Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria nuteistajam V. Ž. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti minėta nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), arba mokytis ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

2. Be to, V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo D. G., dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat, vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. Ž. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, t. y. 250 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato A. Alimo skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su V. Ž. asmens byla bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų, jau nekalbant apie pažeidimus po Probacijos tarnybos įspėjimų ir po kreipimųsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam.

10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismas, nuteistajam V. Ž. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu V. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius. Probacijos tarnyboje V. Ž. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, teismo skirtais įpareigojimais, jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu sumokėjo 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, dirba individualios veiklos pagrindu. Be to, naujų nusikalstamų veikų nepadarė (2021 m. liepos 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2022 m. spalio 3 d. prokuroro nutarimu) (teikimo b. l. 30-31). Visgi, remiantis V. Ž. asmens bylos bei teikimo medžiagose esančiais duomenimis, probacijos laikotarpiu nuteistasis kitus du jam nustatytus įpareigojimus pažeidė, taip pat netinkamai vykdė probuojamųjų asmenų bendrąją pareigą – pranešti probuotojui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, be to, padarė administracinius nusižengimus. Teismo skirtų įpareigojimų ir kitų probacijos sąlygų V. Ž. nesilaikė ne kartą, nors turėjo ne vieną progą pakeisti savo elgesio modelį – todėl, dėl žemiau išvardintų aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė V. Ž. atlikti laisvės atėmimo bausmę.

11. Kaip matyti iš turimų duomenų, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties įsiteisėjimo (2021 m. rugpjūčio 16 d.) 2021 m. lapkričio 16 d. Probacijos tarnyba gavo pranešimą iš Policijos registruojamų įvykių registro, kad policijos pareigūnai 2021 m. lapkričio 15 d., 02.55 val., negalėjo tinkamai įsitikinti, ar probuojamasis yra savo gyvenamojoje vietoje, paskambinus telefonu nuteistajam, jis paaiškino, kad yra namuose, buvo skambinta į telefonspynę, niekas neatsiliepė, į laiptinę patekti nepavyko, į telefono skambučius neatsiliepė, nepavyko nustatyti, ar asmuo buvo namuose (asmens b. l. 94). Taip pat, 2021 m. lapkričio 24 d., 22.50 val., nuteistasis V. Ž. probacijos pareigūnų nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), susisiekus telefonu paaiškėjo, kad jis yra kitu adresu – (duomenys neskelbtini), atvykęs į Probacijos tarnybą 2021 m. gruodžio 1 d. pasiaiškinti pranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini), gavo skambutį iš pareigūnų ir pranešė, kad šiuo metu jo nėra (duomenys neskelbtini), nes įsikūrinėja kitur, namo gali grįžti po 3 minučių. V. Ž. buvo priminta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, taip pat pakartotinai išaiškinta pareiga tinkamai pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (asmens b. l. 95). Be to, 2022 m. sausio 21 d. paaiškėjo, kad 2021 m. lapkričio 7 d., apie 15.15 val. Vilniuje, Dzūkų g., V. Ž. padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, už ką jis buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 dalis, 424 straipsnio 2 dalį 400 Eur bauda (šiuo metu bauda sumokėta) (asmens b. l. 137–141). Dėl šių aplinkybių Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. Ž. (asmens b. l. 108), tai yra iš karto pasirinko patį griežčiausią įspėjimo būdą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimą atmetė (asmens b. l. 122–123). Apylinkės teismas patikėjo V. Ž. galimybėmis ateityje laikytis jam teismo paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis kol kas iš esmės laikosi probacijos sąlygų ir teismo skirtų įpareigojimų, vertino, kad nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistasis V. Ž. be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba sistemingai daro administracinius nusižengimus. Visgi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, V. Ž. nepateisino jam visuomenės išreikšto pasitikėjimo.

12. Po minėto teismo sprendimo priėmimo, 2022 m. kovo 28 d., patikrinimo metu nuteistajam V. Ž. buvo nustatytas 0,27 promilės girtumas (asmens b. l. 124). Taigi, konstatuotina, jog V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nes nepaisydamas to, kad anksčiau jau vieną kartą svarstytas jam skirtinų įpareigojimų nevykdymo klausimas, pastarasis pažeidė dar vieną iš teismo skirtų įpareigojimų, tai yra nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Po šio atvejo Probacijos tarnyba vėl kreipėsi į teismą dėl įpareigojimų nevykdymo, antrą kartą prašydama panaikinti V. Ž. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (asmens b. l. 123). Visgi ir antrą kartą apylinkės teismas patikėjo nuteistuoju. Esant formaliems bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindams, dar kartą patikėjo V. Ž. galimybėmis laisvėje keisti savo elgesį teigiama linkme – akcentavo, jog nuteistojo padarytas pažeidimas nėra itin grubus ar piktybinis, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. Ž. įvykdė paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, dirba, o iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos dar yra likę pakankamai laiko nuteistajam pateisinti jam išreikštą pasitikėjimą juo, pakeisti savo elgesį bei įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo atveju jam būtų neproporcinga priemonė (asmens b. l. 132–133). Taigi nagrinėjamu atveju V. Ž. likimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo svarstytas du kartus ir abu kartus teismas nusprendė netenkinti Probacijos tarnybos teikimų dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tikėdamasis, kad bausmės tikslai V. Ž. atžvilgiu vis dar gali būti įgyvendinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Visgi V. Ž., net ir po to, kai teismai jo atžvilgiu buvo itin atlaidūs, ir toliau darė naujus probacijos sąlygų pažeidimus.

