Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-168-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-08
Bylos Nr.: e2A-168-372/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00718-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-168-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00718-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ir atsakovės V. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-446/2024 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. B. pareiškė ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 2910,79 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų; 887,00 Eur bendrasavininkių atliekų tvarkymo išlaidų; 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos 3797,79 nuo ieškinio padavimo iki visiško atsiskaitymo; bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad jo sutuoktinė R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jos dukra V. M. pagal testamentą paveldėjo visą jos turtą ir yra testamentinė R. V. turto paveldėtoja ir nuo palikimo atsiradimo dienos yra žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė su ieškovu M. B..

3. Ieškovas nurodė, kad vienas rūpinasi nekilnojamojo turto išlaikymu, būtinąją turto išsaugojimo priežiūra, atsakovė prisidėti geranoriškai nesutinka. Ieškovo vertinimu, kol turtas nėra atidalytas, yra būtinybė išsaugoti visą turtą esamos būklės, taip pat yra pagrindas visas būtinąsias turto išlaikymo išlaidas priteisti iš atsakovės.

4. Ieškovas nurodė, kad dar 2021 metais buvo informavęs bendraturtę apie namo šildymo sistemos gedimus (kieto kuro katilo gedimus), ne kartą prašė spręsti šį klausimą bendru sutarimu bei bendromis lėšomis. 2021-09-03 buvo kreiptasi į atsakovę dėl prisidėjimo prie bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo ir išsaugojimo. Atsakovė buvo informuota, kad artėja šildymo sezonas, todėl bendraturčiai turi pasirūpinti pastatų šildymu, kadangi senasis kuro katilas yra sugedęs, buvo pateiktas komercinis pasiūlymas dėl skysto kuro šildymo sistemos įrengimo, siūlyta atsakovei pateikti savo pasiūlymus. 2021-09-09 atsakovė informavo ieškovą, kad su pasiūlymu nesutinka, kadangi bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra nustatytos šalių realiosios dalys bei neišspręsti klausimai dėl turto valdymo / naudojimo, kadangi tai svarbu sprendžiant klausimą dėl nuosavybės priežiūros ir išlaikymo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nėra inicijavusi nekilnojamojo turto valdymo / naudojimo tvarkos nustatymo, todėl jos atsisakymas prisidėti šiuo pagrindu prie turto išlaikymo išlaidų yra visiškai nepagrįstas.

5. Ieškovas nurodė, kad 2021-09-16 raštu kreipėsi į atsakovę dar kartą primindamas apie šildymo sezono artėjimą, pateikė dar 4 komercinius pasiūlymus dėl pastatų šildymo žiemos sezono metu sistemų įrengimo, paprašė prisidėti prie šildymo sistemos įrengimo 1/2 dalimi, kadangi bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčiams nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį turto. 2021-09-28 atsakovė atvyko į sodybą su specialiųjų statybos darbų techninės peržiūros vadovu, apžiūrėjo faktinę padėtį, specialistas surašė apžiūros aktą, remdamasis senąją sodybos inventorine byla, kurioje fiksuotas gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė. Buvo pateiktos rekomendacijos – sumontuoti naują kieto kuro katilą 15KW tik gyvenamojo namo šildymui; garažas ir ūkinis pastatas pagal normas nepatenka į šildomų patalpų klasifikaciją, todėl naudoti šildymo resursus netikslinga; pridėta naujo kieto kuro katilo įrengimo sąmata, paskaičiuota Sistel sistemoje, kurios vertė 1334,53 Eur; siūlyta įrengti kieto kuro katilą Dakon DOR 16, kurio apšildomas plotas 160 kv. m. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atliko sodybos pastatų kadastrinius matavimus, jai yra žinoma, kad VĮ Registrų centre įregistruotas ūkinis pastatas yra rekonstruotas ir pritaikytas gyventi, jame yra įvesta elektra, karštas vanduo, san. mazgai ir dušai, vietinis šildymas, vietinis vandentiekis, todėl teigti, kad kol nėra atidalinta bendroji dalinė nuosavybė, šio statinio šildyti nereikia, yra nesąžininga.

