Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo – UAB „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiajam asmeniui UAB „Be kredito“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas negautas, pateiktas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, kuri šioje byloje yra tretysis asmuo, ir atsakovė 2021 m. kovo 22 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą daiktą – nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), prekės būklė – nauja. Pagal Sutarties sąlygas atsakovė turėjo atlikti 24 mokėjimus po 27,99 Eur iš viso 671,76 Eur sumai. Atsakovės norimo įsigyti turto vertė Sutarties sudarymo metu buvo 429,00 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 procentų už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui, t. y., atsakovei, tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkei suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Įsigytas turtas atsakovei buvo perduotas 2021 m. kovo 22 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį pradinė kreditorė 2021 m. spalio 21 d. pranešimu – pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovės skola yra 170,94 Eur ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukiama. Atsakovei nevykdant savo piniginių prievolių, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį, 2021 m. lapkričio 3 d. išsiųsdama atsakovei išankstinį rašytinį pranešimą. Pagal 2021 m. spalio 4 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą ar kitas įmokas, Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimu.

Dėl pradinės kreditorės ir atsakovės teisinių santykių kvalifikavimo

Teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovės), ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (tame tarpe baldų, buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra spręstina, ar Sutartis yra laikytina išperkamosios nuomos, ar vartojimo kredito sutartimi.

Ieškovės teigimu, Sutarties pagrindu susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, Sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

Taigi, siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą turtą kas mėnesį turėjo mokėti po 27,99 Eur įmoką ir tai daryti dvidešimt keturis mėnesius iš eilės. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovė po dvidešimt keturių mėnesių būtų sumokėjusi pradinei kreditorei viso 671,76 Eur sumą, kuri yra 242,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (429,00 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovei) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovės pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į turtą, tačiau akivaizdu, kad atsakovei jau sumokėjus įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, ji neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1,00 Eur, kad jai galutinai pereitų nuosavybės teisė į turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), yra į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl teismas daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, jog Sutarties tekste atsakovei nėra expressis verbis (tiesiogiai) numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata, numatanti sudėtingą daikto grąžinimo nuomotojui procesą, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją būtų grąžintas nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini), kurio visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti, yra itin neproporcinga alternatyva papildomo 1,00 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant atsakovės tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti 1,00 Eur arba grąžinti daiktą pagal išsamiai detalizuotą jo grąžinimo nuomotojui tvarką, pagal kurią atsakovei dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grąžinamas daiktas būtų visiškai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jam buvo perduoti), atsakovė, kaip vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus, neabejotinai rinktųsi variantą dėl 1,00 Eur priemokos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nors pagal minėtą Sutarties nuostatą ir yra numatyta prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau galimybė ja pasinaudoti susieta su neproporcingai sudėtingu grąžinimo procesu ir papildoma atsakomybe atsakovei, todėl Sutartyje įtvirtintas reglamentavimas, kaip visuma, netiesiogiai verčia nuomininką įsigyti daiktą už 1,00 Eur priemoką, kas taip pat leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovei ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

Minėta, kad Sutartimi sutarta, jog tinkamu jos įvykdymo atveju atsakovė būtų už prekę sumokėjusi viso 671,76 Eur sumą, kuri yra 242,76 Eur didesnė nei prekės kaina (429,00 Eur). Taigi, netinkamo Sutarties vykdymo atveju nuomotojas (trečiasis asmuo, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovę – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp naudoto daikto, kurio naujo vertė buvo 429,00 Eur, susigrąžinimo, arba 671,76 Eur sumos pareikalavimo. Atsižvelgiant į šių alternatyvų piniginę išraišką, akivaizdu, jog bet kuris verslo subjektas (juo yra tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė) pasirinktų jam ekonomiškai naudingesnį variantą, t. y. 671,76 Eur sumą. Taigi, vertintina, kad nuomotojo (trečiojo asmens, o vėliau ieškovės) pirminis tikslas yra ne pagal Sutartį perduoto daikto susigrąžinimas, tačiau jo įsigijimui skirtų mokėtinų įmokų, viršijančių daikto vertę, gavimas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties ieškinio reikalavimas, kuriuo, nepaisant to, jog ieškovė nurodo atsakovę jai perduotos prekės negrąžinus, yra prašoma ne daikto sugrąžinimo, tačiau kasmėnesinių įmokų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovės išsirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 559,80 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, taip pat 252,00 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovė nemokėjo sutartimi nustatytų mėnesinių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Tačiau ieškovė taiko iki 0,25 proc. už dieną sumažintą delspinigių dydį, o delspinigių sumą skaičiuoja už 180 dienų (559,80 Eur × 0,25 / 100 × 180 d.).

Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą, neturi teisės teikti vartojimo kreditus, todėl nėra subjektas, galėjęs sudaryti su atsakove tokio turinio sutartį.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakove Sutartį būtų tikrinusi atsakovės kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei patikslintu ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta aukščiau, laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove Sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi atsakovės kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) kaina yra 429,00 Eur. Ieškovė 2023 m. sausio 20 d. prašyme dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei tik 4 (keturias) įmokas 111,96 Eur sumai ir daugiau įmokų nebemokėjo, dėl to 2021 m. lapkričio 3 d. Sutartis su atsakove buvo vienašališkai nutraukta. Ieškovei atsakovė nėra atlikusi nė vieno mokėjimo. Kadangi Sutarties pagrindu trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) turi teisę tik į daikto vertės, sumažintos atsakovės sumokėtų įmokų suma, atlyginimą, ieškovei priteistina 317,04 Eur suma (429,00 Eur – 111,96 Eur).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės pinigines prievoles pagal Sutartį įgijo 2021 m. spalio 4 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pridedamo priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 pagrindu.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 317,04 Eur skolą, o likusią reikalavimo dalį dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir 252,00 Eur delspinigių atmetant.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas 263,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 21,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 39,05 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (317,04 Eur x 100% / 811,80 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesudaro 5,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO finance“ elektroninių pinigų įstaiga:

– 317,04 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų 04 ct) skolą;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 317,04 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų 04 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 102,70 Eur (vieno šimto dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.