį sueina), J. V. (išlaikymas sūnui - skola 250 Eur/mėn, mokėjimo terminas kas mėnesį sueina), L. V. (633,54 Eur, skolos terminas suėjęs), akcinė bendrovė SEB bankas (38 950,77 Eur skola, 12 130,61 Eur palūkanų, skolos terminas suėjęs), uždaroji akcinė bendrovė „Sollus“ (12732,42 Eur, skolos terminas suėjęs), antstoliai M. P. (1 038,99 Eur, skolos terminas suėjęs), S. V. (1 473,52 Eur, skolos terminas suėjęs), G. A. (skola nežinoma, terminas suėjęs). Pareiškėjos skolininku yra L. V. (134,77 Eur skola, terminas suėjęs). Pareiškėja yra išsituokusi, turi 4 sūnus: G. V., gim. 1996 m., K. V., gim. 1999 m., J. V., gim. 1999 m., J. V., gim. 2006 m. Pareiškėjos sūnui G. V. išlaikymas nereikalingas. Sūnums K. ir J. V. išlaikymas yra reikalingas: pareiškėja jiems teikia po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. Pareiškėjos sūnus J. V. yra nepilnametis (12 m.), gyvena kartu su pareiškėja, todėl pareiškėja privalo jį išlaikyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė M. V. bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad 2015-06-15 iš varžytynių pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris anksčiau priklausė L. V. ir M. V., pareiškėja iš gyvenamojo namo neišsikraustė iki pat 2016-12-05, išsikeldama iš jo padarė žalos, kuri yra įvertinta 12 127,96 Eur ir jos atlyginimas yra priteistas iš pareiškėjos. Pareiškėja kartu su L. V. yra kreditoriaus AB SEB bankas solidarūs skolininkai ir išieškojimo likutis vykdomojoje byloje yra 38 950,77 Eur skolos,130,61 Eur palūkanų ir 1 473,52 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 40 554,90 Eur. Todėl jei bendraskolis L. V. nuosavybės teise turi priklausančio turto ir pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, tai egzistuoja galimybė, kad gali būti padengtas visas solidariųjų skolininkų įsiskolinimas. Esant šiai galimybei, pareiškėjos prievolė kreditoriui AB SEB bankas būtų pasibaigusi ir ji neatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatymo pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 25 MMA. Taip pat pareiškėja nepagrindė rašytiniais įrodymais, kad sūnui J. V. būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga tokia didelė 760 Eur suma.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Sollus“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjai M. V., paskyrė M. V. bankroto administratoriumi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, patvirtino 769,56 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti M. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino760 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį M. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatė bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dienai pareiškėja turėjo 64 835,31 Eur įsiskolinimų ir 500 Eur periodines išmokas kiekvieną mėnesį išlaikymą vaikams, kurių mokėjimų terminai jau suėję. Nors pareiškėja solidariai su sutuoktiniu turi pradelstus AB SEB bankui mokėjimus tik 35 237,25 Eur sumai, o kreditoriui UAB „Sollus“ – 12 205,76 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmajam kreditoriui grąžinama skola solidariai, pareiškėjos daliai tenkanti sumokėti skolos dalis sudaro 17 618,62 Eur, sudėjus visus kreditorinius įsipareigojimus, jų suma siekia 33 192,33 Eur, todėl laikytina, kad formaliai atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo būklę.
7. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma yra didesnė nei numatyta FABĮ 2 str. 2 d., norint konstatuoti, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, reikalinga įvertinti jų sąžiningumą, nemokumo priežastis, skolinių įsipareigojimų apimtį ir turimo turto vertę bei galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje.
8. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja neišsikraustė iš parduoto gyvenamojo namo su savo mažamečiais vaikais iki 2016-12-05 bei iš jos buvo priteistas žalos atlyginimas, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti FABĮ 2 str. 2 d. normas, nes neišsikraustymas iš varžytynių parduoto turto, nėra susijęs su jos nemokumo atsiradimu, o susijęs su jos kaip vaikų motinos tolimesniais veiksmais, susijusiais su jos išsikraustymu iš parduoto gyvenamojo ploto ir netoleruotinų poelgių, sudarančių pagrindą žalai atsirasti, tačiau neįtakojusių jos nemokumo buvimą.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjos bankroto bylą, vadovaujantis FABĮ 5 str. 8 d. 4 p., nes pareiškėja nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose.
