- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- 1S-205-1035/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- T. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria nuteistajam T. Š. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
T. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A B IĮ padarytą 280 Eur žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmės – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metas ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. Š.: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; nebendrauti su R. S.; per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A B IĮ padarytą 280 Eur žalą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2021 m. gegužės 28 d.
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2021 m. gegužės 14 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama panaikinti T. Š. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi teikimą tenkino.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu T. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nuteistasis stengėsi vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje parodė, kad nuteistasis atlygino turtinę žalą, o tai parodo, jog jis stengėsi ištaisyti nusikalstamos veikos padarinius. Nuteistasis nebendrauja su R. S., nuo 2021 m. registravosi Užimtumo tarnyboje, dirba.
1.2. Nuteistasis stengiasi turėti pajamų pragyvenimui. Tau reiškia, kad jis nesieks gauti pajamų neteisėtais būdais. Visos jo problemos susijusios būtent su finansiniais sunkumais, jaunu amžiumi. Komunikacija su Probacijos tarnybos pareigūnais nebuvo nutrūkusi, nes kviečiamas atvykdavo, atsiskaitydavo dėl įpareigojimų vykdymo, teikdavo paaiškinimus dėl vykdymo pažeidimų.
1.3. Nuteistasis pripažįsta, kad dalis įpareigojimų nebuvo vykdoma tinkamai, tačiau tokį elgesį lėmė minėti finansiniai sunkumai, patiriamas stresas. Tai įrodo pateikta nuteistojo sveikatos istorija. Nuteistasis nepažeidinėja įstatymus sistemingai, o teismo pabrėžtų nusižengimų padariniai yra pašalinti, nes jis sumokėjo paskirtas baudas. Jis neturėjo tyčios važiuoti be bilieto, o karo prievolės taisyklės buvo pažeistas, nes jis negirdi kairiąja ausimi ir nenuvažiavo į ligoninę atlikti nurodytus tyrimus. Padaryti pažeidimai yra formalūs. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai nėra labai šiurkštūs ir pavojingi teisės pažeidimai, dėl kurių padarymo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų proporcinga priemonė. Tokie pažeidimai niekaip nėra nukreipti į sąmoningą siekį kiek įmanoma labiau pažeisti visuotinai priimtinas teisės normas. Be to, aplinkybės, kad pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, nieko nekeičia, nes galioja nekaltumo prezumpcija, o apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas.
1.4. Skundžiama nutartis priimta 2021 m. gegužės 27 d., t. y. likus vienai dienai iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Nuteistojo nuomone, tokiam teismo sprendimui padarė įtaką 2021 m. birželio 14 d. įvykiai, tačiau kokį vaidmenį atliko nukentėjusysis dar aiškinamasi atliekamo ikiteisminio tyrimo metu.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su T. Š. asmens byla bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, priimta neįvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu.
Teisingam Probacijos tarnybos paskutinio teikimo, pateikto likus 10 (dešimčiai) dienų iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, išnagrinėjimui būtina atsižvelgti ir į ankstesnius analogiškus ir (ar) panašaus pobūdžio Probacijos tarnybos teikimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atmestas Probacijos tarnybos teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo T. Š., nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. Š. vykdo jam 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtas pareigas. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis ne visai tinkamai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, t. y. padarė tris administracinius nusižengimus, tačiau jie nėra šiurkštūs ar itin pavojingi.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmestas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad nuteistasis iš esmės pažeidė tik vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Jis du kartus nurodytu laiku nebuvo rastas namuose, pateisinimui nurodė pakankamai menkavertes priežastis. Nors šiek tiek vėluojant, priteista žala abiem nukentėjusiems asmenims buvo atlyginta. Vėlavimas susijęs su tuo, kad T. Š. dėl karantino neteko darbo, jam sunku rasti kitą darbą, turėjo sveikatos problemų. Be to, T. Š. be priekaištų vykdė ir kitą įpareigojimą – nebendrauti su R. S. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė keturis administracinius nusižengimus. T. Š. tris kartus baustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalis). Šie nusižengimai laikytini neatsargiais. Taip pat, būdamas karo prievolininku, nurodytu laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, apie neatvykimą nepateikė pateisinančių priežasčių, tačiau šis nusižengimas vėlgi padarytas neatsargia kaltės forma.
