Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą R. R., civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,SB Trade“, ,,PlusPlus Capital“ AS, akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, N. P., antstolis J. P., antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Adminova“. Nurodė, jog yra nemoki ir negali vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Nemokumo priežastimis įvardijo finansinius sunkumus - pareiškėja turėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams bei išlaikyti nepilnametę dukterį, prasidėjus vykdymo procesui dėl įsiskolinimų iš skolininkės išieškojimo pagal solidariąja prievolę pareiškėjai teko didžiulė finansinė našta. Nurodė, jog pritrūkus lėšų dukters studijoms banke gavo kreditą, kurį pajėgė mokėti tik iki 2016 m. gegužės mėn. Nusprendusi pragyvenimo šaltinio ieškoti ne Lietuvoje, buvo išvykusi į užsienį, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos grįžo į Lietuvą. Šiuo metu pareiškėja yra įrašyta į darbo biržos įskaitą, intensyviai ieškosi darbo. Pragyvenimui, buto nuomai, dukters, kuri gyvena kartu, išlaikymui gauna finansinę pagalbą iš artimųjų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą R. R.. Teismas nustatė, kad pareiškėjos R. R. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 11 169,45 Eur sumą, t. y. pareiškėja formaliai atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme reglamentuotą nemokumo būklę. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat tai, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, nedirba, todėl finansinė našta jai yra per didelė, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad dalis pareiškėjos skolinių įsipareigojimų – solidariosios prievolės, ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja pareikalavo iš solidaraus bendraskolio atlyginti išlaidas regreso tvarka.Nurodė, kad nėra pagrindo pagrindo išvadai, jog pareiškėja, net ir gaudama minimalias pajamas, neturės galimybės per protingą laiko tarpą padengti skolinius įsipareigojimus vertinant aplinkybę, jog pareiškėjos nedarbas yra laikino pobūdžio galimybių dengti skolinius įsipareigojimus sumažėjimas.Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimus sveikatos sutrikimus, kurie ribotų pareiškėjos galimybes dirbti ar ieškoti geriau apmokamo darbo, pareiškėja neturi nepilnamečių vaikų, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, turi logopedės kvalifikaciją. Nurodė, kad pareiškėja turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėjo, kad pareiškėja neparteikė įrodymų apie intensyvias darbo paieškas.Teismas išreiškė abejones, jog pareiškėja siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Pažymėjo, kad iš pareiškimo turinio teismas negali spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus, dengti bankroto administravimo išlaidas, nenurodo, kokių veiksmų ketina imtis siekdama atkurti mokumą. Sprendė, kad pareiškėjos pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą R. R.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, neteisingai vertinant byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja skolinius įsipareigojimus vykdo jau seniai ir neturi jokių galimybių regreso tvarka prisiteisti iš kito bendraskolio to, ką ji už šį yra sumokėjusi. Pareiškėja apie darbo paieškas pateikti įrodymų neturi galimybės, nes tai nefiksuojama rašytiniuose dokumentuose, dažniausiai tai vyksta internetinėje erdvėje. Teismas nesvarstė, kiek laiko užtruktų, kol pareiškėja padengtų skolinius įsipareigojimus, ir ar toks laikotarpis laikytinas protingu atsiskaityti su kreditoriais, kaip keistųsi skolinių įsipareigojimų dydis vykdant prievoles kreditoriams, kokia pareiškėjos pajamų dalis, atskaičius iš jos sumas, būtinas įsipareigojimams vykdyti, užtikrintų būtinųjų pareiškėjos poreikių patenkinimą. Teismo išvada, kad pareiškėjos pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, nepagrįsta, nes pareiškėja 10 metų vykdė savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, buvo išvykusi į užsienį dirbti ir tuomet nenustojo vykdyti įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai R. R. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, t. y. nurodęs, jog pareiškėjos būklė nėra kritinė ir, gaudama minimalias pajamas, galės per protingą laikotarpį įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei pareiškėjai nesant sąžiningai.

Dėl pareiškėjos nemokumo

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos atitikimą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams nurodė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma sudaro – 11 169,45 Eur. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja, net ir gaudama minimalias pajamas, turės galimybes per protingą laiko tarpą įvykdyti skolinius įsipareigojimus. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA)(FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Pažymėtina, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo per protingą terminą yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus, o nustačius, kad tokių galimybių nėra, sąžiningas fizinis asmuo turi teisę pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu, mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Tai reiškia, kad procesiniame sprendime turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz. per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-217/969/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja per protingą terminą gali įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nepagrįstos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai nevykdant prievolių toliau bus skaičiuojamos antstolio vykdymo išlaidos, neatsižvelgė į bendrą skolų dinamiką, nenurodė laikotarpio, per kurį pareiškėja, teismo vertinimu, galėtų įvykdyti prievoles kreditoriams, kokios sumos per mėnesį galėtų būti skiriamos kreditiniams įsipareigojimams dengti, tuo labiau, kad teismas nustatė, jog pareiškėjos vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja nedirba, o jos pajamas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-12-08 sudarė nedarbo draudimo išmoka 620,95 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėja per protingą terminą gali įvykdyti skolinius įsipareigojimus, neteisingai vertino objektyvias pareiškėjos galimybes padengti skolinius įsipareigojimus, kadangi, kaip jau ankščiau minėta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Dėl pareiškėjos sąžiningumo

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu.Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas turi būti vykdoma viso bankroto proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, negalima daryti išvados, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu metu pareiškėja nedirba, patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nesąžiningumo nepatvirtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėja registruota darbo biržoje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme gauto naujo įrodymo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. SD-6148(2.3), pareiškėjos CV buvo išsiųsta šiems darbdaviams: „Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai“ – 2017-01-11 ir 2017-02-22, UAB „Mano šeimos gydytojas“ – 2017-04-18. Duomenų, kad pareiškėja minėtų pasiūlymų atsisakė, nėra. Pažymėtina, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių - išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Todėl pareiškėjos nesugebėjimas įsidarbinti negali būti tiesiogiai siejamas su jos sąžiningumu.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog intensyviai ieško darbo ir šią aplinkybę vertino kaip įrodymą, leidžiantį daryti išvadą apie pareiškėjos pasyvumą, kurį teismas vertino kaip pareiškėjos nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Todėl teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis bei pripažinęs, kad jų nepakanka pagrįstoms išvadoms, turėjo būti aktyvus ir pareikalauti pateikti papildomų įrodymų apie reikšmingas ginčui aplinkybes. Fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai, inter alia, apima teismo teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014). Nagrinėjamu atveju aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos pastangas ieškotis darbo, patvirtina apeliacinės instancijos teismo surinkti įrodymai, t. y. duomenys, gauti iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir atskirajame skunde nurodytiems pareiškėjos argumentams, jog įprastai darbo paieškos vyksta internetinėje erdvėje, todėl pateikti tokius įrodymus nėra galimybių.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pareiškėjos nesąžiningumo yra deklaratyvios, nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė pareiškėjos finansinę būklę, todėl konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo, deklaratyviai nurodant, kad ji nesiekia atsiskaityti su kreditoriais, nesiekia įsidarbinti, negalima.Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad teismo išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo nėra pakankamai pagrįsta, kadangi padaryta detaliai ir išsamiai neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo bei sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.