- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-53-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00854-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- Z. T., D. J.
Procesinio sprendimo kategorijos: : 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.1.1.
2025 m. sausio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. ir atsakovių Z. T. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovėms Z. T. ir D. J. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. L. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nekilnojamojo turto – 0,4555 ha žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo, pastato – pirties, pastato – tvarto, pastato – viralinės ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys ir tualetas), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. balandžio 22 d. UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais naudojimo schemą, kurioje nurodyta:
1.1. ieškovei G. L. priskirti naudotis: 2278 kv.m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 4555 kv. m. (0.4555 ha), pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėtą: (naudotoja, indeksu A); pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 85,52 kv. m., pagal naudojimosi schemą, (naudotoja, indeksu A) patalpomis, pažymėtomis indeksu: 1-5, 1-6, 1-7, kurios sudaro 44,22 kv.m. bendro ploto (žymėjimas statinio sklypo plane lAl/m); šiltnamiu (neįregistruotas nekilnojamojo turto registre), esančiu ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėtą (naudotoja, indeksu A);
1.2. atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. priskirti naudotis: 2277 kv.m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 4555 kv.m. (0.4555 ha), pagal naudojimo schemą, (naudotojos, pažymėtos indeksu B); pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 85,52 kv.m., pagal naudojimo schemą, (naudotojos, pažymėtos indeksu B) patalpomis, pažymėtomis ind.: 1-1, 1-2, 1- 3, 1-4 , kurios sudaro 41,30 kv.m. bendro ploto (žymėjimas statinio sklypo plane lAl/m); šiltnamiu (neįregistruotas nekilnojamojo turto registre), esančiu ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėta, naudotojos indeksu B);
1.3. ieškovei G. L. (žemės sklypo A dalies naudotoja), atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. (žemės sklypo -B dalies naudotojos), priskirtina bendrai naudotis: Pastatu - pirtimi, pagal naudojimo schemą, pažymėta: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane (211/p)); Pastatu - tvartu, pagal naudojimo schemą, pažymėtą: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane (411/m)); pastatu - viraline, pagal naudojimo schemą, pažymėtą: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane (711/m); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (šulinys, tualetas), pagal naudojimo schemą, pažymėtą žemės sklypo A dalyje (kuri priskirtina ieškovei G. L.).
1.4. atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. (žemės sklypo - B dalies naudotojos), naudotis 7 kv.m. taku, esančiu žemės sklypo dalyje A (kuris priskirtas naudotis ieškovei G. L.), prieiti prie bendrai naudojamo šulinio (žemės sklypo naudojimo schemoje, pažymėta žalia punktyrine linija).
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Z. T. ir atsakovės D. J. 370 Eur lygiomis dalimis už žemės sklypo, gyvenamojo - namo ir kitų statinių valdymo ir naudojimo schemų parengimą bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis, o atsakovėms po ¼ dalį nekilnojamojo turto - 0.4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių.
4. Pažymėjo ir tai, kad ginčo šalys yra seserys, jog mirus (duomenys neskelbtini) jų mamai J. B., tėvas Z. B., kuriam tuo metu buvo 90 metų, liko gyventi vienas, todėl ieškovė nuo 2003 m. balandžio mėnesio apsigyveno pas tėvą ir gyveno iki pat jo mirties ((duomenys neskelbtini)mirė). Būnant gyvam tėvui visa jo priežiūra ir rūpestis teko tik ieškovei. Be to, viena rūpinosi visa namų valda, t.y. buvo sutvarkytas (išasfaltuotas) kiemas, nuolatos pjovė žolę, pasodino miškelį, padidino esantį tvenkinį (vadinamą kūdrą), name sutvarkė (įvedė) elektros instaliaciją, įrengė sanitarinį mazgą.
5. Atsakovės prie namų valdos tvarkymo, priežiūros neprisidėjo nei finansiškai, nei savo jėgomis, jos tik retkarčiais atvažiuodavo. Ieškovė vėliau gyventi šiame name nebegalėjo dėl pastovių nesutarimų ir konfliktų su atsakovėmis dėl patalpų naudojimo. Taip pat, atsakovės savavališkai naudojosi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kambariu (vaikšto per jį), kurį įsigijo, pagal 2021-06-04 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4979, todėl ieškovė netenka savo asmeninio privatumo ir asmeninės nuosavybės dalies. Be to, atsakovės neturėdamos ieškovės sutikimo savavališkai bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančiame pastate - tvarte apgyvendino apgyvendintos vištos, naudojosi elektra už kurią nemokėjo,
Atsiliepimas
6. Atsakovės Z. T. ir D. J. nurodė, kad su ieškovės G. L. reikalavimais sutinka iš dalies. Sklypo dalyje “B” esantis šiltnamis yra atsakovės D. J. nuosavybė, nes ji jį pagamino, o sklypo dalyje “A” esantis šiltnamis yra ieškovės nuosavybė, jai atitekusi pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį.
7. Gyvenamojo namo plotas yra 85,52 kv. m. Ieškovės nuosavybės teise valdoma namo dalis sudaro 1/2 dalį (42,76 kv. m.). Tuo tarpu ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu taip, kad jos atskiram naudojimui tektų 44,22 kv. m namo plotas, t. y. 1,46 kv. m (44,22-42,76) daugiau, nei valdo nuosavybės teise.
8. Atsakovėms tenka pagal savo naudingąsias savybes nevienodo vertingumo daikto dalys lyginant su ieškove. 2003 m. šalys sudarė rašytinį Susitarimą, kuriuo iš esmės susitarė dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir tą susitarimą patvirtino savo parašais. Šalys susitarė, kad ieškovė G. L. atskirai naudosis gyvenamojo namo didžiuoju kambariu (patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (24,61 kv. m)) ir palėpės dalimi virš jo, o atsakovė Z. T. atskirai naudosis mažuoju kambariu (patalpa pažymėta indeksu 1-7 (15,16 kv. m)) ir palėpe virš jo. Atsakovė D. J. atskirai naudosis miegamuoju (patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (18,94 kv. m) ir palėpe virš jo bei sandėliuku (patalpa, pažymėta indeksu 1-2 (4,74 kv. m)). Į Susitarimo tekstą buvo įtraukta ir sesuo R. K., tačiau susitarime jos parašo nėra, nes ji neturėjo intereso atskirai naudotis konkrečiomis namo patalpomis. R. K. sandėliuke, pažymėtame indeksu 1-2 (4,74 kv.m) įrengė sanitarinį mazgą. Pagal Susitarimą šalys pradėjo naudotis namu po tėvo mirties ir taip naudojasi iki šiol, jau apie 14 metų. Iš karto po tėvo mirties ieškovė G. L. atskirai pradėjo naudotis gyvenamuoju kambariu, pažymėtu 1-5 (24,61 kv. m) bei namo veranda, pažymėta indeksu 1-6 (4,46 kv. m). Tuoj pat uždarė praėjimą tarp kambarių 1-5 ir 1-7, pakeitė spynas ir nuo to laiko niekas nei į verandą 1-6, nei į kambarį 1-5 daugiau nepateko ir niekas nežino, kokia tvarka ten yra ar kokie remontai padaryti. Teisę atskirai naudotis veranda 1-6 ieškovė gynė taip agresyviai, kad kai abi atsakovės savo lėšomis atliko namo remontą, ieškovė uždraudė tvarkyti verandą.
9. Atskirai naudojamame Z. T. kambaryje 1-7 (15,16 kv. m) jos asmeninėmis lėšomis buvo atlikti remonto darbai taip pat ir D. J. kambaryje 1-4 (18,94 kv. m) jos asmeninėmis lėšomis buvo atlikti remonto darbai. Taip pat atlikti remonto darbai Z. T. ir R. K. lėšomis ir darbu bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje, pažymėtoje indeksu 1-3 (13,24 kv. m). Ieškovė be jokio pakankamo pagrindo siekia pakeisti jau seniai nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, tuo pačiu nusavindama atsakovės Z. T. atliktus gyvenamojo kambario indeksas 1-7 (15,16 kv. m) pagerinimo rezultatus - tai neabejotinai padarytų materialinę žalą atsakovei.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atsiliepime prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovių pasiūlymą ir nustatyti, kad: patalpomis 1-6 (4.45 kv. m) ir 1-5 (24,61 kv. m), atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi G. L.; patalpa 1-7 (15,16 kv. m), atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi Z. T.; patalpa 1-4 (18,94 kv. m), atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi D. J.; patalpomis 1-1 (4,38 kv. m), 1-2 (4,74 kv. m) ir 1-3 (13,24 kv. m) G. L., Z.T. ir D. J. naudojasi bendrai.
