Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2079-614/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
e2S-2079-614/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10826-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Suinteresuotas asmuo
T. R., G. P., Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Brigita Palavinskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2079-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10826-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys T. R., G. P., Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė (antstolė), Brigita Palavinskienė (antstolė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ pateikė antstolei Neringai Šiugždaitei-Stakeliūnei skundą, kuriuo prašė įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728. Nurodė, kad:

1.1. gavo antstolių Brigitos Palavinskienės ir E. S. kontoros persiųstą antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. S-21-33-5150, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2021 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. S-21-171-3131 dėl leidimo realizuoti turtą;

1.2. antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atsisakymas leisti antstolei Brigitai Palavinskienei nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą ir atsisakymas prisijungti prie išieškojimo pažeidžia hipotekos kreditoriaus, t. y. pareiškėjos, teisėtus interesus;

1.3. antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00728 pagal hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos) 2016 m. kovo 7 d. pateiktą vykdyti Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro 2016 m. vasario 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 932, kuriuo buvo siūloma priverstinai išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko G. P., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728 2016 m. balandžio 15 d. kartu su hipotekos kreditoriui (pareiškėjai) įkeistu turtu buvo areštuotas skolininkui G. P. nuosavybės teise priklausantis ir ant pareiškėjos įkeisto žemės sklypo esantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-kiemo rūsys, ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbiami);

1.4. tarp pareiškėjos ir skolininko G. P. 2014 m. gruodžio 29 d. sudarant susitarimą dėl kredito sutarties Nr. 07-032249-FA sąlygų pakeitimo, buvo numatyta, kad visas nekilnojamasis turtas iki 2015 m. birželio 29 d. turi būti nugriautas ir išregistruotas iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro. Iki nurodyto termino pastatų nenugriovus, jie turi būti įkeisti pareiškėjai, tačiau pastatai iki nurodyto termino nebuvo nugriauti ir jų nespėta įkeisti pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas žemės sklypas yra areštuotas pagal pareiškėjos prašymą, skolininko turtas, t. y. įkeistas žemės sklypas ir ant jo stovintys neįkeisti pastatai, turėtų būti realizuoti kaip vientisas objektas ir realizavimą turėtų vykdyti antstolė Brigita Palavinskienė, kaip vykdanti išieškojimą pirmesnės eilės kreditoriaus naudai;

1.5. vilkinant vykdyti įkeisto žemės sklypo ir neįkeistų statinių priverstinį turto pardavimo kartu, užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti tiek skolininko, tiek hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos), tiek ir kitų kreditorių teises į greitą ir operatyvų skolos grąžinimą bei galimybę gauti didžiausią galimą kainą už viso turto pardavimą.

2. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė patvarkymu Nr. S-3.5.-21-1148 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad:

2.1. 2015 m. spalio 8 d. antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0033/15/02038 dėl 23 725,30 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojos T. R. naudai. 2015 m. spalio 30 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas ir ant jo stovintis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbiami). Paaiškėjus, kad areštuoti pastatai stovi ant hipoteka pareiškėjos naudai įkeisto žemės sklypo, 2015 m. gruodžio 8 d. raštu dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė kreipėsi į hipotekos kreditorių (pareiškėją) ir pasiūlė prisijungti prie išieškojimo ir duoti sutikimą išieškoti iš įkeisto turto. Antstolė teigia, kad pareiškėja neprisijungė prie antstolės pradėto ir jau vykdomo išieškojimo iš skolininko. Antstolės duomenimis, 2016 m. kovo 7 d. pareiškėja pateikė vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), kitai visiškai su skolos išieškojimu nesusijusiai antstolei Brigitai Palavinskienei. Tokiu būdu pareiškėja pati pažeidė proceso protingumo ir koncentruotumo kriterijus ir savo kaltais veiksmais neprisijungusi prie jau vykdomo antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės skolos išieškojimo sudarė esamą situaciją, jog buvo vykdomas skolos išieškojimas tik iš įkeisto turto;

