Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-99-454/2022 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę A. K. ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: X-12642.22, Y-13584.85) – 23 (X-12642.24, Y-13586.195) bei sukrautą įvairių atliekų laužą nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C; per teismo nustatytą terminą atsakovei nepašalinus tvorelės ir sukrautų atliekų laužo, ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: X-12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195), pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautą atliekų laužą), ieškovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Kauno apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-2423-530/2009) nustatė naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, pagal kurią, ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, o atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė. Atsakovė savavališkai užtvėrė bendro naudojimo taką, tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, pažymėtų taškais 8 (koordinatės: X- 12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195) įrengdama segmentinę tvorelę. Atsakovei užtvėrus praėjimą, ieškovė negali netrukdomai naudotis bendro naudojimo praėjimu apie namą. Dėl įrengtos tvorelės, nėra galimybės prižiūrėti gyvenamojo namo sienos ir pamatų, ištaisyti ties gyvenamuoju namu susidariusį atvirkštinį nuogrindos nuolydį, dėl kurio namo pamatas vakarų pusėje apaugo samanomis, ties namo pamatu ėmė kauptis vanduo. Dėl drėkstančios gyvenamojo namo sienos vidaus patalpoje atsirado pelėsis.

3. Atsakovė A. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, kad siauras sklypo plotelis prie atsakovės langų (iš gatvės pusės) yra bendro naudojimo takas. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytais taškais pažymėta atsakovės žemės sklypo dalis A1, kurią kaip ir kitas žemės sklypo dalis A ir A2 ieškovė pripažįsta kaip atsakovės nuosavybę. Ieškinio reikalavimu pašalinti tvorelę, ieškovė siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, be teisinio pagrindo varžyti atsakovės teisę naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta A1. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas ir kada sukrovė įvairių atliekų laužą ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos raide C. Tai padarė pati ieškovė ir jos pačios įsileisti gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų nuomininkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per trisdešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: X-12642.22, Y-13584.85) – 23 (X-12642.24, Y-13586.195) bei sukrautus įvairius daiktus nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C; per nustatytą terminą atsakovei nepašalinus tvorelės ir sukrautų įvairių daiktų, ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: X- 12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195), leido ieškovei atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautus įvairius daiktus ant bendro naudojimo tako), ieškovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovės 895 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 90 Eur išlaidas, susijusias su apmokėjimu už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 75 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas ieškinį pripažino pagrįstu. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: valstybei – 18/633 dalių, ieškovei – 467/633 dalys, atsakovei – 148/883 dalys. Žemės sklype yra gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso šalims. 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009 ir 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-510-324/2010 žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane. Ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, o atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė. 2021 m. kovo 23 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-36 patvirtinta, kad tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, pažymėtų taškais 8 (koordinatės: X- 12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195) įrengta atsakovės segmentinė tvorelė.

6. Teismas nurodė, kad esant sudarytam ir įregistruotam susitarimui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės atlikti veiksmai užtvėrus ir užėmus bendro naudojimo sklypo dalį, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide C, yra neteisėti ir pažeidžia ieškovės teises. Todėl atsakovė įpareigotina pašalinti segmentinę tvorelę, kuri užtveria bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą plano C dalyje.

7. Teismas nurodė, kad iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad už įrengtos tvorelės, iš atsakovės pusės, ant bendro naudojimo praėjimo yra sudėta įvairių daiktų, trukdančių praėjimui. Nustačius, jog atsakovė neteisėtai trukdo ieškovei naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėtoje C dalimi, atsakovė taip pat įpareigotina pašalinti šiuos daiktus, trukdančius praėjimui.