11. Atsakovės prašė namų valdoje (duomenys neskelbtini) esančių statinių naudojimo tvarką nustatyti pagal atsakovių pasiūlymą pagal UAB "GeoVySa" 2024-04-19 parengtą Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo schemą M1:500 ir nustatyti, kad pastatu - pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (šuliniu ir tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) G. L., Z. T. ir D. J. naudojasi bendrai, kitus reikalavimus atmesti.
II. Teismo sprendimo esmė
12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė iš dalies tenkinti G. L. ieškinį. Nustatė naudojimosi pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), tvarką:
12.1. ieškovė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudosis:
- patalpa pažymėta indeksu 1-5 (24,61 m2);
- patalpa pažymėta indeksu 1-6 (4,45 m2). Viso ieškovei tenka naudotis atskirai 29,06 m2.
12.2. atsakovė Z. T. naudosis:
- patalpa pažymėta indeksu 1-7 (15,16 m2). Viso atsakovei tenka naudotis atskirai 15,16 m2.
12.3. atsakovė D. J. naudosis:
- patalpa pažymėta indeksu 1-4 (18,94 m2). Viso atsakovei tenka naudotis atskirai 18,94 m2.
12.4. ieškovė G. L. ir atsakovės Z. T., D. J. naudosis bendrai:
- patalpa pažymėta indeksu 1-1 (4,38 m2);
- patalpa pažymėta indeksu 1-2 (4,74 m2);
- patalpa pažymėta indeksu 1-3 (13,24 m2). Viso tenka naudotis 22,36 m2 bendro ploto.
13. Teismas nustatė naudojimosi pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų kiemo inžinerinių statinių (šulinys, tualetas), esančių (duomenys neskelbtini), tvarką:
ieškovė G. L. ir atsakovės Z. T. D. J. naudosis bendrai:
- pastatu-pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatu-tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- pastatu-viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- kitais kiemo inžineriniais statiniais (šuliniu, tualetu)
- vandentiekiu, kanalizacija, kanalizacijos šuliniu.
14. Teismas nusprendė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti.
15. Teismas priteisė ieškovei G. L.lygiomis dalimis iš atsakovių Z. T., D. J. po 425,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei Z. T. iš ieškovės G. L. 925 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio mėnesį, tarp ieškovės ir atsakovių buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo ir pastato - gyvenamojo namo bei priklausinių naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovei įsigijus R. K. ¼ dalį ir šiuo metu turint asmeninės nuosavybės ½ dalį žemės sklypo bei gyvenamojo namo su priklausiniais, tarp ieškovės ir atsakovių kilo konfliktas dėl pastatų naudojimosi tvarkos. 2023 m. birželio 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakoves su pasiūlymu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovės nesutiko su ieškovės pasiūlymu.
17. Teismas nurodė, kad prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui.
18. Ieškovė pagal savo siūlomą planą nori naudotis viena puse namo, kuris turi įėjimą, tačiau neturi nei sanmazgo, nei virtuvės patalpų, tačiau ji išreiškė sutikimą, jog sanmazgą įsives savo lėšomis. Atsakovėms nori palikti kitą namo pusę, kuris turi atskirą įėjimą, virtuvę, vieną kambarį, sanmazgą bei sandėliuką.
19. Nagrinėjamu atveju, ginčo namas yra vienbutis gyvenamasis namas. Pagal Nekilnojamojo registrų centro išrašą nustatyta, kad indeksu pažymėta 1-3 patalpa yra virtuvė. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog indeksu pažymėtu 1-2 patalpoje yra padarytas sanmazgas. Ieškovės siekis nustatyti naudojimosi tvarką, kad tarp šalių neliktų bendro naudojimo patalpų.
20. 2005 m. liepos 1 d. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 12 punkte numatyta, kad namo bute turi būti virtuvė, vonia, tualetas. Vadovaujantis minėtu reglamentu, ieškovės reikalavimas nustatyti bendraturčių naudojimosi tvarką namu, kurioje neliktų virtuvės paskirties atliekančio kambario yra neracionalus, kadangi virtuvė yra funkcinė gyvenamojo namo patalpa, skirta maisto gamybai, o šios patalpos paskirties pertvarkymas nustačius, kad virtuve (1-3 patalpa) naudotųsi atsakovė Z. T. kaip savo miegamuoju kambariu ir neliktų bendro naudojimosi patalpos, toks reikalavimo patenkinimas pažeistų abiejų atsakovių teises. 1-3 patalpa yra pereinamoji patalpa, todėl jeigu atsakovė Z. T. persikeltų į virtuvę, atsakovė D. J. į savo kambarį indeksu pažymėtu 1-4, turėtų patekti per Z. T. kambarį, taigi šis kambarys būtų nelygiavertis atsakovės Z. T. turimam kambariui, iš ko aiškiai matyti, jog taip pat būtų pažeistos atsakovės Z. T. teisės ir teisėti interesai, kadangi ji prarastų galimybę turėti atskirą izoliuotą patalpą.
21. Atsakovės vadovavosi 2003 m. rugpjūčio mėnesio pasirašytu tarp šalių susitarimu dėl naudojimosi namu tvarkos, savo naudojamus kambarius kapitališkai įsirengė. Ieškovė teikdama reikalavimą naudotis indeksu pažymėtu 1-7 kambariu, kuriuo naudojasi Z. T. ir kurį yra kapitališkai sutvarkiusi, o Z. T. paskirti naudotis indeksu pažymėtu 1-3 kambariu, t.y. virtuve, nesiūlant jokios kompensacijos, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Svarbu ir tai, jog virtuvėje yra įrengtas židinys, kuris yra sienoje, kuris ribojasi su Z. T. kambariu ir kuris dalinai apšildo jos kambarį. Esant tokiai situacijai, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovė naudodamasi židiniu, šildytų ieškovės gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Z. T. patirtų finansinius nuostolius dėl nusisavinto jos lėšomis atlikto kambario remonto, nesiūlant jokios kompensacijos bei dėl to, jog Z. T. šildant savo patalpas, kartu šildytų ir ieškovės naudojamas patalpas.
22. Patikslinusi planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė pateikė pasiūlymą bendrai ieškovei ir atsakovėms naudotis pastato-gyvenamojo namo priklausiniais, t.y. pirtimi, tvartu, viraline ir kitais inžineriniais statiniais (šulinys, tualetas). Atsakovės sutiko su tokia siūloma tvarka, kadangi pačios savo pasiūlyme buvo išdėsčiusios tokią tvarką, todėl esant šalių bendram sutarimui dėl minėtos gyvenamojo-namo priklausinių, t.y. pirties, tvarto, viralinės ir kitų inžinerinių statinių (šulinio, tualeto) naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl statinių bendro naudojimosi tvarkos nustatymo.
23. Teismo vertinimu, pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos variantą ieškovė namo patalpomis naudotųsi praktiškai izoliuotai, neturėtų bendro naudojimo patalpų, tačiau atsakovės namo patalpomis naudotųsi bendrai, atsakovės Z. T. kamabarys būtų pereinamasis. Teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka yra neracionali, iš esmės neatitinka proporcingumo principo ir esmingai pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus. Teismas nustatė tokią gyvenamojo namo naudojimo tvarką, kurios pageidavo atsakovės.
Dėl naudojimosi žemės sklypu
24. Vertindamas ieškovės pateiktą parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, teismas nustatė, kad sklype yra bendro naudojimo šulinys, vietinis vandentiekis ir kanalizacija. Šie nekilnojamojo turto objektai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią didžioji dalis vandentiekio bei šulinys patenka į indeksu „A“ pažymėtą teritoriją, skirtą ieškovės naudojimui, reikštų, jog atsakovės prarastų galimybę prie šių objektų patekti, juos prižiūrėti ir esant reikalui tvarkyti.