Atsiliepimas
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nėra bausta ir pagal kreditoriaus L. V. atsiliepime nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 178 str., 187 str., todėl kreditoriaus L. V. atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šios bylos dalyku ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-10 apžvalgos bylose dėl fizinių asmenų bankroto, 11-12 psl.), pareiškėja teisingai ir pagrįstai nurodė visą kreditoriui AB SEB bankui pradelstą skolos dydį, nepaisant to, kad ši skola yra solidari su kitu skolininku L. V.. Net ir tuo atveju, jeigu įsiskolinimas AB SEB bankui būtų padengtas iš solidaraus skolininko L. V. turto, ši aplinkybė nepaneigia esant pareiškėjos nemokumą, nes pareiškėjos M. V. pareiga sumokėti įsiskolinimą nebūtų pasibaigusi. L. V. nėra nei žodžiu, nei raštu atsisakęs atgręžtinio reikalavimo teisės į pareiškėją, todėl nėra pagrindo teigti, kad, L. V. sumokėjus įsiskolinimą AB SEB bankui, pareiškėja taptų moki.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra pateikusi būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos sumos detalizaciją. Pareiškėjos nurodoma būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma nėra neprotingai didelė, todėl nėra pagrindo abejoti jos pagrįstumu. Pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime nėra nurodžiusi, kad jos nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui būtų reikalinga 760 Eur suma, o nurodyta, kad pareiškėjos ir jos sūnaus, tai yra bendrai jų abiejų, būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 760 Eur suma, be to, pareiškėja neturi pareigos būtinųjų poreikių tenkinimui nurodytos sumos pagrįsti rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
13. Teismas L. V. nurodytus motyvus dėl teikiamo išlaikymo pareiškėjos sūnums fiktyvumo vertino kritiškai, kadangi, kaip atsiliepime nurodė L. V., jis pats sūnums K. V. ir J. V. teikia išlaikymą, nors tokia pareiga teismo sprendimu jam nėra nustatyta. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina aplinkybę, kad toks išlaikymas jiems yra būtinas ir tuo pačiu paneigia motyvus dėl pareiškėjos teikiamo tokio išlaikymo fiktyvumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai neprieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl tenkino pareiškėjos reikalavimą - jai, kaip fiziniam asmeniui, iškėlė bankroto bylą.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, nurodė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Todėl teismas darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimas civilinėje byloje Nr. e2-5304-214/20174, kuriuo priteistas iš ieškovės žalos atlyginimas kreditoriui UAB „Sollus“, neturėjo esminės reikšmės pareiškėjos jau buvusiam nemokumui, taip pat neįrodo jos nesąžiningumo bei siekimo negrąžinti kreditoriams skolas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, priteisti iš pareiškėjos L. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos mokumą. Teismas byloje nenustatė, o pareiškėja taip ir nenurodė, koks yra tikslus pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams. Pareiškėjos įsipareigojimo suma AB SEB bankui (49 261,6 Eur) viršija 25 MMA, tačiau kreditorinio įsipareigojimo suma AB SEB bankui yra solidari pareiškėjos prievolė su kitu bendraskoliu, t. y. L. V..
1.2. Pagal byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius dokumentus bei 2019-12-02 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovų patvirtintas aplinkybes, pareiškėja savo kreditoriniams įsipareigojimams padengti skiria tik apie 500 Eur darbo užmokesčio, o likusi 1000 Eur darbo užmokesčio suma lieka pareiškėjai. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, kad jai reikėtų mokėti nuomos mokestį už nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena, čekių ar kvitų, patvirtinančių, kad jai tenka mokėti už komunalinius ar kitus mokesčius. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja negali būti pripažintina nemokia, kadangi ji kiekvieną mėnesį disponuoja 1000 Eur suma ir gali pilnai save išlaikyti bei skirti dar didesnes sumas įsiskolinimas padengti ir juos realiai įvykdyti.
1.3. Dėl pareiškėjos sąžiningumo. Pareiškėjos įsiskolinimą kreditoriui UAB „Sollus" lėmė nesąžiningi ir tyčiniai pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji suvokė ir nepagrįstai padidino savo nemokumą ne tik prieš UAB „Sollus", bet ir prieš kitus savo kreditorius.