6. Ieškovas nurodė, kad iki šiol atsakovė neinicijavo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo natūra klausimų, nors tokį savo reikalavimą kėlė teisme dar 2020 m. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-467-496/2020 teismas atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė. Tuo metu atsakovė reikalavo, kad visas nekilnojamasis turtas būtų priteistas jai natūra, o ieškovui išmokėta 15000,00 Eur kompensacija, tačiau teismai sprendė, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kad šis turtas negali būti atidalytas natūra. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė privalo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų.

7. Ieškovas nurodė, kad atsakovė niekada neneigė aplinkybių, jog niekada nei savo darbu, nei lėšomis neprisidėjo prie turto, kuriame negyvena, išlaikymo ir išsaugojimo, netvarkė aplinkos, nuo (duomenys neskelbtini), kai tapo bendraturte, nesirūpino kuru ir šildymo sistema, vandentiekiu ar kitais nekilnojamojo daikto priklausiniais.

8. Ieškovas nurodė, kad atsakovei nepateikus jokių racionalių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimo / priežiūros, šildymo sistemos įrengimo, ir prasidėjus šildymo sezonui, ieškovas savo asmeninėmis lėšomis įrengė skysto kuro šildymo sistemą, įsigijo pastatų šildymui būtinojo kuro. Toks pastatų šildymo būdas, kai galima pasirūpinti šildymu sodyboje ir negyvenant, šioje situacijoje yra racionalus ir atitinkantis abiejų bendraturčių interesus. 2021-11-25 raštu atsakovė buvo informuota apie atliktus šildymo sistemos darbus ir įsigytą kurą, įrengtus kontrolinius skaitiklius, su kuriais buvo kviečiama susipažinti, užfiksuoti jų parodymus ir ateityje kontroliuoti suvartojamus kiekius, tačiau taip ir neatvyko. Atsakovės buvo paprašyta padengti visų išlaidų 1/2 dalį, tačiau šių išlaidų ji nepadengė.

9. Ieškovas nurodė, kad dėl šildymo sistemos įrengimo patyrė šias išlaidas: sugedusio katilo apžiūra ir defektavimas – 133,10 Eur (aktas Nr. 0922, sąskaita Nr. 146326); skysto kuro katilas, montažinės medžiagos, skysto kuro katilo montavimo darbai – 2962,53 Eur (sąskaita Nr. BOS 00656), programuojamas termostatas – 99,99 Eur (sąskaita Nr. BOS 00657) iš viso – 3062,52 Eur (mokėjimo kvitas Nr. ABU 5138161). Iš viso seno šildymo katilo defektavimo bei naujo įsigijimo ir pastatymo išlaidos sudaro 3195,62 Eur, kurių 1/2 dalį (1597,81 Eur) turi atlyginti atsakovė.

10. Ieškovas nurodė, kad taip pat buvo įrengti skaitikliai: kuro skaitiklis VZ04 mechaninis, už kurį sumokėta 479,16 Eur (pagal sąskaitą Nr. AUM 210501, apmokėta bankiniu pavedimu Nr. 11151138); pastatytas termostatas standartinis ir elektroterminės pavaros (minimalios temperatūros palaikymui patalpose, kuriose yra vandentiekio įvadai antrajame pastate), už kuriuos sumokėta 149,76 Eur (pagal sąskaitą Nr. VLU004617, apmokėta pagal pinigų priėmimo kvitą ABU4089116); elektros skaitiklis OR-WE-521, sumokėta 15,48 Eur (per kasos aparatą pagal sąskaitą Nr. GP0000083853); montavimo medžiagos – 18,07 Eur (pagal sąskaitą Nr. 1370566639, apmokėta per kasos aparatą). Iš viso skaitiklių įsirengimo ir įsigijimo išlaidos sudaro 662,47 Eur, kurių 1/2 dalį (331,23 Eur) turi atlyginti atsakovė.

