Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei, atsakovui J. R., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-93-839/2022 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui J. R., tretieji asmenys N. V. R., J. O., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog tarnybos turimais duomenimis ieškovės ir atsakovo šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir tarnyba neturi duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Sutinka, kad išlaikymas vaikui turi būti padidintas.

Trečiasis asmuo N. V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. K. ir atsakovas J. R. yra L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-570-356/2012 (rašymo apsirikimas dėl nutarties datos (2011 m.) ištaisytas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi) patvirtintą taikos sutartį nustatyta kartu su ieškove. Pagal patvirtintos taikos sutarties 1.4. p. atsakovas įsipareigojo nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Lt (72,40 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalių sūnui šiuo metu yra 11 metų, jis su motina apytiksliai nuo 2014 m. gyvena Norvegijoje, nuomojamame būste, ten eina į mokyklą.

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Sutiktina su ieškove, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad nagrinėjamu atveju labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), nes gyvenamuoju būstu vaiką aprūpina ir kitais kasdieniais vaiko poreikiais rūpinasi ieškovė.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismo vertinimu, nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis be kitų susitarimo sąlygų ir dėl vaiko išlaikymo dydžio, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir ieškovė iš dalies pagrindė, jog nustatytas 72,40 EUR dydžio išlaikymas tokio amžiaus vaikui (11 metų) nėra pakankamas ir yra pagrindas jį peržiūrėti tiek dėl padidėjusių vaiko poreikių, tiek dėl pasikeitusios šalių padėties. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo konkrečiai kokie ir kiek padidėjo vaiko poreikiai, tačiau išlaikymo padidėjimą iš esmės galima susieti su pasikeitusia vaiko bei šalių gyvenamąja vieta, šalių darbo vietomis, besikeičiančia ekonomine situacija, kai padidėjo tiek maisto produktų, pramoninių prekių, tiek ir paslaugų kainos bei tuo, kad vaikas tapo didesnis (sutarto išlaikymo dydis šalių nustatytas, kai vaikui buvo 1 metai). Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir pasikeitusi šalių padėtis bei galimybės, nes atsakovas išvykęs dirbti į užsienį, o ieškovė, jos teigimu, apie 8 metus gyvena ir dirba užsienyje.

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams reikalinga apie 1019 EUR per mėnesį suma, kurią sudaro išlaidos: maistui - 200 EUR; drabužiams, avalynei ir apatiniam trikotažui – 100 EUR; vaistams, vitaminams, papildams - 25 EUR; kirpyklai, odontologui – 30 EUR; higienos priemonėms ir buities priemonėms – 30 EUR; interneto ryšiui bei telefonui – 25 EUR; poilsiui, atostogoms, renginiams ir laisvalaikiui – 50 EUR; būsto nuomai, mokesčiams už elektrą, kurui – 380 EUR; būreliams, kitai užklasinei veiklai ir tam reikalingoms priemonėms – 270 EUR, t. y. iš viso 1 110 EUR. Atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui (91 EUR) likusi išlaikymo suma 1 019 EUR.

Išlaidų patvirtinimui ieškovė pateikė informaciją dėl išlaidų už vaiko būrelių lankymą, po pamokinį ugdymą (vidutiniškai išlaidos laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. 1166 EUR vieneriems metams), bei gyvenamojo būsto nuomos sutartį, pagal kurią būsto nuomos kaina apie 1493 EUR mėnesiui, mokesčių už kitas paslaugas apmokėjimą, išlaidų kurui apskaičiavimą.

Iš atsakovo prašoma priteisti 500 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis, t.y. beveik pusę vaiko poreikiams nurodomos išlaikymo sumos.

Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, iš esmės neginčijo. Taigi atsakovas sutinka, jog vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo), tačiau nurodo, jog pagal savo turtinę padėtį jis galėtų mokėti ne didesnį nei 180 EUR dydžio išlaikymą ir priteisiant išlaikymą reikėtų remtis esamu pragyvenimo lygiu Lietuvoje.

Bylos duomenimis šalių vaikas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui turi įtakos vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos.

