Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-456-1197/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-10-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-01Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1-456-1197/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14706-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Vytautas Skulš, Artūras Ponamariovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-456-1197/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14706-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Artūrui Ponamariovui,nukentėjusiajam A. N., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui,liudytojams Domantui Vaitkūnui, Česlovui Oršauskui, V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas du kartus (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. S. kaltinamas tuo, kad jis, 2023 m. balandžio 23 d., apie 23:00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, išgertuvių metu kilus konfliktui, panaudojo fizinį smurtą – tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam A. N. į galvą, į veidą, pataikydamas į dantis bei nugarą ir šonus. Tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais veiksmais mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais nukentėjusiajam A. N. padarė poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, kraujosruvas burnos gleivinėje, 11-o danties panirimą, 21-o danties dalies vainiko nuskilimą, poodines kraujosruvas kakle, rankose, nugaroje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir rieše, dešinio klubo srityje, dešinėje pėdoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir jam sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltės nepripažino, kaltinamojo akto esmę suprato. Paaiškino, kad jo veiksmai buvo įtakoti A. N. agresija, tiesioginiu užpuolimu, tai buvo savigyna. Jis neneigia, kad smogė jam į veidą ir nugarą, bet tai buvo daroma tik ginant save ir savo turtą. Jokių piktybinių tikslų su juo susidoroti neturėjo. Buvo pas savo vaikus, grįžo namo, nusprendė išsimaudyti prie ežero. Ten sutiko A. N., pasisveikino. Jis jo nepažino. Tada jam pasakė, iš kur jį pažįsta. Kadangi jis (A. N.) buvo išgėręs, jis norėjo su juo (M. S.) bendrauti. Jie atsisėdo ant suoliuko, pasikalbėjo, nusprendė parodyti, kas kur gyvena. Nuvažiavo iki jo, jis paėmė skardinę ar kelias skardines alaus, nepamena, ar davė tada alų A. N. Po to jie nuėjo pas A. N. Ten jis išgėrė savo skardinę alaus. Ten jie pabuvo šiek tiek, po to vėl nuėjo pas jį. Jis jau negėrė, A. N. gėrė iš plastikinio butelio kažkokį alų. A. N. paprašė nakvoti pas jį, jis sutiko su sąlyga, kad jie eis anksti miegoti, nes rytoj turėjo eiti į darbą. Kol jie ėjo pas jį, A. gėrė alų. Atėjus pas jį, jis paėmė dar likerio. Jie truputį išgėrė, šnekučiavosi, klausėsi muzikos. A. norėjo kažką veikti, pradėjo būgnus mušti, paleido muziką, užlipo ant stalo, sulaužė stalo koją. Jis tada jam pasakė „eik iš mano namų“. A. atsistojo ir pasakė, kad jam trenks. Jis jam pasakė, kad to nedarytų ir tuo metu A. jam trenkė. Jis jam sudavė atgal. Tada jie susikibo, jis vėl jam pasakė, kad jis eitų iš jo namų, tačiau tuo metu A. norėjo tęsti muštynes, pradėjo smūgiuoti, buvo iškėlęs rankas. Jis jį pargriovė, tada lūžo antra stalo koja. Jie nugriuvo prie to stalo. Bandė jį apriboti, nes jis priešinosi ir bandė tęsti muštynes. Jis bandė jį sulankstyti, kad jam nekeltų grėsmės. A. vis bandė išsprūsti ir tęsti konfliktą, jis jam liepė nusiraminti. Sudavė jam 3 kartus į nugarą, A. pradėjo kliedėti. Jis norėjo paskambinti į policiją. Norėjo pasiekti telefoną, jis išsprūdo. A. stojosi į kovinę padėtį, bandė smūgiuoti, tada jie vėl susikibo. A. sugriebė jam už plaukų, jie nugriuvo, sulūžo dar dvi stalo kojos. Vėl paprašė, kad jis liautųsi tęsti muštynes. Jis bandė smūgiuoti, tada jam sudavė kelis kartus į veidą. Jis tęsė savo veiksmus, jo nepaleido ir nereagavo į jo prašymus nustoti. Tada dar kartą A. sudavė. Po to jis nusiramino, paskambino policijai. Po to A. N. susirinko daiktus ir išbėgo basas. Atvažiavo policijos pareigūnai, jiems viską parodė ir papasakojo. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, jog mano, kad ir A. jam sudavė ne mažiau kaip 22 trauminius poveikius, tačiau jo smūgiai buvo neefektyvūs. Jis yra sportavęs, moka kovos menus, lankė savigynos kursus. Jis nepatyrė daugiau sužalojimų ne dėl to, kad A. jo gailėjo, o todėl, jog jis sugebėjo apsiginti, mokėjo panaudoti savo įgūdžius. Vienintelis skirtumas buvo, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, mano, kad pas jį buvo kažkokia psichozė, nes jis nebuvo adekvatus. Jeigu būtų leidęs, jis jį muštų ir gadintų jo turtą, tiesiog jis to neleido. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, jog jis sutinka, kad sudavė jam smūgius į veidą ir nugaros sritį. Dantų panirimo, vainiko nuskilimo, kraujosruvų negali įvertinti, nes nebuvo suinteresuotas, nevertino jo būklės. Nemano, kad sudavė 22 smūgius. A. buvo girtas, gal jis buvo nukritęs, todėl negali įvertinti visų jo veiksmų, nes dalyje jų nedalyvavo. Jis buvo palikęs pas jį akinius ir telefoną, kitą dieną susisiekė su jo žmona, kad atiduoti daiktus. Jam nebuvo intereso tęsti konfliktą. Jis turi jam pretenzijų už tai, ką jis darė. A. neturėjo noro taikytis. Jis mano, kad nukentėjusysis yra jis. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, paaiškino, jog A. nesakė, kad lankė boksą. Kumščiu, dešine ranka jam sudavė pirmą kartą. Jis tada sėdėjo, negali atsakyti, tačiau atrodo, kad sudavė jam stodamasis, nes jis gavo smūgį sėdėdamas. Būtent tą smūgį su viskio taure. Stodamasis tiesiai, atsakė jam smūgiu į veidą. Jis nenukrito nuo jo smūgio. Po to jie susikibo. Jis pareikalavo, kad A. eitų iš jo namų. Jis iš pradžių metė jo būgnus, po to pasileido muziką ir galimai norėjo pašokti ant to staliuko. Staliukas buvo prie verandos baldų, kuriame laiko alkoholinius gėrimus. Pirmą kartą siekė telefoną, kad iškviesti policiją, kad jį išvežtų, antrą kartą – dėl tos pačios priežasties. Skaitė savo pokalbio turinį. Nežino tiksliai visų niuansų, kaip iškviesti policiją, tiesiog pirmą kartą informavo apie grėsmę, antrą kartą paskambino, kai jis jau išėjo. Jis stengėsi ištraukti jam dešinę ranką iš po jo, kad jis jam nekeltų grėsmės. Tiesiog sulankstyti jį savigynos tikslais, bandė taip riboti jo veiksmus. Jie buvo nugriuvę tarp sulankstomos lovos ir sudužusio stalo. Jis tuo metu buvo jį prispaudęs, A. bandė išsprūsti, jis jį laikė su kairės rankos dilbio kaulu. Kai jį laikė, jis bandė išsprūsti, jis tada grasino necenzūriniais žodžiais, kad tęsti muštynes. Mano, kad A. apie jo kovos gebėjimus nieko nežinojo, jis apie tai pranešė tyrėjai. Tai nėra boksas, o kovinė savigyna. A. masė apie 90 kilogramų, jį buvo sunku sutramdyti. Grumtynės vyko apie 20 – 30 minučių, tačiau negali realiai įvertinti. Telefoną ir akinius grąžino. Atsakydamas į gynėjo klausimus, parodė, kad A. N. atsidūrė jo namuose jo paties iniciatyva. Jis jį užkalbino, bet po to jo interesas bendrauti buvo didesnis. Jo interesas bendrauti buvo inicijuotas tik smalsumu, nes jie turi bendrų pažįstamų. Jis tiesiog pas jį pasiprašė nakvoti, nes pas jį buvo nejauku. Jis iš draugiškų paskatų leido. Iš jo pokalbio suprato, kad jis susipykęs su savo antrąją puse. Jis gyvena nuo jo namų apie 500 metrų. Po konflikto su nukentėjusiuoju, kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, nes jautė skausmą, nes jam buvo suduota daiktu. Į BPC realiai skambino du kartus, su bandymu tris. Trečias mėginimas buvo nutrauktas dėl A. agresyvių veiksmų. Pirmas skambutis buvo, kai bandė riboti jo veiksmus, kai bandė išsprūsti ir nekėlė jam dar didelės grėsmės. Kai prašė jį nusiraminti, jis tuo metu bandė pasiekti telefoną, bet jis ištrūko ir vėl jį puolė, įsikibo į plaukus ir jie nugriuvo ant stalo. Kai susitiko prie ežero, jis iki tol nevartojo alkoholio. A. buvo išgėręs, pakilios nuotaikos ir gurkšnojo alų iš plastikinio butelio. Jis tuo metu negėrė. Jis pradėjo gerti alų, kai jie nuvažiavo prie jo namų, tuomet pasiėmė savo alų ir gėrė savo alų. Nėra tikras, bet jam atrodo, kad A. gėrė skardinę alaus, kurią jam davė, o po to jis gėrė likusį savo alų iš plastikinio butelio. Po to, kai jis išgėrė savo alų, jis jam įpylė savo namuose likerio. Jie buvo susitarę, kad praleis vakarą ramiai ir eis miegoti, tačiau A. veiksmai buvo priešingi. Jis pradėjo reikalauti veiksmo. Jis grojo būgnais, o A. pasiprašė prie būgnų, tačiau pradėjo juos daužyti ir kelti triukšmą. Po to jis būgnus metė, jis paprašė, kad taip nedarytų. Pasakė, kad jis važiuotų namo, jis tada dar labiau įsiuto. Jis užsimanė kažkokio „vakarėlio“ terasoje. Kai skambino į BPC, klausė A., ar jam reikalinga greitoji medicininė pagalba, jis atsisakė, tada operatorei pasakė, kad nereikia. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, jog nemano, kad nesuduodamas smūgių galėjo nukentėjusįjį sutramdyti kitokiu būdu, nes terasos labai mažas plotas. Tarp sienos ir stiklo apie 2 metrai, jeigu jie pasvirtų į kitą pusę, išlėktų su stiklais pro langą į lauką. Jis saugo save ir savo turtą priemonėmis, kurias išmoko. Nėra profesionalus sportininkas. Atsakydamas į prokurorės klausimus, paaiškino, jog savigynos kursus lankė Pasieniečių mokykloje 2014 metais. Likerio jie išgėrė po 3 viskio taures, maždaug po 50 gramų. Nukentėjusysis buvo gerokai girtesnis negu jis. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, parodė, kad kovinė savigyna numato smūgiavimą į veidą kumščiu. Atsakydamas į teisėjo klausimą, parodė, kad 94,49 Eur žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, nes jam tai patarė padaryti advokatas.

3. 2023 m. liepos 28 d. apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad lietuvių kalbą jis moka, vertėjas jam nereikalingas. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis neturi. Jis nesigydė jokiose psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose ir juose į įskaitas neįrašytas. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam suprantama. Jis supranta, kuo jis yra įtariamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis įtariamas, savo kaltės nepripažino. Nori paaiškinti, kad šiuo metu jis atsisako duoti parodymus apie įtarime išreikštą poziciją. Dėl minėto įvykio norėtų pasitarti su savo advokatu ir parodymus duoti vėliau (I t. b. l. 115 – 117).

4. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 23 d., apie 19:00 val., važiuodamas namo, užsuko prie ežero, kuris yra netoli namų. Prie ežero jis sutiko vaikystės draugą A. N. Pradėjo bendrauti apie šeimas, vaikus. Jis jau norėjo vykti namo, tačiau A. vis jį kalbino. Po to nusprendė važiuoti pas jį, kadangi A. N. norėjo pažiūrėti kaip jis gyvena. Vėliau pėsčiomis nuėjo iki A. sodybos, esančios netoli jo sodybos. Šiek tiek pabuvo pas jį sodyboje, išgėrė po butelį alaus. Kada jis susiruošė eiti namo, A. pasiprašė pernakvoti pas jį. Jis sutiko su sąlyga, kad ilgai nesėdės, nes jam kitą dieną reikia anksti keltis. Kai nuėjo pas jį namo, namo stiklintoje terasoje pradėjo vartoti likerį iš viskio taurių. Išgertuvių metu, galimai apie 23:00 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu A. pradėjo kelti chaosą, mėtyti jo daiktus. Jis paprašė jo nusiraminti bei vėliau paprašė išeiti iš jo namų. Tuomet A. pasidarė agresyvus, pasakė, kad jam trenks. Tuo metu jie sėdėjo prie stalo. Laikydamas rankoje viskio taurę, jis atsistojo ir, nieko jam nesakydamas, viskio taure trenkė jam į galvos kairės pusės smilkinį. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Kadangi tai jam buvo netikėta, jis automatiškai atsistojo ir trenkė jam kumščiu į veidą bei pareikalavo jo nusiraminti. Tačiau jis toliau jį vadino necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „lochas“, „debilas“ ir kitais žodžiais, taip pat gąsdino, kad jį primuš. Po to jie susikibo ir griuvo ant medinio stalo. Griuvus ant stalo, stalas lūžo ir jie atsidūrė ant grindų. Ant grindų A. ir jis gulėjo šonu, alkūne jis jį laikė prispaudęs prie grindų, kartu reikalavo baigti muštis. Tačiau jis toliau agresyviai elgėsi, bandė atsistoti, su tikslu tęsti muštynes. Jis, norėdamas jį apraminti, laikė prispaudęs jį prie grindų. Tai truko apie 10-15 minučių, tiksliai laiko pasakyti negali. Kadangi A. ir toliau kėlėsi, norėjo tęsti muštynes, griebdavo jam už rankų, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Jis ir toliau bandė jį raminti. Jis buvo labai susijaudinęs ir išgąsdintas, kadangi A. buvo neadekvačios būsenos, nekontroliavo savo veiksmų, nereagavo į jo reikalavimus. Todėl jis buvo priverstas fiziškai valdyti jo agresiją, kelis kartus suduodant kumščiu jam į nugaros sritį. Viskas vyko jiems gulint ant grindų. Jam pavykus ištrūkti ir atsistojus ant kojų, A. vėl jį užpuolė, suduodamas jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir krūtinės ląstos sritį. Nuo šių smūgių jis juto fizinį skausmą. Po to jie vėl susikibo ir šonu krito ant grindų (kokiu šonu nukrito ant grindų neatsimena). Jiems gulint ant grindų, A. abejomis rankomis įsikibo jam į plaukus ir, įsikibęs į juos, tempė jį į save, taip jam sukeldamas stiprų skausmą. Šaukdamas iš skausmo, jis reikalavo, kad jis liautųsi, baigtų savo agresyvius, skausmingus veiksmus, bet jis nereagavo į jo reikalavimus ir toliau agresyviai puolė jį, t. y. tempė už plaukų, smūgiavo į galvą, tačiau pataikydavo į kairės pusės petį, kuriuo jis buvo prisidengęs galvą. Taip saugojosi nuo smūgio į galvą, kadangi nuo smūgio stikline į galvą, jam ji svaigo, jautė silpnumą, todėl stengėsi išvengti bet kokio smūgio į galvos sritį. Bandydamas gintis ir stengdamasis nustumti A. kuo toliau nuo savęs, kaire ranka sudavė jam 2 – 3 smūgius į viršutinę kūno dalį. Kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, nes jis buvo įsikibęs jam į plaukus, laikė jo galvą, užlenkęs ją prie smakro. Sudavus minėtus smūgius, A. ir toliau nesiliovė agresyviai elgtis, smūgiavo į jo kūną, todėl jis, gindamasis nuo jo, dar kartą kairės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į viršutinę kūno dalį. Po šių smūgių A. apsiramino ir jam pavyko ištrūkti iš jo rankų bei nedelsiant paskambinti pagalbos telefonu 112. Taip bandė pranešti policijai apie įvykį ir paprašyti pagalbos sutramdant agresyviai besielgiantį žmogų, t. y. A. Pokalbio metu jo klausė, ar reikalinga greitoji medicininė pagalba, jis atsakė, kad jam ne. Tada jis paklausė A., ar jam reikia, jis irgi atsisakė. Kai baigė pokalbį, A. greitai atsistojo ir išbėgo iš jo namų. Jis tada pakartotinai paskambino 112, atšaukė kvietimą ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos, atvažiavo pareigūnai, apklausė jį ir išvažiavo. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 24 d., jis blogai jautėsi, jį pykino. Tada jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo užfiksuota kreipimosi į ligoninę priežastis. Daugiau į medikus, taip pat į teismo medicininę ekspertizę, jis nesikreipė. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nori pateikti 2023 m. balandžio 24 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją. Pareiškimo dėl šio įvykio policijai iš karto nerašė, nes nenorėjo trukdyti policijos darbo bei manė, jog A. taip pat nerašys pareiškimo policijai dėl šio įvykio, kurį pats ir sukėlė (išprovokavo). Nori paaiškinti, kad dėl minėto įvykio ir įvykio pasėkoje sukeltų padarinių A. N. jis gailisi, tačiau savo pilnos kaltės nepripažįsta, nes konfliktą išprovokavo stipriai nuo alkoholio apsvaigęs A. N., kai buvo paprašytas palikti jo namus. Kadangi jis buvo pirmas užpultas agresyviai nusiteikusio A., pirmas nukentėjo, todėl turėjo ginti save ir savo turtą, kurį jis tyčia gadino (I t., b. l. 130 – 134).

5. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-14706-23 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. lapkričio 22 d. buvo gautas prokurorės Ievos Danylienės leidimas susipažinti su priešpriešine ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-30340-23 ir prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14706-23 buvo prijungtos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos procesinių dokumentų kopijos. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30340-23 medžiaga nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30340-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2023 m. balandžio 23 d., apie 23:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tarp M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. N. sudavė taure M. S. į kairės pusės smilkinį, po ko tampė už plaukų. Tokiais savo veiksmais A. N. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. S. bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5.1. 2023 m. rugpjūčio 11 d. apklaustas liudytojas nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23 apklausos metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 23 d., apie 19:00 val., važiavo namo, užsuko prie ežero, kuris yra netoli namų. Prie ežero sutiko vaikystės draugą A. N. Pradėjo bendrauti apie šeimas, vaikus. Jis jau norėjo vykti namo, tačiau A. vis jį kalbino. Nusprendė parodyti, kur gyvena. Iš karto nuvažiavo pas jį, po ko nuėjo pėsčiomis iki A. sodybos. Pabuvo šiek tiek pas jį, išgėrė po butelį alaus, jis susiruošė eiti namo. Tada A. pasiprašė pernakvoti pas jį. Jis sutiko, su sąlyga, kad ilgai nesėdės, nes jam kitą dieną reikia anksti keltis. A. N. sutiko. Grįžę pas jį namo, namo stiklintoje terasoje jis pradėjo vartoti likerį iš viskio taurių. Išgertuvių metu, galimai apie 23:00 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi A. pradėjo kelti chaosą, mėtyti jo daiktus. Jis paprašė jo nusiraminti, po ko paprašė išeiti iš savo namų. Tada A. pasidarė agresyvus, pasakė, kad jam trenks. A., laikydamas rankoje viskio taurę, jam sudavė į kairės pusės smilkinį ir jis pajuto stiprų skausmą. Jis tada neapsikentęs atsistojo ir jam sudavė kumščiu į veidą, prašė jo nusiraminti. Jis toliau jį vadino necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „lochas, debilas“ ir panašiai. Gąsdino, kad jį sumuš. Tada jis jį užlaužė, pargriovė ant grindų ir laikė jį prispaustą prie grindų. Tokie veiksmai vyko gal keturis kartus. Galiausiai suprato, kad nieko čia nebus, A. nenusiramins, tada pargriovė jį ant grindų, laikė, kad neišsprūstų. Jis pradėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefono policijai iškviesti. Jis atpalaidavo rankas, norėdamas pasiekti mobiliojo ryšio telefoną. Tada A. išsisuko iš jo rankų ir įsikibo jam į plaukus. Vis prašė A. nusiraminti, paleisti plaukus, supratęs, kad jis (A.) jo nepaleis, jis sudavė A. kelis kartus. Kur pataikė, nežino, nes nematė. Toliau prašė paleisti plaukus, tačiau A., įsikibęs į plaukus, jų nepaleido, toliau jį gąsdino, kad sumuš, įžeidinėjo jį, tada sudavė jam dar kelis smūgius. Po tų smūgių, galiausiai, A. jį paleido. Po ko radęs mobiliojo ryšio telefoną, surinko pagalbos numerį 112, iškvietė policiją. Pokalbio metu jo klausė ar reikalinga GMP, jis atsakė, kad jam ne, tada paklausė A., ar jam reikia, jis irgi atsisakė. Baigęs pokalbį, A. greitai atsistojo ir išbėgo. Tada paskambino pakartotinai 112 ir atšaukė kvietimą. Jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos, atvažiavo pareigūnai, apklausė jį ir išvažiavo. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 24 d., jis blogai jautėsi, jį pykino. Tada jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, kur buvo užfiksuota kreipimosi į ligoninę priežastis. Daugiau į medikus jis nesikreipė, teismo medicininėje ekspertizėje taip pat nebuvo. Prašė nubausti A. N. už jam sukeltą fizinį skausmą Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Galimybė pateikti civilinį ieškinį jam išaiškinta, apsisprendęs pateiks ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo metu. Iš karto nerašė pareiškimo, kadangi neturėjo nei laiko, nei noro skųsti A. policijai. Daugiau pasakyti nieko neturi. (I t., b. l. 182 – 185).

5.2. 2023 m. spalio 27 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23 papildomos apklausos metu parodė, kad pirmą smūgį A. N. jam sudavė viskio taure į galvos kairės pusės smilkinio sritį, kiti smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, tačiau jis galvą dengė kaire ranka, todėl smūgiai teko į kairės rankos peties sritį. Tikslaus smūgių skaičiaus jis nurodyti ir pasakyti negali, nes smūgiai buvo chaotiški, viskas vyko greitai. Dėl visų jam suduotų smūgių ir veiksmų jis juto fizinį skausmą. Taip pat, tuo metu, kai A. N. jį tampė už plaukų, jis taip pat juto fizinį skausmą. Kadangi tarp jo ir A. N. vyko susistumdymas (grumtynės), kiti sužalojimai, išskyrus smūgį į smilkinį viskio taure ir peties sritį, jam buvo padaryti grumtynių metu. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, civilinį ieškinį pateiks. Taip pat prie apklausos jis nori pateikti nuotrauką, kuri buvo padaryta iš karto po įvykio, t. y. 2023 m. balandžio 23 d., 23:29 val. (II t., b. l. 6 – 10).

