- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2-99-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06362-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuva Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Singrida Samoškienė
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Lietuva Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę A. K. (toliau – atsakovė) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) – 23 ((duomenys neskelbtini)) bei sukrautą įvairių atliekų laužą nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C;
per teismo nustatytą terminą atsakovei nepašalinus tvorelės ir sukrautų atliekų laužo, ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)), pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautą atliekų laužą), ieškovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas;
priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 76/100 gyvenamojo namo ir 492/633 dalys žemės sklypo. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 24/100 dalys gyvenamojo namo ir 148/633 dalys žemės sklypo. 18/633 dalys žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – trečiasis asmuo).
Kauno apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2423-530/2009), nustatė naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, pagal kurią, ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, o atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė. Nors nustatyta naudojimosi tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau atsakovė savavališkai užtvėrė bendro naudojimo taką, tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, pažymėtų taškais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)) įrengdama segmentinę tvorelę. Atsakovei užtvėrus praėjimą, ieškovė kaip bendraturtė, negali netrukdomai naudotis bendro naudojimo praėjimu apie namą. Dėl įrengtos tvorelės, nėra galimybės prižiūrėti gyvenamojo namo sienos ir pamatų, ištaisyti ties gyvenamuoju namu susidariusį atvirkštinį nuogrindos nuolydį. Dėl susidariusio atvirkštinio nuogrindos nuolydžio, gyvenamojo namo pamatas vakarų pusėje apaugo samanomis, ties namo pamatu ėmė kauptis vanduo. Dėl drėkstančios gyvenamojo namo sienos vidaus patalpoje atsirado pelėsis. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pašalinti nuo bendro naudojimo tako savavališkai pastatytą tvorelę bei pašalinti prie įrengtos tvorelės ant bendro naudojimo žemės (nuogrindos), sukrautą įvairių atliekų laužą (linoleumą, vazonus, plytelės ir panašiai).
Todėl ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę pašalinti per penkias darbo dienas įrengtą tvorelę bei sukrautą prie šios tvorelės įvairių atliekų laužą. Per nustatytą terminą atsakovei nepašalinus tvorelės ir prie tvorelės esančio laužo, pripažinti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus, priteisiant iš atsakovės patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad užtvėrus praėjimą, ji negali praeiti bendro naudojimo taku. Tenka išeiti į gatvę, apeiti tvorą, skiriančią namą nuo gatvės pusės bei prieiti prie kitų statinių, esančių kieme. Nurodė, kad tvorelė, užtverianti praėjimą, trukdo pamato ir nuogrindos sutvarkymui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog ieškinys turėtų būti atmestas.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė klaidingai nurodė, jog siauras sklypo plotelis prie atsakovės langų (iš gatvės pusės) yra bendro naudojimo takas. Tai patvirtina, UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane nurodytais taškais pažymėta atsakovės žemės sklypo dalis A1, kurią kaip ir kitas žemės sklypo dalis A ir A2 ieškovė pripažįsta kaip atsakovės nuosavybę. Tokia žemės sklypo dalių pažymėtų A, A1 ir A2 naudojimosi tvarka nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009, ir yra privaloma visiems asmenims, įskaitant ieškovę.
Ieškinio reikalavimu pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, ieškovė siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tai yra, siekia naudotis jai nepriklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta A1, ir tokiu savo reikalavimu siekia suvaržyti teismo sprendimu nustatytą atsakovės teisę naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi. Toks ieškovės reikalavimas pripažintinas pažeidžiančiu draudimą be teisinio pagrindo varžyti atsakovės teisę naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta A1, o ieškovės ieškinys atmestinas. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas pašalinti bei sukrautą įvairių atliekų laužą nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas ir kada sukrovė įvairių atliekų laužą ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies, pažymėtos raide C. Priešingai – tai pati ieškovė ir jos pačios įsileisti gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų nuomininkai suvertė šiukšlių krūvas – tiek namo laiptinėje, tiek pirmojo aukšto bendro naudojimo vonios patalpoje, tiek bendro naudojimo žemės sklype. Pati ieškovė ir jos nuomininkai nuolat naudoja prieš atsakovę psichologinį smurtą (atsakovė yra parašiusi pareiškimą policijai), kai tik atsakovė siekia patikrinti tą ieškovės išgalvotą sąvartyną. Prieš atsakovę nukreipto psichologinio smurto dėka ieškovė gyvenamojo namo kieme praktiškai daro ką nori, todėl jai nėra jokių kliūčių primėtyti prie atsakovės langų šiukšlių, gadinti ir niokoti tiek atsakovės, tiek bendro naudojimo nuosavybę. Toks ieškovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu subjektine teise ir ieškinio reikalavimas pašalinti sukrautą įvairių atliekų laužą nuo bendro naudojimo nuogrindos.
Atmetus kaip neteisėtus ieškinio reikalavimus dėl tvorelės ir šiukšlių pašalinimo, turi būti atmesti ir išvestiniai reikalavimai – pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautą atliekų laužą), ieškovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė gali naudotis kitu praėjimu, įrengta tvorelė netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai nuosavybės teise – 18/633 dalių, ieškovei – 467/633 dalys, atsakovei nuosavybės teise – 148/883 dalys.
Žemės sklype yra pastatas – pastatas – gyvenamasis namas 1 A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas 2I1p ((duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas 3I1Ž ((duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009 ir 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-510-324/2010 žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kadangi žemės sklypu naudojasi keletas savininkų ar naudotojų, teismas priimdamas sprendimą turi atsižvelgti, kad nebūtų pažeisti nei vieno žemės sklypo savininko ar naudotojo teisėti interesai ar pablogintos sąlygos jiems naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą informaciją susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra sudarytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, trečiojo asmens nuomone, atsakovės atlikti veiksmai, tai yra, galimai užtverta ir užimta bendro naudojimo sklypo dalis, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide C, galimai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovės teises.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Teismas konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai nuosavybės teise – 18/633 dalių, ieškovei – 467/633 dalys, atsakovei nuosavybės teise – 148/883 dalys. Žemės sklype yra gyvenamasis namas 1 A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 2I1p ((duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3I1Ž ((duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą 2009 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009 ir 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-510-324/2010 žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane. Dėl šių nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Ieškovė nurodė, kad pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ji naudojasi žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raidėmis B ir B1, o atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C (takais) turi teisę naudotis bendrai ieškovė ir atsakovė. Tarp taškų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane, pažymėtų taškais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)) įrengta atsakovės segmentinė tvorelė, kuri trukdo praeiti ieškovei. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja 2021 m. kovo 23 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-36.
Šios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Išaiškintina, kad teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka galioja, kol ji nėra pakeičiama bendraturčių susitarimu ar teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), ar bendraturčiai nusprendžia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tokiu būdu baigiasi bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.80 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovė reikalavimo pakeisti naudojimosi turtu tvarką nereiškė. Tokio pobūdžio aplinkybės buvo nurodytos kitos šalies procesiniuose dokumentuose. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti taip pat teisė, teisės aktuose nustatyta tvarka, ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nors formaliai 148/883 dalis žemės sklypo patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik statinių bendrasavininkų poreikiams tenkinti. Statinių bendrasavininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusiųjų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga.
Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą informaciją susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra sudarytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovės atlikti veiksmai, tai yra, užtverta ir užimta bendro naudojimo sklypo dalis, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide C, yra neteisėti ir pažeidžia ieškovės teises. Todėl atsakovė įpareigotina pašalinti segmentinę tvorelę, kuri užtveria bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą plano C dalyje.
Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti per penkias darbo dienas įrengtą tvorelę bei sukrautą prie šios tvorelės įvairių atliekų laužą. Per nustatytą terminą atsakovei nepašalinus tvorelės ir prie tvorelės esančio laužo, pripažinti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus, priteisiant iš atsakovės patirtas išlaidas.
Iš pateikto byloje antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad už įrengtos tvorelės, iš atsakovės pusės, ant bendro naudojimo praėjimo yra sudėta įvairių daiktų, trukdančių praėjimui. Nustačius, jog atsakovė neteisėtai trukdo ieškovei naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėtoje C dalimi, atsakovė įpareigotina pašalinti šiuos daiktus, trukdančius praėjimui.
Ieškovė prašė teismo paminėtas kliūtis pašalinti per penkias darbo dienas. Tačiau atsižvelgiant į klimatines sąlygas, lauko darbams atlikti yra nepalankios sąlygos. Todėl teismas nustato ilgesnį terminą šioms kliūtims pašalinti, tai yra, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti segmentinę tvorelę bei daiktus, trukdančius praėjimui, esančiam sklypo dalyje, pažymėtoje kaip C dalis, tarp koordinačių taškų 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)).
Atsakovei neatlikus šių veiksmų per nustatytą teismo terminą, leisti ieškovei atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautus daiktus), ieškovės lėšomis, išieškant iš atsakovės patirtas išlaidas.
Laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 895,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovė taip pat patyrė 90,00 Eur išlaidų, susijusių su apmokėjimu už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą bei 75,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pateikiant ieškinį teismui.
Nors atsakovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ieškinį patenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Valstybė šioje byloje patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti tvorelę, įrengtą ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) – 23 ((duomenys neskelbtini)) bei sukrautus įvairius daiktus nuo bendro naudojimo nuogrindos, plane pažymėtos raide C.
Per teismo nustatytą terminą atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepašalinus tvorelės ir sukrautų įvairių daiktų, ties taškais, UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtais 8 (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)), leisti ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos veiksmus (išardyti tvorelę bei pašalinti sukrautus įvairius daiktus ant bendro naudojimo tako), ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikiamas išlaidas ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 895,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su apmokėjimu už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.