13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad V. Ž. po dviejų Probacijos tarnybos teikimų vėl nevykdė probuojamiesiems nustatytos pareigos nedaryti teisės pažeidimų, taip pat teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nustatytu laiku. Nepraėjus nei mėnesiui po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria antrą kartą buvo atmestas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, V. Ž. padarė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, – 2022 m. gegužės 24 d. įvykdė smulkią vagystę (iš prekybos salės paėmė žiūronus ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs) (asmens b. l. 137–141), kuris, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, laikytinas šiurkščiu bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimu. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to atskirai neakcentavo, V. Ž. vėl pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą neišeiti iš namų nustatytu laiku, nes 2022 m. rugpjūčio 29 d., 22.45 val., naktinio patikrinimo metu skambinant į telefonspynę durų neatidarė, telefonas buvo išjungtas. Dėl šio pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad po darbo grįžo namo blogai jausdamasis, anksti užmigo (asmens b. l. 136). Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys, po ne kartą parodyto teismo atlaidumo, negali būti pateisinamas jokiais nuteistojo ar jo gynėjo nurodomais argumentais, kurie be kito, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš V. Ž. Probacijos tarnybai, taip pat teismui teiktų paaiškinimų, pats nuteistasis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina (pvz., teigia, kad vagystę įvykdė netyčia, galimai dėl išsiblaškymo, skambučio negirdėjo ir pan.), ir jo teigiama linkme nekeičia.

14. Gynėjo teigimu, V. Ž. padaryti pažeidimai probacijos laikotarpiu nebuvo tyčiniai ar sisteminiai, nuteistasis viso probacijos vykdymo metu siekė bendradarbiauti su Probacijos tarnybos darbuotojais, dėl abiejų administracinių nusižengimų V. Ž. kaltę pripažįsta, vienas iš jų nėra šiurkštus, be to, jau buvo įvertintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. nutartyse pagal Probacijos tarnybos teikimus, kuriose pripažinta, jog šis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, o kitą V. Ž. padarė netyčia, tai yra ne turėdamas išankstinį tikslą pavogti žiūronus, o dėl išsiblaškymo, pamiršęs už juos susimokėti, be to, žiūronai nėra didelės vertės, nuteistasis yra visiškai atlyginęs prekybos tinklui padarytą turtinę žalą, tai yra nevengia atsakomybės už savo nederamą elgesį. Pažymėtina, kad kai kurie V. Ž. padaryti probacijos sąlygų pažeidimai, taip pat administraciniai nusižengimai nors ir nėra itin grubūs, šiurkštūs ar piktybiniai, tačiau tai niekaip nepateisina jo elgesio, nes asmuo, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, turi suprasti, jog bet koks, net ir mažareikšmis pažeidimas ar administracinis nusižengimas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris savo ruožtu gali reikšti pareigą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu V. Ž. padarytų administracinių nusižengimų pobūdis, priešingai nei skunde bando teigti gynėjas, rodo, kad V. Ž. nusižengimus padarė tyčia, sąmoningai, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai ir žinodamas tokio savo elgesio pasekmes. Be to, paskutinį administracinį nusižengimą jis padarė nepraėjus nei mėnesiui po to, kai teismas antrą kartą atmetė Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo ir padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra pakankamai šiurkštus, be to, nuteistojo kritiškai nevertinamas. Šios aplinkybės rodo, kad V. Ž. visgi yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir jo netinkamą požiūrį į paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą bei visuotinai priimtų taisyklių laikymąsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad V. Ž. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo ir probacijos sąlygomis bei žinojo, jog ne tik teismo įpareigojimų, kitų probacijos sąlygų nevykdymas, bet ir administracinių nusižengimų darymas gali būti pagrindu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

15. Skundo teiginiai, kad V. Ž. negali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes, pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose net ir didesnį kiekį probacijos sąlygų pažeidimų padariusiems nuteistiems asmenims nėra naikinami bausmių vykdymo atidėjimai, yra nepagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skunde nurodomose bylose nebuvo analizuojama analogiška situacija, be to, kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam vertinama visų būtent su tuo nuteistuoju nustatytų aplinkybių visuma, todėl kiekvienas nagrinėjamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas iš esmės yra individualus. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas V. Ž. šiuo metu nebūtų suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų skubotas, nes jam iki probacijos pabaigos yra likęs trumpas laikotarpis. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas bet kuriuo metu iki probacijos termino pabaigos. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui likęs probacijos laikotarpis neturi esminės reikšmės, svarbu, kad probacijos laikotarpiu Probacijos tarnybai kreipiantis su teikimu į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam, egzistuotų bent vienas iš jau minėtų Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pagrindų, kuriam esant teismas gali panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti jam skirtą bausmę, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Šiuo atveju itin svarbu tai, kad V. Ž. teismo paskirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų nesilaikė net ir po dviejų Probacijos tarnybos teikimų, todėl valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų nepiktybiškumu ar mažareikšmiškumu, ar tuo labiau netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl likusio trumpo laiko tarpo iki probacijos pabaigos, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, kompromituoti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

16. Anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. Ž. probacijos metu turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti, bet ir toliau elgėsi neatsakingai, todėl apylinkės teismas, remdamasis duomenimis apie V. Ž. elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visiškai pagrįstai nesuteikė dar vienos galimybės nuteistajam parodyti deramą savo elgesį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo V. Ž. veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), nuteistasis nepateisino suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Būdamas laisvėje V. Ž. neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Taigi nagrinėjamoje situacijoje Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai nustatyti pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.