25. Teismas vertino ir atsakovių pateiktas planas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ieškovė nesutiko su tokiu siūlomu atsakovių planu, nesileido į kompromisus ir buvo kategoriška ties savo pateiktu planu.
26. Ieškovė pagal 2024 m. balandžio 22 d. UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuriame nurodė, kad bendras žemės sklypo plotas yra 4555 kv. m. ir prašo paskirti ieškovei naudotis žemės sklypu 2278 kv. m., o atsakovėms 2277 kv. m. Pažymėtina, jog ieškovė išreiškė reikalavimą naudotis žemės sklypu per pusę, nurodydama jai priskirtinos naudojimosi žemės sklypu dalies plotą, tačiau reikalavime nenurodė ir neišskyrė, kuriomis konkrečiai žemės sklypo ploto dalimis naudosis asmeniškai ji pati, kuriomis žemės sklypo ploto dalimis naudosis atsakovės ir visos kartu bendrai. Be to, ieškovės išreikštas reikalavimas nesutampa su ieškovės pateikta žemės sklypo schema, kurioje yra nurodytos žemės sklypo ploto dalys, kuriomis turėtų naudotis ieškovė, atsakovės ir kuri būtų bendro naudojimosi. Darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl žymės sklypo naudojimosi tvarkos yra neišsamiai išdėstytas ir nesutampantis su pateikta žemės sklypo schema.
27. Pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovė į bendro naudojimo patalpas turėtų patekti per atskirą įėjimą, tačiau pagal ieškovės siūlomą planą žemės sklypu naudotųsi atsakovės, toks ieškovės reikalavimo patenkinimas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo pastato naudojimosi tvarkos buvo patenkintas iš dalies, yra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
28. Atsakovės teikdamos atsiliepimą į ieškinį pasiūlė savo naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu planą, tačiau nepateikė priešieškinio, kuriame būtų išreikštas reikalavimas pagal atsakovių sudarytą planą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką. Nors atsakovių atsiliepime į ieškinį pateikiamas planas racionalesnis bei labiau atitinkantis ieškovės bei atsakovių teises ir teisėtus interesus, tačiau teismas negali vertinti atsakovių pasiūlymo, kaip reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, nes nepateiktas priešieškinis.
29. Atsakovės teigia, kad atsakovėms nebūtina teikti priešieškinio, nes šiuo klausimu gana seniai yra suformuota kasacinio teismo praktika, cituoja LAT 2012-02-27 nutartį 3K-3-79/2012, 3K-3-303/2003, kuriose LAT yra pasisakęs, kad nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, būtina paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. Šiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo. Konstatuota, kad reikšmingos bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos tik priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl to laikytina, kad atsisakymas priimti šalies su atsikirtimais teikiamą žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą yra nepateisinamas, nes susiaurina galimybes visapusiškai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti tinkamiausią naudojimosi daiktu tvarką, t. y. dėl to gali nukentėti bylos aplinkybių tyrimo visapusiškumas ir išsamumas. Be to, atsisakymas priimti šalies kartu su atsikirtimais pateikiamą projektą būtų nepagrįstas šalies atsikirtimo teisės apribojimas, pažeidžiantis šalių procesinį lygiateisiškumą. Atsakovės teigė, kad ginčo dalykas yra ne konkretus naudojimosi tvarkos nustatymo variantas, o naudojimosi tvarka, todėl su atsiliepimu pateiktas atsakovių pasiūlymas turi būti svarstomas lygiagrečiai su ieškovės pasiūlymu ir tam nebūtina pareikšti priešieškinio.
30. Teismas nesutiko su atsakovių argumentu, pažymėdamas tai, kad teismas priėmė atsakovių atsiliepimą su jų atsikirtimais bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu projektiniu pasiūlymu, jis buvo svarstomas, bet ieškovė nesutiko su atsakovių pasiūlymu. Ieškovių advokato paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bei kitose nutartyse, 3K-3-79/2012, 3K-3-291/2007, 3K-3-13/2010, 3K-3-563/2007, 3K-3-367-695/2019 dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo reiškiami priešieškiniai, todėl teismas galėjo tenkinti/netenkinti atsakovų pateiktus priešieškinius.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tinkama, neatitinka racionalumo ir patogumo principų, neužtikrina bendraturčių interesų vienodai tinkamomis sąlygomis naudotis jiems atskirai priskirtinomis žemės sklypo dalimis. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka nepadėtų šalims geriau valdyti jų nuosavybę. Ieškovės pateiktas į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka nei ieškovės (tenkinus reikalavimą iš dalies dėl namo naudojimosi tvarkos), nei atsakovių interesų ir teisių, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovės apeliacinio skundo argumentai
32. Ieškovė G. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos ir jos ieškinį tenkinti pilnai arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priimti bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Pateikė 10 vnt. ginčo žemės sklypo ir patalpų nuotraukų, kurias prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad teismas atsisakė skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį šie įrodymai papildomai patvirtina ieškovės išsakytus argumentus.
33. Ieškovė teigia, kad jos pasiūlytas variantas labiau atitinka šalių interesus bei kasacinio teismo praktikoje nurodytus naudojimosi tvarkos nustatymo principus. Realizavus ieškovės pasiūlymą, šalys liktų pilnai izoliuotos viena nuo kitos. 2003 metais šalių pasirašytą susitarimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo negalioja, nes šalys pagal šį susitarimą gyvenamuoju namu niekuomet nesinaudojo.
34. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovės 2003 metų susitarimo pagrindu atskirai naudojosi gyvenamojo namo patalpomis 1-7 (Z. T.) ir 1-4 (D. J.), neigia, kad šias patalpas atsakovės yra kapitališkai susiremontavusios, teigia, kad byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad ir pagal jos pasiūlymą abi atsakovės galėtų turėti po atskirą izoliuotą patalpą gyvenamajame name ir laikosi teisinės pozicijos, kad atsakovės elgėsi pasyviai, nepateikė priešieškinio, todėl net ir nustačius, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, investuotų lėšų kompensavimo klausimas negalėtų būti sprendžiamas dėl atsakovių priešieškinio nebuvimo.
35. Apeliantė ginčija patalpų 1-7 ir 1-4 kapitalinio remonto atlikimo faktą, nes atsakovės neįrodė šių aplinkybių.
36. Teikdama ieškinį ieškovė kreipėsi į UAB „GeoVysa'‘ dėl ginčo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovės nesutikdamos su ieškovės pateikta naudojimosi tvarka, pateikė 2024-03-08 žemės sklypo, valdymo ir naudojimo schemą, kuri yra visiškai neracionali ir nelogiška esant konfliktinei situacijai. Todėl siekiant visoms bendraturtėms tinkamo ir realiai įgyvendinamo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo būdo, ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „GeoVysa“ dėl naudojimosi turtu patikslinto plano/schemos parengimo. 2024-04-22 inžinierė S. V. parengė antrąją naudojimosi ginčo turtu schemą.
37. Kadangi schemos yra parengtos visoms šalims, todėl už papildomos schemos parengimą, atsakovės lygiomis dalimis turėtų atlyginti ieškovei pusę sumokėtos sumos, t.y. 150 eurus (300:2). Viso atsakovės lygiomis dalimis turėtų atlyginti ieškovei 370 eurų (220 eurų už pirminę schemą ir 150 eurų už pakartotiną schemą). Šioje dalyje teismas ieškovės reikalavimą nepagrįstai atmetė.
Atsakovių atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai
38. Atsakovės atsiliepime prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir nurodė, kad ieškovė teismui pateikė naujus įrodymus - 10 vnt. nuotraukų, kurias prašo prijungti prie bylos. Akivaizdu, kad šiuos įrodymus ieškovė objektyviai galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl neturi teisinio pagrindo teikti jų apeliacinės instancijos teismui.