11. Kuro, skirto šildymui, įsigijimo išlaidos: plastmasinis konteineris – 60,50 Eur (pagal sąskaitą Nr. CHI 010036, apmokėta bankiniu pavedimu Nr. l 1080835); žymėtas dyzelinas šildymui –735,00 Eur (pagal sąskaitą Nr. NAD000158659, apmokėta pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. BUH1 4219581); žymėtas dyzelinas šildymui – 770,00 Eur (pagal sąskaitą Nr. NAD000161428, apmokėta pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. BUH1 4219596); šildymo skystis G1000 20L – 156,00 Eur (pagal sąskaitą Nr. NAV/PK0009451, apmokėta per kasos aparatą); šildymo sistemos plovimas ir užpildymas aušinimo skysčiu – 242,00 Eur (pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso – 1963,50 Eur, kurių 1/2 dalį (981,75 Eur) turi atlyginti atsakovė.

Šalies argumentai

12. Ieškovas nurodė, kad atliekant šildymo sistemos darbus, senasis kieto kuro katilas buvo atiduotas į metalo laužą, už jį gauta suma – 45,31 Eur, iš kurių 2021-10-27 bankiniu pavedimu 22,66 Eur pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą banke. Iš viso ieškovas patyrė bendro turto išlaikymo išlaidų – 5821,59 Eur, kurių 1/2 dalį (2910,79 Eur) turi padengti atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė.

13. Ieškovas nurodė, kad sodyboje, kuri šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, yra tvenkinys, jo priežiūra ir išsaugojimas taip pat priklauso abiem bendraturčiams. 2021 m. rudenį, nukritus vandens lygiui, pasimatė, kad tvenkinio krantų sutvirtinimui naudotos statybinės medžiagos – padangos. Atsakovė nesiekė spręsti šio tvenkinio atkūrimo ir / ar sutvirtinimo darbų apimties, bet kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su skundu. 2021-11-25 nutarimu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, tirdamas 2021-11-03 V. M. skundą dėl žemės sklypo tvenkinyje iš naudotų padangų suformuotos atraminės sienelės, kurias, kaip atskiras padangas, jos teigimu, į tvenkinį sumetė žemės sklypo bendraturtis M. B., nutraukė administracinę teiseną, nesant žemės sklypo savininkų veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnyje numatytų požymių. Taip pat šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad žemės sklypo savininkai M. B. ir V. M. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką (atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų), todėl žemės sklypo savininkai privalo tvarkyti žemės sklype esančias naudotų padangų atliekas, priduoti jas atliekų tvarkytojams. 2021-10-10, 2021-10-21, 2021-11-03 elektroniniais laiškais ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl užtvankos atstatymo tvenkinyje darbų suderinimo, tačiau šie laiškai buvo ignoruojami, į juos nebuvo atsakyta, todėl ieškovas šiuos darbus atiko iš savo lėšų ir savo sąskaita, kurių 1/2 dalį turi padengti bendraturtė, tačiau šios išlaidos nėra atlygintos.

14. Ieškovas nurodė, kad patyrė tokias išlaidas: statybos darbai – 1184,13 Eur (pagal sąskaitą Nr. GS 0000830 (pagal atliktų darbų aktą – padangų juostų atskyrimas, padangų ištraukimas iš tvenkinio, dumblo iš padangų pašalinimas), apmokėta pinigų priėmimo kvitu Nr. PPK 00006); transporto paslaugos – 181,50 Eur (pagal sąskaitą Nr. MET 0026837, apmokėta pinigų priėmimo kvitu Nr. ABU 5048974); naudotų padangų pridavimas – 408,38 Eur (pagal sąskaitą Nr. ATA 22-010456, apmokėta per kasos aparatą); iš viso ieškovas už bendraturčiams priklausančių atliekų sutvarkymą patyrė 1774,01 Eur išlaidų, kurių 1/2 dalį (887,00 Eur) privalo atlyginti atsakovė.