1.4. Apelianto vertinimu, pareiškėjos įsiskolinimai sūnums K. V. ir J. V. yra fiktyvūs ir pradėtos išieškojimo procedūros yra atliktos vien tam, kad nepagrįstai padidintų pareiškėjos kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėja taip ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad: 1) kiekvieną mėnesį dengia sūnums įsiskolinimus; 2) sūnums yra realiai būtinas išlaikymas; 3) jie mokosi; 4) sūnūs negauna pajamų iš darbinių santykių ir neturi galimybių patys finansuoti savo studijų. Pareiškėjos nesąžiningumas įtakojo jos nemokumo būseną, tarp jos nesąžiningumo ir nemokumo yra akivaizdus priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai negali būti keliama bankroto byla FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo UAB „Sollus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kauno apylinkės teisme 2017-11-23 išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5304-214/2017 pagal ieškovės UAB „Sollus“ ieškinį pareiškėjai dėl žalos atlyginimo. Įmonės nuomone, minėtoje byloje nustatytuose pareiškėjos veiksmuose yra ne tik nusikaltimo (-ų) numatyto (-ų) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje (vagystė) (ir) ar 187 straipsnyje (turto sunaikinimas arba sugadinimas) požymių, tačiau ir nesąžiningų jos veiksmų, tyčia padarant įmonei žalos už 12 127,96 Eur. Atsakovė neteisėtai pasisavino svetimus daiktus, tyčia naikino ir gadino svetimą turtą, suprato savo veiksmų pasekmes ir taip sąmoningais ir tyčiniais veiksmais padidino savo nemokumą 12 127,96 Eur sumai.
2.2. Byloje nenustatytas tikslus kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankas, tačiau per nepilną 4 metų laikotarpį, šis įsiskolinimas buvo sumažintas daugiau nei 20 000 Eur, t. y. skola nuo vykdomosios bylos užvedimo yra ženkliai sumažėjusi bei laipsniškai dengiama.
2.3. Pareiškėja negali būti pripažintina nemokia, kadangi pareiškėja kiekvieną mėnesį disponuoja 1 000 Eur suma ir gali pilnai save išlaikyti bei skirti dar didesnes sumas įsiskolinimams padengti.
2.4. Pareiškėja savo veiksmais nuo pirmojo kreditorinio įsipareigojimo dienos, t. y. AB SEB bankui, savo kreditorinius įsipareigojimus padidino keletą kartų - nuo 2015 metų įsiskolino dar šešiems kreditoriams, kurie šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Taigi, pareiškėjos nesąžiningumas įtakojo jos nemokumo būseną, tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir jos nemokumo yra akivaizdus priežastinis ryšys ir jai negali būti keliama bankroto byla FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
18. Pareiškėja M. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir iš L. V. priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėja nagrinėjant bylą patikslino savo kreditorių sąrašą su atnaujintais skolos likučiais, kurį pateikė kartu su savo 2019-11-28 rašytiniais paaiškinimais. Taip pat apeliantas neatkreipė dėmesio į tai, kad AB SEB banko pažymoje nurodytas skolos dydis, kaip nurodė, pats AB SEB bankas, yra nurodytas be žyminio mokesčio, išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, procesinių palūkanų bei banko apmokėtų būtinųjų išlaidų, dėl ko ir yra atsiradęs šis skolos dydžio nesutapimas.
3.2. Vadovaujantis pareiškėjos į bylą pateiktais įrodymais: įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir antstolių, vykdančių išieškojimą iš pareiškėjos, pažymomis, bendras pareiškėjos pradelstas įsiskolinimas kreditoriams yra 64 835,31 Eur, taip pat pareiškėja turi pareigą, vadovaujantis įsiteisėjusiais teismų įsakymais, mokėti kas mėnesį 500 Eur išlaikymą savo dviems pilnamečiams vaikams.
3.3. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį - vidutiniškai 1 085,99 Eur dydžio darbo užmokestis (neto/’į rankas”), priešingai nei nurodo apeliantas atskirajame skunde, nėra pakankamas visiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Kadangi pareiškėjos pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus pasibaigs ne vėliau, kai šiems vaikams sueis 24 metai, tai net ir prie pareiškėjos gaunamų pajamų vėliau pridėjus 500 Eur, kurie šiai dienai yra skiriami vaikų išlaikymui, pareiškėja visas skolas kreditoriams padengtų per 9 metus.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas motyvuodamas pareiškėjos nesąžiningumą nurodo neaktualią FABĮ 5 straipsnio 8 dalies redakciją, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, grindžiami nebeaktualia įstatymo redakcija, nėra pagrįsti.