2.2. pareiškėja, būdama neapdairi ir nerūpestinga, ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įvykdytos 2014 m. gruodžio 29 d. kredito sutarties Nr. 07-32249-FA sąlygos, t. y. jog skolininkas iki 2015 m. birželio 29 d. nugriautų jam priklausančius pastatus, esančius hipoteka įkeistame žemės sklype bei jų nenugriovus, kad šie pastatai būtų įkeisti bankui. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad iki antstolės Nemiros Šiugdaitės-Stakeliūnės arešto uždėjimo, t. y. iki 2015 m. spalio 8 d., to padaryti negalėjo dėl svarbių priežasčių, bet ne dėl savo aplaidumo;

2.3. antstolė Nemira Šiugdaitė-Stakeliūnė turi teisę pirma realizuoti 2015 m. spalio 30 d. areštuotą turtą, t. y. pastatus, esančius (duomenys neskelbiami), bet ne antstolė Brigita Palavinskienė, nes antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės įregistruotas areštas šiam turtui yra pirmas, o antstolės Brigitos Palavinskienės antras įregistruotas 2016 m. kovo 10 d., todėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės įpareigojimas prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto reikštų Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto pažeidimą. Antstolė pažymi, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą iš įkeisto turto žemės sklypo ir kol šis turtas nerealizuotas ji negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą – pastatus.

Atsiliepimas

3. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00728 pagal hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos) 2016 m. kovo 7 d. pateiktą vykdyti Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro 2016 m. vasario 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 932. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d., atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728, kartu su pareiškėjos įkeistu turtu buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-kiemo rūsys ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbiami). Antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl leidimo parduoti turtą iš varžytynių ir siūlymo prisijungti prie vykdomo išieškojimo, kreipėsi į antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę, kuri taikė pirmesnius turto areštus hipotekos kreditoriui neįkeistam turtui, siūlydama duoti sutikimą antstolei Brigitai Palavinskienei parduoti iš varžytynių kartu su hipotekos kreditoriui įkeistu žemės sklypu ir kitą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra neįkeistas hipotekos kreditoriui bei prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė informavo, jog vykdys turto realizavimą atskirai, t. y. pradės statinių pardavimo procedūrą be žemės sklypo pardavimo. Antstolės Brigitos Palavinskienės duomenimis, per pastaruosius 5 metus nebuvo gauta jokia informacija, jog skolininkui priklausantys statiniai būtų parduoti atskirai, todėl darytina išvada, kad šių statinių parduoti atskirai nepavyko. Antstolės nuomone, skolininkui priklausančio turto pardavimas, kaip turtinio vieneto – komplekso, tikėtinai turėtų didžiausią naudą tiek išieškotojoms, tiek skolininkui, kurio skoliniai įsipareigojimai sumažėtų turtą pardavus už maksimalią įmanomą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų patenkino.

5. Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.

6. Neturėdamas duomenų, kad nuo 2015 m. spalio 30 d. antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės areštuotas nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas-gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbiami), yra parduoti, teismas padarė išvadą, jog pastatai iki šios dienos nėra parduoti.

7. Nurodė, kad kasacinis teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016 konstatavo, jog atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų pardavimas kartu kaip turto komplekso, yra optimaliausias ir ekonomiškiausias būdas realizuoti turtą. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojų, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2011). Apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojų, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2011; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-559-431/2014).

8. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, kad pardavinėjant atskirai įkeistą ir areštuotą turtą, jo kaina būtų mažesnė, turtas nebūtų patrauklus potencialiems pirkėjams, toks pardavimas pažeistų ne tik išieškotojų, bet ir skolininko interesus, bei į tai, jog pastaruosius penkerius metus antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei nepavyko parduoti pastato - gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), į tai, jog antstolis privalo dėti visas pastangas, kad turtas būtų realizuotas kuo operatyviau, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15908-937/2021, o AB „Swedbank“ skundą dėl antstolės N.Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų atmesti. Atskirajame skunde nurodė:

