Šiaulių apylinkės teismo nutartis, A2-10761-797/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-22
Bylos Nr.: A2-10761-797/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05099-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Kavaliauskienė
Pareiškėjas: V. Ž., D. Ž., B. A., A. R.

Kategorijos

3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.A2-1761-797/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05099-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.2.3.2;3.3.4.2.2.; 3.3.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. A. ir A. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai parteikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp B. A. ir A. R. ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/2015 ir panaikinti 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, priimti naują nutartį, kuria pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Prašymą grindžia Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. kur nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą materialinių teisių ir pareigų. Prašyme nurodo, jog teismas patvirtino iš esmės pareiškėjų susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo A. R.. Nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 368 str. 1, 2 d. numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleidę, nes apie kad tokia nutartis yra priimta sužinojo iš antstolės V. V. 2015-11-02. Civilinio kodekso 6.101 str. 5 d. numato, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Teismas, tvirtindamas tokio pobūdžio šalių pasirašytą taikos sutartį, turėjo apie tai informuoti pareiškėjus, kaip skolininkus, kad yra gauta tokio pobūdžio taikos sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įsitikinti, ar toks perleidimas neturi esminės reikšmės pareiškėjams, kaip skolininkams. Kreditorius B. A. jiems, kaip skolininkams turi esminės reikšmės, nes iki šiol nėra baigti visi teisminiai ginčai tarp B. A. ir pareiškėjų, po kurių galimai B. A. ir jo sutuoktinė S. A. gali tapti pareiškėjų kreditoriais. Pareiškėjas B. A., kreipdamasis į teismą, nuo teismo nuslėpė esminę informaciją apie vykstančius ir pasibaigusius teisminius ginčus. Taikos sutartį teismas supaprastinto proceso tvarka gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti patvirtinta, o paaiškėjus šioms aplinkybėms, teismas turėjo atsisakyti tokią taikos sutartį tvirtinti. Nei B. A., nei A. R. iki šiol neinformavo, kad toks perleidimas yra įvykęs. Pareiškėjas B. A. neinformavo apie tai, kad pareiškėjai D. Ž. ir V. Ž., 2007-05-22 užtikrindami pareiškėjo iš AB Citadele banko paimtos 246 177 EUR paskolos grąžinimą, bankui įkeitė visą savo turimą turtą: gyv. namą su žemės sklypu ir pastatą parduotuvę su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas šios paskolos bankui negrąžino, dėl ko bankas pardavė iš varžytynių įkeistą - pastatą parduotuvę su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) 2015-04-16 už 370 000Lt, o pareiškėjai įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę dėl daikto praradimo nuostolių atlyginimo. 2015-04-16 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-323- 124/2015 sprendimu patenkino pareiškėjų reikalavimą ir priteisė iš pareiškėjo B. A. ir jo sutuoktinės S. A. 107 159,40 EUR skolos už prarastą turtą ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šis teismo sprendimas yra apskustas, o žala nėra atlyginta. Gyvenamasis namas taip pat yra pardavinėjamas iš varžytynių banko iniciatyva, siekiant padengti likusią skolą, o, pardavus turtą, pareiškėjai turės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog 2014-03-03 Šiaulių apygardos teismas sprendimu civ. byloje Nr. 2-367-440/2014 pareiškėjams D. Ž. ir V. Ž. iš pareiškėjo B. A. priteista 250 000 Lt paskolos, 62 500 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 1622,61 Lt atstovavimo išlaidų ir 1458 Lt žyminio mokesčio. Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjamas jų ieškinys civ. byla Nr. 2-5560-569 pareiškėjui B. A. dėl iškeldinimo iš gyv. namo ir 18 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, teismo posėdis po bylos sustabdymo paskirtas 2015-11-12. 2015-09-28 Šiaulių apygardos teismas civilinė byla Nr. e2-510-210/2015 sprendimu atmetė pareiškėjo B. A. ir S. A. ieškinį pareiškėjų atžvilgiu, kuriuo jie siekė 246 177,01 EUR, kuri 2012-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu yra priteista iš pareiškėjų, uždengti turtu - gyvenamuoju namu, kurį buvo įsipareigoję parduoti, t. y. jie siekė prievolę jiems įvykdyti fakultatyviuoju būdu - nekilnojamo turto perdavimu. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas B. A. pateikė apeliacinį skundą. Taip pat pažymėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje pareiškėjo B. A. ir S. A. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2d. (sukčiavimas) ir BK 208 str. (skolininko nesąžiningumas) pagal jų pareiškimą. Taikos sutartimi skola perleista susijusiam su pareiškėju asmeniui A. R., kuri yra jo sutuoktinės S. A. motina. Nurodo, jog akivaizdu, kad kreditorius B. A. pareiškėjams turi esminę reikšmę ir buvo draudžiama perleisti reikalavimą.

Suinteresuotiems asmenims buvo pranešta apie prašymo nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Tik B. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašo atsisakyti jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 368 str. 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kodekso 369 str. 1 d. 4 p. numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas terminų skaičiavimas, ir kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Civilinio proceso kodekso 370 str. 3 d. numato, kad teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino ir pagrįstas Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą. Nors Civilinio proceso kodekso 178 str. numato šalims pareigą pateikti tęsimui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, šios procesinės pareigos nevykdo: nors prašyme nurodo, kad 2015 m. lapkričio 2 d. iš antstolės V. V. gavo 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria teismas patenkino pareiškėjų B. A. ir A. R. prašymą patvirtinti taikos sutartį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tik 2015 m. lapkričio 15 d. gavo 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/2015. Jis antstolei V. V. teismo nutartį pateikė 2015-08-07, ką patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu susirašinėjimo su antstole medžiaga, todėl mažai tikėtina, kad jiems ši nutartis buvo pateikta praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po nutarties antstolės kontoroje gavimo. Teismas, spręsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie tai, kada pareiškėjai sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, negali konstatuoti, kad prašymas atnaujinti procesą yra paduotas teismui, nepraleidus Civilinio proceso kodekso 368 str., 1 d. nurodyto termino, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo negali tenkinti. Nurodo, jog prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.101 str. 5 d., numatančia, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Suinteresuotieji asmenys prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad vyksta teisminiai ginčai, po kurių jis-B. A. ir jo sutuoktinė S. A. gali tapti pareiškėjų D. Ž. ir V. Ž. kreditoriais. Prašyme taip pat nurodoma, kad iš B. A. 2014-03-03 Šiaulių apygardos teismo sprendimu yra priteista 250 000 Lt skola, 62 500,00 Lt palūkanų, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, o be to yra nebaigtų iškeltų civilinių bylų tarp tų pačių šalių, kuriose jo ir jo sutuoktinės S. A. taip pat gali būti priteistos pinigų sumos, t. y. jis yra pareiškėjų skolininkas. Civilinio kodekso 6.101 str. 5 d. nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Prašyme nurodo, kad kreditoriaus asmuo pareiškėjams turi esminę reikšmę, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl ko B. A. asmuo jiems yra svarbus kaip kreditorius. Teismų praktikoje aiškinant Civilinio kodekso 6.101 str. 5 d. ne kartą yra pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, todėl konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Vadovaujasi Kasacinio teismo 2009 m. spalio 12 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K.-3-394/2009. Sprendžiant, ar buvo pažeistas minėtas straipsnis, ši norma turi būti sistemiškai taikoma kartu su kitomis reikalavimo perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 6.105 str. 1 d. nustatyta, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininką. Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, naudotis įskaitymo teise pagal Civilinio kodekso 6.108 str., kadangi jam Klaipėdos apygardos teismo sprendimu yra priteista keliskart didesnė pinigų suma nei jiems iš B. A. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Prašyme atnaujinti procesą nenurodė, kuo jiems yra reikšmingas kreditoriaus asmuo, o nurodomos aplinkybės, kad B. A. galimai jiems yra skolingas neturi jokios reikšmės Civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. taikyti, t. y. reikalavimo sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą perleidimo atveju. Atsiradus jų prievolei sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą, nurodytos aplinkybės nereikšmingos, nes asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia pareiškėjų teisių. Todėl nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas. Nors prašyme ir nurodo, kad jiems svarbus B. A. kaip kreditoriaus asmuo, tačiau faktiškai prašyme nurodo, kad jiems yra svarbus ne kreditoriaus, o skolininko asmuo. Ginčijama taikos sutartimi nėra perkelta jokia B. A. skola. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda ir vadovaujasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011. Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis, o taikos sutartimi yra perleista reikalavimo teisė, o ne perkelta skola.Proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (LAT 2000 m gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; Nr. 3K-3-485/2006; kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007 ir kt.), tačiau pareiškėjai savo tariamai pažeistas teises gali ginti kitais būdais, numatytais Civilinio kodekso 6.105 str. 1 d., 6.107 str. 1 d., 6.108 str., todėl jų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/201S yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakytina atnaujinti procesą.

Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-02 patvirtino tokio turinio taikos sutartį: B. A. perleidžia A. R. reikalavimo teisę į 88 054,82 Eur sumą D. Ž. ir V. Ž. pagal 2012-04-27 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012. B. A. šios sutarties 1 p. nurodytą reikalavimo teisę perleidžia atlygintinai - A. R. atsisako savo reikalavimo teisės B. A. dėl jam 2007-08-14 mokėjimo nurodymu Nr. 1 ir 2008-10-22 mokėjimo nurodymais Nr. 327525 ir 1 pervestos 220 000 Lt (63 716,40 Eur) sumos ir 84 035,68 (24 338,42 Eur) palūkanų ir pretenzijų B. A. dėl šių pinigų sumų nebereikš (13-14 b. l.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-6437-776/2015, kurį grindžia Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) bylose reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 str. 2 d.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 370 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas kodekso 366 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Pareiškėjai nurodo, jog apie tai, kad priimta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, jie sužinojo 2015-11-02 iš antstolės V. V., šios aplinkybės įrodymais nepagrindžia, (nurodytos prieduose nutartys nepateiktos, surašytas dokumentų neradimo aktas, 66 b. l.), tačiau iš B. A. atsiliepimo ir pridėto susirašinėjimo su antstole matyti, jog pats B. A. kreipėsi į antstolę tik 2015-08-07, pateikdamas jai teismo nutartį. Byloje nėra įrodymų, jog B. A., ar A. R. būtų anksčiau informavusi skolininkus D. Ž. ir V. Ž. apie reikalavimo perleidimą, kaip numato Civilinio kodekso 6.109 str., todėl laikytina, kad tik B. A. pasikreipus į antstolę, kuri informavo apie priimtą teismo nutartį, pareiškėjai galėjo sužinoti apie reikalavimo teisės perleidimą. Kadangi antstolei teismo nutartis buvo pateikta 2015-08-07 (penktadienis), todėl tikėtina, kad iš antstolės kontoros teismo nutartis galėjo pasiekti pareiškėjus ne anksčiau kaip 2015-08-10. Trijų mėnesių terminas baigėsi 2015-11-10, būtent šią dieną ir yra išsiųstas teismui prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisme registruotas 2015-11-12. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 185, 368 str.).

Pareiškėjai prašyme teigia, jog apie tai, kad teismas, tvirtindamas tokio pobūdžio šalių pasirašytą taikos sutartį, turėjo apie tai informuoti pareiškėjus, kaip skolininkus, kad yra gauta tokio pobūdžio taikos sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įsitikinti, ar toks perleidimas neturi esminės reikšmės pareiškėjams, kaip skolininkams. Kreditorius B. A. jiems, kaip skolininkams turi esminės reikšmės, nes iki šiol nėra baigti visi teisminiai ginčai tarp B. A. ir pareiškėjų, po kurių galimai B. A. ir jo sutuoktinė S. A. gali tapti pareiškėjų kreditoriais. Nesutiktina su pareiškėjų nurodytu argumentu, nes tokio pobūdžio prašymai nagrinėjami Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 str., 580 str. 2 d.). Pareiškėjai suinteresuotais asmenimis nebuvo nurodyti, be to, kodekso XXXIX skyriaus normos nenumato, kad bylose, nagrinėjamose supaprastinto proceso tvarka, būtų pranešama apie posėdį, todėl nepagrįstai pareiškėjai nurodo, jog jie turėjo būti informuojami (CPK 579-582 str.).

Nepagrįstai pareiškėjai nurodo, jog teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų ir kad kreditorius B. A. jiems, kaip skolininkams, turi esminės reikšmės, nes šios aplinkybės neįrodo ir nepagrindžia (CPK 178 str.). Iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, jog iš D. Ž. ir V. Ž. yra priteista B. A. skola, kilusi iš paskolos ir/ar pirkimo-pardavimo teisinių santykių tarp šalių. Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis Civilinio kodekso 6.107 str. 1 d., 6.108, 6.136, 6.107 str. 3 d., 6.106 str. 2 d. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog pareiškėjams neįrodžius kreditoriaus esminės reikšmės jų atžvilgiu, laikytina, jog skolininkų sutikimas nebuvo reikalingas ir nesant Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo, atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 178, 185, 366, 370 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų V. Ž. ir D. Ž. prašymą.

Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Edita Kavaliauskienė