Atsiliepimas
3.5. Apelianto nurodyti motyvai dėl teikiamo išlaikymo pareiškėjos sūnums „fiktyvumo” yra vertinti kritiškai, kadangi, kaip atsiliepime į pareiškimą nurodė pats L. V., jis pats sūnums K. V. ir J. V. teikia išlaikymą, nors tokia pareiga teismo sprendimu jam nėra nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
20. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
21. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki, t. y. pareiškėjos įsipareigojimai 64 835,31 Eur ir 500 Eur periodinės išmokos kiekvieną mėnesį išlaikymui vaikams viršija 25 MMA. Apeliantas skundžia nurodytą aplinkybę, tačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dydžiu, pažymėtina, kad pareiškėja 2019-11-28 pateikė teismui duomenis, jog jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui sudaro iš viso 49 261,60 Eur (antstolės S. V. 2019-11-27 pažyma). Taip pat pareiškėja pateikė kreditoriaus AB SEB banko 2019-11-22 pažymą, kurioje nurodyta, kad skolos likutis yra: 30 826,94 Eur kredito dalies skola, 3 937,26 Eur palūkanos, 473,05 Eur delspinigiai, bet, kaip pareiškėja teigia ir atsiliepime į atskirąjį skundą, atkreiptinas dėmesys, kad bankas nurodė, jog į šią suma nėra įtrauktas žyminis mokestis, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, procesinės palūkanos bei būtinosios vykdymo išlaidos. Taigi kreditoriaus AB SEB banko nurodytas skolos dydis nėra tikslus, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai į pradelstų įsipareigojimų dydį įtraukė antstolės nurodytą 49 261,60 Eur sumą. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dydžio.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, kol bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad solidari pareiškėjos prievolė turėtų būti dalijama vertinant pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, neatitinka nei teismų praktikos, nei teisinio reglamentavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos turima solidari prievolė kreditoriui AB SEB bankui įtraukiama į pareiškėjos įsiskolinimų sumą visa ir neskaidoma.
24. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
25. Byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra atsisakymo iškelti bankroto bylą pareiškėjai FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
26. Pagrindinis apelianto argumentas tas, kad pareiškėja yra nesąžininga, todėl jos atžvilgiu bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja išsikraustydama iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), sąmoningai demontavo ir pasisavino dalį įrangos bei dalyje patalpų padarė apdailos pažeidimus ir tokiais veiksmais padarė 12 127,96 Eur žalą UAB „Sollus" turtui, nors jau turėjo kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad apeliantas vadovaujasi neaktualia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies redakcija motyvuodamas pareiškėjos nesąžiningumą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja nėra atlikusi nei vieno iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų, t. y. 1) pareiškėja nėra tapusi nemokia dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, 2) pareiškėja nėra atlikusi tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius; 3) pareiškėja sąmoningai neveikė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl nėra pagrindo pareiškėją laikyti esant nesąžininga. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjos nesąžiningumo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Apelianto argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo laikytini nepagrįstais.
28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir tuo aspektu, kad teismas, nevertino pareiškėjos galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą laiko tarpą. Apelianto nuomone, vertinant pareiškėjos gaunamas pajamas ir skiriamą sumą kreditoriniams įsipareigojimams, pareiškėja ir toliau turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
29. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtodamas šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste.
30. Pagal bylos duomenis spręstina, kad pareiškėja per protingą laikotarpį nesugebės padengti savo skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjos skaičiavimu, pateiktu atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja galėtų grąžinti skolas per 9-erių metų laikotarpį. FBĮ numatytas maksimalus mokumo atkūrimo plano laikotarpis 3-eji metai. Vadinasi, įstatyme esant nustatytam 3-ejų metų laikotarpiui, po kurio asmuo gali grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, 9-erių metų laikotarpis vertintinas kaip pernelyg ilgas. Taip pat pastebėtina, kad protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto argumentais, jog pareiškėjai negalima iškelti bankroto bylos tuo pagrindu, kad pagal šiuo metu gaunamas pajamas pareiškėja skolas gali grąžinti. Vertinama, kad ilgam laikui atidedant asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą pažeidžiama interesų pusiausvyra.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja teikia po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį sūnui K. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2018-09-12 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-25310-944/2018 ir sūnui J. V. – po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį pagal Kauno apylinkės teismo 2018-10-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-28824-1088/2018. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų šiose bylose teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjos įsiskolinimai sūnums K. V. ir J. V. yra fiktyvūs laikytini nepagrįstais.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliantas prašo priteisti iš pareiškėjos 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus atskirąjį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė prašymą pritiesti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, tačiau nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisimos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.