Byloje pateiktas atsakovo 2014-04-17 išduotas sutikimas dėl vaiko vykimo į užsienį nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog atsakovui buvo žinoma ir su juo buvo derinta, kad vaikas nuolat gyventi išvyksta į Norvegiją, nes leidimas yra gan abstraktaus pobūdžio dėl leidimo vykti į bet kokią užsienio valstybę, bet ne dėl išvykimo ir nuolatinio apsigyvenimo užsienio valstybėje. Tokie byloje pateikti duomenys yra pakankamas pagrindas išvadai, jog vaikas užsienio valstybėje gyvena ieškovės iniciatyva.

Pateikti duomenys apie pragyvenimo išlaidas leidžia teigti, jog pragyvenimo lygis vaiko buvimo valstybėje aukštesnis nei Lietuvoje, todėl visiškai pagrįstai atsakovas priteistiną išlaikymo dydį iš esmės sieja su Lietuvoje esamu pragyvenimo lygiu. Taigi, teismo vertinimu, nėra pakankamai pagrįsta ieškovės pozicija, kad tėvams turi tekti vienoda vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalis. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, ieškovei turėtų tekti apie 2/3, o atsakovui apie 1/3 vaiko išlaikymo išlaidų.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms).

Šalių vaikui šiuo metu 11 metų, jis lanko mokyklą, papildomus užimtumo ir ugdymo užsiėmimus, vaikas gyvena motinos su sutuoktiniu nuomojame būste. Pateiktais duomenimis specialių poreikių vaikas neturi.

Iš ieškinyje nurodytų duomenų bei ieškovės teiktų paaiškinimų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad padidėjusias vaiko išlaikymo būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Taigi, išlaidų poreikis iš esmės yra būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti ir, teismo vertinimu, yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., mokyklos, papildomo ugdymo lankymu, kuriam anksčiau nebuvo poreikio, būsto nuoma). Taip pat vaiko išlaikymo išlaidų poreikio padidėjimą leidžia konstatuoti ir tai, jog atsakovas nuo 2018 m. kasmet yra pervedęs didesnes nei bylos šalių taikos sutartimi sutartas išlaikymo dydis (72,40 EUR x 12 mėn. = 868,80 EUR), o byloje pateiktais duomenimis 2018 m. pervesta iš viso 1110 EUR, 2019 m. 1520 EUR, 2020 m. 1140 EUR.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 EUR neatskaičius mokesčių. Taigi, teismas sprendžia, kad vidutiniškai orientacinė 730 EUR išlaikymo suma pagal Lietuvoje esamą pragyvenimo lygį šalių nepilnamečiui vaikui būtų teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaiko teisės į normalų vystymąsi, beveik maksimaliai užtikrinanti jo visų poreikių patenkinimą. Tokiu atveju tėvų teiktino išlaikymo dalis būtų apie 365 EUR, o tai beveik atitinka atsakovui tenkančią apie 1/3 (apie 340 EUR) ieškovės nurodomo išlaikymo poreikio sumos.

Atsakovas negalėjimą teikti didesnį nei 180 EUR išlaikymą iš esmės argumentuoja savo turtine padėtimi ir nepakankamomis pajamomis, tačiau vertinant atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus apie jo turtinę padėtį, pajamas, galimybes gauti didesnes pajamas negalima pagrįstai konstatuoti, jog atsakovas yra linkęs visapusiškai objektyviai atskleisti savo turtinę padėtį, pajamas, jų šaltinius, nes teikiami paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs bei objektyviai pagrįsti.