Atsiliepimas

15. A. V. M. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovė nurodė, kad jau 2021 m. spalio mėnesį nurodė ieškovui, jog jis jai nepateikė duomenų apie šildymo sistemos defektavimą, nesudarė sąlygų objektyviai su jos pasirinktu specialistu įvertinti sistemos būklę. Buvo atkreiptas ieškovo dėmesys į tai, kad nebuvo nustatyta ir pagrįsta, kad buvusi šildymo sistema yra defektuota ir ją būtina keisti. Ieškovas, pats savavališkai pašalinęs buvusią šildymo sistemą ir savo nuožiūra įsivedęs naują, veikė išimtinai savo rizika ir dėl to atsakovė negali būti atsakinga.

17. Atsakovė nurodė, jog nesutiko su ieškovo pasiūlytomis šildymo sistemomis, dėl ieškovo pasirinktos akcentavo, jog ji negali būti įgyjama ir perkama, kadangi yra perteklinė galios, kainos atžvilgiu, nes ieškovas ja siekė šildyti ir negyvenamas patalpas, nors jos nepatenka į būtinas turto priežiūros ir išlaikymo sąlygas. Kartu buvo pateiktas galimas komercinis pasiūlymas dėl tinkamos šildymo sistemos tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pagrindęs, kad išties senoji sistema nebeveikia ir jos sutvarkyti nėra galimybių. Tačiau duomenų, kodėl senoji sistema negalėjo būti remontuojama, kodėl ją būtina keisti, ieškovas nepateikė. Ieškovas veikė vienašališkai, ignoruodamas atsakovės pasiūlymus, pastabas, nesudaręs sąlygų objektyviai susipažinti ir įvertinti situacijos, reikšmingų aplinkybių.

18. Atsakovė nurodė, kad 2021-09-20, 2021-10-25 kėlė abejones dėl šildymo katilo keitimo būtinumo, nurodė motyvus, dėl kurių su katilo keitimu nesutiko. Ieškovas įrodymų, kad sugedusi kieto kuro šildymo sistema negali būti sutvarkyta ir ją būtina keisti nauja, nepateikė. Atsakovė kėlė ekonomiškumo ir racionalumo klausimus, siekė su savo pasitelktu specialistu sistemą sutvarkyti, tačiau tokių sąlygų atsakovei nebuvo sudaryta, todėl ieškovo veikimas turi būti vertinamas kaip veikimas savo rizika, o ne bendraturčių naudai.

19. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovui akcentavo ne tik klausimą dėl šildymo sistemos keitimo nereikalingumo, tačiau ir faktą, jog ieškovo pasirinktų šildyti patalpų apimtis neracionali, kadangi ieškovas šildė patalpas, kurių nebuvo privaloma šildyti (negyvenamas ūkinės paskirties patalpas), todėl tai nepatenka į privalomas turto išsaugojimo sąlygas. Atsakovė nebuvo pasyvi, bendravo su ieškovu, siekė nešališkai sureguliuoti situaciją pasitelkiant specialistą, apie kurį ieškovui buvo žinoma iki jo atvykimo, tačiau dar iki jo atvykimo, paties ieškovo teigimu, katilas buvo demontuotas ir pašalintas, taip užkirstas kelias atlikti katilo būklės įvertinimą.

20. Atsakovė nurodė, kad tiek senas, tiek galimai naujas katilas turi būti numatytas tik gyvenamųjų patalpų priežiūrai ir šildymui, apskaičiuojant išlaidas tik būtinai išlaikymo temperatūrai, dėl kurios kompensavimo ir būtų galima diskusija, o perteklinis šildymas jau turi būti vertinamas kaip ieškovo individualių poreikių tenkinimas, kadangi per visą sezoną patalpas šildė, jomis naudojosi išimtinai pats ieškovas, jis iki pat šiol nėra perdavęs raktų, kad atsakovė galėtų lygiomis teisėmis naudotis patalpomis, netrukdomą patektų į jas.

