- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2K-520/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01266-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Armanas Abramavičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- V. P., T. U., P. K., J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, jos sumokėjimą išdėstant dvylikai mėnesių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. U. (T. U.), P. K. (P. K.) ir J. K. (J. K.), tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad jis ir T. U., būdami statutiniai valstybės tarnautojai, dirbdami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-oios kuopos 1-ojo būrio vyresniaisiais patruliais, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su P. K. ir J. K., siekdami asmeninės naudos, t. y. padėti J. K. ir E. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir J. T. bei M. V..
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos teismo sudėties, taip iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, tai sutrukdė teismui priimti nešališką sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi jo apeliacinį skundą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, kad bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Kasatorius nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties matyti, jog teisėjas L. Žukauskas išnagrinėjo jo gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria jam neterminuotai buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų, t. y. teisėjas L. Žukauskas išsprendė skundą dėl procesinės prievartos priemonės, ją pratęsė, taip tam tikra prasme išreiškė savo vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės. Dėl to, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šis teisėjas negalėjo nagrinėti jo apeliacinio skundo, nes tą privalėtų daryti teisėjas iš anksto neišreiškęs savo pozicijos toje pačioje byloje. Taigi, kasatoriaus teigimu, byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, taip iš esmės pažeidžiant teisę į nešališką ir teisingą teismą.
Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, ir antra, teismas privalo būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2008). Kasatoriaus įsitikinimu, šiuo atveju pažeistos ne tik BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 5 dalies, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. nesilaikyta vieno iš imperatyvių įstatyme įtvirtintų draudimų dalyvauti nagrinėjant bylą teisėjui, kuris toje pačioje byloje (ankstesnėje proceso stadijoje) yra nagrinėjęs ar sprendė kaltinamojo (jo gynėjo) skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neužtikrino jo (kasatoriaus) teisės į teisingą ir nešališką sprendimą, tinkamas ir teisėtas jo apeliacinio skundo peržiūrėjimas neįgyvendintas. Juolab kad po skundžiamos nutarties, jis yra ne tik nušalintas nuo pareigų, bet vadovo įsakymu atleistas iš tarnybos policijoje. Taigi dėl nekompetentingos vieno iš Lietuvos teismų veiklos akivaizdžiai pažeidinėjama ir jo teisė sulaukti pagrįstų ir teisėtų procesinių sprendimų, teisė į greitą bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas suponuoja tai, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) turi su abejomis proceso šalimis elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo. Be to, BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese pakartotinai nagrinėjant tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, o BPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Šių įstatymo nuostatų nesilaikymas laikytinas ne tik esminiu BPK pažeidimu, bet ir vieno esminių baudžiamojo proceso principo – teismo nešališkumo – pažeidimu.
2012 m. kovo 16 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-205-92/2012, Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Damanskienė priėmė nutartį, kuria pratęsė procesinės prievartos priemonės – V. P. laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminą iki bylos išnagrinėjimo teisme. V. P. gynėjas šią nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas L. Žukauskas, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjas L. Žukauskas buvo teisėjų kolegijos sudėtyje. Dėl to, prokuroro nuomone, skundžiama nutartis priimta kolegijos, kurios sudėtyje buvo teisėjas, kuris pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo dalyvauti šiame procese, kolegijos sudėtis buvo neteisėta, sudaryta pažeidžiant BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Prokuroras nurodo, kad BPK 58, 59 straipsnių pažeidimas teismų praktikoje laikomas esminiu BPK pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2007, 2K-340/2008, 2K-275/2013).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių BPK 58, 59 straipsnių nuostatų pažeidimų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas (BPK 57 straipsnio 2 dalis) negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį tokiu atveju teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Iš byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties matyti, kad šio teismo teisėjas L. Žukauskas išnagrinėjo kaltinamojo V. P. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria šiam kaltinamajam laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminas buvo pratęstas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme. Ši procesinės prievartos priemonė V. P. buvo paskirta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjas L. Žukauskas buvo teisėjų kolegijos sudėtyje. Taigi konstatuotina, kad kasacine tvarka skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis buvo priimta kolegijos, kurios sudėtyje buvo teisėjas, pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjęs dalyvauti šiame procese. BPK 58, 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus ir tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2005, 2K-168/2007, 2K-340/2008, 2K-375/2013 ir kt.), todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminio BPK pažeidimo ( BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.