Atsakovo teigimu, jo pajamos šiuo metu apie 1700 EUR nedarbingumo draudimo išmoka per mėnesį. Jis nurodė šiuo metu gyvenantis Danijoje, pas draugus, ir būtent čia ieškantis darbo. Jo vardu registruotas 1 kambario butas Lietuvoje įsigytas už kreditą, įkeistas ir areštuotas, jame, atsakovo teigimu, gyvena dabartinė jo šeima. Turėtas automobilis parduotas, o, atsakovo teigimu, gautos lėšos turimos sąskaitoje. Kaip nurodė atsakovas, jo išsilavinimas aukštasis, ekonomikos bakalauras. Atsakovas yra mažosios bendrijos, kurios pagrindinė veikla krovinių pervežimas, akcininkas ir vadovas, įmonė įregistruota 2020 m. birželio mėn., atsakovo teigimu, jo įnašas į įmonę 2350 EUR. Įmonės veikla pagal pateiktas ataskaitas pelninga. Atsakovo teigimu, jis atlyginimo iš šios įmonės negauna, o įmonės gautos pajamos (pelnas) nukreipiamos įmonės veiklai. Iš pateiktų atsakovo deklaracijų apie gautas pajamas matyti, jog atsakovas 2018 m. deklaravo gavęs 27 005 EUR pajamų, 2019 m. – 47 564 EUR, 2020 m. – 44 515 EUR. Atsakovo teigimu, gautų pajamų Danijoje suma yra nurodyta neatskaičius mokesčių, kurie sudaro apie 48 proc. Atsakovas nurodė, jog turi dar du išlaikytinius vaikus, septynerių metų amžiaus vaiką ir kūdikį.

Sutiktina, kad atsakovui pragyventi Danijoje, kurioje taip pat yra aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje, reikalingos didesnės lėšos, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio ir kokios išlaidos yra neišvengiamai būtinos pragyventi Danijoje, nėra pateikta. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu gyvena pas draugus, taigi tikėtina, jog išlaidos būstui yra minimalios. Iš byloje pateiktų mobiliųjų telefonų ir kitos elektrotechnikos įsigijimo dokumentų matyti, jog atsakovas 2019 m. ir 2020 m. įsigijo du tuo metu naujausius Apple iPhone 11 Pro Max telefonus (kaina beveik po 1100 EUR kiekvienas), nešiojamąjį kompiuterį L. L. Y540 (1164 EUR su nuolaida). Nors atsakovas nurodo, jog įsigytos priemonės yra reikalingos naudotis jam, tačiau visiškai su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo, nes rinkoje galima rasti ir įsigyti ženkliai pigesnių mobiliojo ryšio telefonų, o kompiuteris L. L. Y540 pagal viešai interneto tinklalapiuose prieinamą informaciją labiau orientuotas žaidimų paskirčiai, bet ne darbui ar namų vartotojui. Duomenų, jog būtent tokių priemonių įsigijimas buvo neišvengiamai objektyviai būtinas, nėra pateikta.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos išlaidos negali būti laikoma taupiu ir racionaliu lėšų naudojimu dėl ko pagrįstai galima manyti, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei objektyviai galima nustatyti pagal pateiktus duomenis. Vien tik dėl minėtų priemonių įsigijimo išsimokėtinai atsakovas 2019/2020 m. įgijo papildomą prievolę apie 108 EUR (48,50 EUR už kompiuterį, apie 30 EUR už kiekvieną telefoną) dydžio išlaidoms per mėnesį, nepaisant savo turimų įsipareigojimų vaikų išlaikymui, kreditui už būstą, draudimui ir kt. Teismų praktikoje tai vertinama kaip vaiko interesų naudai traktuotina aplinkybė, leidžianti daryti išvadą apie tai, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti labiau vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Nors atsakovas nurodo, jog 2020 m. jis investavo į steigiamą įmonę, gaunamas įmonės veiklos pelnas reinvestuojamas, tačiau teiginiai, jog atsakovas negauna jokios naudos iš įmonės veiklos (neima atlyginimo kaip vadovas), iš esmės grindžiami tik atsakovo paaiškinimais. Objektyviais įrodymais šie paaiškinimai nėra pagrįsti, kas kelia abejonių dėl jų realumo, nes nėra jokių duomenų apie įmonės pelno panaudojimą, o vien tik atlygio nemokėjimas vadovui gali būti tik priemonė išvengti fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo, juolab, kad su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis, tačiau tokie dokumentai nėra teikiami. Be to, mažosios bendrijos nariai gali iš bendrijos paimti lėšų asmeniniams poreikiams (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 str., 25 str. 1 d.). Objektyvių įrodymų, jog bendrija nevykdo veiklos nėra pateikta, priešingai iš teiktų paaiškinimų, internetinių skelbimų, atskaitų registrui matyti, jog bendrija veiklą vykdo ir ji nėra nuostolinga. Tai, kad atsakovui pakanka gaunamų lėšų leidžia teigti ir tai, jog kaip jis pats nurodė, lėšos, gautos už asmeninio automobilio pardavimą yra sąskaitoje ir nėra niekur panaudotos (2022-01-11 10:46). Taigi, tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovo išlaidų poreikis labiau orientuotas ne į būtiniausių savo ir vaikų poreikių tenkinimą, bet yra ir gali būti skiriama kitoms ne pirmo būtinumo reikmėms.