39. Aplinkybė, kad atsakovės nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją už atliktas investicijas į kapitalinį atskirų kambarių remontą nereiškia, kad šis klausimas neturi būti sprendžiamas. Ieškovė, siekdama savo atskiram naudojimui priskirti atsakovės Z. T. kapitališkai suremontuotą kambarį 1-7, pati privalėjo kelti kompensacijos klausimą ir teikti pasiūlymą dėl jos dydžio. Esant skirtingoms šalių pozicijoms dėl naudojimosi tvarkos nustatymo priešieškinio pareiškimas dėl kompensacijos priteisimo iš esmės reikštų atsakovių sutikimą su ieškinio reikalavimu nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymą.
40. Atsakovės siekia išlaikyti padėtį, pasiektą 2003 m. šalių pasirašytu susitarimu, nes susitarimą laiko galiojančiu ir pagal jį gyveno keturiolika metų. Būtent ieškovė siekia pakeisti faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, todėl ieškovė privalo pagrįsti tokių pasikeitimų būtinybę, įsivertinti tokių pakeitimų sukeliamas neigiamas materialines pasekmes bei pasiūlyti tinkamo dydžio kompensaciją. Tuo tarpu atsakovės gali su kompensacija sutikti arba ne, o nesutikimo atveju privalo savo nesutikimą argumentuotai pagrįsti leistinais įrodymais. Atsakovėms tenka pareiga įrodyti, kad aplinkybės, dėl kurių atsirado tokia būtinybė, neegzistuoja arba nėra tokios svarbios, kad būtų pagrindas keisti susiklosčiusius ir nusistovėjusius šalių tarpusavio santykius bei 2003 metais sudarytą susitarimą.
41. Patalpomis 1-7 (Z. T.) ir 1-4 (D. J.) atsakovės naudoja atskirai, izoliuotai viena nuo kitos ir nuo ieškovės, kuri taip pat turi izoliuotas nuo atsakovių ir atskirai naudojamas patalpas, pažymėtas indeksu 1-6 ir 1-5. Be to atsakovės yra investavusios ir kapitališkai suremontavę atskirai naudojamas, o taip pat bendro naudojimo patalpas bei namo fasadą, išskyrus patalpą 1-6, kurios ieškovė remontuoti neleido. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurių ieškovė nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi atsakovės prašo jų nevertinti.
42. Atsakovės paaiškino, kad, vadovaudamosi 2003 m. šalių pasirašyto susitarimo pagrindu, atskirai pradėjo naudotis minėtomis gyvenamojo namo patalpomis bei kapitališkai jas suremontavo. Detaliai išvardijo atliktus darbus bei nurodė, kad nesutinka su ieškovės pasiūlymu dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes patalpa 1-7, kurią Z. T.kapitališkai suremontavo savo lėšomis, būtų paskirta atskiram ieškovės naudojimui, todėl pastarajai atitektų ir atlikto remonto rezultatas. Tokiu būdu atsakovė Z. T. patirtų materialinį nuostolį, nes ieškovė nesiūlo jokios kompensacijos. Ieškovė neneigė remonto atlikimo fakto, tačiau nurodė, kad remontas buvo atliktas mirusios sesers R. K. ir pačios ieškovės lėšomis. Kadangi prie remonto atsakovė Z. T. neprisidėjo, tai ji negali patirti jokių nuostolių ir neturi teisės į kompensaciją.
43. Liudytoju apklaustas ieškovės sūnus L. nurodė aplinkybę, kad remontas buvo atliktas, tačiau paneigė ieškovės teiginius, kad ji prisidėjo prie remonto finansiškai. Atsiradus prieštarai tarp ieškovės ir liudytoju apklausto jos sūnaus L. paaiškinimų, apeliaciniame skunde ieškovė kelia naujus argumentus, kad jokio remonto nebuvo, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų ir neaišku, kuo remdamasis teismas šią aplinkybę nustatė.
44. Ginčo namas yra vienbutis gyvenamasis namas. Tenkinus ieškovės reikalavimą, namas taptų netinkamu naudotis pagal jo tikslinę paskirtį kaip vienbutis gyvenamasis namas, nes namas turi vieną virtuvę, vieną san. mazgą. Realizavus ieškovės pasiūlymą, patalpos, kurios savo esme yra bendro naudojimo objektai, nes neturi jokios alternatyvos joms, taptų prieinamos tik daliai bendraturčių, nes statinys neatitiktų esminių buto reikalavimų, keliamų higienai ir sveikatai (Statiniui keliamus reikalavimus nustato STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai.
45. Ieškovė nesiūlė suformuoti naujų patalpų, nesiūlė atlikti statybos darbų, nenurodė, kaip tie darbai turi būti atlikti ir nepaaiškino, kieno sąskaita bus atlikti. Ji prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, po kurios nustatymo namas ir toliau liktų vienbutis gyvenamasis namas, o tai reiškia, kad naudojimosi tvarka negali įnešti tokių permainų, dėl kurių namo naudojimas pagal jo tikslinę paskirtį taptų neįmanomu. Z. T. prarastų atskirai naudojamą izoliuotą poilsio ir miego patalpą - kambarį, pati ieškovė - san. mazgą ir virtuvę, D. J. prarastų virtuvę, jei virtuvės vietoje būtų atsakovės Z. T. gyvenamasis kambarys, bei patekimą į jos atskirai naudojamą izoliuotą kambarį, jei vietoj virtuvės įrengus Z. T. izoliuotą kambarį būtų panaikintas praėjimas tarp pereinamų patalpų 1-3 ir 1-4. Akivaizdu, kad tenkinus apeliantės reikalavimą, namui būtų reikalingi pertvarkymai ir statybos darbai, nes kitaip bendraturčiai negalėtų jo eksploatuoti kaip vienbučio gyvenamojo namo ir turėti atskiras izoliuotas patalpas vienas nuo kito. Todėl belieka pasirinkti kompromisinį variantą, kurį pateikė atsakovės.
46. Ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali ir labiau panaši į labirintą. Pasiūlyta naudojimosi tvarka turi atitikti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Jei namo naudojimosi tvarka bus nustatyta pagal atsakovių pasiūlymą, ieškovės pasiūlymas dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos negali būti realizuotas apskritai, nes neatitiks namo naudojimo. Sklype yra bendro naudojimo šulinys, bendro naudojimo vietinis vandentiekis ir bendro naudojimo kanalizacija. Šie nekilnojamojo turto objektai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal ieškovės pasiūlytą sklypo naudojimosi tvarką didžioji dalis vandentiekio ir šulinys patektų į indeksu “A” pažymėtą teritoriją, skirtą atskiram ieškovės naudojimui, o tai reiškia, kad atsakovės praranda galimybę prie šių objektų prieiti.
47. Tarp koordinačių taškų 1-7 pagal ieškovės planą yra įvažiavimo kelias į namų valdą, kuriuo taip pat naudojasi ir nuotekų šulinį atvažiuojanti išvalyti mašina, naudojasi visi sklypo bendraturčiai, nes tiesiog nėra kito būdo įvažiuoti į sklypą ir susisiekti su viešuoju keliu, kaip tik per kaimyniniame žemės sklype esantį servitutą. Iš esmės ši sklypo dalis yra bendro naudojimo ir naudojama visų pagal seniai nusistovėjusią tvarką. Tačiau šią sklypo dalį ieškovė vėl gi siūlo skirti tik jos atskiram naudojimui. O tai reiškia, kad ji galės neįleisti jokio automobilio. Ieškovė teigia, kad jai WC ir vonios nereikia, virtuvės nereikia, ji įsirengs kitur, o tai reiškia, kad ir esamo vandentiekio bei kanalizacijos nereikia, nes šie du inžineriniai statiniai aptarnauja būtent virtuvę ir san. mazgą. Tokiu atveju akivaizdi naujo konflikto kilimo galimybė vandentiekio atšakos, esančios ieškovės sklypo dalyje “A”, gedimo ar kanalizacijos šulinio prisipildymo atveju, kai reikės jį ištuštinti, nes atsakovėms nepaliekamas patekimas prie šių objektų. Dalis kanalizacijos atšakos paliekama tik atsakovių dalyje “B”. Tai bendrosios dalinės nuosavybės objektas, priklausantis ir ieškovei. Atsakovės laikosi teisinės pozicijos, kad bendro naudojimo objektai turi būti bendrai naudojamoje sklypo dalyje.