21. Atsakovė pažymėjo, jog nebuvo nustatyta ir pagrįsta, kad buvusi šildymo sistema buvo defektuota ir ją buvo būtina keisti, kadangi ieškovas vienašališkai ir savavališkai iki specialisto atvykimo dienos ją pašalino. Darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai pašalino tinkamą ir veikiančią sistemą, ją pakeitęs savavališkai naujesne ne dėl kilusio poreikio ją keisti, o dėl asmeninio komforto. Toks veikimas nėra susijęs su būtinų kaštų bendro turto išlaikymui ir priežiūrai atsiradimu. Iš esmės tik paties ieškovo veiksmai ir nulėmė papildomų kaštų atsiradimą, įrengiant šildymo sistemą, kai to daryti nebuvo privaloma ir būtina. Atsakovės vertinimu, ieškovas siekia kompensuoti ne privalomas išlaidas, bet išlaidas, patirtas išimtinai dėl paties ieškovo savivalės.

22. Atsakovė nurodė, kad įvertinus akte pateiktą informaciją apie katilo „Kalvis K-5-20“ gedimo priežastį „kiauras per suvirinimo siūles, vidinės šilumokaičio sienelės deformuotos (išsipūtusios), vietomis metalo storis suplonėjęs daugiau kaip 30%“ bei viešojoje internetinėje erdvėje pateikiamą informaciją apie katilo „Kalvis K-5-20“ eksploatacines sąlygas, darytina išvada, kad katilo gedimo priežastis atsirado tik dėl netinkamų ir pažeistų katilo eksploatacinių sąlygų, kurias galėjo pažeisti tik ieškovas. Jei defektinis aktas ir atitiktų realybę, jis tik patvirtina, kad dėl žmogiško faktoriaus (ieškovo kaltės) buvo pažeistos katilo eksploatacinės sąlygos. Pačiam ieškovui sugadinus bendrą turtą, jis jį ir privalo atkurti, o tokių išlaidų negali reikalauti iš kitos šalies.

23. Atsakovė nurodė, kad ieškovas akcentavo ir papildomas išlaidas (skaitiklių įrengimą, žymėto kuro pirkimą, šildymo sistemos plovimą), tačiau apie šias išlaidas nebuvo informavęs atsakovės, nederino šių kaštų kaip galimų. Be to, reikalavimas apmokėti už kurą, kuris faktiškai net nėra sunaudotas, ir nepagrindus, kuris kiekis naudotas kaip būtinos statinio išlaikymo sąnaudos, negali būti atsakovės pareiga jas kompensuoti.

24. Atsakovė nurodė, jog dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su tvenkinyje buvusiomis padangomis, yra nagrinėjamas ginčas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose, todėl dar nėra atsakyta į klausimą, ar ieškovo veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų požymių. Ieškovo teigimu ½ dalis padangų priklauso atsakovei, todėl yra nesuprantama, kaip ieškovas galėjo savavališkai paimti 1/2 padangų, jas pripažinti atliekomis, išvežti. Ieškovas net nenurodė, kad jis turėjo teisėtą pagrindą išgabenti ir atsakovės turto dalį, o už tai reikalauti patirtų išlaidų. Atsakovės vertinimu, ieškovas suvokė, kad jis buvo visų padangų savininkas, buvo atsakingas už jų tvarkymą ir, vengdamas galimo ginčo su aplinkos apsaugos įstaiga, jas sutvarkė. Už tai atsakovė nėra ir negali būti atsakinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui M. B. 887,00 Eur atliekų tvarkymo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2022 m. vasario 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 848,76 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinį dalyje dėl 2910,79 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo atmesti.

26. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šildymo išlaidos, ieškovo patirtos be kito bendraturčio sutikimo, buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Teismas pažymėjo, kad byloje jokių duomenų, kad šalims priklausančios šildymo sistemos pakeitimai buvo būtini, nėra. Teismas nenustatė, kad ieškovo atlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai buvo būtini turto išsaugojimui ar išlaikymui, todėl vertino, kad ieškovas, prieš atlikdamas šildymo sistemos keitimo, rekonstrukcijos darbus ir siekdamas gauti iš kito bendraturčio patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingą jo nuosavybės daliai, turėjo gauti atsakovės sutikimą atlikti tokius šildymo sistemos keitimo darbus.

27. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo, kuriame buvo padangos, savininkai, todėl jie yra šių atliekų turėtojai, privalantys tvarkyti atliekas. Teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kada atliekos susidarė, atsakovė, paveldėjusi savo motinos turtą, paveldėjo ir jos pareigas, taip pat tvarkyti sklype esančias atliekas.

28. Teismas vertino, kad atsakovės rengiami skundai Aplinkos apsaugos departamentui, teismui, suteikė pagrindo ieškovui spręsti, kad atsakovė siekia nusišalinti nuo atliekų sutvarkymo, šią pareigą perkelti tik ieškovui. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovas atliekų tvarkymo darbų ėmėsi pagrįstai, todėl teisėtai ir pagrįstai reikalauja pusės patirtų išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu, atlyginimo iš atsakovės, žemės sklypo bendraturtės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

29. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas (apeliantas) M. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą iš dalies ir ieškovo ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės 2910,79 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Teismas, siekdamas objektyviai ir teisingai ištirti reikšmingas bylai aplinkybes, privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovė, būdama bendraturtė, elgėsi rūpestingai ir atidžiai, ar tinkamai rūpinosi valdomu turtu, ar vykdė pareigą turtą išlaikyti, jei nevykdė – kuo pasireiškė prievolės nevykdymas. Teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl atsakovės prievolės prisidėti prie išlaikymo išlaidų proporcingai valdomai turto daliai, apsiribodamas formalia išvada, jog ieškovas neišlaikė sugedusio šildymo katilo atsakovės apžiūrai bei nepagrindė kitokios šildymo sistemos, nei buvo iki tol, įrengimo būtinybės.

29.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nepasisakė dėl įrodymų: pranešime savo nesutikimą dėl skysto kuro katilo atsakovė motyvavo tuo, jog nėra nustatytos šalių realiosios dalys bendrojoje nuosavybėje bei neišspręsti klausimai dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovė neginčijo esminio dalyko – patalpų priežiūros, šildymo būtinumo; 2021-09-16 pranešime ieškovas informavo atsakovę apie kieto kuro katilo gedimus, priminė, kad apie šiuos gedimus ji buvo informuota dar per pirmąjį teismą dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo (2021-08-10), todėl ji tikrai žinojo apie šildymo sistemos gedimą; 2021-09-16 pranešime atsakovės buvo prašyta dėl šildymo sezono artėjimo kuo skubiau informuoti apie savo veiksmus dėl kuro katilo ir sistemos įrengimo, nurodyta, kad negavus atsakymo iki 2021-09-21, ieškovas vertins, kad bendraturtė sutinka su skysto kuro katilo įrengimu ir kaina, taip pat sutinka kompensuoti 1/2 šių būtinų turto išlaikymo išlaidų; iki 2021-09-21 jokių pranešimų nebuvo gauta, atsakovė neatvyko dėl kuro katilo apžiūros, todėl ieškovas pagrįstai sprendė, kad šis tylėjimas yra sutikimas, ir ėmėsi skubių šildymo sistemos renovavimo darbų; teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kuro katilo įrengimo išlaidų pagrįstumo ir neatsižvelgė į tai, kad šios išlaidos yra realios, buvo patirtos bendro turto išlaikymui, turto esamos būklės palaikymui; teismas neįvertino UAB „Lumsta“ apžiūros akto.

29.3. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nepagrįstai, nemotyvuotai konstatavo, kad ieškovas, išveždamas senąjį kuro katilą, pastatydamas naują bei įrengdamas papildomus apskaitos prietaisus, tai atliko be bendraturtės sutikimo. Teismo išvados dėl ieškovo teisės pakeisti netinkamą eksploatacijai kieto kuro katilą nauju skysto kuro katilu bei reikalauti atlyginti kuro įgijimo išlaidas padarytos neištyrus byloje esančių įrodymų visumos ir jų neįvertinus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio reikalavimus. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, sprendimą priėmė vadovaudamasis atrinktais rašytiniais įrodymais, nepasisakydamas dėl įrodymų visumos. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

29.4. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus ir pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, atsižvelgiant į tenkintus reikalavimus.

30. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė (apeliantė) V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1. Atsakovė teikia skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys buvo tenkintas.

30.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė tikrų ir tikslių padangų atsiradimo aplinkybių (atsakovės teigimu padangos sklype atsirado 2016 m., o jas išgabenus, atsakovas teigė, kad padangos sklype buvo nuo sklypo įsigijimo (nuo 1998 m.)).

30.3. Teismas nevertino ieškovo paaiškinimų valstybinei įstaigai, kurie patvirtina, jog ieškovas manė esantis ½ dalies padangų savininkas. Ieškovui neturint daiktinių teisių į ½ padangų dalį, teismas negalėjo priimti sprendimo tenkinti ieškovo ieškinį kaip pagrįstą.

30.4. Teismas neįvertino aplinkybių eigos, patvirtinančios, kad ieškovas, neturėdamas daiktinių teisių į ½ dalį padangų, veikė vienašališkai, pašalindamas ne tik sau, bet ir atsakovei priklausančias padangas be jos sutikimo. Ieškovas padangas pašalino prasidėjus teisminiam ginčui, tuo metu padangos nebuvo teisiškai pripažintos atliekomis, nebuvo nustatyta pareiga jas utilizuoti, todėl ieškovui veikus vienašališkai, visos jo patirtos išlaidos turėjo būti pripažintos jo asmeninėmis, kadangi ieškovas atliko veiksmus, kurių atsakovė neprivalėjo atlikti.

30.5. Teismas neįvertino, kad UAB „Gigas“ 2021-11-19 išrašytoje pažymoje ir darbų atlikimo akte skirtingai nurodyti atliktų darbų pavadinimai, nei nurodyta 2021-11-26 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje GS Nr. 0000830. Darytina išvada, kad ieškovas mokėjo ne už akte nurodytus sklypo sutvarkymo darbus, todėl nebuvo pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovės.

30.6. Teismas neįvertino, kad atsakovė padangų nepripažino atliekomis. Taip pat buvo neįvertinta ieškovo prarasto turto vertė, kokiu teisiniu pagrindu jis iš teritorijos pašalino atsakovei priklausančių padangų dalį.

Atsiliepimas

31. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nenurodyta, koks priežastinis ryšis sieja padangų atsiradimo laikotarpį ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Padangų atsiradimo laikas nesvarbus. Svarbu tai, kad palikimo atsiradimo metu padangos buvo sklype. Palikėja, iš kurios turtą paveldėjo atsakovė, neprieštaravo padangų laikymui sodyboje (priešingų duomenų atsakovė nepateikė), todėl atsirado paveldėtojos pareiga jas sutvarkyti, nepriklausomai nuo to, kada šios atliekos susidarė.

31.2. Paaiškinimas valstybinei įstaigai buvo teikiamas dalyvaujant abiem bendraturčiams, buvo kalbama už savo, kaip bendraturčio, dalį pagrįstai tikintis, kad kitas bendraturtis jam priklausančią dalį sodybos darbų atliks pats. Atsakovei vengiant prisidėti prie atliekų sutvarkymo darbų, ieškovas ėmėsi šių darbų.

31.3. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl atliekų sutvarkymo išlaidų priteisimo. Teismas sprendimą tinkamai motyvavo, ištyrė ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus.

31.4. Apeliacinio skundo motyvas, kad padangas atliekomis pripažino tik Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcija, o ne atsakovė, yra nepagrįstas. Tiek Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-10-01 nutartimi, tiek kitais byloje surinktais įrodymais buvo ne kartą konstatuota, kad atsakovė, teikdama skundus dėl padangų, pati ne kartą jas pavadino atliekomis, todėl priešingas aplinkybių aiškinimas apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstas.