6. 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad su M. S. yra tik pažįstami, anksčiau nebendravo. Paaiškino, kad balandžio 23 d. dirbo sode, vakare nusprendė nueiti išsimaudyti. Po to kalbėjo su draugu telefonu ir gurkšnojo alų. Jį užkalbino kaltinamasis, jis jo neprisiminė, tačiau jie turėjo bendrų pažįstamų. Jie pradėjo šnekėti, užsimezgė pokalbis, nusprendė parodyti, kur kas gyvena. Jie pasiėmė alaus, nuėjo prie jo sodo namelio, ten sėdėjo ant suoliuko. Kadangi pas jį nėra patogumų, paklausė kaltinamojo, ar gali pas jį pernakvoti, jis sutiko ir jie nuėjo iki jo namų. Sėdėjo terasoje, bendravo apie šeimas, darbus. Dar prie ežero jis pasakė apie boksą, nes turėjo kojos įtvarą, todėl jis jo paklausė dėl ko, jis pasakė, kad reikia nešioti, nes sportuoja. Jie sėdėjo, leido muziką, grojo būgneliais, jis nejautė jokios grėsmės. Buvo visiškai saugi, rami atmosfera. Jis gėrė penkių laipsnių alų, dar turėjo savo alaus. Po to kaltinamasis davė jam stiklinę gėrimo, suprato, kad tai likeris, bet jis pasirodė keisto kvapo. Padarė gurkšnį, jam tas gėrimas pasirodė keistas. Po to jie grįžo į terasą, gurkštelėjo to likerio ir jis užmigo kelioms minutėms. Pabudo jau būdamas ant žemės, o kaltinamasis buvo užlipęs jam ant nugaros ir daužė, mušė nugarą, galvą, trenkė į šonkaulius. Matėsi, kad rinkosi smūgius, žinojo, kur mušti, nes kiekvienas smūgis buvo labai skausmingas. Bandė užsidengti, tačiau jis patraukdavo jo ranką. Bandė pagauti jo ranką, bet jis labai greitai išsisukdavo. Vienu metu kėlėsi, bet, neišlaikęs lygsvaros, krito. Jie užkrito ant baldų, tikriausiai tai buvo stalas, nes girdėjo kaip dužo stiklas. Vėl buvo pargriautas veidu į žemę, dengėsi, tačiau tokių smūgių nebuvo gyvenime patyręs. Jam buvo kraupu, buvo šoke ir nežinojo, kas darosi. Bandė smūgiuoti, po to įsičiupo jam į plaukus, traukė prie savęs, kad sumažinti atstumą. Po to dar sudavė kelis kartus į veidą, kėlėsi dar vieną kartą, jautė po rankomis, po kojomis stiklus, dar buvo keli smūgiai į galvą, po to prarado sąmonę. Nežino, kiek praėjo laiko. Atsigavęs griebė striukę bei batus ir išbėgo pro duris, ieškojo saugios vietos. Norėjo kviesti policiją, tačiau neturėjo telefono, akinių. Nenorėjo ir bijojo grįžti atgal. Kadangi jau sutemo, o be akinių beveik nieko nemato, tai nesurado savo sodo namo ir pasiklydo, negalėjo rasti kelio atgal. Atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad nerado kelio, nes nuo kaltinamojo namų yra keli posūkiai. Per dieną išgėrė penkis alaus, gėrė nuo 12 val. iki 19 val., tačiau gerai valgė, gėrė vandenį, todėl jautėsi gerai. Po to pamatė policijos pareigūnus, iš karto apsidžiaugė juos pamačius, tačiau jie apie jį viską žinojo, nes kalbėjo telefonu su M. S. Jie įsodino jį į automobilio galą, prašė pūsti. Jis buvo šoko būsenoje, nesuprato, kodėl turi pūsti. Jam skaudėjo visą kūną, visas veidas buvo ištinęs. Tada jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, ten jį aplaidžiai apžiūrėjo ir tiesiog paleido. Nuėjo iki namų ir pats telefonu iškvietė policiją, nes iš karto norėjo pranešti apie įvykį. Buvo sudaužytas, visiškai nepanašus į save. Ryte, su žmona, nuvažiavo į policiją ir davė parodymus. Matė kaltinamąjį, kai atidavė jam akinius ir telefoną, nesimatė, kad jam buvo blogai, tik jo rankos buvo tragiškai juodos. Jis į medikus kreipėsi po jų susitikimo, vakare. Susitikę, jie nesikalbėjo, jis tik pasiėmė savo daiktus. Kaltinamasis sakė, kad persistengė, kad jam gaila. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad viskio taure kaltinamajam nesudavė. Jam kėlė įtarimą tas gėrimas, buvo jam per stiprus, tiesiog fotelyje užmigo. Gynėsi gulėdamas, nežino, kur pataikė, už plaukų tempė ir buvo griebęs už rankos. Jis gynėsi nuo jo, jis nėra konfliktinė asmenybė, niekada su juo nekonfliktavo, muštynėse nedalyvavo, buvo išprovokuotas. Kad jis pirmas pradėtų muštynes, to negali būti. Jautė labai stiprų fizinį skausmą nuo suduotų smūgių, nes kiekvienas smūgis kėlė skausmą. Kaltinamasis rinkosi smūgius, tikrai žinojo į kurias vietas smūgiuoti. Skaudėjo šonus, pečius, rankas, galvą. Koja buvo įpjauta stiklais, kurie sudužo ir buvo ant žemės tuo metu, kai jis gulėjo. Pareiškė 2631 euro turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos ieškinius. Pagrįsti gali tuo, kad jam klibėjo dantis, po to iškrito, prie bylos pridėti gydymo plano išrašai. Turėjo savaitę laiko nedarbingumo, po to dirbo iš namų. Morališkai apie 1,5 mėnesio jautėsi blogai, praleido ne vieną susitikimą su partneriais užsienyje. Kelias savaites laikėsi žymės ant kūno, randas ant kojos iki šiol yra. Danties iki šiol nėra. Buvo pas odontologą ir sudarė gydymo planą. Eidamas namo negalėjo pargriūti ir susižaloti. Policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė. Sakė, kad gali parodyti namą, bet jie sakė, kad su kaltinamuoju kalbėjo ir viską žino. Pamatė, kad yra sumuštas, šoko būsenoje, tai jie bendravo pakankamai ramiai. Po to jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jam sunku vertinti kaltinamojo girtumo būklę. Jis buvo linksmai išgėręs, nes per visą dieną buvo išgėręs tris butelius 1 l talpos Kauno tradicinio alaus, tai buvo per 7-8 valandas, ir keletą gurkšnių likerio. Jis jau buvo parašęs pareiškimą. Neįsivaizduoja, kaip taip galima sumušti žmogų. Kaltinamasis, atiduodant jo daiktus, pasakė tik „atsiprašau“, daugiau nieko. Iš savo pusės nemano, kad turi taikytis, nes buvo sumuštas. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, parodė, kad pirko vaistus – skalavimo skysčių, raminamųjų vaistų žolelių pagrindu, tepalo nuo mėlynių. Jo darbo pobūdis – ieškoti naujų klientų, skambinti, bendrauti su žmonėmis. Turėjo dirbti nuotoliu. Bendradarbiai matė viską, visi klausinėjo, turėjo kiekvienam papasakoti, kas įvyko. Jam buvo gėda, buvo pažemintas. Neturtinę žalą įvertino nurodytai sumai, nes darbe prarado daug sandorių, po to įvykio pasidarė žymiai uždaresnis. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad jis po muštynių pats priėjo prie policijos pareigūnų, buvo šoko būsenoje. Jis labai gerai suprato, kaip atrodo namas ir tikėjo, kad jie, su policijos pareigūnais, ten nuvažiuos. Jis klaidžiojo apie pusvalandį, kol susitiko policijos pareigūnus. Kad klaidžiojo dvi valandas, nežino, neužfiksavo. Policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje jam suteikė pagalbą, tačiau gydytojai kojos sužalojimo nepastebėjo, nes buvo jauna gydytoja. Nebuvo tinkamai apžiūrėtas, nes mano, kad, kai atveža žmogų policijos pareigūnai, jį apžiūri aplaidžiai. Buvo apžiūrėta tik jo galva. Šalia kitų sužalojimų ligoninėje buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nes jis buvo išgėręs. Policijos pareigūnai jam pasiūlė tikrintis, tačiau jis atsisakė, nes buvo šoko būsenoje, jautėsi pats nukentėjęs, jam reikėjo pagalbos. Dabar mąstant, pasitikrintų iš karto, tačiau tada jam atrodė, kad jį nori sulaikyti kaip nusikaltėlį, nors buvo nukentėjęs. Bendru sutarimu pakliuvo į kaltinamojo gyvenamąją vietą. Kai jie sėdėjo prie jo namo, ant suoliuko, buvo nepatogu sėdėti, todėl jie nusprendė nueiti pas kaltinamąjį. Jis tik pasiprašė pernakvoti, kad nereikėtų tamsoje grįžti namo. Jis nenakvoja pas mažai pažįstamus žmones. Iš pradžių atrodė visiškai saugi aplinka, atrodė pozityvus žmogus, nepajuto jokios grėsmės. Į BPC skambino po apsilankymo ligoninėje, nes, kai išėjo iš kaltinamojo namų, iš karto norėjo skambinti policijai ir pranešti apie sumušimą. Policijos pareigūnės, kurios buvo atvažiavusios, matė, kad jis šoko būsenoje, jam drebėjo rankos. Jos pasiūlė eiti pamiegoti ir atvažiuoti kitą dieną duoti parodymus. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, paaiškino, kad jo regėjimas yra 1,6 pliusas. Jam naktį matyti be akinių yra sunku, išsilieja vaizdai, nemato aiškių daiktų formų. Mato iš toli. Medikų nustatyta, kad jis visą laiką turi nešioti akinius. Problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio neturi. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, parodė, kad naktį negali matyti aiškiai, nes soduose gatvės nėra apšviestos, mato tik siluetus. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad medicinos komisiją dėl vairavimo praėjo praėjusių metų žiemos pabaigoje. Psichinio pobūdžio sutrikimai jam diagnozuoti nebuvo. Pas psichiatrą nebuvo niekada. Atsakydamas į kaltinamojo klausimą, parodė, kad gynėsi, nes buvo šoko būsenoje, norėjo tiesiog išsigelbėti, išsaugoti savo sveikatą, todėl kentėjo tą skausmą, nors skausmai buvo beprotiški.