48. Iš esmės ieškovės pasiūlymas dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra naujų daugybinių konflikto židinių programavimas ateityje, kurie kils norint per ieškovės dalį atvažiuoti ištuštinti kanalizacijos šulinį, kils norint suremontuoti vandentiekio atšaką, kils norint suremontuoti lūžtantį šulinio rentinį ar norint pagilinti šulinį vandeniui nusekus, nes visur bus reikalinga ieškovės gera valia ir sutikimas iki nurodytų objektų patekti per jos atskirai naudojamą sklypo dalį.
49. Ieškovės reikalavimas pagal 2024-04-22 UAB „GeoVysa" parengtą žemės sklypo naudojimo schemą leisti atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. naudotis 7 kv. m. taku, esančiu žemės sklypo dalyje A (kuris priskirtas naudotis ieškovei G. L.), prieiti prie bendrai naudojamo šulinio (žemės sklypo naudojimo schemoje, pažymėta žalia punktyrine linija) nenuoseklus. Ieškovė prašo, kad ši sklypo dalis būtų priskirta jos atskiram naudojimui, ir tuo pat metu prašo, kad teismas nustatytų naudojimosi tvarką, leidžiančią ieškovės atskirai naudojamoje namų valdos žemės sklypo dalyje esančiu taku naudotis atsakovėms. Tai reiškia, kad ta dalis yra ne atskiro, o bendro naudojimo dalis. Antra, neaišku, kaip atrodys leidimas naudotis atskiram naudojimui skirta sklypo dalimi naudotis bendrai, kas jį duos ir kaip bus galima jo laikytis, nes ieškovės nurodomo tako vietos neįmanoma nustatyti naudojantis koordinačių sistemos duomenimis (takas neužkoordinuotas).
Atsakovių apeliacinio skundo argumentai
50. Atsakovės Z. T. ir D. J. taip pat teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, t.y. atsakovių reikalavimą priteisti jų naudai patirtas 1850 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilnai, ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.
51. Atsakovės Z. T. ir D. J. sprendimą dalyje dėl 4555 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo, kuria reikalavimas nustatyti sklypo naudojimosi tvarką buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, t.y. namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti remiantis atsakovių pasiūlymu pagal UAB "GeoVySa" 2024-04-19 parengtą Žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo schemą M1:500.
Atsiliepimas
52. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiėmė nustatyti tinkamiausią naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, nepaisant to, kad ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo, o naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Ieškovė tokį reikalavimą jau buvo pareiškusi, sumokėjusi už tai žyminį mokestį, o atsakovės savo atsiliepimuose buvo išreiškusios sutikimą su ieškovės reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu. Todėl antrą kartą reikšti tokį pat reikalavimą priešieškiniu nebuvo teisinio pagrindo. Esant pareikštam reikalavimui nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu ir ieškovių sutikimui su pareikštu reikalavimu, teismas turėjo pareigą apsvarstyti visus šalių pateiktus projektus ir patvirtinti šalių interesus labiausiai atitinkančią sklypo naudojimosi tvarką. Teismas projektus apsvarstė, atsakovių projektą pripažino geresniu, tačiau nepagrįstai nepatvirtino nei vieno projekto.
Šalies argumentai
53. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei į bylos specifiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas ir atsižvelgiant į bylos rezultatą atsakovių reikalavimas priteisti jų naudai patirtas 1850 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkintinas pilnai, o ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
54. Jei nei viena iš šalių nepateikia keliamus reikalavimus atitinkančio naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, teismas neturi pareigos jo tvirtinti ir gali ieškinį atmesti. O tai reiškia, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių tokio pobūdžio bylose esminę reikšmę turi ne tai, ar ieškinys buvo tenkintas ar atmestas, o tai, pagal kurios iš šalių pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą buvo patvirtinta naudojimosi tvarka - būtent tai lemia išvadą apie bylos nagrinėjimo rezultatą ir apie tai, kurios iš šalių naudai priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
55. Šioje byloje ginčo objektu buvo ne reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką - atsakovės atsiliepimu su šiuo reikalavimu sutiko, o šalių pateikti naudojimosi tvarkos nustatymo projektai (planai, schemos). Pirmosios instancijos teismas naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir registruotais priklausiniais nustatė pagal atsakovių pasiūlymą. O tai reiškia, kad ginčas šioje dalyje buvo išspręstas atsakovių naudai. Aplinkybė, kad atsižvelgdama į atsakovių pasiūlymą nustatyti, kad registruotais priklausiniais šalys naudojasi bendrai, analogiškai savo pasiūlymą pakeitė ir ieškovė, nereiškia, kad byla buvo išspręsta jos naudai, o tik reiškia, kad šioje ieškinio dalyje ieškovė pripažino atsakovių atsikirtimų pagrįstumą, geresnį pasiūlymo atitikimą šalių interesams, su tuo pasiūlymu sutiko ir atitinkamai pakoregavo savo siūlymus. Tai reiškia, kad atsakovėms šioje ieškinio dalyje nereikėjo pagal jį atsakyti. Likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas. Taigi nei vienas ieškovės reikalavimas nebuvo išspręstas jos pasiūlytu būdu, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovėms bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos pilnai.
Ieškovės atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą argumentai
56. Ieškovė atsiliepime prašė atmesti atsakovių apeliacinį skundą ir nurodė, kad civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės - priešieškinis ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Atsakovės didesnėje dalyje apeliacinio skundo cituoja tas pačias Aukščiausio teismo nutartis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo reiškiami priešieškiniai, todėl teismas galėjo vertinti ir tenkinti/ netenkinti atsakovų pateiktus priešieškinius. Pirmosios instancijos teismas atsakovėms siūlė šioje civilinėje byloje pateikti priešieškinį su savarankiškais reikalavimais, tačiau atsakovės to nepadarė.
Šalies argumentai
57. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė teismui pateikė UAB „GeoVysa“ inžinierės S. V. parengtą 2024-04-22 bendraturčiams priklausančio 0.4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo schemą, kuri adekvačiai/maksimaliai atitinka ginčo šalių turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovių turtinių teisių ir interesų. Pažymėtina ir tai, kad rengiant sklypo planą ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo atsižvelgta į bendrasavininkėms paskirtas naudotis gyvenamojo namo patalpas, kitus statinius ir inžinierines galimybes tai padaryti. Prioritetas buvo teikiamas tam, kad maksimaliai atriboti žemės sklypą nuo bendro naudojimo. Pagal UAB „GeoVysa“ inžinierės paruoštą 2024-04-22 žemės sklypo naudojimosi schemą, tokia galimybė yra, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta (parengta) proporcingai, atsižvelgiant į bendraturtėms tenkančias nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje ir priskirtas gyvenamojo namo patalpų dalis valdyti. Todėl ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi schema pilnai atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus, nes kiekvienam naudotojui, šiuo atveju tiek ieškovei, tiek atsakovėms yra užtikrinamas atskiras priėjimas iš jų sklypo dalies prie joms priklausančių statinių buitiniams poreikiams tenkinti.
58. Atsakovių apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, todėl ieškovei priteistos iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
60. Ieškovė teismui pateikė naujus įrodymus - 10 vnt. nuotraukų, kurias prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad teismas atsisakė skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir šie įrodymai papildomai patvirtina ieškovės išsakytus argumentus.
61. Pirmosios instancijos teismas neatliko vietos apžiūros procesinio veiksmo ir byloje iš viso nebuvo pateikta ginčo statinių (patalpų) ir žemės sklypo nuotraukų, nors tokie įrodymai būtų padėję visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes. Fotonuotraukos patvirtina bylai aktualias aplinkybes, nes fotonuotraukose užfiksuotos ginčo gyvenamojo namo patalpų interjeras ir sodybos kiemas (statiniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nauji įrodymai atitinka CPK 314 straipsnyje nurodytus kriterijus, todėl pateiktas fotonuotraukas prijungia prie bylos. Visoms proceso dalyviams fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės žinomos, todėl papildomi šalių paaiškinimai dėl nuotraukų turinio neaktualūs.
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos
62. Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu.