Praėjus vos dviem mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi jau nusprendė, kad T. Š. nepateisino visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimo. Nutartis iš esmės grindžiama tuo, kad T. Š. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nes 2021 m. vasario 2 d. 23.00 val. atliekant įpareigojimo kontrolę asmens namuose nebuvo, įpareigojimas atlyginti žala įvykdytas pavėluotai, be to, jis įtariamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (b. l. 134-136), o atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio tyrimą pagal Oasys metodiką T. Š. nusikalstamo elgesio rizika – 61 balai, t. y. linkusi didėti. Su šiomis teismo padarytomis išvadomis aukštesnysis teismas negali sutikti.
Apylinkės teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, priešingai nei teigiama nutartyje, neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo, realizavimą. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).
Neginčijama, kad T. Š. nustatytu laiku nebuvo namuose, to neneigia ir nuteistasis, tačiau jau minėta 2020 m. liepos 24 d. nutartimi konstatuota, kad T. Š. vykdo jam teismo paskirtas pareigas, dėl ko buvo atsisakyta paskirti papildomas pareigas, o 2021 m. kovo 18 d. nutartyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą priimtas teismui nustačius, kad T. Š. nevisiškai tinkamai vykdė įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tačiau duomenų, kurie suponuotų išvadą, jog T. Š. šiurkščiai pažeidžia probacijos sąlygas, byloje nėra. Nuteistojo elgesys nėra piktybiškas, jis sistemingai nepažeidžia prisiimtų įsipareigojimų. Padarytas pažeidimas nėra tokio masto ir pavojingumo, kad lemtų bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Tai, kad T. Š. nusikalstamo elgesio rizika – 61 balai, nesuteikia pagrindo manyti, jog T. Š. elgesys kliudo vykdyti probacijos sąlygas, nes 61 balai iš 168 galimų nusikalstamo elgesio rizikos balų parodo vidutinę nuteistojo riziką. Nors pastaruoju metu matyti jos didėjimo tendencijos, tačiau padidėjimas nežymus.
T. Š. yra jauno amžiaus, bausmės vykdymo atidėjimo metu padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir ankstesnėje apylinkės teismo nutartyje buvo įvertinti kaip padaryti dėl neatsargumo. Labai svarbu, kad nuteistasis moka jam paskirtas baudas, bendrauja su Probacijos tarnybos atstovais.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu ? probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus nuteistojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą buvo pažeisti minėti principai.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį T. Š. atžvilgiu taip pat nekeičia aukštesniojo teismo išvadų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte pažymėta, kad procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11601-21 nėra priimtas (b. l. 134). Nors iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad T. Š. inkriminuota veika galimai padaryta nakties metu, t. y. kai jis įpareigotas būti namuose, ir ši aplinkybės neigiamai charakterizuoja T. Š., tačiau apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas (nėra surašytas ir kaltinamasis aktas). Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Probacijos tarnybos teikimas turėtų būti tenkinamas tik įvertinus nuteistojo daromus probacijos sąlygų pažeidimus, netinkamą elgesį, o ne tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris gali būti nutrauktas ar priimtas kitoks, įtariamojo statusą panaikinantis, sprendimas. Taip pat pažymėtina, kad į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo kreiptasi likus trumpam bausmės vykdymo atidėjimo terminui (bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 28 d.), prieš tai teismams atmetus Probacijos tarnybos teikimus ne tik dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, bet ir dėl papildomų pareigų skyrimo. Kaip minėta, po paskutinės teismo nutarties priėmimo, nuteistasis, be skundžiamoje nutartyje akcentuojamo pradėjo ikiteisminio tyrimo, esminių probacijos sąlygų nepažeidė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tik panaikinus T. Š. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį realiai atlikti paskirtos bausmės bus pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Taigi, skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti nuteistojo T. Š. skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. Š.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.