7. 2023 m. balandžio 24 d. apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. metu jis dirbo savo sode, esančiame (duomenys neskelbtini) (namo numerio nepamena), (duomenys neskelbtini). Dirbdamas nuo 12:00 val. iki 19:00 val. jis išgėrė apie 3 litrus 5 proc. stiprumo alaus. Po darbo, apie 19:00 val., jis nusprendė išsimaudyti (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) ežere. Išsimaudęs jis sėdėjo prie ežero, ant suoliuko, ir kalbėjo telefonu. Tuo metu prie jo priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris prisistatė M. vardu. Pavardės bei kitų savo duomenų daugiau neminėjo. Minėtas vaikinas pasakė, kad jį atpažino iš paauglystės laikų, nors jis jo neatpažino. Jis tik pamena, kad paauglystės metu, tarp bendrų pažįstamų, asmuo, vardu M., buvo. Jie su M. pradėjo bendrauti. Jis pasiūlė jam užsukti pas jį. Kadangi prie ežero jis buvo atvažiavęs automobiliu, kurio markės nepamena, jie iš karto nuvažiavo pas jį į sodą adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jis persirengė, pasiėmė alaus skardinę ir jie nuėjo pas jį į sodą, kur buvo apie 30 minučių. Išgėrę po alaus skardinę, jie grįžo pas jį į sodo namelį. Jo namelio verandoje jie draugiškai sėdėjo, kalbėjo, gėrė alų. Jie išgėrė dar po skardinę alaus, klausėsi muzikos, paeiliui leido savo mėgstamas dainas. Tuo metu M. jam pasiūlė kažkokio stipraus alkoholio. Į stiklinę jis jam ir sau įpylė po 50 g spalvoto, stipraus alkoholinio gėrimo. Besišnekant, jis kelis kartus po truputį išgėrė iš stiklinės. Po ko sekantis dalykas, ką jis atsimena, tai jis guli jo namelyje, ant grindų, bando gintis rankomis saugodamas veidą ir galvą. M. abiejų rankų kumščiais, iš visų jėgų, stengdamasis kuo daugiau pataikyti jam į veidą, smūgiavo daugybę kartų, suduodamas jam į veidą, galvos sritį ne mažiau 15 kartų. Taip pat ne mažiau 5 kartus sudavė jam gulinčiam į nugarą, į šonus. Jautė, kad taikė, kad būtų kuo skaudžiau. Įvykio metu jis jautė stiprų fizinį skausmą. Jis buvo išsigandęs, nes nesuprato, kas vyksta. Jis galimai buvo praradęs sąmonę, kadangi visų įvykio aplinkybių nepamena. Vėliau susivokė jau lauke, tamsoje klaidžiodamas po sodus, ieškodamas savo namelio. Tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo su savo striuke ir batais, nors gerai pamena, kad M. namelyje jis nusiėmė striukę ir batus. Kaip jis atsidūrė lauke apsirengęs ir apsiavęs batus, jis nepamena. Kiek tuo metu buvo valandų, jis nežino, nes jo mobilusis telefonas liko M. namelyje. Be to, liko jo akiniai ir kepurė. Policijos pareigūnai jam nepaaiškino kas iškvietė policiją, nors minėjo, kad su M. jie bendravo. Vėliau atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie jį pristatė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Dėl ko jis buvo primuštas, jis tikrai pasakyti negali, nes su M., jo namelio verandoje, jie sėdėjo ramiai, draugiškai, nekonfliktavo. Jis yra nekonfliktinė asmenybė, visada su visais randa bendrą kalbą, jį pažįstantys žmonės galėtų tai patvirtinti. Smurto metu jis patyrė fizinę žalą. Be to, patyrė materialinę žalą, kadangi M., smūgiuodamas jam į veidą, pažeidė priekinio viršutinio danties protezą. Kol kas pasakyti kiek kainuos protezo atstatymas, jis negali, todėl civilinį ieškinį galės pateikti vėliau. Prašė nustatyti ir nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka (I t., b. l. 47 – 50).

8. 2023 m. gruodžio 21 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. N. į tyrėjos klausimą, kaip jis vertina įtariamojo M. S. duotus parodymus, kad „2023 m. balandžio 23 d., apie 19:00 val., jis važiavo namo, užsuko prie ežero, kuris yra netoli namų. Prie ežero jis sutiko vaikystės draugą A. N. Pradėjo bendrauti apie šeimas, vaikus, jis jau norėjo vykti namo, tačiau A. jį kalbino. Nusprendė parodyti, kur gyvena. Iš karto nuvažiavo pas jį, po ko nuėjo pėsčiomis iki A. sodybos. Pabuvo šiek tiek pas jį, išgėrė po butelį alaus, jis susiruošė eiti namo. Tada A. pasiprašė pernakvoti pas jį. Jis sutiko, su sąlyga, kad ilgai nesėdės, nes jam kitą dieną reikia anksti keltis. A. N. sutiko. Grįžę pas jį namo, namo stiklintoje terasoje, pradėjo vartoti likerį iš viskio taurių. Išgertuvių metu, galimai apie 23:00 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kadangi A. pradėjo kelti chaosą, mėtyti jo daiktus. Jis paprašė jo nusiraminti, po ko paprašė išeiti iš savo namų. Tada A. pasidarė agresyvus, pasakė, kad jam trenks. A., laikydamas rankoje viskio taurę, jam sudavė į kairės pusės smilkinį ir jis pajuto stiprų skausmą. Jis tada neapsikentęs atsistojo ir jam sudavė kumščiu į veidą, prašė jo nusiraminti. Jis toliau jį vadino necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „lochas, debilas“ ir panašiai. Gąsdino, kad jį sumuš. Tada jis jį užlaužė, pargriovė ant grindų ir laikė jį prispaustą prie grindų. Tokie veiksmai vyko gal keturis kartus. Galiausiai suprato, kad nieko čia nebus, A. nenusiramins, tada pargriovė jį ant grindų, laikė, kad neišsprūstų. Jis pradėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefono policijai iškviesti. Jis atpalaidavo rankas, norėdamas pasiekti mobiliojo ryšio telefoną. Tada A. išsisuko iš jo rankų ir įsikibo jam į plaukus. Vis prašė A. nusiraminti, paleisti plaukus. Supratęs, kad jis jo nepaleis, sudavė jam kelis kartus. Kur pataikė, nežino, nes nematė. Toliau prašė paleisti plaukus, tačiau A., įsikibęs į plaukus, jų nepaleido, toliau jį gąsdino, kad sumuš, įžeidinėjo jį. Tada sudavė jam dar kelis smūgius. Po tų smūgių, galiausiai, A. jį paleido. Po ko radęs mobiliojo ryšio telefoną, surinko pagalbos numerį 112, iškvietė policiją. Pokalbio metu jo klausė, ar reikalinga GMP, jis atsakė, kad jam ne, tada paklausė A., ar jam reikia, jis irgi atsisakė. Baigęs pokalbį, A. greitai atsistojo ir išbėgo. Tada paskambino pakartotinai 112 ir atšaukė kvietimą. Jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos, atvažiavo pareigūnai, apklausė jį ir išvažiavo.“ atsakė, kad su M. S. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis jis nesutinka, nes jis M. vykti kartu namo nekalbino, jie tai nutarė padaryti kalbėdami. Dėl pernakvojimo pas M. kalbėjo jau eidami pavakaroti iš jo namelio į jo namelį. M. sutiko ir net pasiūlė, kad galės pernakvoti terasoje ir netgi duos jam pledą. Būnant jo terasoje, jie vartojo alų, o M., po kurio laiko, dar atsinešė kažkokio gėrimo taurę. Jam paklausus, jis pasakė, kad tai yra likeris. Žodinio konflikto nebuvo, jokių daiktų jis nemėtė, išgėrė keletą gurkšnių atnešto gėrimo. Visą vakarą sėdėjo ant fotelio ir trumpam užmigo. Pamena, kad stiklinė su gėrimu buvo ant stalo. M. taure tikrai netrenkė, jokiais necenzūriniais žodžiais M. nevadino, negąsdino, kad jį primuš. Tą daryti netgi nebūtų logiška, nes M. jam sakė, kad sportuoja, lanko boksą, o jis nesportuoja, dirba ofisinį darbą. Už rankos ir plaukų M. suėmęs buvo tik gulėdamas veidu į grindis, bandydamas išvengti jį užpuolusio M. smūgių. Tikslu prisitraukti jį arčiau savęs, kad M. negalėtų užsimoti. M. smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu liovėsi tik jam praradus sąmonę, toliau jam gulint veidu į grindis. Atgavęs sąmonę, apimtas siaubo ir būdamas didžiulėje šoko būsenoje, jis kuo greičiau užsimovęs batus, net nepasiėmęs savo mobiliojo ryšio telefono ir akinių, kurie jam būtini dėl silpno regėjimo, jis išėjo iš namelio ieškoti saugios vietos. Toliau, šoko būsenoje, be akinių, tamsoje jis klaidžiojo po sodus, ieškodamas savo namelio, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Į tyrėjos klausimą, ar įtariamasis M. S. nuo jo gynėsi, atsakė, kad įvykio metu M. neturėjo nuo ko gintis, kadangi jis jį ir užpuolė. Į tyrėjos klausimą, ar pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, jis įtariamojo atžvilgiu atliko įtariamojo nurodytus veiksmus, t. y. tempė įtariamąjį už plaukų, grasino ar atliko aukščiau nurodytus veiksmus bei jį varė iš įtariamojo namų, jei taip, tai kokiu būdu, atsakė, kad dar kartą patvirtina, kad įtariamajam už plaukų jis buvo sugriebęs tik tuo metu, kai gulėjo veidu žemyn į grindis, bandydamas jį prisitraukti arčiau, kad jis negalėtų užsimoti smūgiams. Į tyrėjos klausimą, kokio girtumo jis buvo, t. y. kiek ir kokių gėrimų jis buvo išgėręs, kiek buvo išgėręs įtariamasis bei kuris iš jų buvo girtesnis, atsakė, kad įvykio metu jis tikrai buvo išgėręs, bet nesijautė labai apsvaigęs. Įtariamasis M. taip pat kartu vartojo alų, ar jis gėrė jam atnešto gėrimo, negali pasakyti. Kuris iš jų buvo girtesnis, negali pasakyti. Į tyrėjos klausimą, ar įtariamojo M. S. veiksmus galima vertinti kaip gynybą nuo jo, kaip įtariamojo atžvilgiu, pradėto fizinio smurto, atsakė, kad M. S. atžvilgiu jis nesmurtavo, jis neturėjo nuo kažko gintis. Į tyrėjos klausimą, ar M. S. buvo agresyvus, jei taip, kaip jis gali apibūdinti jo agresyvumą, atsakė, kad įvykio metu M. S. buvo labai agresyvus, kadangi visą laiką talžė jį su didžiuliu įniršiu. Jam iki šiol nesuprantama, kodėl M. taip pasielgė, kadangi viso vakaro atmosfera buvo draugiška ir pozityvi. Jokios grėsmės jis nejautė. Į tyrėjos klausimą, ar buvo reikalaujama išeiti ir kodėl jis neišėjo iš M. S. namų, atsakė, kad išeiti iš jo namų M. neprašė. Į tyrėjos klausimą, ar jis pageidauja reikšti civilinį ieškinį, jei taip, tai kokio dydžio, atsakė, kad civilinį ieškinį jis pareikš artimiausiu laiku. Neturtinę žalą jis vertina 5000 eurų, o dėl turtinės žalos pateiks artimiausiu metu. (I t., b. l. 90 – 94).

9. 2023 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamuoju A. N. (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23) apklausos metu kaltės nepripažino. Pasinaudodamas savo teise, jis apklausos metu parodymų nedavė (I t., b. l. 196 – 198).