9.1. šioje byloje nagrinėjant skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Satkeliūnės veiksmų teismas turėjo išspręsti du klausimus t.y. visų pirma, kuri ar antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė areštavusi turtą pirmiau ar antstolė Brigita Palavinskienė areštavusi turtą vėlesniu areštu turi vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio įkeisto bei neįkeisto turto bei antrą klausimą ar šį turtą t.y. įkeistą žemės sklypą bei neįkeistus pastatas galima parduoti kartu;

9.2. patvarkyme dėl skundo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė akcentavo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktas numato, kad jei turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą turtą realizuoja tas, kuris areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais kai areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus-tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktu antstolė Nemira Šiugždaitė Stakeliūnė turi teisę pirma realizuoti 2015 m. spalio 30 d. areštuotą turtą (pastatus), bet ne antstolė Brigita Palavinskienė, kadangi antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės įregistruotas areštas šiam turtui yra pirmas. Todėl pirmosios instancijos teismas įpareigodamas antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę prisijungti prie vėliau pradėtos antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomosios bylos Nr. 0171/16/00728, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatas. Vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijais ne antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, o pareiškėja AB Swedbank bei antstolė Brigita Palavinskienė turi (turėjo) prisijungti prie antstolės anksčiau pradėto bei vykdomo išieškojimo prie kurio buvo siūloma bankui prisijungti;

9.3. antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės išieškotoja T. R. nepageidauja bei nėra išreiškusi pageidavimo, kad skolos išieškojimą jos naudai vykdytų antstolė Brigita Palavinskienė bei vykdytų išieškojimą iš jos naudai areštuoto skolininko turto. Išieškotoja sutiko laukti kol bus parduotas skolininkui priklausantis įkeistas žemės sklypas, o po to spręsti dėl neįkeisto turto realizavimo. Dėl šios priežasties neįkeisto turto realizavimas nebuvo pradėtas. Todėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės įpareigojimas prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo reikštų ir išieškotojos T. R. teisių pažeidimą reikšti prašymus vykdymo procese dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atidėjimo, skolininko turto realizavimo pradėjimo ar pan.;

9.4. antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą iš įkeisto turto žemės sklypo ir kol šis turtas nerealizuotas ji negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą t.y. pastatus. Be to, antstolė Brigita Palavinskienė vykdo pirmesnės eilės išieškojimą tik iš hipoteka įkeisto žemės sklypo, bet ne iš pastatų. Pastatų atžvilgiu pareiškėja AB „Swedbank“ nėra pirmesnės eilės išieškotoja. Ji gali pretenduoti į kitą neįkeistą turtą tik po to, kai skola bus išieškota iš hipoteka jai įkeisto turto žemės sklypo. Neįvykus įkeisto turto varžytynėms išieškotoja AB „Swedbank“ turėtų spręsti klausimą dėl turto perėmimo savo nuosavybėn, o vėliau galimai dalyvauti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės organizuojamose varžytynėse įsigyjant pastatus. Priešingu atveju bus pažeistos CPK 644 straipsnio normos nustatančios skolos išieškojimo iš turto eiliškumą;

9.5. antstolė Brigita Palavinskienė ne kartą vykdė įkeisto turto realizavimą, tačiau nesėkmingai, todėl teismas nepagrįstai ir toliau jai suteikė teisę vykdyti ir neįkeisto turto realizavimą.

Atsiliepimas

10. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:

10.1. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00728 pagal hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ 2016 m. kovo 7 d. pateiktą vykdyti Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro 2016 m. vasario 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 932, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko G. P., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamą turtą: 0,3800 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbiami), esantį adresu: (duomenys neskelbiami);

10.2. 2016 m. kovo 9 d. turto arešto aktu Nr. 0171/16/00728 buvo areštuotas hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistas aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas;

10.3. vykdant vykdomąjį dokumentą, 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. liepos 31 d. iš varžytynių parduotas skolininkui priklausęs ir hipotekos kreditoriui įkeistas turtas: 1,000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu: (duomenys neskelbiami); 1,6200 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu: (duomenys neskelbiami);