8. Ieškinį patenkinęs, visas ieškovės patirtas išlaidas teismas ieškovei priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d sprendimą ir iš naujo peržiūrėti ieškovės ieškinį, įvertinant jį kaip nepagrįstą, prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

9.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Ieškovė ieškiniu siekė naudotis jai nepriklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta A1 ir suvaržyti teismo sprendimu nustatytą atsakovės teisę naudotis atsakovei priskirta žemės sklypo dalimi. Minėti taškai 8 ir 23 žymi atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies (A1) šiaurinę kraštinę. Todėl ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas CK 1.137 str. 3 d. numatytu pagrindu. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti;

9.2. Ieškovė klaidino teismą teigdama, kad ji negali prieiti prie gyvenamojo namo sienų ir pamatų. Įrengta tvorelė atskiria atsakovės sklypo dalį A1 tik iš vienos, t. y. šiaurinės, pusės (atkarpa plane tarp taškų 8 ir 23). Ieškovė gali netrukdomai patekti prie jos įvardijamų vietų - iš pietinės pusės, nes tam jokių kliūčių nėra;

9.3. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas ir kada sukrovė įvairių atliekų laužą ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos raide C. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Pati ieškovė ir jos nuomininkai nuolat naudoja prieš atsakovę psichologinį smurtą, todėl ieškovei nėra jokių kliūčių primėtyti prie atsakovės langų šiukšlių, gadinti tiek atsakovės, tiek bendro naudojimo nuosavybę. Toks ieškovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu teise ir ieškinio reikalavimas pašalinti sukrautą įvairių atliekų laužą turėjo būti atmestas CK 1.137 str. 3 d. numatytu pagrindu;

9.4. Tvorelė yra įrengta toje vietoje, kurioje 2015 m. birželio 11 d. ieškovė buvo užpuolusi atsakovę. Pati ieškovė namo kieme įsirengė tvoras. UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano taškai 8 (koordinatės: X- 12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195) žymi atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies A1 šiaurinę kraštinę - tarp šių dviejų taškų nėra bendro naudojimo tako. Ieškovė teigia priešingai.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti; nustačius, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, apeliacinį procesą nutraukti; priteisti iš atsakovės 600 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

10.1. 2021 m. kovo 23 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-36 neginčytinai įrodyta, kad prie namo vakarinės pusės tarp namo ir kiemo tvoros yra bendro naudojimo takas, kuris užtvertas žalios spalvos tvoros segmentu, tvoros segmentas įrengtas prieš namo vakarinėje pusėje esančio namo fasado kampą;

10.2. Vien ta aplinkybė, kad apeiti gyvenamąjį namą galima iš pietinės pusės per visuomeninį šaligatvį, kuris yra už žemės sklypo ribų (už tvoros), nėra ir negali būti pagrindu keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką;

10.3. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina aplinkybę, kad už įrengtos tvorelės, iš atsakovės pusės, ant bendro naudojimo praėjimo (plane pažymėto raide C) yra sudėta įvairių daiktų, trukdančių praėjimui;

10.4. Atsakovė klaidina teismą, kad segmentinė tvorelė yra įrengta ties jai skirta naudotis šiaurine sklypo dalimi, pažymėta A1. Tokius atsakovės argumentus paneigia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos foto nuotraukos. Tvorelė yra įrengta prie vakarinės, o ne prie šiaurinės, kaip teigia atsakovė, gyvenamojo namo pusės, ir užtveria praėjimą ir trukdo naudotis bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalimi C (ties gyvenamuoju namu), bet ir yra įrengta ant ieškovei naudotis skirtos žemės sklypo dalies B1. Vien ta aplinkybė, kad teismo sprendime tvorelės įrengimo vieta yra nurodyta tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtų 8 (koordinatės: X- 12642.22, Y-13584.85) ir 23 (X-12642.24, Y-13586.195), o ne greta šių taškų, nekeičia ginčo esmės ir nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu;

10.5. Apeliacinio skundo teiginiai dėl nuomininkų, dėl santykių su ankstesniais gyvenamojo namo gyventojais, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku;

10.6. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, dalis jų (Priedai Nr. 1, 4-12) buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pakartotinai teikiamus įrodymus prijungti. Kiti apeliantės teikiami įrodymai (Priedas Nr. 2, 3, 13) nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku;