10. 2023 m. gruodžio 13 d. apklaustas įtariamuoju A. N. (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23) savo kaltės nepripažino. Apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato. Psichiatrinėje ligoninėje jis negydytas, priklausomybės ligų centre nesigydė. Apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes gali parodyti, kad incidentas įvyko 2023 m. balandžio 24 d., tačiau anksčiau nei 23:00 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jam atrodo, incidentas įvyko nuo 22:00 val. iki 22:30 val., nes lauke dar nebuvo visiškai sutemę. Įvykio dieną jis dirbo sode, po to nuėjo prie ežero nusimaudyti. Prie ežero prie jo priėjo vyras, kuris kreipėsi į jį vardu. Jis jo vizualiai neatpažino, tuo metu nežinojo nei jo vardo, nei pavardės. Vyras pasakė, kad jis yra M., prakalbo apie bendrus pažįstamus. Vaikystėje, jų draugų tarpe, girdėjo apie asmenį pravarde M. Jie įsikalbėjo, jis pasiūlė jam nueiti pas jį, M. sutiko. Jo automobiliu nuvažiavo iki M. sodybos, kur jis paliko savo automobilį, ir pėsčiomis atėjo iki jo sodo namelio adresu (duomenys neskelbtini). Bendravo prie jo sodo namelio, kartu gėrė alų. Kadangi pas jį nebuvo patogu sėdėti, abudu nusprendė nueiti pas M. adresu (duomenys neskelbtini) ir toliau buvo pas jį. Visą laiką bendravo pozityviai, jokios grėsmės iš M. nejautė, konfliktų ar ginčų nebuvo. Eidamas pas M., jis jo paklausė, ar jis galės pasilikti pas jį pernakvoti, kad jam nereikėtų tamsoje grįžti namo. M. sutiko, pasakė, kad galės miegoti terasoje, nes abiem iš ryto reikėjo į darbą. Jis atsisėdo terasoje, draugiškai šnekėjosi, jokių konfliktų nebuvo. Kalbėjosi apie šeimas, draugus. Pokalbio metu M. paminėjo, kad lankė boksą. Jie kartu klausėsi muzikos. Jie sėdėjo terasoje, jis sėdėjo fotelyje. M. sėdėjo ant minkšto baldo jam iš kairės pusės, stalas stovėjo priešais juos. Po kurio laiko M. atsistojo ir atnešė jam stiklinę su kažkokiu gėrimu. Jis paragavo gėrimo, jam jo kvapas ir skonis pasirodė keisti. Skonis ir kvapas buvo aitrus. Jis paklausė M., kas čia per gėrimas, jis atsakė, kad likeris. Gėrimo skonis ir kvapas jam sukėlė įtarimų, jis dar kartą M. paklausė, kas tai per gėrimas. M. atsakė, kad likeris, jis paprašė parodyti, koks tai yra likeris. Abu nuėjo į virtuvę, kur M. jam parodė butelį. Jis etiketės neįsidėmėjo, butelis buvo aukštas, plonas, rudos spalvos nuo likerio. Jie grįžo į terasą, atsisėdo į tas pačias vietas. Jis išgėrė du ar tris gurkšnius M. atnešto gėrimo ir kelioms minutėms ar sekundėms „atsijungė“ (užmigo) fotelyje, nes gėrimas galimai buvo labai stiprus. Visą laiką su M. bendravo draugiškai, atmosfera buvo pozityvi, jokio konflikto nebuvo. Jokios grėsmės, iš M. pusės jo atžvilgiu, jis nejautė. Po to, kai „atsijungė“ fotelyje, jis pabudo nuo smūgių į galvos, smilkinio, veido sritis, kaklo, nugaros, juosmens sritis. Jis jau buvo ant grindų, veidu į žemę, rankomis dengė galvą. Jautė, kad M. suduoda jam smūgius rankų kumščiais į įvairiais kūno vietas. M. sudavė jam daug smūgių. Jis juto, kad jam buvo suduota ne mažiau 30 smūgių. Jautė, kad M. taikėsi pataikyti jam kuo skaudžiau, lyg žinotų, kur reikia suduoti, nes po kiekvieno jo suduoto smūgio jam labai skaudėjo. Dešimtbale sistema, skausmą jis vertina 10 iš 10 balų. M. tikslingai rinkosi smūgius, nes, kai buvo užsidengęs galvą, saugodamas veidą, jis pasilenkdavo ir taikėsi į tas vietas, kurios buvo neuždengtos arba bandė „prasimušti“ neuždengtų vietų link. Kelis kartus jis, gulėdamas veidu į apačią, kaire atbula ranka bandė gintis, smūgiuodamas jam iš už nugaros buvusiam M. Ar jis jam pataikė, jis pasakyti negali, nes visą laiką jis buvo ant grindų, veidu į žemę, o M. jam buvo už nugaros, prispaudęs jį laikė prie grindų, smūgiavo jam. Tuo metu, kai jis bandė gintis kaire ranka, gavo dar 3 – 4 smūgius į kairę veido sritį. Vėl užsidengė, bandė pagauti M. ranką, kad sustabdyti smūgius. M. suduodavo smūgius jam į nugaros sritį. Kai jis pagaudavo jo ranką, jis ištrūkdavo ir vėl smūgiuodavo jam į galvą. Kiek pamena, jis iš išgąsčio rėkė, ką jis daro, už ką muša. M. kažką piktai rėkė, tačiau ką tiksliai rėkė, pasakyti negali, nes neatsimena. Kęsdamas skausmą, jis bandė keltis, bandė numesti nuo savęs M.. Jis neišlaikė pusiausvyros ir jie abu nuvirto į jo kairę pusę, ant kažkokio medinio baldo. Girdėjo, kad dužo stiklas, tačiau nematė, kas tai buvo per daiktas, tik girdėjo dūžtančio stiklo garsą, jiems nuvirtus ant žemės. M. vėl pargriovė jį ant žemės veidu žemyn. Kairės akies kraštu matė medines stalo ar kažkokio baldo kojas ant grindų. Aplink save matė stiklo šukes, jautė jas po rankomis ir po dešine viršutine kojos pėdos dalimi. M. toliau smūgiavo į galvos, nugaros sritį. Kairėje pusėje pamatė jo garbanotus kabančius plaukus, pamanė, kad taip gali kažkaip apsiginti. Kuria ranka griebė M. už plaukų, neatsimena. Prisitraukė jį kiek galėjo arti savęs, kad galėtų sustabdyti smūgių laviną. Tuo metu jis labai stipriai sudavė jam į šonkaulių sritį. Tada jis paleido jo plaukus ir jis sudavė jam keletą smūgių, apie 5 smūgius į galvą, abejomis rankomis. Po šių smūgių jis prarado sąmonę, atsigavo jau lauke. Tiksliai kaip išėjo iš M. namų jis jau nepamena, nes buvo šoko būsenoje. Jis savo kaltės nepripažįsta, nes nei viskio taure, nei kitu būdu, nebuvo sudavęs M. nei vieno smūgio. Viskio stiklinė stovėjo ant stalo ir sudužo tuo metu, kai jie, abu su M., grumtynių metu nukrito ant stalo. Kitų stiklinių daiktų, be viskio stiklinės, ant stalo nebuvo (II t., b. l. 11 – 15).

11. 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Domantas Vaitkūnas, atsakydamas į teisėjo klausimus, parodė, kad apie įvykį kažką pamena. Įvykio metu jie turėjo kūno kameras, tačiau įrašų byloje nėra. Kiek saugomi įrašai, nežino. Paaiškino, kad jie sutiko soduose einantį sumuštą nukentėjusįjį. Su juo buvo sunku susišnekėti, kadangi jis buvo išgėręs, susijaudinęs. Papasakojo, kad įvyko konfliktas su pažįstamu. Jie iškvietė greitąją, sulaukė greitosios medicinos pagalbos. Kažkaip surado kaltinamojo namus, pabendravo su juo. Jis papasakojo, kaip jį užpuolė nukentėjusysis. Jis papasakojo, kad jie seni pažįstami, susitiko kažkur prie upės ir kaltinamasis pakvietė nukentėjusįjį į svečius. Dėl ko įvyko tas konfliktas, nepamena. Daugiau negali nieko pasakyti. Atsakydamas į teisėjo klausimą, parodė, kad neatsimena, ar nustatinėjo nukentėjusiojo girtumą. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, jog nukentėjusysis buvo susijaudinęs, verkė, pasakojo, kad jį sumušė. Nežino, kas juos iškvietė, atrodo, kad šis pilietis. Jam atrodo, kad kaltinamasis nebuvo sumuštas. Nukentėjusysis nepasakojo, kaip jį mušė. Jie sulaukė greitosios pagalbos, ji iš karto išvežė nukentėjusįjį. Pas kaltinamąjį namuose jie matė, kad ten buvo gal kažkokios grumtynės, vyko konfliktas, buvo išmėtyti daiktai. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, parodė, jog kol jie laukė greitosios medicinos pagalbos, pasodino nukentėjusįjį į savo automobilį. Kai jį pamatė, jis ėjo keliu, atrodo, kad ieškojo savo namų. Dėl jo regėjimo nieko nepastebėjo. Nepasakytų, kad jis buvo įsitepęs. Buvo patinęs veidas, negali pasakyti, kuo jis buvo apsirengęs. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, paaiškino, kad nukentėjusįjį sutiko tamsiuoju paros metu. Greitosios medicinos pagalbos jie laukė apie 40 minučių. Iš pradžių sutiko jį, po to dar bandė nustatyti įvykio vietą. Atstumas, kur jį sutiko, iki namų buvo apie kilometras, jis tikriausiai ieškojo savo sodo namo, buvo neblaivus. Jie patys ieškojo to namo, sunkiai sekėsi, tačiau rado. Kaltinamasis su jais kalbėjo adekvačiai, įleido į namo vidų. Atrodo, kad kolega fotografavo įvykio vietą. Kaltinamasis aiškino, kad jį užpuolė nukentėjusysis. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, parodė, kad nepamena, kaip nukentėjusysis buvo užpultas, tiksliai pasakyti negali kaip jį užpuolė. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, paaiškino, kad tarnybiniame pranešime aprašyta įvykio versija atitinka tikrovę. Atsakydamas į prokurorės klausimą, nurodė, kad įvykio vietoje buvo vartyti daiktai, kraujo nepamatė. Įvykio vietos apžiūros protokolą pildė Vilniaus pareigūnai. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, paaiškino, kad tuo metu buvo tamsus paros metas ir dar buvo neapšviesta.