10.4. paskirsčius pinigines lėšas, gautas už įkeisto turto pardavimą, liko neparduotas 0,3800 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis adresu: (duomenys neskelbiami);

10.5. 2016 m. balandžio 15 d., atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728, kartu su hipotekos kreditoriui įkeistu turtu, buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, 37,69 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatas – ūkinis pastatas (užstatytas plotas – 73 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), adresu (duomenys neskelbiami);

10.6. kadangi minėtas nekilnojamas turtas buvo pirmiau areštuotas antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, antstolė Brigita Palavinskienė ne kartą kreipėsi į antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę, siūlydama duoti sutikimą parduoti iš varžytynių kartu su hipotekos kreditoriui įkeistu žemės sklypu ir kitą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra neįkeistas hipotekos kreditoriui bei prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė sutikimo nedavė, informuodama, kad pati vykdys aukščiau nurodyto turto realizavimą atskirai, t. y. pradės statinių pardavimo procedūrą be žemės sklypo pardavimo. Antstolė informavo, jog turtas negali būti įvertintas ir parduodamas kartu, kadangi nebus galimybės atskirti bei padalinti piniginių lėšų, skirtų hipotekos kreditoriui bei kitiems išieškotojams;

10.7. nors antstolė Brigita Palavinskienė ir buvo informuota, jog bus pradėta skolininkui priklausančių statinių pardavimo procedūra, statinius parduodant atskirai nuo žemės sklypo, tačiau per pastaruosius penkerius metus nebuvo gauta jokia informacija, jog skolininkui priklausantys statiniai būtų parduoti atskirai, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog šių statinių parduoti atskirai nepavyko. Antstolės nuomone, skolininkui priklausančio turto pardavimas, kaip turtinio vieneto – komplekso, tikėtinai turėtų didžiausią naudą tiek išieškotojams tiek skolininkui, kurio skoliniai įsipareigojimai sumažėtų turtą pardavus už maksimalią įmanoma kainą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų pardavimas kartu kaip turto komplekso, yra optimaliausias ir ekonomiškiausias būdas realizuoti turtą (2016-10-28 nutartis civ. b. Nr. 3-3-442-378/2016);

10.8. atskirajame skunde klaidingai pateikta informacija, susijusi su hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimu, kuris yra ginčo objektas. Antstolė Brigita Palavinskienė niekada nebuvo paskelbusi įkeisto 0,38 ha bendro ploto žemės sklypo varžytynių, kadangi po atlikto turto vertinimo, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė nedavė leidimo, vykdyti viso turto pardavimą. Paminėjo ir tai, jog atsiėmus vykdomąjį dokumentą ir jį pateikus vykdyti kitam antstoliui, išieškotojas turėtų apmokėti būtinas vykdymo išlaidas, kurios yra išieškomos iš skolininko, tačiau atsižvelgiant į tai, jog išieškotojas jau kartą apmokėjo būtinas vykdymo išlaidas, kurios buvo išieškotos iš skolininko, papildomų vykdymo išlaidų atsiradimas būtų finansiškai nenaudingas skolininkui;

10.9. nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog antstolė neturi teisės nukreipti išieškojimo į kitą, hipotekos kreditoriui neįkeistą turtą. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015);

10.10. 2016 m. balandžio 20 d. buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kurį atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „Butas Tau“. Minėtu ekspertizės aktu Nr. E16/04-20:06 buvo nustatyta bendra turtinio komplekso vertė – 8870 Eur (0,3800 ha bendro ploto žemės sklypo – 8060 Eur, o žemės sklype esančio statinio gyvenamojo namo - 810 Eur). Iš pateiktų turto vertintojų nuotraukų matyti, jog likęs nekilnojamojo turto objektas yra prastos būklės, be langų, durų, vietomis viduje nėra ir grindų. Nekilnojamojo turto vertintojo išvada dėl vertinamo objekto fizinės būklės – gyvenamasis namas fiziškai pažeistas, išlikę ūkio pastatų pamatų fragmentai. Klaidinga būtų teigti, jog likusio statinio vertę, pagal jo fizinę būklę prieš 5 metus būtų daug didesnė, jį parduodant atskirai be žemės sklypo. Antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje vykdomo išieškojimo likutis 2021 m. birželio 9 d. sudaro: 18655,62 Eur skolos, 3531,88 Eur palūkanų bei 1119,33 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 23306,83 Eur. Taigi antstolė turi pagrindą, pagal turimus duomenis, areštuoti skolininko neįkeistą turtą, į kurį būtų vėliau nukreiptas išieškojimas;