10.7. Apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota pašalinti kliūtis bendraturčiui naudotis žemės sklypo dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliantė A. K. pateikė trylika apeliacinio skundo priedų, tačiau jų pateikimo būtinybės apeliaciniame teisme nepagrindė. Iš bylos medžiagos matosi, kad apeliacinio skundo priedai Nr. 1 ir 4-12, tai nėra nauji įrodymai, nes jie buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija juos atsisako priimti. Apeliacinio skundo priedai: Nr. 2 – 2021-10-15 ir 2022-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos raštai teismui, Nr. 3 – dėl atsakovės turtinių, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimo, Nr. 13 – duomenys apie N. K. inicijuotus prieš atsakovę ieškinius ir piktnaudžiavimą procesine teise, nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija juos atsisako priimti. Atsakovės A. K. 2022 m. balandžio 26 d. pateiktas pareiškimas dėl antstolių R. B. ir M. P. veiksmų taip nesusijęs su nagrinėjama byla, apeliantė nepagrindė šio dokumento būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl pateiktą pareiškimą atsisakytina priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai – 18/633 dalių, ieškovei – 467/633 dalys, atsakovei – 148/883 dalys. Žemės sklype yra gyvenamasis namas 1 A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 2I1p ((duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3I1Ž ((duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei.

16. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009 ir 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-510-324/2010 tarp bendraturčių nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė.

17. Ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovei dėl pažeistų teisių naudotis žemės sklypo dalimi, kuri bendraturčiams paskirta naudotis bendrai, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę A. K. ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: X-12642.22, Y-13584.85) – 23 (X-12642.24, Y-13586.195) bei sukrautus įvairius daiktus nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C. Per nustatą terminą atsakovei šių veiksmų neatlikus, juos leista atlikti ieškovės N. K. lėšomis, išieškant iš atsakovės A. K. reikiamas išlaidas ieškovei.

18. Atsakovė A. K. , nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė ieškiniu siekia naudotis jai nepriklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta A1 ir suvaržyti teismo sprendimu nustatytą atsakovės teisę naudotis atsakovei priskirta žemės sklypo dalimi. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad ji negali prieiti prie gyvenamojo namo sienų ir pamatų, nes tai ji gali padaryti iš pietinės pusės, tam jokių kliūčių nėra. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas ir kada sukrovė įvairių atliekų laužą ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos raide C, taip pat nurodo, kad tarp UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano taškų 8 ir 23 nėra bendro naudojimo tako.

Dėl pažeistų teisių gynimo

19. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

20. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, tarp ieškovės ir atsakovės teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, kurį patvirtino teismas, ieškovė naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, o atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė. Ieškovė teigia, kad tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, pažymėtų 8 ir 23 įrengta atsakovės segmentinė tvorelė bei sukrauti įvairūs daiktai, kas trukdo praeiti ieškovei. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja 2021 m. kovo 23 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-36, iš kurio matosi, kad nuvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog prie namo vakarinės pusės tarp namo ir kiemo tvoros yra takas, kuris yra užtvertas žalios spalvos tvoros segmentu. Tvoros segmentas įrengtas prieš namo vakarinėje pusėje esančio namo fasado kampą, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai – fotonuotraukos bei žymėjimai žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane.

21. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė jos teisių pažeidimą naudotis bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ieškiniu siekė naudotis jai nepriklausančia žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A1.

22. Nors apeliantė nurodo, kad ginčo tvorelė nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovė gali netrukdomai patekti prie namo sienų ir pamatų iš pietinės pusės, kur jokių kliūčių nėra, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę netrukdomai naudotis visa žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais).

23. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė neįrodė, kas ir kada sukrovė įvairių daiktų ant bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pažymėtos raide C. Kadangi Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, kad prie žalios spalvos tvoros segmento yra sukrauta įvairių daiktų, todėl atsakovei šios aplinkybės nepaneigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti ir šiuos daiktus nuo bendrojo naudojimo žemės sklypo.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl atsakovės santykių su ieškove ir gyventojais) teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

25. Byloje nustačius, kad pagal teismo nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis abi šalys, todėl ieškovei įrodžius jos teisės pažeidimą naudotis šia sklypo dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

26. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 26–28 punktuose, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių naudotis žemės sklypu gynimą ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos 600 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2022-04-01 DOK-42557 priedai) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.