12. 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Česlovas Oršauskas paaiškino, kad atsimena nukentėjusįjį. Įvykio datos ir laiko negali pasakyti. Buvo tamsus paros metas. Pačio įvykio pakomentuoti negali, tačiau, mano, kad viskas įvyko dėl sumušimo. Atvyko į sodus. Važiuodami kažkokia sodo gatve, sutiko nukentėjusįjį, su juo bendravo, matėsi, kad jis neblaivus. Jis kažko ieškojo. Matėsi, kad buvo kažkoks konfliktas, jis buvo sumuštas. Jie bandė išsiaiškinti, kurioje vietoje įvyko konfliktas, tačiau, kadangi buvo tamsus paros metas, sunkiai sekėsi surasti. Vėliau surado tą gyvenamąjį namą, kuriame gyveno kaltinamasis. Jis atidarė duris, jie bendravo su įtariamuoju. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jį į ligoninę. Jie išsiaiškino, kad viskas vyko tame name, tarp anksčiau pažįstamų asmenų. Užregistravo šį įvykį policijos įvykių registre. Atsakydamas į teisėjo klausimą, paaiškino, jog vaizdo registratorius jie turėjo, bet neatsimena ar naujo, ar seno pavyzdžio, nes praėjo jau daug laiko. Atsakydamas į prokurorės klausimus, parodė, kad ant nukentėjusiojo kūno matė pagrinde veido sužalojimus, buvo kraujavimas iš lūpų, tiksliau negali pasakyti. Veidas buvo kruvinas, dėl drabužių nieko negali pasakyti. Nukentėjusysis pasakojo, kad įvyko konfliktas, tačiau kas konkrečiau buvo pasakyta, negali prisiminti, praėjo daug laiko. Kaltinamasis pasakojo, kad jo namuose vyko išgertuvės, pasisėdėjimas, buvo vartojamas alkoholis, po to įvyko konfliktas. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, perėjo į fizinį. Muštynės, tikriausiai, buvo abipusės, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Ant kaltinamojo kūno, atrodo, nesimatė kūno sužalojimų, nebent nežymūs. Tiksliai neprisimena, tačiau akivaizdžių kraujosruvų, kraujavimo, nesimatė. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimus, paaiškino, jog neprisimena, ar nukentėjusysis buvo purvinas, dėl veido gali pasakyti, kad buvo kruvinas, rūbai gal kažkiek buvo sutaršyti. Dėl nukentėjusiojo regėjimo, mano, kad jis ieškojo gyvenamosios vietos. Ar buvo kažkokie nusiskundimai dėl regėjimo, pasakyti negali, nes buvo tamsu, buvo sunku orientuotis. Laikyti nukentėjusiojo nereikėjo, jis ėjo pats, tačiau matėsi, kad išgėręs. Teritorija buvo apšviesta minimaliai. Aplinkiniuose namuose beveik nedegė šviesos, jie neturėjo nė ko paklausti adreso, kur gyvena minėtas žmogus. Buvo nustatytas abiejų asmenų neblaivumas. Kai nuvyko pas kaltinamąjį, nežino, neprisimena, ką sakė kaltinamasis ir nukentėjusysis, galimai ten buvo konfliktas, tačiau dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Sužalojimų padarymo daiktų nematė. Atsakydamas į prokurorės klausimą, parodė, kad dėl sudužusių stiklinių nieko pasakyti negali, neprisimena. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, jog kieno iniciatyva jie atvyko į sodus, negali pasakyti. Tiesiog gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie įvykį, tačiau, kas buvo pranešėjas apie įvykį, pasakyti negali. Pas kaltinamąjį vyko kartu su nukentėjusiuoju. Greitoji pagalba atvažiavo beveik prie pat kaltinamojo namų. Ar nukentėjusysis sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje prie kaltinamojo namų, negali pasakyti. Kai atvyko į kaltinamojo namus, tikrai buvo tamsu, jam atrodo, kad jau buvo po 24 val., jokie automobiliai nevažiavo. Jie buvo užėję į kaltinamojo namo vidų. Jo manymu, girtesnis buvo nukentėjusysis. Kaltinamasis agresyvus nebuvo, bendravo pakankamai noriai, jų neignoravo. Buvo be kūno kamerų, kameros buvo tik tarnybiniame automobilyje, jie nefotografavo. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, paaiškino, kad jie bandė suprasti, kur važiuoti, tada surado kaltinamojo namą, su BPC jie nesusisiekė. Kiek prisimena, jie beldėsi į verandos duris, po to kaltinamasis atidarė duris, kiek prisimena, pasitiko juos prie durų. Jam atrodo, kad kaltinamojo neblaivumą nustatinėjo prie automobilio, tačiau tiksliai pasakyti negali. Kai tikrino jo neblaivumą, jis rodė savo sužalojimus. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimą, paaiškino, jog jie tikrino nukentėjusiojo neblaivumą, nežino tiksliai, ar jis buvo automobilyje, ar ne, neprisimena, tačiau neatmeta tokios galimybės.

13. 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. N. parodė, kad yra nukentėjusiojo žmona. Paaiškino, kad 24 dieną, paryčiais, išgirdo skambutį į duris, labai išsigando, nes tai buvo naktis. Pasižiūrėjo pro akutę ir nelabai pažino savo vyrą. Atidarius duris pamatė, kad jo veidas buvo labai baisus, nepanašus į save, sudaužytas, patinęs. Ji pradėjo klausti, kas nutiko. Vyras papasakojo apie įvykį. Padarė nuotraukas, kaip jis atrodo. Jis pasakė, kad prie ežero sutiko žmogų, kuris jį kalbino, po to nuėjo pas jį į svečius, po to tas žmogus pradėjo jį mušti kumščiais. Po pokalbio bandė tvarkyti jo koją, ant kojos buvo didelis randas, bėgo kraujas. A. po to pradėjo skambinti policijai. A. sakė, kad pas kaltinamąjį paliko savo daiktus – akinius ir telefoną. A. susitarė, kad policija atvažiuos į jų namus. Jis išėjo su jais pasikalbėti. Policija jam pasakė kitą dieną pas juos atvažiuoti ir duoti parodymus. Kitą dieną reikėjo paruošti vaiką prie tokios tėvo išvaizdos. Kai sūnus pamatė tėvą, jam buvo didelė trauma, sūnus verkė, apkabino tėtį, anksčiau tokių situacijų nebuvo. Vyro viena veido pusė buvo labai ištinusi, išsikišusi, o kitoje, nuo smūgių, ant odos matėsi įtrūkimai, matėsi, kad buvo kraujuota, ausis buvo visiškai mėlyna. Ant kojos buvo randas, jis buvo įtrūkęs, kraujavo. Nugaroje, šone, buvo didelės mėlynės. Kitą dieną jie važiavo į sodą pasiimti mašinos ir ji pabandė paskambinti į A. telefoną. Kaltinamasis atsiliepė, jo balsas buvo toks ramus, lyg nieko neįvyko. Jis pasakė, kad tuo metu buvo darbe, tada jie susitarė susitikti su juo mieste. Po to jie nuvažiavo duoti parodymus. Apie 16 val., jai parašė kaltinamasis, pasakė, kad gali susitikti ir aptarė susitikimo vietą. Jis buvo geros nuotaikos, norintis padėti. Ji pradėjo su juo aiškintis, kaip jis taip galėjo sumušti žmogų. Tuo metu kaltinamasis pasakė, kad galbūt jis pasikarščiavo. Ji jam pasakė, kad jis yra grėsmė visuomenei, kad baisu, jog tokie žmonės vaikšto, nes kaltinamasis negali kontroliuoti savo veiksmų. Tada M. pasakė, kad nori atsiprašyti, ji jam pasakė, kad to taip jie nepaliks. Kaltinamasis buvo pasimetęs. Atsakydama į nukentėjusiojo atstovo klausimus, parodė, kad nukentėjusysis buvo adekvatus, sakė, kad reikia paskambinti į policiją. Šis įvykis įtakojo, nes anksčiau jis buvo atviresnis, bendraujantis žmogus, tačiau ilgą laiką jie negalėjo susitikti su pažįstamais, artimaisiais, nes buvo ilgas gijimo procesas – maždaug apie 2 savaites. Jis buvo palaužtas emociškai, tapo irzlesnis. Kai pamatė vyrą už durų, jo rūbai atrodė visiškai tvarkingi. Reikėjo odontologo pagalbos, jis turėjo implantą. Po to, kai jis buvo sudaužytas, reikėjo jį išimti ir dabar reikės viską daryti iš naujo. Tai nemažai kainuos. Po įvykio ji į sodą važiuoja retai, ten buvo tik kartą. A. privalo ten važiuoti, nes ten sodo darbai, maždaug du kartus per mėnesį. Ten jaučiasi nemaloniai. Atsakydama į prokurorės klausimus, paaiškino, jog A. pirko vaistus nuo skausmo ir skalavimo skystį nuo infekcijos. Pas medikus kreipėsi, pas kokius, negali pasakyti. Dėl dantų, dabar pagaminta plokštelė, tačiau implantas dar neįdėtas. Vyras nedirbo apie savaitę, gal daugiau. Po to negalėjo dar susikaupti, nes pergyveno dėl šio įvykio. Vyras pasakojo, kad nežino nuo ko viskas prasidėjo, nes pasisėdėjimas iš karto buvo draugiškas, jie kalbėjosi, klausė muzikos, po to netikėtai prasidėjo smūgiai. Jie pažįstami nuo paauglystės, yra dalyvavę vakarėliuose, buvo ne kartą susitikę. A. niekada nelinkęs konfliktuoti. Kad vyras savęs nevaldo dėl pykčio, tokių atvejų nebūna. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad psichologijos studijų nėra baigusi. Sodo namelyje lankėsi. Sodo namelis tinkamas gyventi vasarą, vyras ten kartais nakvoja. Vyras kartais nakvoja pas draugus, tai būna retai, gal buvo kelis kartus. Vyras pas kaltinamąjį nesiprašė nakvoti, jie susitarė dėl nakvojimo bendru susitarimu, nes ten kartais gatvės būna neapšviestos ir vaikščioti nesaugu. Apie įvykį jai pasakojo vyras ir tai yra jos vertinimas. Anksčiau vyras niekada sumuštas nebuvo. Atsakydama į kaltinamojo klausimus parodė, kad kai buvo prie mašinos, buvo pokalbis, tačiau nelabai atsimena jo turinio. Jos vyras niekada anksčiau nebuvo sumuštas. Atsakydama į prokurorės klausimą, paaiškino, kad jos vyras kaltinamojo atžvilgiu atliko kažkokius veiksmus, gali pasakyti, kad apie tai nebuvo kalbėta.

14. 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate pagal 2023 m. balandžio 24 d. A. N. protokolą – pareiškimą, kad 2023 m. balandžio 23 d., apie 19:00 val., prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), A. N. buvo užkalbintas ir atpažintas vaikino vardu M., kuris vėliau pakvietė jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu, jo namo verandoje, nuo 22:00 val. ir 23:00 val., minėtas vaikinas jį primušė, suduodamas kumščiais daugybinius smūgius į galvą, veidą, pakaušį ir šonus, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Prašant pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14706-23 (I t., b. l. 4 – 10).

15. 2023 m. gegužės 12 d. apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektu yra sodo sklypas ir jame stovintis namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sodo sklypo teritorija neaptverta, ji laisvai prieinama. Sklypo viduje stovi tamsiai rudos spalvos medinis namelis su langais. Namelyje yra didelė, stiklinta veranda. Priėjus arčiau prie verandos, jos viduje matoma rūbų džiovykla, dviratis ir kiti daiktai. Apžiūrint iš išorės pačią verandą ir visą sklypo teritoriją, kraujo, smurto, grumtynių ar muštynių žymių neaptikta (I t., b. l. 40 – 44).

16. 2023 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1243/2023(01) nurodyta:

16.1. A. N. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, kraujosruvos burnos gleivinėje, 11-o danties panirimas, 21-o danties dalies vainiko nuskilimas, poodinės kraujosruvos kakle, rankose, nugaroje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir rieše, dešinio klubo srityje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 1-3 paros iki apžiūros.

16.2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą.

16.3. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt dvejais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti suduodant smūgius galūnėmis.

16.4. Sužalojimai galėjo susidaryti suduodant smūgius galūnėmis. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, klubo dešinėje, galėjo susidaryti ir nugriuvus.

16.5. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu.