10.11. reikėtų įvertinti tai, jog iš varžytynių pardavus įkeistą žemės sklypą, asmenų, kurie norėtų įsigyti likusius statinius, skaičius būtų mažas, t.y. tikėtina tik vienas asmuo, kuriam priklausys ir žemės sklypas. Tokių aplinkybių atsiradimas gali sąlygoti mažą siūlomą kainą už likusius statinius, kadangi tikėtina, jog kiti asmenys vengtų įsigyti statinius, esančius ant kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Esant ribotai paklausai, klaidinga manyti, kad asmuo, suprasdamas, jog tik jam tikslinga įsigyti statinius, siūlytų didesnę nei rinkos kainą tik už statinius, suprasdamas, jog statiniais nesidomės kiti asmenys, kuriems nepriklauso žemės sklypas. Taip pat sunkiai tikėtinas rezultatas, jog statiniai patys savaime yra vertingesni, nei santykinė jų vertė, parduodant turtinį kompleksą;

10.12. nagrinėjant VĮ „Registrų centras“ pateikiamus žemėlapius bei planus, susijusius su įkeistu žemės sklypu ir neįkeistais statiniais, galima matyti, jog šiuo metu (po paskutinių duomenų atnaujinimo) minėtame žemės sklype stovi tik 1 statinys (tikėtina 37,9 kv.m namas), o likusių statinių žemės sklype, tikėtina nebelikę. Faktinė statinių būklė galėtų būti nustatyta tik turto vertinimo metu, kuris, kaip galima suprasti iš faktinių aplinkybių, kol kas atliktas nebuvo.

11. Pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti antstolės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad:

11.1. sudarant tarp AB „Swedbank“ ir G. P. 2014 m. gruodžio 29 d. susitarimą dėl kredito sutarties Nr. 07-032249-FA sąlygų pakeitimo, buvo numatyta, kad visas nekilnojamasis turtas, t.y. pastatai, esantys ant AB „Swedbank“ naudai įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), iki 2015 m. birželio 29 d. turi būti nugriauti ir išregistruoti iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro. Iki nurodyto termino pastatų nenugriovus, jie turi būti įkeisti AB „Swedbank“ (pagrindinių sąlygų 5 p.), tačiau pastatai nebuvo nugriauti ir jų nebuvo spėta įkeisti;

11.2. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nurodyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eiles išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Atsižvelgiant į tai, kad įkeistas žemės sklypas yra areštuotas pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, todėl skolininko G. P. turtas, t.y. įkeistas žemės sklypas ir ant jo stovintys neįkeisti pastatai, turėtų būti realizuoti kaip vientisas objektas ir realizavimą turėtų vykdyti antstolė Brigita Palavinskienė, kaip vykdanti išieškojimą pirmesnės eilės kreditoriaus naudai;

11.3. vilkinant vykdyti įkeisto žemės sklypo ir neįkeistų statinių priverstini turto pardavimą kartu, užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti tiek skolininko, tiek hipotekos kreditoriaus, tiek ir kitų kreditorių teises į greitą ir operatyvų skolos grąžinimą bei galimybę gauti didžiausią galimą kainą už viso turto pardavimą. Šiuo konkrečiu atveju skolininkui G. P. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas tęsiasi ilgiau nei penkerius metus ir toks ilgas skolos išieškojimo procesas neabejotinai pažeidžia teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus;

