Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, suinteresuoti asmenys L. D., K. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus prašė išduoti teismo leidimą paimti vaikus K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jų įstatyminių atstovų: motinos L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo K. D., gimusio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties dalį ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš motinos L. D., gimusios (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai vertino nustatytas esmines faktines aplinkybes, neįvertino, kad tiek tėvo, tiek motinos sistemingas alkoholio vartojimas daro ypatingą ir kritinę žalą nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į nepalankią emocinę, smurtinę aplinką vaikams šeimoje, tėvų ilgalaikį ydingą gyvenimo būdą, neištyrė visų prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų, rėmėsi tik L. D. teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais.

6.2. Teismas rėmėsi tik žodiniais suinteresuoto asmens parodymais, nors L. D. nepateikė jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. L. D. nurodė, kad geria gydytojų skirtus vaisus, tačiau nei jų įsigijimą, nei vartojimą patvirtančio dokumento nepateikė. Taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie tai, kad kelis kartus dalyvavo AA klubo užsiėmimuose. Teismas patikėjo suinteresuoto asmens deklaratyviais pažadais, o ne apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais prašymo pagrįstumą.

6.3. K. D. dėl smurto prieš sutuoktinę yra paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. D., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją, tačiau L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktiniu bendrauja, susiskambina, vyras išlaiko butą ir ją, ji niekur nedirba, yra finansiškai nuo jo priklausoma, todėl tikėtina, kad K. D., iš kurio teismas leido paimti nepilnamečius vaikus, baigus galioti kardomosioms priemonėms, grįš gyventi į šeimą, nes, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, L. D. linkusi nuslėpti, sumenkinti sutuoktinio smurtą, jį pateisinti, jam yra atleidusi, pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties dalies, kuria neleista paimti vaikų iš jo atstovo pagal įstatymą (motinos), teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė naujus įrodymus: 1) apeliantė pateikė 2023-03-08 tarnybinio pranešimo kopiją; 2) Suinteresuotas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) krizių centro 2023-03-21 raštą dėl informacijos pateikimo, AA savitarpio pagalbos grupės lankomumą, darbo ieškančio žmogaus atmintinę (registracijos data 2023-01-18), viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2023-03-23 pažymą Dėl psichikos sutrikimų registracijos, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2023-03-23 pažymą Dėl priklausomybės sutrikimų registracijos, vaistų receptą, 2023-03-20 vaistų receptą su apmokėjimu.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, siekį išsamiai ištirti bylos aplinkybes, sprendžiamo klausimo pobūdį, priima šalių naujai teikiamus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

13. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

15. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

17. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

18. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas vertino įrodymų visumą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl vaikų paėmimo iš motinos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaikus K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jų įstatyminių atstovų. Situacija paaiškėjo, kai šeimoje kilo konfliktas tarp neblaivių tėvų. Siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, kad vaikas augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje, pirmosios instancijos teismas leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš nesaugios jiems aplinkos išdavė (CK 3.254 straipsnis, 3.2541 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 365 straipsnio 1 ir 2 dalys, 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) tik tėvo atžvilgiu.

19. Pirmosios instancijos teismas, neišduodamas leidimo vaikų paėmimui iš motinos, nurodė šias aplinkybes: 1) L. D. deda maksimalias pastangas, kad vaikai gyventų kartu su ja; nors vaikai laikinai buvo apgyvendinti pas jos tėvą E. M. (duomenys neskelbtini) rajone, ji vaikais rūpinosi ir tuo laikotarpiu; ji vyko pas vaikus, padėjo tėvui juos prižiūrėti, slaugė karščiuojantį I., pagal išankstinę registraciją vyko kartu su juo į gydymo įstaigą konsultacijai; I. reikalingas gydymas (duomenys neskelbtini) klinikose, todėl ji rūpinasi tolimesniu jo gydymu; 2) tarp motinos ir vaikų ryšys nenutrūkęs; 3) šeimoje nėra K. D. dėl jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės; 4) L. D. pradėjo lankytis pas psichologę, lankosi anoniminių alkoholikų grupėje, priėmė medikamentinį gydymą; 5) L. D. vaikų atžvilgiu nesmurtavo, ji pati buvo smurto auka ir priklausoma nuo smurtautojo finansiškai ir psichologiškai; 6) vien ta aplinkybė, kad iš jos buvo paimta nepilnametė dukra G. M., neduoda pagrindo teigti, kad ji nusišalinusi nuo vaikų priežiūros; ji ir toliau rūpinasi dukra, suprato, kad dukrai sunku mokytis jų namuose, nes 5 asmenys gyvena dviejų kambarių bute; ji palaiko ryšius ir su dukra; dukters paėmimas iš šeimos taip pat buvo sąlygotas netinkamo patėvio elgesio.

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos specialisčių R. B. ir K. G. 2023-03-08 tarnybinio pranešimo kopiją, kur nurodyta, kad mažamečius I. D. ir K. D. grąžinus į šeimą, vaikams išlieka aukšta rizika gyventi fiziškai ir emociškai nesaugioje aplinkoje dėl L. ar K. alkoholio vartojimo problemų, galimo smurtinio elgesio pasikartojimo; stebima, kad L. į patiriamą smurtą reaguoja pasyviai, slepia, nesikreipia pagalbos, atleidžia smurtaujančiam sutuoktiniui ir toliau tęsia smurtinius santykius; šeimoje nestebima ženklių pokyčių, siekiant gerinti šeimos situaciją, sprendžiant problemas, dėl šių priežasčių, galima teigti, su L. D. ir K. D. šiuo metu mažamečiams I. ir K. augti nėra saugu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo L. D. kartu su atsiliepimu pateiktais įrodymais byloje įrodė, kad ji deda pastangas vaikų susigražinimui, lanko ir rūpinasi jais pagal jai sudarytas galimybes. Suinteresuotas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) krizių centro 2023-03-21 raštą dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad L. D. kreipėsi 2023 m. vasario 17 d. į (duomenys neskelbtini) krizių centrą dėl psichologo konsultacijų; L. buvo pasiūlytos individualios psichologo konsultacijos ir pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupė; L. D. nuo vasario 21 d. buvo suteiktos 4 individualios psichologo konsultacijos ir nuo kovo 17 d. pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės mokymus; L. supranta smurto pasekmes, aktyviai dalyvauja, jai rekomenduojamose veiklose, kad tik vaikai augtų šeimoje. AA savitarpio pagalbos grupės lankomumas patvirtina, kad L. D. lanko užsiėmimus. Iš darbo ieškančio žmogaus atmintinės matyti, kad L. D. registravosi nuo 2023-01-18, taip ji ėmėsi veiksmų darbui susirasti. Remiantis viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2023-03-23 pažyma Dėl psichikos sutrikimų registracijos L. D. nustatytas funkcinis CNS sutrikimas, jai išrašyti vaistai, kuriuos L. D. perka (pateikė į bylą receptą ir vaistų apmokėjimą patvirtinantį kvitą). Remiantis viešosios įstaigos Raseinių psichikos sveikatos centro 2023-03-23 pažyma Dėl priklausomybės sutrikimų registracijos, L. D. nėra registruota dėl priklausomybės sutrikimų.

22. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas suabsoliutina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą instituto paskirtį. CK 3.254¹ straipsnio, reglamentuojančio vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.253 straipsnio 1 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Tokiam tikslui akivaizdžiai negalėtų pasitarnauti formalus vaiko paėmimas, neužtikrinant vaiko tėvui teisės dalyvauti tokiame procese.

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. D. deda akivaizdžias pastangas vaikų susigrąžinimui, sprendžia savo alkoholizmo problemą, domisi vaikais ir jais rūpinasi, todėl negalima teigti, kad vaikams būtų žalinga su motina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nedavė leidimo paimti vaikų iš motinos.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.