16.6. Sužalojimai galėjo susidaryti suduodant smūgius galūnėmis. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, klubo dešinėje, galėjo susidaryti ir nugriuvus (I t., b. l. 63 – 65).

17. Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. gauto Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri byloje buvo pripažinta civiline ieškove dėl nukentėjusiojo A. N. gydymosi išlaidų (94,49 Eur) atlyginimo, ieškinio atsisakė, kadangi 2023 m. rugpjūčio 14 d. M. S. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (I t., b. l. 79 – 80).

18. 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas garso įrašas (ID 92181356534) „2023_04_24_03-29-14_37066926988.mp3“, kurio trukmė – 04:24 min. Pasinaudojus kompiuteriu buvo padarytas garso įrašo aprašas. Atsidarius įrašą, fone girdisi skambučio garsas. Pokalbyje dalyvauja: moteris – BPC operatorė, vyras – pranešėjas A. N. Pokalbis vyksta lietuvių kalba.

BPC operatorės balsas: Vienas vienas du.

Vyro balsas: Sveiki.

BPC operatorės balsas: Sveiki.

Vyro balsas: Mane užpuolė ir sumušė.

BPC operatorės balsas: Čia kur?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) soduose.

BPC operatorės balsas: O dabar Jūs kur esate?

Vyro balsas: Dabar esu namuose, (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: Adresas Jūsų?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) kiek?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). O kas Jus sumušė?

Vyro balsas: Nežinau, kažkoks vaikinas. Sutikau prie ežero, vardas M.. Buvo pas mane nuėjęs į sodą, paskui pas jį nuėjome į sodą ir atsimenu, kad klausėme muziką, šnekėjome ir staiga, atsimenu, kad mane kažkas daužo visiškai nukritusį nuo suoliuko. Nežinau, kas iškvietė policiją, buvo policija. Paskui atvažiavo greitoji, nuvežė mane į Lazdynus.

BPC operatorės balsas: Tai gerai, klausykite, jeigu policija ir greitoji buvo, dėl ko dabar skambinote čia?

Vyro balsas: Todėl, kad aš noriu paduoti pareiškimą ir aš neturiu telefono. Radau ką tik dar /neaiškūs žodžiai/.

BPC operatorės balsas: Ką radote?

Vyro balsas: Įpjovimą, kurio nematė niekas. Bėga kraujas ir noriu surašyti pareiškimą. Nėra telefono, nėra akinių ir norėčiau važiuoti ten, galėčiau atgaminti, kur tai yra ir norėčiau viską sutvarkyti iš karto. Pasiimti savo daiktus ir paduoti pareiškimą.

BPC operatorės balsas: Greitoji reikalinga?

Vyro balsas: Aš, mažutė, kaip čia atrodo, be akinių nematau, kas tenai, kas čia darosi pas mane. Aš buvau Lazdynų ligoninėje, tikrino galvą, sakė nėra, /neaiškus žodžiai/, o tai ten stipriai įpjauta ar nestipriai? Ne, nereikia greitosios.

BPC operatorės balsas: Vardas, pavardė Jūsų.

Vyro balsas: Kaip sakote?

BPC operatorės balsas: Vardas, pavardė Jūsų.

Vyro balsas: A. N.

BPC operatorės balsas: A., kaip pavardė?

Vyro balsas: N.

BPC operatorės balsas: Durų kodas yra?Vyro balsas: Kaip sakote?BPC operatorės balsas: Durų kodas?

Vyro balsas: Durų kodo nėra.

BPC operatorės balsas: Prieš kiek laiko čia Jus sumušė?

Vyro balsas: Dabar kiek yra valandų?

BPC operatorės balsas: 03.30 val.

Vyro balsas: 03.30 val., aš manau, apie 10 val. vakaro kažkur.

BPC operatorės balsas: Kokiu adresu čia viskas įvyko?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: Čia Vilniaus miestas?

Vyro balsas: Čia yra Vilnius.

BPC operatorės balsas: Tai koksai kaimas, kokia gyvenvietė?Vyro balsas: (duomenys neskelbtini)

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) ir gatvė kokia?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) kokia?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini), nežinau. (duomenys neskelbtini), gal kažkas tokio.

BPC operatorės balsas: Nėra tokios gatvės.

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini), o namas ten kelintas buvo, jeigu žinote.

Vyro balsas: Nežinau, rudas su panoraminiais langais, ant šlaito, prie miško.

BPC operatorės balsas: Gerai, informuoju policiją, turėkite telefoną prie savęs, laukite prašau.

Vyro balsas: Aha, ką ką, reikės daryti? Jie atvažiuos, man reikės nusileisti, ar kaip?

BPC operatorės balsas: Nežinau, kol kas turėkite telefoną prie savęs ir laukite skambučio.

Vyro balsas: Gerai, ačiū. (I t. b. l. 16 – 17).

19. 2023 m. liepos 27 d. apžiūros protokole buvo apžiūrėti du BPC garso įrašai:

19.1. BPC garso įrašas (ID 92181321499). Skambučio pradžia 2023 m. balandžio 23 d. 23:22:21 val., pokalbio trukmė – 01:44 val. Fone girdisi skambučio garsas. Pokalbyje dalyvauja moteris – BPC operatorė, vyras – M. S. Pokalbis vyksta lietuvių kalba.

BPC operatorės balsas: Vienas vienas du.

Vyro balsas: Sveiki. Čia užėjo vienas bičiulis, išgėrė ir po to pradėjo lįsti, muštis ir dabar nežinau ką daryti su juo.

BPC operatorės balsas: Tai jisai atsisako išeiti, konfliktuoja?

Vyro balsas: Aha, bet aš jam daviau į kailį, tai nežinau ką daryti.

BPC operatorės balsas: Greitoji reikalinga?

Vyro balsas: Greitoji tau reikalinga? Ne, nereikalinga.

BPC operatorės balsas: Koks miestas?

Vyro balsas: Čia Vilniaus rajonas.

BPC operatorės balsas: Kokia seniūnija?

Vyro balsas: Nežinau, čia šita.

BPC operatorės balsas: O gyvenvietė kaip ten vadinasi?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) kiek?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini)

BPC operatorės balsas: O tai čia ne (duomenys neskelbtini) kaimas?

Vyro balsas: (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: O sakot (duomenys neskelbtini). Čia privatus namas?

Vyro balsas: Aha.

BPC operatorės balsas: Tai Jūs sumušėte savo draugą, taip?

Vyro balsas: Nu jis čia lindo prie manęs muštis ir todėl aš jam pačiam daviau į kailį.

BPC operatorės balsas: O vardas, pavardė Jūsų draugo?

Vyro balsas: Nežinau, mes čia kadangi vaikystėje buvome pažįstami, tai jisai čia prie manęs lindo muštis, tai nežinau.

BPC operatorės balsas: Tai jisai dabar atsisako išeiti?

Vyro balsas: Nu dabar jau eina.

BPC operatorės balsas: Tai reikalinga Jums pagalba, ar jau ne?

Vyro balsas: Nežinau.

BPC operatorės balsas: Adresą sakykite, vardą, pavardė savo pasakykite.

Vyro balsas: M. S.

BPC operatorės balsas: Tai Jūs esate, taip?

Vyro balsas: Aha.

BPC operatorės balsas: O tai to pažįstamo vardas?

Vyro balsas: A.

BPC operatorės balsas: Jūs abudu neblaivūs?

Vyro balsas: Jo, jo, truputį išgėrę.

BPC operatorės balsas: Gerai, informuojame policiją, laukite.

19.2. BPC skambučio įrašas (ID 92181321499), skambučio pradžia 2023 m. balandžio 23 d. 23:25:31 val., pokalbio trukmė – 01:36 val. Fone girdisi skambučio garsas. Pokalbyje dalyvauja: moteris – BPC operatorė, vyras – M. S. Pokalbis vyksta lietuvių kalba.

BPC operatorės balsas: Vienas vienas du.

Vyro balsas: Sveiki.

BPC operatorės balsas: Laba diena.

Vyro balsas: Čia kviečiau į (duomenys neskelbtini). Išėjo mano tas bičiulis, tai nežinau. Tai gal, kaip ir nereikia iškviesti policijos.

BPC operatorės balsas: O tai Jūs buvote, tai Jūs jį sumušėte, ar jis Jus?

Vyro balsas: Nu, jisai puolė muštis, bet daviau į kailį aš jam. Aš esu namo šeimininkas. Aš apsigyniau, tai jisai jau išėjo namo. Tai nežinau, kokia čia dabar situacija.

BPC operatorės balsas: Tai jisai pretenzijų turės?

Vyro balsas: Nežinau.

BPC operatorės balsas: Kur jis gyvena, gal žinote jo adresą?

Vyro balsas: Ne, nežinau. Kažkur tai (duomenys neskelbtini).

BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini), supratau. O tai išėjo pėsčiomis?

Vyro balsas: Aha, taip.

BPC operatorės balsas: Supratau. Kaip jo pavardė?

Vyro balsas: Ai neįsivaizduoju, nežinau. A. žinau vardas.

BPC operatorės balsas: A., o Jūsų?

Vyro balsas: S.

BPC operatorės balsas: Gerai, papildysiu policijai, bet jeigu reikės, tai vis tiek, jeigu policija skaitys, kad reikia atvykti, tai turėkite omenyje, gali ir atvykti, nes negaliu reguliuoti.

Vyro balsas: Gerai, o man gal čia nufotografuoti kambarį, kaip čia atrodo viskas po jo.

BPC operatorės balsas: Tai jeigu atvažiuos pareigūnai, tai pamatys tada patys.

Vyro balsas: Gerai, tai aš tada netvarkau, palieku, kaip yra, ar ne?

BPC operatorės balsas: Gerai. Viso gero.

Vyro balsas: Ačiū labai. (I t., b. l. 20 – 21).

20. 2023 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23) nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra vieno aukšto modulinis medinis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Modulinis medinis gyvenamasis namas yra tamsiai rudos spalvos, vieno kambario, su veranda. Namo veranda yra juodos spalvos, sudaryta iš didelių vitrininių langų. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra per verandą, pakilus mediniais laiptais. Įėjimo durys yra stumdomos, iš plastikinio karkaso ir iš stiklo, durys rakinamos su įleidžiama spyna. Užėjus į namo verandą, kairėje pusėje yra įėjimas į namo kambarį. Įėjimo durys į namo kambarį yra iš plastikinio karkaso ir iš stiklo, niekaip nerakinamos. Toliau, palei sieną, yra plastikinis lango stiklas, prie kurio (verandoje) stovi spintelė ir kartoninė dėžė su namų apyvokos daiktais, rūbais. Toliau, verandos gale, stovi staliukas su kėdėmis, pufais ir pastatomu vidaus šviestuvu. Ant stalo stovi puodukas ir knyga. Ant verandos grindų paklotas tamsiai pilkos spalvos medžiaginis kilimas. Galimai būtent verandoje 2023 m. balandžio 23 d. ir įvyko muštynės. Modulinis medinis gyvenamasis namas, veranda, teritorija aplink gyvenamąjį namą vaizdo kameromis nestebima. Taip pat teritorija aplink gyvenamąjį namą neaptverta, ar kitaip saugoma, turi laisvą priėjimą. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar įrankių turinčių reikšmę ikiteisminio tyrimo byloje nerasta ir nepaimta (I t., b. l. 156 – 165).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2751/2023(01) (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30340-23) nurodyta, kad remiantis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada:

21.1. M. S. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

21.2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. S. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą.