11.4. vykdomojoje byloje skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti būtų atskirai įvertinamas kiekvienas objektas, t.y. žemės sklypas ir namas, todėl jei varžytynėse turtas būtų parduotas už didesnę kainą, nei varžytynių pradinė turto kaina, būtų galima pagal nustatytą vertę nesunkiai paskaičiuoti kuri gautos kainos dalis tenka žemės sklypui, o kuri namui, todėl antstolės abejonės dėl galimų ginčų ir negalėjimo paskirstyti lėšų yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728, yra pagrįsta ir teisėta.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/15/02038 dėl 23 725,30 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. išieškotojos T. R. naudai. Taip pat nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00728 pagal hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos) 2016 m. kovo 7 d. pateiktą vykdyti Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro 2016 m. vasario 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 932, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą 21 393,51 Eur iš skolininko G. P., parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,3800 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami).

15. Skolininkui priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir ant jo stovintį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbiami). antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė areštavo 2015 m. spalio 30 d., o antstolė Brigita Palavinskienė – 2016 m. balandžio 15 d.

16. Antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 20 d., 2019 m. sausio 28 d. patvarkymais kreipėsi į antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę, siūlydama duoti sutikimą antstolei Brigitai Palavinskienei parduoti iš varžytynių kartu su hipotekos kreditoriui įkeistu žemės sklypu ir kitą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra neįkeistas hipotekos kreditoriui bei prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė sutikimo nedavė ir atsisakė prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo, nurodydama, jog toks turtas negali būti įvertintas ir parduodamas kartu, kadangi nebus galimybės atskirti bei padalinti piniginių lėšų, skirtų hipotekos kreditoriui bei kitiems išieškotojams, todėl antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė atliks turto realizavimą atskirai.

17. Nesutikdama su tokiu antstolės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų patenkino.

19. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad įpareigojimas prisijungti prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto pažeidžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktą. Ginčo nekilnojamas turtas buvo pirmiau areštuotas antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, todėl pareiškėja AB „Swedbank“ bei antstolė Brigita Palavinskienė turi (turėjo) prisijungti prie antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės anksčiau pradėto bei vykdomo išieškojimo prie kurio buvo siūloma bankui prisijungti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais antstolės argumentais nesutinka.

20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.

21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo kuri antstolė pirma areštavo ant įkeisto žemės sklypo stovinčius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (toliau ir – ginčo turtas) ir kuri antstolė turi pirmumo teisę juos realizuoti, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomųjų bylų sujungimo, t. y. dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdomos vykdomosios bylos prijungimo prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00728. Vykdomąsiais bylas sujungus, antstolė Brigita Palavinskienė turės teisę realizuoti ginčo turtą nepažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto pažeidimo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog būtent antstolės Brigitos Palavinskienės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0171/16/00728 turėtų būti prijungta prie antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdomos vykdomosios bylos, nes tokio siūlymo antstolei Brigitai Palavinskienei niekada nebuvo pateikusi.

22. Teismų praktikoje konstatuota, jog atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų pardavimas kartu kaip turto komplekso, yra optimaliausias ir ekonomiškiausias būdas realizuoti turtą. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, esančius viename žemės sklype, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojų, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-227-567/2011; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-559-431/2014).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vykdymo proceso trukmę (antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdomąją bylą pradėjo vykdyti 2015 m. spalio 8 d., o antstolė Brigita Palavinskienė - 2016 m. kovo 7 d.) į tai, jog pastaruosius penkerius metus antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei nepavyko parduoti ginčo turto, sprendžia, jog antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atsisakymas leisti antstolei Brigitai Palavinskienei nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą ir atsisakymas prisijungti prie išieškojimo užkerta kelią tinkamai įgyvendinti tiek skolininko, tiek hipotekos kreditoriaus, tiek ir kitų kreditorių teises į greitą ir operatyvų skolos grąžinimą bei galimybę gauti didžiausią galimą kainą už viso turto pardavimą, dėl ko yra pagrindas pareiškėjos skundą pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė