Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. Ž. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10761-797/2015 pagal pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai V. Ž. ir D. Ž. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp B. A. ir A. R. ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/2015 ir panaikinti 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, priimti naują nutartį, kuria pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti. Prašymą grindė Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p., teigdami, kad teismas, tvirtindamas tokio pobūdžio šalių pasirašytą taikos sutartį, turėjo apie tai informuoti pareiškėjus, kaip skolininkus, kad yra gauta tokio pobūdžio taikos sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įsitikinti, ar toks perleidimas neturi esminės reikšmės pareiškėjams, kaip skolininkams, nes kreditorius B. A. jiems, kaip skolininkams, turi esminės reikšmės, kadangi iki šiol nėra baigti visi teisminiai ginčai tarp B. A. ir pareiškėjų, po kurių galimai B. A. ir jo sutuoktinė S. A. gali tapti pareiškėjų kreditoriais. B. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų dėl ko B. A. asmuo jiems yra svarbus kaip kreditorius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. prašymą. Teismas sprendė, kad nėra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 185, 368 str.).Nurodė, kad prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 str., 580 str. 2 d.). Pareiškėjai suinteresuotais asmenimis nebuvo nurodyti, o kodekso XXXIX skyriaus normos nenumato, kad bylose, nagrinėjamose supaprastinto proceso tvarka, būtų pranešama apie posėdį, todėl sprendė, kad nepagrįstai pareiškėjai teigė, jog jie turėjo būti informuojami (CPK 579–582 str.).Teismo vertinimu, nepagrįstai pareiškėjai nurodė ir tai, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų ir kad kreditorius B. A. jiems, kaip skolininkams, turi esminės reikšmės, nes šios aplinkybės pareiškėjai neįrodė ir nepagrindė (CPK 178 str.).Teismas nurodė, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai V. Ž. ir D. Ž. prašo panaikinti 2015-12-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/2015 ir panaikinti 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, o pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžinti pareiškėjams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad teismas turėjo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir reikalavimo perleidimo, nes priimta teismo nutartis tiesiogiai liečia pareiškėjų teises ir pareigas ir teismas arba turėjo pranešti pareiškėjams apie tai, kad tokia taikos sutartis bus tvirtinama arba atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį, nes ji liečia apeliantų, kaip trečiųjų asmenų interesus, kadangi kreditoriai jiems turi ir esminę reikšmę.Teigia, kad teismas, prieš tvirtindamas tokią taikos sutartį, turėjo išsiaiškinti ar tokia sutartis atitinka LR CK 6.101 – 6.110 str. reikalavimus. LR CK 6.101 str. 5 d. numato, kad be skolininko sutikimo yra draudžiama perleisti reikalavimą jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Teismas tvirtindamas tokią taikos sutartį turėjo ištirti tiek buvusį susitarimą tarp A. R. ir B. A. dėl paskolos suteikimo, taip pat buvusį susitarimą tarp B. A. ir D. Ž. ir V. Ž., ar toks susitarimas nepažeidžia B. A. kreditorių interesų, tarp kurių yra ir pareiškėjai (pagrindas: Šiaulių apygardos teismo sprendimas 2014 03 03 civ. byloje Nr. 2-367-440/2014).Taip pat nurodo, kad 2015-04-16 Šiaulių apygardos teismas civ. byloje Nr. 2-323-124/2015 sprendimu patenkino apeliantų reikalavimą ir priteisė iš pareiškėjo B. A. ir jo sutuoktinės S. A. 107159,40 EUR skolos už prarastą turtą ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šis teismo sprendimas yra apskųstas, o žala nėra atlyginta. Apeliantams priklausantis gyvenamasis namas, kurio vertė daugiau kaip 100000 Eur taip pat yra pardavinėjamas iš varžytinių – banko iniciatyva, siekiant padengti likusią pareiškėjo B. A. skolą, o pardavus turtą apeliantai turės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš pareiškėjo B. A.. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad būtent apeliantai, užtikrindami pareiškėjo B. A. 246177,00 Eur skolos grąžinimą AB Citadelė bankas įkeitė visą turimą turtą. Tai, kad 2012-04-27 Klaipėdos apygardos teismas yra priteisęs iš apeliantų pinigų sumą, dar nereiškia, kad pasibaigus teisminiams ginčams apeliantai bus skolingi pareiškėjui.Be to, nurodo, kad B. A. siekia teismo priteistą skolą padengti turtu, remiantis 2007-05-23 paskolos sutartimi. 2015 09 28 Šiaulių apygardos teismo sprendimu (civ. byla Nr.e2-510-210/2015) pareiškėjo ieškinys atmestas. Dėl priimto teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų apeliacinį skundą, tai reikštų, kad skolą, kurią šiai dienai yra perleista, A. R. būtų padengta ir apeliantai nebebūtų skolingi B. A..Atsiliepime į atskirąjį skundą B. A. prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsiradus apeliantų prievolei sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą, atskirajame skunde jų nurodytos aplinkybės nereikšmingos, nes asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia apeliantų teisių. Nors apeliantai tiek savo prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde ir nurodo, kad jiems svarbus pareiškėjo B. A., kaip kreditoriaus asmuo, tačiau faktiškai prašyme nurodo, kad pareiškėjas B. A. jiems yra skolingas ir, sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jie negalės patenkinti visų reikalavimų iš B. A..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties dalies, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nutartimi patvirtindamas tarp B. A. ir A. R. taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, nenusprendė dėl pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta visiškai pagrįsta ir teisinga.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Apeliantai teigia, kad teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo pasisakyta dėl jų teisių bei pareigų, tvirtindami, kad jų materialinis teisinis suinteresuotumas išnagrinėtoje civilinėje byloje pasireiškia tuo, jog perleidus reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, pareiškėjams užkertamas kelias atlikti ateityje įskaitymus, kadangi galimai dėl teisminių ginčų padidės B. A. skola pareiškėjams. Pareiškėjai teigia, kad būtent dėl to B. A., kaip kreditoriaus, asmuo jiems turi esminę reikšmę (CK 6.101 str. 5 d.), todėl teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kuria patvirtintas reikalavimo teises perleidimas, prieštaraujantis įstatymui, nes, pasak apeliantų, buvo reikalingas skolininko sutikimas. Bendruoju reikalavimo perleidimo atveju kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Kreditoriaus asmens reikšmingumas skolininkui grindžiamas jų tarpusavio susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio reikšmingumu, o aplinkybės, patvirtinančios tokį reikšmingumą, turi egzistuoti dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėti apeliantų argumentai niekaip nepatvirtina, kad teismo nutartimi prašomame atnaujinti procese buvo tiesiogiai nuspręsta dėl pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. teisių ar pareigų. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis, pavyzdžiui, skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą pradiniam kreditoriui, turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108 str.), todėl teisė įskaityti reikalavimo teisės perleidimo metu egzistavusius reikalavimus kreditoriui pareiškėjams išliko, nes tokia skolininko teisių apsauga numatyta įstatyme. Visi kiti apeliantų argumentai dėl galimai ateityje pasikeisiančių tarpusavio su B. A. reikalavimų masto grindžiami vien prielaidomis, jie neįrodo reikalavimo teisės perleidimo metu egzistavusių aplinkybių dėl kreditoriaus asmens skolininkams reikšmingumo, todėl nepagrindžia apeliantų įrodinėjamos aplinkybės, kad nutartis, kurią prašoma panaikinti atnaujinus procesą, apeliantams sukūrė naujas / panaikino turėtas kokias nors materialiąsias teises ir pareigas.Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje teismas, nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, nenusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens tiesioginių materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta apeliantų teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ir teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, bei teisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą be skolininko sutikimo, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.