21.3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tiek griūnant ir (ar) atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

21.4. Nustatytų sužalojimų vietose, pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, medicinos dokumentuose nėra aprašyta.

21.5. M. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (I t., b. l. 175 – 176).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

22. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ją sutrikdžius). Todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

23. Kaltinamasis M. S. savo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, jog smūgius prieš A. N. panaudojo, norėdamas apginti save ir savo turtą, tačiau pripažino, jog dėl minėto įvykio ir įvykio pasėkoje sukeltų padarinių A. N. jis gailisi. Taip pat laikėsi pozicijos, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, pradėdamas mėtyti ir laužyti jo daiktus, o vėliau suduodamas viskio stikline jam į smilkinį, kas privertė jį jam suduoti smūgį kaip atkirtį. Nukentėjusysis A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pirmas pradėjo jį pulti. Jis pas kaltinamąjį sodyboje užmigo kelioms minutėms. Pabudo jau būdamas ant žemės, o kaltinamasis buvo užlipęs jam ant nugaros ir daužė, mušė į nugarą, galvą, trenkė į šonkaulius. Matėsi, kad rinkosi smūgius, žinojo, kur mušti, nes kiekvienas smūgis buvo labai skausmingas, tokių smūgių nebuvo gyvenime patyręs. Jam buvo kraupu, jis buvo šoke ir nežinojo, kas darosi. Po to dar buvo keli smūgiai į galvą, po ko jis prarado sąmonę.

24. 2023 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1243/2023(01), nurodyta, kad A. N. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje ausyje, kraujosruvos burnos gleivinėje, 11-o danties panirimas, 21-o danties dalies vainiko nuskilimas, poodinės kraujosruvos kakle, rankose, nugaroje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir rieše, dešinio klubo srityje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt dvejais trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą, nes sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius galūnėmis.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, išanalizavęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus liudytojų parodymus, daro išvadą, kad visi asmenys matė sužalojimus A. N. veide. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai Domantas Vaitkūnas ir Česlovas Oršauskas parodė, jog nukentėjusysis buvo susijaudinęs, verkė, pasakojo, kad jį sumušė. Jo veidas buvo patinęs. Matėsi, kad buvo kažkoks konfliktas, jis buvo sumuštas, ant nukentėjusiojo kūno veido srityje jie matė sužalojimus, kraujavimą iš lūpų. Pareigūnai nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog vyro viena veido pusė buvo labai ištinusi, išsikišusi, o kitoje pusėje, nuo smūgių, ant odos matėsi įtrūkimai, matėsi, kad buvo kraujuota, ausis buvo visiškai mėlyna. Ant kojos buvo randas, jis buvo įtrūkęs, kraujavo. Nugaroje, šone buvo didelės mėlynės.

26. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai užfiksuoti A. N. su civiliniu ieškiniu pateiktose nuotraukose, kuriose matyti sužalojimai kairėje veido pusėje, rankoje, pėdoje bei nugaroje.

27. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad M. S. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, padariniai – specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai, priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė neapibrėžta tyčia – kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam mažiausiai 22 smūgius, suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, juos numatė ir jų norėjo. Pažymėtina, kad M. S. pripažino sudavęs smūgius, tačiau pats tai vertino kaip savęs ir turto gynybą, teigė, kad jo veiksmai atlikti būtinosios ginties sąlygomis.

Dėl būtinosios ginties

28. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir kaltinamojo gynėjas prašė nagrinėjamą situaciją vertinti kaip būtinąją gintį, nes M. S. pagrįstai manydamas, kad jo sveikatai iškilo akivaizdus ir realus pavojus, siekė apginti save nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Jų teigimu, M. S. gindamas save ir savo nuosavybę ir sukeldamas fizinį skausmą jį užpuolusiam žmogui, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, neperžengė būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, nes jam nebuvo kitos išeities, kaip tik pasipriešinti nukentėjusiajam, panaudojant fizinę jėgą.

29. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

30. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, Nr. 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y., kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024). Pažymėtina ir tai, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

31. M. S. ir jo gynėjo teiginiai, kad jo reakciją išprovokavo A. N. elgesys, kuomet jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo mėtyti, gadinti kaltinamajam nuosavybės teise priklausančius daiktus, o vėliau M. S. sudavė vieną smūgį į kairės galvos pusės smilkinio sritį, negali būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į M. S. saugumą, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad po galimai suduoto smūgio viskio taure į smilkinį, M. S. taip pat ėmė smurtauti prieš A. N. ir prieš jį smurtavo daug intensyviau – jam sužalojimus padarė ne mažiau kaip 22 trauminiais poveikiais. Pažymėtina, jog M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau yra lankęs savigynos kursus, išmoktus savigynos veiksmus jis tą vakarą panaudojo prieš A. N., kuris neužsiima jokia sportine veikla. Teismo vertinimu, nėra jokios akivaizdžios priežasties ar objektyvaus pateisinimo, kuomet asmuo, lankęs savigynos kursus, siekdamas sutramdyti kitą asmenį, neturintį specialaus fizinio pasirengimo, turėtų jam gulint ant žemės suduoti ne mažiau kaip 22 smūgius. Juolab, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2751/2023(01) nurodyta, kad M. S. nustatyti tik odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, kurie padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Toks elgesys, aptartų aplinkybių kontekste, niekaip nesiderina su kaltinamojo įtikinėjama jam grėsusia pavojinga situacija, nes jo veiksmai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog toks pavojus nuteistajam negrėsė, kadangi nukentėjusysis daugiau jokių veiksmų po kaltinamojo pargriovimo neatliko, vien bandymas ištrūkti iš jo rankų ir plaukų tempimas, traukimas prie savęs, siekiant apsiginti nuo smūgių ir (ar) sumažinti smūgių stiprumą, nėra laikomas tolimesniu nukentėjusiojo siekiu smurtauti prieš kaltinamąjį. Aptartoje situacijoje M. S. veiksmai, suduodant neblaiviam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 22 smūgius, nebuvo nei proporcingi, nei būtini. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl teismas neturi pagrindo M. S. veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties. Be to, net ir pasitvirtinus kaltinamojo įvykio versijai, kad nukentėjusysis pirmas jį puolė, vėliau pergriautas ant žemės tęsė agresyvius veiksmus ir nenorėjo jų nutraukti, tokia situacija galėtų būti vertinama kaip abipusės muštynės – specifinė konfliktinė situacija, kurios metu būtinosios ginties nuostatos netaikomos, t. y. teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

32. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

33. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

34. Teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

35. M. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl minėto įvykio ir įvykio pasėkoje sukeltų padarinių A. N. jis gailisi, tačiau savo kaltės nepripažįsta, nes konfliktą esą išprovokavo stipriai nuo alkoholio apsvaigęs A. N.. Nors kaltinamasis proceso metu ir teigė, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tačiau jo dalinio prisipažinimo nėra pagrindo vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl žemiau nurodytų aplinkybių ir argumentų. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tai reiškia, kad turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

36. M. S. anksčiau buvo teistas du kartus, tačiau teistumai, skirtingai nei teismo posėdžio metu teigė prokurorė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykę, administracine tvarka jis nebaustas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, vykdo individualią veiklą.

37. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai ir 5 dalies 4 punktas).

38. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

39. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

40. A. N. pareiškė 7631 Eur civilinį ieškinį dėl jam nusikalstamomis veikomis padarytos 2631 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos (II t., b. l. 121-127).

41. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

42. A. N. prašo priteisti 2631 Eur turtinę žalą, kurią sudaro odontologų gydymo išlaidos dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šie nuostoliai atsirado būtent dėl nusikalstamos veikos sukeltų padarinių, t. y. dėl 11-o danties panirimo, 21-o danties dalies vainiko nuskilimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos gydymą ir jo išlaidas patvirtinančios dokumentų kopijos.

43. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tenkinant civilinį ieškinį, be kitų aplinkybių, turi būti įrodyta ir tai, kad būtent civilinis ieškovas patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą ir dėl to turi teisę į atitinkamą žalos atlyginimą. CK 6.249 straipsnyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

44. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis turėjo padengti dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų gydymo išlaidas. Odontologijos klinikoje „Joridenta“ jam buvo sudarytas gydymo planas ir suteiktos odontologinės paslaugos. Pažymėtina, jog iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų dokumentų kopijų matyti, jog už odontologines paslaugas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas sumokėjo 2631 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog sužalojimai, dėl kurių A. N. buvo reikalingas dantų gydymas, padaryti kaltinamojo veiksmais, laikytina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra visiškai pagrįstas ir A. N. patirtos gydymo išlaidos (2631 Eur) priteistinos iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiojo naudai.

45. Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši suma yra grindžiama tuo, kad dėl M. S. padarytų veiksmų jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, panikos priepuolius, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat nurodoma, kad padaryta neturtinė žala pasireiškė ir fiziniu skausmu bei nuolatos jaučiamu baimės jausmu dėl fizinio susidorojimo.

46. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis).

47. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

49. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad dėl M. S. padarytų veiksmų jis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, panikos priepuolius, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nėra ginčo dėl to, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusiajam buvo neigiamai paveikta gyvenimo kokybė, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla. Kita vertus, parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų atsiradusios ilgalaikės sunkios pasekmės jo sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, t. y. į tai, kad jis, kaip ir kaltinamasis, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-996-1196/2024, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną nėra išnagrinėta, yra kaltinamas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo M. S. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo aukščiau nurodytos formuojamos teismų praktikos ir priteisti prašomą didesnį nei įprastai tokiose bylose neturinės žalos dydį (5000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo atstovo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo M. S. priteisiant nukentėjusiojo naudai 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

50. 2023 m. rugsėjo 26 d. gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje atsisakymo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškime nurodyta, kad M. S. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo A. N. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 94,49 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

51. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

52. A. N. atstovas pateikė teismui prašymą išieškoti iš kaltinamojo M. S. patirtas atstovavimo išlaidas. Prašyme nurodoma, kad sudaręs teisinių paslaugų sutartį dėl nukentėjusiojo atstovavimo baudžiamojoje byloje, advokato padėjėjas rengė nukentėjusiojo vardu civilinį ieškinį, kurio parengimas kainavo 600 Eur, bei atstovavo nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžių metu. Kartu su prašymu pateiktos sąskaitos faktūros ir šie mokėjimų nurodymai, patvirtinantys 1150 Eur atstovavimo išlaidų sumokėjimą: 2023 m. gruodžio 12 d. 300 Eur mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 166); 2023 m. gruodžio 19 d. 300 Eur mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 167); 2024 m. rugpjūčio 6 d. 200 Eur mokėjimo nurodymas; 2024 m. rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai; 2024 m. rugsėjo 24 d. 150 Eur mokėjimo nurodymas.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas 1150 Eur išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios sumos mažinimas, įvertinus teismo posėdžių skaičių ir bylos nagrinėjimo trukmę, atliekant pilną įrodymų tyrimą, labiau nei būtina prieštarautų nukentėjusiojo, kuris faktiškai sumokėjo savo atstovui 1150 Eur, interesams, o tai akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo.

Kiti klausimai

54. M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikintina.

55. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai ir 5 dalies 4 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš M. S. išieškoti A. N. naudai 2631 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 94,49 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išieškoti iš M. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. patirtas 1150 Eur išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas