- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- T-317-537/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06916-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- B. M.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 81/04-580 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam B. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas keturis kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Komisijoje svarstomas ketvirtą kartą. Komisija siūlė šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam iki sekančio svarstymo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis- pasikeitimas“. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y., dažniausiai tai prevencinio pobūdžio priemonės (individualūs, motyvaciniai pokalbiai tam tikra tema), nepažeidinėja režimo reikalavimų. Komisijos rekomenduotos programos nelankė, nes pasak nuteistojo, jis kreipėsi į už būrį atsakingą resocializacijos specialistą dėl programos lankymo, tačiau dėl programos vykdytojo užimtumo nebuvo įtrauktas į sąrašus ir daugiau nesikreipė. Kaip apsauginį veiksnį galima išskirti, tai kad nuteistasis pateikė formalų patvirtinimą dėl galimybės įsidarbinti. Siekimas įgyti profesinę kvalifikaciją vertinamas kaip teigiamas, apsauginis veiksnys, galbūt padėsiantis lengviau įsilieti į darbo rinką. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų neturėjimas taip pat priskiriamas prie teigiamų veiksnių, nes nuteistojo asmens byloje ir kituose informacijos šaltiniuose nerasta informacijos apie tai, kad nuteistasis būtų vartojęs ar turėjęs problemų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Šalies argumentai
Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Skundu prašoma netvirtini minėto Komisijos nutarimo ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Prokuroras nurodo, kad B. M. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka 5 kriminogeniniai veiksniai (statiniai – būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Dinaminiai – darbinė patirtis ir nuostata į darbą: lėšų tvarkymas ir pajamos; veikla skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu. Nustatyti 2 apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką: formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybes; nepiktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Taigi, net ir toks riziką nusikalsti didinančių ir mažinančių veiksnių santykis liudija, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo savianalizės įgūdžiai silpni. Įžvelgia tik teigiamas sritis, neigiamų – neturintis. Stebima savikritiškumo stoka. Nuteistajam būdinga impulsų kontroles stoka. Būdingas impulsyvus, neapgalvotas, smurtinis elgesys, ką rodo nusikaltimai ir jų pobūdis. Yra naudojęs smurtinio elgesio strategijas prieš kitus asmenis. Ne visur net numato pasekmes. Dažniausia orientuojasi į problemų sprendimą čia ir dabar, neapgalvodamas pasekmių. Sunkai suvokia savo pasekmes aplinkiniams. Smurtauja dažniausiai pavartojęs alkoholio, greitai susierzina. Savo problemų nesprendžia tiesiogiai, naudoja fizinę agresiją, alkoholį, tačiau išsiblaivęs gailisi, suvokia ką padarė ir teigia, jog viską galima buvo išspręsti pokalbio būdu. Gailesčio aukai nerodo, suvokia tik pasekmes sau. Ne visas situacijas interpretuoja adekvačia mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys suvokimo pasekmės) daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu tai, kad nuteistajam buvo atliktas HCR-20 (pakartotinio smurtinio elgesio rizika) tyrimas, nustatyta didelė rizika (linkusi mažėti). Nuteistajam 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, pirmojo lygtino paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Vieną kartą nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Be to, per visą bausmės laikotarpį asmuo buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką 2 kartus, kas patvirtina, kad išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, jo elgesio korekcija teigiama linkme nebuvo nuosekli.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, jog B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir B. M. paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018-02-15, bausmės pabaiga – 2022-10-13. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 5 mėnesiai ir 1 diena.
Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Kriminalinis elgesys pradėjo formuotis paauglystėje, 14 metų įvykdė labai sunkų nusikaltimą – žmogžudystę. Paleistas lygtinai, praėjus trumpam laiko tarpui, įvykdė naują nusikaltimą, taip pat dar būdamas nepilnametis. Antrojo lygtinio paleidimo metu po pusmečio probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl papildomų įpareigojimų skyrimo. Vieną kartą nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Taigi, kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, nuteistojo atžvilgiu du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. B. M. pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, darė naujas nusikalstamas veikas ir pažeidinėjo probacijos sąlygas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad paskutiniai su įvykdyti nusikaltimai turi nuteistajam būdingą elgesio modelį, t. y., nusikaltimai žmogaus sveikatai. Dauguma nusikaltimų įvykdyta alkoholio poveikyje. Būdingas smurtinis elgesys pavartojus alkoholio. Užregistruoti ne mažiau 6 administraciniai nusižengimai, kuriuos asmuo padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Savianalizės įgūdžiai silpni, įžvelgia tik teigiamas sritis, neigiamų – neturintis. Stebima savikritiškumo stoka. Būdinga impulsų kontrolės stoka, impulsyvus, neapgalvotas, smurtinis elgesys. Ne visuomet numato pasekmes, greitai susierzina. Gailesčio aukai nerodo, suvokia tik pasekmes sau. Savo nusikalstamo elgesio neteisina, analizuoti nelinkęs. Komisijos posėdžio metu nebuvo aišku ir nebuvo pateikta jokio patvirtinimo dėl nuteistojo galimybės apsigyventi anksčiau nuteistojo nurodytu adresu. Pataisos namuose nedirba. Turi finansinių įsipareigojimų antstoliams 2 390,31 Eur sumai, tačiau skolų nemoka. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, kadangi nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė nei anksčiu skirtos bausmės, nei net 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas.
Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Jo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.
Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygtinai gali būti pakeisti tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skalėje nuo 41 iki 99), tačiau konkretus balų skaičius nėra žinomas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-12-07 atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 88 balus, 2021-05-26 atliktas vertinimas taip pat parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 79 balus. 2021-11-26 vertinimas parodė 95 balus, o 2022-04-29 – 93 balus. Taigi, kaip matyti iš nurodytų balų skaičiaus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo yra padidėjusi, todėl negalima konstatuoti pažangos ją mažinant.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gegužės 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-580 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam B. M..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.