Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Violeta Balčiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00295-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 1.2.14.3.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2017 m. gegužės 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. turto pagrobimo) ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-04-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. D., D. L. ir V. V., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad jis ir L. D. bei D. L., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami nešaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, būtent: 2016 m. balandžio 24 d., apie 3.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pribėgo prie nukentėjusiojo V. B., kur L. D., panaudodamas nešaunamąjį ginklą – dujų balionėlį, papurškė nenustatytos kilmės chemine medžiaga į veidą bei keturis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, tai sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu L. L. ir D. L. užšoko nukentėjusiajam ant nugaros ir parvertė pastarąjį ant žemės bei pagrobė 200 eurų vertės rankinį laikrodį „Burbery“, 400 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, kuris buvo įdėtas į 5 eurų vertės odinį dėklą, ir tris raktus nuo buto, vieno jų vertė – 6 eurai, antro vertė – 6 eurai ir trečio vertė – 4 eurai. Iš viso pagrobė V. B. priklausančio turto už 621 eurą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).

Nuteistojo L. L. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl, jo nuomone, per griežtos bausmės jam paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. L. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Nustatydamas konkrečios laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam L. L., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą L. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau šešis kartus teistas už turtinius nusikaltimus, iš jų penkis kartus už analogiškus nusikaltimus – plėšimus, neišnykus ankstesniam teistumui, be to, anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį L. L. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam L. L. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Pažymėtina, kad nuteistojo L. L. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta prieš vienus iš pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Kaip minėta, L. L. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, kaip matyti, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, kurią, kaip matyti, padarė po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-18 ir 2016-04-11 nuosprendžių, kuriais buvo nuteistas taip pat už plėšimus laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas pagal BK 75 straipsnį buvo atidėtas 2 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, bausmės vykdymo metu. Taigi, kaip matyti, L. L. nuolat daro tyčines nusikalstamas veikas, be to, praeityje jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad L. L. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų taip pat ir už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę, pavartojant fizinį smurtą, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia jauno nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuteistojo L. L. apeliaciniame skunde bausmės skyrimo jam taikymas, be kita ko, argumentuojamas ir lyginant asmeniškai jam ir kitiems šioje byloje nuteistiesiems paskirtas bausmes, pažymint, kad jo bendrininkai be jo padarė ir daugiau nusikaltimų, tačiau, nepaisydamas to, teismas jiems paskyrė švelnesnes bausmes, tai, pasak apelianto, rodo, kad paskirta bausmė jam yra per griežta, o teismas buvo šališkas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali skirti už tą pačią veiką vienodos bausmės asmeniui, kuris charakterizuojamas teigiamai, nusikalto būdamas neteistas, nusikaltimą padarė pvz., atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius situacijai ir pan., ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistiesiems D. L. ir L. D. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, veikiant bendrininkų grupe su L. L., mažesnius parinktus laisvės atėmimo bausmių dydžius, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą L. D. (BK 75 straipsnis) ir D. L. (BK 92 straipsnį), o apeliantui L. L. kiek didesnį bausmės dydį šioje byloje nulėmė ne, priešingai nei nurodo apeliantas, nusikaltimo bendrininkų vaidmuo darant nusikaltimą, o asmenybių charakteristikos, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Taigi darytina išvada, kad tiek BK 54, 61, 75 ir 92 straipsnių taikymo prasme, tiek palyginus minėtiems kitiems nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantui L. L. buvo paskirta neteisinga bausmė.

Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo L. L. apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos negatyvius motyvus, tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir paskyrė jam baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. L. L. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.