63. Įstatymų leidėjas nenustatė jokios privalomos susitarimo dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos, todėl toks susitarimas gali būti pasiektas tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 171 str., 6.173 str.), tiek sudarytas žodžiu, tiek raštu, tiek notarine forma. Byloje pateiktas ginčo šalių 2003 m. rugpjūčio mėnesį surašytas ginčo šalių (mirusioji bendraturtė R. K. nedalyvavo) notariškai netvirtintas susitarimas dėl naudojimosi ginčo pastatais ir žemės sklypu tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis susitarimas šalims buvo privalomas.
64. Pažymėtina, kad nepaisant visų bendraturčių bet kurią forma buvusių ar esamų susitarimų ar jų keitimų ir pan., vis tiek, kai tarp šalių iškyla ir/ar yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka iš naujo nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1d).
65. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas). Teismai praktikoje yra išaiškinta: 1. Teisėtumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus; 2. Adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus reiškia, kad pagal LR CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; 3. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos; 4. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reškia, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.
66. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumai: pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
67. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
68. Teismo vertinimu, 2003 m. susitarimas yra dvidešimties metų senumo, todėl ginčo namų valdoje daug kas pasikeitė: nuo aplinkos pagerinimo iki atliktų investicijų į namą ir kitus statinius bei šalių nuosavybės dalių pasikeitimas, kadangi mirus R. K., jos turto paveldėtojas sūnus D. K. ieškovei pardavė 1/4 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių. Tačiau atsakovės iš esmės siekia toliau naudotis savo nuožiūra patalpa pažymėta indeksu 1-3 (2003 metų susitarimu skirta naudotis R. K.) be jokios naudojimosi tvarkos, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė papildomai įsigijo ¼ dalį, į bendraturčio - ieškovės turimą didesnę dalį bendrosios nuosavybės teisėje, asmeninį privatumą ir nesutarimus dėl naudojimosi tvarkos pasikeitus aplinkybėms.
69. Kaip minėta, ieškovių tėvai lygiomis dalimis (po 1/4 dalį) padovanojo atsakovėms ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, vėliau ieškovė nusipirko sesers R. K. 1/4 dalį, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis, o atsakovėms po ¼ dalį nekilnojamojo turto, tačiau dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atsakovės neturi jokių asmeninių kambarių.
70. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo namas yra vienbutis gyvenamasis namas. Pagal Nekilnojamojo registrų centro išrašų nustatyta, kad indeksu pažymėta 1-3 patalpa yra virtuvė. Iš šalių paaiškinimų nustatytė, jog indeksu pažymėtu 1-2 patalpoje yra įrengtas sanmazgas. Teismas akcentavo, kad 2005 m. liepos 1 d. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 10 punkte yra numatyta, jog name turi būti sudalytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovaujantis minėtu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas nustatyti bendraturčių naudojimosi namu tvarką, kurioje neliktų virtuvės paskirties atliekančio kambario, yra neracionalus.
71. 1989-06-01 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 89/30825, 14 priedas, duomenys užfiksuoti 2001-12-20 „Pagrindinio pastato lAl/m vidaus plotų eksplikacija“ yra išvardinti patalpų pavadinimai, tame tarpe ir patalpa įvardinta „Virtuvė“ (indeksas 1-3, 13,24 kv.m.). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovė, kad faktiškai esanti patalpa pavadinimu „Virtuvė“ neatitinka virtuvei keliamų reikalavimų (nėra vandentiekio, kanalizacijos, dujų ir, kaip pripažino šalys, niekada nebuvo naudojama pagal paskirtį), todėl virtuvei būdingų požymių ši patalpa neturi, faktiškai niekada ir neturėjo (kadastrinių matavimų bylos 8 priedas). Sutiktina, kad ši patalpa atitinka kambario, t.y. gyvenamosios patalpos, paskirtį.
72. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpa „Virtuvė“ pažymėta indeksu 1-3 (13,24 kv.m.) šalys naudosis bendrai. Sutiktina su ieškove, kad tokia naudojimosi tvarka visiškai nepatogi, neracionali ieškovei ir neprisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, kadangi tik ieškovė kiekvieną kartą turėtų išeiti į kiemą ir apeiti aplink namą, kad patektų į bendrai naudojamą patalpą, pažymėtą indeksu 1-3.
73. Ieškovė nurodė, kad nori faktiškai gyventi šiame name, nes kito asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo būsto ji neturi. Be to, ieškovei priklauso ½ dalis bendrai valdomo ginčo turto, todėl tvarkos nustatymas privalo būti racionalus ir patogus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas tarp šalių konfliktinę situaciją, kuri tęsiasi daugiau kaip 20 metų. neteisingai nustatė (priskyrė bendrai naudotis patalpas (1-1, 1-2, 1-3), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje. Nustatant bendro naudojimo patalpas, taip pat svarbu, kaip šias patalpas ir kokia tvarka bendrasavininkės privalės prižiūrėti (švaros palaikymas, einamieji remontai, komunaliniai mokesčiai ir kt.).
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetinis tikslas yra siekti, kad tarp ginčo šalių būtų pilnai atribotos patalpos, kadangi namas turi du atskirus įėjimus ir yra galimybė tai padaryti, būtent to prašė ieškovė. Ieškovė pagal savo siūlomą planą nori naudotis viena puse namo, kuris turi įėjimą, tačiau neturi nei sanmazgo, nei virtuvės patalpų (faktiškai virtuvės pagal paskirtį su jai būdingais įrengimais nėra), tačiau išreiškė sutikimą, jog sanmazgą įsirengs savo lėšomis. Ieškovė Atsakovėms nori palikti (naudotis) kitą namo pusę, kuris turi atskirą įėjimą, faktiškai du kambarius (1-3, 1-4), sanmazgą bei sandėliuką (patalpos 1-2, 1-1). Ieškovės siūlomas naudojimosi patalpomis planas (schema) beveik adekvačiai atitinka ginčo šalių turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje (ieškovei tenka 2,92 kv. m. ploto daugiau).
75. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės pateiktas naudojimosi patalpomis planas (2024-04-22 pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kitų pastatų naudojimo schema M 1:500) leidžia pilnai izoliuoti ir atskirti patalpas, užkertant būsimų konfliktinių situacijų susidarymą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovėms pagal ieškovės pateiktą planą (schemą) tenkančioje namo dalyje yra atskiras įėjimas į namą 1-1 4,38 kv.m., du kambariai: 1-3 (13,24 kv.m.) ir 1-4 (18,94 kv.m.). taip pat sanitarinis mazgas 1-2 (4,74 kv.m.) (įrengtas mirusios sesers R.K. lėšomis). Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovėms tenkanti visiškai izoliuoto namo dalis yra vertingesnė, kadangi sanitarinis mazgas jau yra įrengtas.
76. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad indeksu pažymėta patalpa 1-3 yra pereinamoji patalpa, todėl jeigu atsakovė Z. T. persikeltų į šią patalpą, atsakovė D. J. į savo kambarį pažymėtą indeksu 1-4. turėtų patekti per Z. T. kambarį, kad bus pažeistos atsakovės Z. T. teisės. Tokie teismo argumentai yra neteisingi, kadangi šioje byloje Z. T. ir D. J. yra bendraatsakovės, savarankiškų reikalavimų kartu su priešieškiniais nėra pateikusios, nagrinėjant bylą atsakovių pozicijos sutapo, todėl pagal ieškovės pateiktą planą (schemą) tenkančia namo dalimi atsakovės naudotųsi bendru sutarimu, jų teisės ir interesai nenukentėtų. Dėl to nėra būtinybės nustatyti kiekvienos iš atsakovių atskirai naudojamos namo dalies. Kadangi namas turi du atskirus įėjimus, todėl būtų išvengta konfliktų naudojantis bendru patekimu į namą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas nustatyti bendraturčių gyvenamojo namo naudojimosi tvarką yra neracionalus, nepagrįsta.
77. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neprisidėjo nei prie namo tvarkymo darbų, nei sanmazgo įvedimo darbų, tačiau tokių išvadų nepatvirtina bylos duomenys. Teismas nenurodydamas įrodymų konstatavo, kad atsakovės vadovavosi 2003 m. rugpjūčio mėnesio pasirašytu tarp šalių susitarimu dėl naudojimosi namu tvarkos ir savo naudojamus kambarius kapitališkai įsirengė. Atsakovės teismui nepateikė įrodymų (dokumentų), kurie patvirtintų aplinkybes apie jų kapitališkai suremontuotus ir izoliuotus kambarius. Sutiktina su ieškove, kad šalių padarytos investicijos nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
78. Kaip ir buvo paminėta, name esanti patalpa, pavadinta „virtuvė“ pažymėta indeksu 1-3 (13,24 kv.m.), neatitinka virtuvei keliamų reikalavimų (nėra vandentiekio, kanalizacijos, dujų, karšto vandens ir neatlieka virtuvei būdingos paskirties), todėl patalpa pilnai atitinka kambario patalpos paskirčiai. Kaip nurodė ieškovė, namo virtuve galima būtų pavadinti namo patalpą pažymėtą indeksu 1-1 4,38 kv.m., kurioje stovi dujinė, tačiau kuri daug metų nenaudojama ir priešingai, nei teigiama sprendime, - dujų baliono apskritai nėra. Vertinant pagal faktinį naudojimą, patalpa 1-3, 13.24 kv.m. atitinka kambario patalpos paskirčiai, todėl atsakovės racionaliai galėtų naudotis šia patalpa ir nebūtų pažeistos jų teisės.
79. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad patalpoje, pažymėtoje ind. 1-3 yra įrengtas židinys, kuris yra sienoje, kad atsakovei Z. T. šildant savo patalpas, kartu šildytų ir ieškovės naudojamas patalpas. Tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams, o būtent: patalpoje vadinamoje „virtuvė“ 1-3 yra įrengta krosnis, todėl pagal ieškovės parengtą naudojimosi patalpomis planą (schemą) ši patalpa atitenka naudotis atsakovėms, kurios šildytis galėtų tokiu pajėgumu, koks yra reikalingas joms priskirtoms patalpoms. Pažymėtina tai, kad patalpoje pažymėtoje indeksu 1-5 24,61 kv.m., kuri pagal ieškovės parengtą naudojimosi patalpomis planą (schemą), teismo priskirtina naudotis ieškovei, taip pat yra įrengta šildymo krosnis (1989-06-01 parengta Registrų centro nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 89/30825, gyvenamojo namo vidaus patalpų projektas). Patalpoje esanti krosnis ribojasi su atsakovei D. J. priskirta naudotis patalpa 1-4, 18.94 kv.m., kurioje yra pakura, kurią naudojant, būtų šildoma ir indeksu 1.5 (24.61 kv.m.) pažymėta patalpa.
80. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės parengtą naudojimosi patalpomis planą (schema), tiek ieškovė, tiek atsakovės galėtų naudotis namo atskiromis pilnai izoliuotomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi gyvenamajame name yra du atskiri patekimai į namą, dvi šildymo krosnys, atskiri kambariai, nebeliktų bendro naudojimo patalpų ir tokiu būdu būtų įgyvendinamas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, tvarka patogi visoms bendraturtėms ir užtikrintas maksimalios naudos gavimas. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės siūlomą variantą nebelieka pereinamų kambarių kartu su ieškove, atsakovės turės atskirą sanitarinį mazgą ir du atskirus kambarius. Ieškovės parengtas naudojimosi tvarkos planas (schema) atitinka sprendimo 65 punkte išdėstytus teisminės praktikos sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo principus, todėl teisėjų kolegija nustato naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą patikslinta ieškinio reikalavimą (pagal 2024 m. balandžio 22 d. UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais naudojimo schemą).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
81. Ieškovė 2024-04-24 teismui pateikė UAB „GeoVysa“ inžinierės S. V. parengtą patikslintą 2024-04-22 bendraturčiams priklausančio 0.4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo schemą.
82. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės pateikta naudojimo schema, maksimaliai atitinka ginčo šalių turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovių turtinių teisių ir interesų. Schemoje nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo atsižvelgta į bendraturčiams paskirtas naudotis gyvenamojo namo patalpas, kitus statinius ir inžinierines galimybes tai padaryti. Ginčo šalių dalys maksimaliai atribotos nuo bendro naudojimo. Ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi schema atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus. Kadangi kiekvienam naudotojui šiuo atveju tiek ieškovei, tiek atsakovėms yra užtikrinamas atskiras priėjimas iš jų sklypo dalies prie joms priklausančių statinių ir teismo paskirtų naudotis gyvenamojo namo patalpų.
83. Faktiškai jokios nusistovėjusios tvarkos tarp bendrasavininkių nebuvo ir nėra iki šiol, šalys konfliktuoja daugiau kaip 20 metų ir būtent dėl tos pačios priežasties, kad nėra nustatytos nei žemės sklypu, nei gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarkos.
84. Pagal 2024-04- 22 UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo naudojimo schemą taip ir buvo nustatyta, ieškovės reikalavimas buvo leisti atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. (žemės sklypo - B dalies naudotojos), naudotis 7 kv.m. taku, esančiu žemės sklypo dalyje A (kuris priskirtas naudotis ieškovei G. L.), prieiti prie bendrai naudojamo šulinio (žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta žalia punktyrine linija). Todėl ieškovės pateikta UAB „GeoVysa“ inžinierės S. V. parengta 2024-04-22 bendraturčiams priklausančio 0,4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo schema adekvačiai ir maksimaliai atitinka ginčo šalių turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovių turtinių teisių ir interesų.
85. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė išreiškė reikalavimą naudotis žemės sklypu per pusę, nurodydama jai priskirtinos naudojimosi žemės sklypu dalies plotą, tačiau reikalavime nenurodė ir neišskyrė, kuriomis konkrečiai žemės sklypo ploto dalimis naudosis asmeniškai ji pati, kuriomis žemės sklypo ploto dalimis naudosis atsakovės ir visos kartu bendrai. Be to, ieškovės išreikštas reikalavimas nesutampa su ieškovės pateikta žemės sklypo schema, kurioje yra nurodytos žemės sklypo ploto dalys, kuriomis turėtų naudotis ieškovė, atsakovės ir kuri būtų bendro naudojimosi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl žymės sklypo naudojimosi tvarkos yra neišsamiai išdėstytas ir nesutampantis su pateikta žemės sklypo schema. Ir tai yra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
86. Pastebėtina, kad ir pačių atsakovių pateiktoje tos pačios inžinierės S.V. 2024-04-19 sudarytoje alternatyvioje naudojimosi schemoje bendraturčių naudojamoms dalims nustatyti taikomi tie patys koordinačių taškai, tokia šalių atskirai ir bendrai naudojamų dalių apibrėžimo metodika, įskaitant priėjimo prie bendro šulinio žymėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovių argumentai dėl ieškovės pateiktos schemos neaiškumo vertintini kaip selektyvūs ir nepagrįsti.
87. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Priešingai, nei nurodoma sprendime, faktiškai patikslintas ieškovės reikalavimas ieškinyje dėl žemės sklypo naudoji tvarkos nustatymo buvo suformuluotas ir pateiktas teismui tinkamai, vadovaujantis UAB „GeoVysa“ 2024-04-22 žemės sklypo naudojimosi schema, duomenys visiškai sutampa. Žemės sklypo schemoje šalims priskirtas naudojimosi plotas yra pažymėtas indeksais A (ieškovei), B (atsakovėms) ir A,B (ieškovės ir atsakovės naudojama bendrai). Patikslintoje schemoje yra nurodytas matematiškai susumuotas plotas, todėl reikalavimo esmė ir tikslumas nesikeičia. Pirmosios instancijos teismo argumentai negalėjo būti priežastimi atmesti ieškovės reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
88. Lyginant atsakovių pateiktą alternatyvią schemą su ieškovės pateikta schema, esminis skirtumas yra tai, kad ieškovės pateiktoje schemoje numatytas mažesnis bendro naudojimo plotas ir naudojimosi tvarka visiškai atitinka apeliacinės instancijos teismo tvirtinamos pastato – gyvenamojo namo ir kitų pastatų naudojimo schemos sprendinius.
89. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą pilnai atribojant ne tik patalpas, kadangi namas turi du atskirus įėjimus ir yra galimybė tai padaryti, bet ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri atitinka naudojimosi gyvenamuoju namų tvarką (kai yra du atskiri įėjimai į namą).
90. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo pastatais ir žemės sklypu tvarka atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus principus, yra racionali, patogi, užtikrinanti (kiek tai geriau įmanoma) proporcingumą, bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugą ir darną. Apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas tekindamas ieškinį nustato žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovės pateiktą 2024 m. balandžio 22 d. UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais naudojimo schemą.
Dėl atsakovių pateiktos naudojimosi žemės sklypu schemos vertinimo
91. Ginčydamos teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiėmė nustatyti tinkamiausią naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, nepaisant to, kad ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo, o naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Atsakovių teigimu, ieškovė tokį reikalavimą jau buvo pareiškusi, sumokėjusi už tai žyminį mokestį, o atsakovės savo atsiliepimuose buvo išreiškusios sutikimą, kad būtina nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką. Atsakovės teigė, kad antrą kartą reikšti tokį pat reikalavimą priešieškiniu nebuvo teisinio pagrindo, o teismas turėjo pareigą apsvarstyti visus šalių pateiktus projektus ir patvirtinti šalių interesus labiausiai atitinkančią sklypo naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas visų šalių projektus apsvarstė, atsakovių projektą pripažino geresniu, tačiau nepatvirtino nei vieno.
92. Atsakovės nepateikė priešieškinio, kuriame būtų išreikštas reikalavimas pagal atsakovių sudarytą planą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką bei dėl padarytų investicijų ir kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovių atsiliepimą su jų atsikirtimais bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu plano (schemos) pasiūlymu ir jis buvo svarstomas vertinant ieškovės pasiūlymų pagrįstumą. Tačiau, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nesutiko su atsakovių pasiūlymu, todėl atsakovės pagal įstatymą galėjo/turėjo pateikti priešieškinius su savarankiškais reikalavimais ieškovei. Šiuo atveju atsakovės priešieškinio nepateikė.
93. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės - priešieškinis ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
94. Atsakovės apeliaciniame skunde cituoja tas pačias Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriomis rėmėsi pirmos instancijos teisme, kuriose išdėstytos aplinkybės priešingos šiai civilinei bylai, kadangi atsakovių paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip pvz.: 3K-3-79/2012,3K-3-291/2007, 3K-3-13/2010, 3K-3-563/2007, 3K-3-367-695/2019 dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo reiškiami priešieškiniai, todėl teismas nurodytose bylose galėjo vertinti ir tenkinti ar netenkinti atsakovų pateiktus priešieškinius. Nagrinėjamoje byloje atsakovės nebuvo pareiškusios priešieškinio nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovių parengtą naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu planą (schemą).
Dėl bylos baigties
95. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės objektų naudojimo teisinius santykius, ir sprendęs, kad ieškovės pateiktas gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei žemės sklypo naudojimo tvarkos planai (schemos) yra neracionali, iš esmės neatitinka proporcingumo principo ir esmingai pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktus planus (schemą), todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai (CPK 330 straipsnis).
96. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų
97. Atsakovės tiek iki teismo, tiek teismo posėdžio metu nebuvo išreiškusios sutikimo nei dėl gyvenamojo namo ir kt. pastatų, nei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės parengtą naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu planą (schemą).
98. Ieškovė prieš pateikdama ieškinį kreipėsi į UAB „GeoVysa'‘ dėl nekilnojamojo turto - žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo. 2023-05-16 inžinierė S. V. parengė bendraturčiams priklausančių 0,4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei kitų statinių valdymo ir naudojimo schemą.
99. Atsakovės nesutikdamos su ieškovės pateikta naudojimosi tvarka, pateikė 2024-03-08 žemės sklypo, valdymo ir naudojimo schemą, su kuria ieškovė nesutiko. Todėl siekiant visoms bendraturtėms tinkamo ir realiai įgyvendinamo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo būdo, ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „GeoVysa“ dėl naudojimosi turtu patikslinto plano/schemos parengimo. 2024-04-22 inžinierė S. V. parengė bendraturčiams priklausančių 0,4555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų pastatų naudojimo schemas.
100. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkina visiškai ir naudojimosi gyvenamuoju ir kitais pastatais bei žemės sklypu nustato pagal ieškovės pateiktą planą ir schemas.
101. Pirmosios instancijos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė G. L. sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio, 1 200 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas, 370 Eur už naudojimosi tvarkos planų rengimą UAB „GeoVysa“ eurų (220 eurų už pirminę schemą ir 150 eurų už pakartotinę schemą). Atsakovė Z. T. sumokėjo 1 850 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (advokatas atstovavo atsakoves Z. T.ir D. J.).
102. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė Z.T. patyrė 700 Eur advokato pagalbos surašant apeliacinį skundą ir 500 Eur atlyginimo už atsiliepimo išlaidų ir sumokėjo už apeliacinį skundą 110 Eur žyminį mokestį. Ieškovė sumokėjo už apeliacinį skundą 132 Eur žyminį mokestį ir 1200 Eur atlyginimą advokatui.
103. Apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas: 131 Eur žyminio mokesčio, 1 200 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas, UAB „GeoVysa“ sumokėtą 150 eurų atlyginimą už pakartotinę naudojimosi schemą (planą) – iš viso 1481 Eur (po 740,50 Eur iš kiekvienos atsakovės). Taip pat iš atsakovių ieškovei priteisiama po 666 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės G. L. apeliacinį skundą patenkinti ir atsakovių Z. T. ir D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Priimti naują sprendimą ieškovės G. L. ieškinį patenkinti visiškai ir nustatyti nekilnojamojo turto – 0,4555 ha žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo, pastato – pirties, pastato – tvarto, pastato – viralinės ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys ir tualetas), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. balandžio 22 d. UAB „GeoVysa“ parengtą žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais naudojimo schemą, kurioje nurodyta:
1. ieškovei G. L. priskirti naudotis: 2278 kv.m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 4555 kv. m. (0.4555 ha), dalį pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėtą indeksu A; pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 85,52 kv. m., pagal naudojimosi schemą, (naudotoja pažymėta indeksu A) patalpomis, pažymėtomis indeksu: 1-5, 1-6, 1-7, kurios sudaro 44,22 kv.m. bendro ploto (žymėjimas statinio sklypo plane lAl/m); šiltnamiu (neįregistruotas nekilnojamojo turto registre), esančiu ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėtos indeksu A;
2. atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. priskirti naudotis: 2277 kv.m. žemės sklypo, kurio bendras plotas 4555 kv.m. (0.4555 ha), pagal naudojimo schemą, (naudotojos, pažymėtos indeksu B); pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 85,52 kv.m., pagal naudojimo schemą, (naudotojos, pažymėtos indeksu B) patalpomis, pažymėtomis ind.: 1-1, 1-2, 1- 3, 1-4 , kurios sudaro 41,30 kv.m. bendro ploto (žymėjimas statinio sklypo plane lAl/m); šiltnamiu (neįregistruotas nekilnojamojo turto registre), esančiu ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pagal žemės sklypo naudojimo schemą, pažymėta, naudotojos indeksu B);
3. ieškovei G. L. (žemės sklypo A dalies naudotoja), atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. (žemės sklypo B dalies naudotojos) priskirtina bendrai naudotis: Pastatu - pirtimi, pagal naudojimo schemą, pažymėta: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane 211/p)); Pastatu - tvartu, pagal naudojimo schemą, pažymėtą: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane (411/m)); pastatu - viraline, pagal naudojimo schemą, pažymėtą: naudotojos, indeksu A ir B (žymėjimas statinio sklypo plane (711/m); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais (šulinys, tualetas), pagal naudojimo schemą, pažymėtą žemės sklypo A dalyje (kuri priskirtina ieškovei G. L.).
4. atsakovei Z. T. ir atsakovei D. J. (žemės sklypo - B dalies naudotojos) naudotis 7 kv.m. taku, esančiu žemės sklypo dalyje A (kuris priskirtas naudotis ieškovei G. L.), prieiti prie bendrai naudojamo šulinio (žemės sklypo naudojimo schemoje, pažymėta žalia punktyrine linija).
Priteisti ieškovei G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Z. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 750,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti ieškovei G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Z. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 666 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.