Atsakovo argumentai, jog reikia rūpintis Lietuvoje gyvenančia šeima ir Lietuvoje augančiais vaikais neabejotinai reikšmingi, tačiau, nagrinėjamu atveju, ne mažiau svarbu, jog nebūtų pažeisti ir užsienyje atskirai nuo atsakovo gyvenančio jo vaiko interesai ir poreikiai, prie kurių atsakovas iš esmės gali prisidėti tik materialine parama. Juolab, jog Lietuvoje gyvenantys vaikai yra mažesnio amžiaus, todėl išlaikymo išlaidų poreikis negali būti vertinamas kaip visiškai vienodas.

Ieškovės vardu registruoto turto Lietuvoje nėra, ji gyvena nuomojame būste, dirba, pajamos apie 2400 EUR per mėnesį, turi įsigytą 2017 m. lengvąjį automobilį, turi dar vieną išlaikytinį. Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra ženkliai geresnės nei atsakovo. Nors ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu didesnės nei savo pajamas nurodo atsakovas, tačiau ji prisiima ir didesnę vaiko išlaikymo išlaidų dalį, kuri atsiranda dėl vaiko gyvenimo užsienio valstybėje. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką taip pat turi rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.).

Kaip minėta, atsakovas turi dar du išlaikytinius, tačiau atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turintis specialybę pagal išsilavinimą bei kitas kvalifikacijas (užsiima vežėjo veikla), užsiima pelno siekiančia veikla įsteigus mažąją bendriją, dėl ko jo galimybės rasti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas yra realiai įgyvendinamos. Pajamos iš jo vykdomos veiklos tikėtinai didės, nes kaip nurodė pats atsakovas, jis ieško geriau apmokamo pastovaus darbo, taip pat tikėtina, jog įmonės veikla plėsis, nes atsakovo teigimu, šiuo metu gaunamos pajamos nukreipiamos įmonės veiklai stiprinti.

Įvertinant atsakovo argumentus dėl turtinės padėties, kitų išlaikytinių turėjimo, atsižvelgiant į tai, jog jis turi darbo patirties, kalbos įgūdžių dėl gyvenimo Danijoje ir šiuo metu būtent šioje šalyje ieško darbo, teismo vertinimu, negalima pagrįstai konstatuoti, jog jis negali teikti didesnio išlaikymo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo turimą kvalifikaciją, galimybes, patirtį, amžių bei į tai, jog pagal atsakovo teiktus paaiškinimus ir pateiktus duomenis jo turtinė padėtis negali būti visapusiškai objektyviai nustatyta, iš atsakovo priteistinas 320 EUR (apie 31 proc. tėvams tenkančios išlaikymo dalies) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė prašo priteisti 14 273,50 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-08-10 iki 2021-08-09.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 str.

Nagrinėjamu atveju, vaiko išlaikymo išlaidų poreikio padidėjimą buvus 2018 metais ir iki kreipimosi į teismą dienos leidžia konstatuoti (minėta aukščiau) tai, jog atsakovas nuo 2018 m. kasmet yra pervedęs didesnes sumas vaiko išlaikymui nei bylos šalių taikos sutartimi sutartas išlaikymo dydis. Byloje pateikti duomenys bei aukščiau aptartos ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog didesnis išlaikymas vaikui buvo reikalingas anksčiau nei ieškovė kreipėsi į teismą, nes vaikas 2018 m. jau lankė mokyklą, buvo papildomai ugdomas (plaukimo būrelis, hip hop kursai, tenisas). Byloje pateikti duomenys (gautų pajamų deklaracijų duomenys, tai jog atsakovas iki 2020 m. pavasario ir pandemijos kilimo dirbo bei kt. aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jo išlaidų ir veiklos) neleidžia konstatuoti, jog atsakovas neturėjo galimybių ir sąlygų teikti didesnį išlaikymą.

Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 500 EUR per mėnesį mokamomis išmokomis, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog vaikui esant mažesniam jo poreikiai buvo didesni nei šiuo metu nustatyti, kai jis yra didesnio amžiaus, todėl nėra pagrindo laikyti nurodyto dydžio įsiskolinimą pakankamai pagrįstu.

Pateiktais duomenimis atsakovas 2018/2020 metais prie vaiko išlaikymo prisidėjo mokėdamas vidutiniškai apie 104 EUR per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog prieš ketverius metus kreipėsi į atsakovą dėl didesnio išlaikymo poreikio, tačiau iki 2021 m. nesikreipė į teismą ir nesiėmė kitų teisinių priemonių išlaikymo dydį padidinti ar prisiteisti įsiskolinimą. Ieškovė 2019 m. ėmėsi priemonių tik dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, tačiau ne dėl išlaikymo padidinimo, kas leidžia manyti, jog teikiamo išlaikymo dydis ieškovę iš dalies tenkino ir ieškovei nebuvo būtino poreikio dėl didesnio išlaikymo teikimo iš atsakovo, todėl objektyviai pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymo įsiskolinimą nei šiuo metu nustatytas padidintas išlaikymo dydis atimant atsakovo vidutiniškai kas mėnesį sumokėtą sumą nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2021 m. rugpjūčio bei atsižvelgiant į tai, jog vaikas buvo mažesnis, sumažinant išlaikymo dydį 40 proc. Todėl iš atsakovo suapvalinus priteistinas 3300 EUR išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį 2018-08-10 iki 2021-08-09.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys suapvalinus patenkintas 41 proc., išlaikymą periodinėmis išmokomis prašyta padidinti 427,60 EUR suma, padidinta 247,60 EUR, o įsiskolinimas priteistas 3300 EUR vietoje 14 273,50 EUR (58 proc. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo, 23 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo).

Ieškovė patyrė 1875,50 EUR išlaidų teisinei pagalbai, 301,29 EUR išlaidų dokumentų vertimo paslaugoms apmokėti, 50 EUR už mediacijos iniciavimo paslaugas, 8,30 EUR už VĮ „Regitra“ paslaugas. Atsakovas už teiktą teisinę pagalbą sumokėjo 500 EUR. Trečiasis asmuo J. O. patyrė 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. I ketvirčio iki 2020 m. III ketvirčio kilo nuo 1381 EUR iki 1454,8 EUR, todėl priteistinos. Ieškovės ir atsakovo atstovai rengė ieškinį, atsiliepimą, kitus prašymus, ieškovės atstovė atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val.

Tenkinus 41 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina 769 EUR atstovavimo išlaidų ir 301,29 EUR išlaidų dokumentų vertimo paslaugoms apmokėti, 50 EUR už mediacijos iniciavimo paslaugas, 8,30 EUR už VĮ „Regitra“ paslaugas, nes šių išlaidų nėra pagrindo sieti su patenkintų reikalavimų dalimi, kadangi dokumentų vertimas, mediacijos paslaugos, kiti duomenys buvo reikalingi neatsižvelgiant į ieškinio reikalavimų dydį ir jų tenkinimo rezultatus. Atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 295 EUR teisinės pagalbos išlaidų, atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 474 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Trečiajam asmeniui J. O. iš atsakovo priteistina 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Už padidintą išlaikymo dydžio sumą mokėtinas 86 EUR žyminis mokestis (320 EUR x 12 mėn. = 3840 EUR, 3840 EUR x 3 proc. x 75 proc.), todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 86 EUR žyminio mokesčio ir atitinkamai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai tenkanti 8,06 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis.

Teismo sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012 m. rugsėjo 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-570-356/2012 patvirtintos ieškovės R. K. ir atsakovo J. R. sudarytos taikos sutarties 1.4. punktą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 320 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-08-10 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 3300 EUR (tris tūkstančius tris šimtus EUR) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki 2021-08-09.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 474 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. O., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 8,06 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660) ir 86 EUR bylinėjimosi išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5662).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.