31.5. Atsakovė, vertindama, kad turi daiktines teises į turtą (padangas), įsipareigoja vykdyti prievolę šį turtą prižiūrėti. Būtent dėl šios pareigos nevykdymo ieškovui buvo perkelta visa bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra ir šio turto tvarkymas.

31.6. Kai sodyboje buvusios atliekos buvo pašalintos, jokio teisminio ginčo nebuvo. Teismas pagrįstai nustatė bendraturčiams priklausančių išlaidų dydį, panaudotų atliekų sutvarkymo išlaidoms, ir jas apmokėjus vienam iš bendraturčių, pagrįstai jas priteisė iš kito bendraturčio.

31.7. Visiškai nepagrįstai siekiama ginčyti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą darbų pavadinimą – statybos darbai. UAB „Gigas“ pažymoje ir darbų atlikimo akte atlikti atliekų sutvarkymo darbai yra sukonkretinti, o PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta – statybos darbai, kurie apima visus sodyboje atliktus darbus. Šių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo, priešingų įrodymų neteikė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų dokumentų pagrįstumu, o atsakovė neturėtų ginčyti šių aplinkybių apeliaciniame teisme, kadangi jų neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu priteista ieškovui M. B. ½ dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini); priteista atsakovei V. M., kaip R. V. turto paveldėtojai, ½ dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

34. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pripažinta ieškovui M. B. teisė vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rengimo ir derinimo darbus bei leista atlikti visus privalomus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimu VĮ Registrų centre be bendraturtės V. M. sutikimo, įregistruojant kadastrinius matavimus pagal 2021-12-09 UAB „Geodezijos linija“ parengtą žemės sklypo planą.

35. Teismų procesiniuose dokumentuose pasisakyta, kad nekilnojamojo turto objekte buvo atlikti ir viešame registre neįregistruoti pastatų statybos pagerinimai. Byloje nėra ginčo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose buvo atlikti statybos pagerinimo, rekonstrukcijos darbai, tačiau jie viešame registre neįregistruoti. Ūkio paskirties pastatų pertvarkymą į kitos paskirties statinį patvirtina šalių pateiktos nuotraukos, 2013-04-19 Kelmės rajono savivaldybės administracijos leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), UAB „Lumsta“ apžiūros aktas, bendrosios dalinės nuosavybės statinių priežiūros ataskaita, 2020-02-13 UAB „Ober-haus“ konsultacija dėl galimos turto kainos.

36. Ieškovo atstovė advokatė 2021-09-03 atsakovės atstovui advokatui siuntė raštą „Dėl bendraturčio prisidėjimo prie turto išlaikymo ir išsaugojimo“, kuriame nurodė, kad 2020 / 2021 m. šildymo sezono metu atsakovės turimo turto išlaikymui ir išsaugojimui dėl sugedusios kieto kuro šildymo sistemos teko naudoti elektrą, o tai yra labai brangu. Pažymėjo, jog artėjant šildymo sezonui, iki šiol nėra pasirūpinta jokia šildymo sistema ir malkomis, todėl siekiant abipusių bendraturčių interesų, turto išsaugojimo, buvo kreiptasi dėl pasiūlymų gavimo šildymo sistemai atnaujinti. Buvo gautas pasiūlymas skystu kuru kūrenamo katilo įrengimui, kadangi tai labiausiai atitiktų bendraturčių interesus. Nurodė, jog jei šaltuoju periodu bus nešildomos visos patalpos, nežinant kaip bus dalinami pastatai ir patalpos, nešildomų patalpų būklė gali stipriai pablogėti. Siūlė įrengti skystu kuru kūrenamą katilą, pasidalijant po 1/2 dalį šių išlaidų, atsižvelgiant į turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pateikė gautą komercinį pasiūlymą dėl skysto kuro katilo įrengimo kainos, prašė per kuo trumpiausią protingą laiką informuoti apie galimybę prisidėti prie šio katilo įrengimo darbų arba pateikti savo pasiūlymą dėl bendro turto šildymo žiemos sezono metu. Taip pat nurodė, kad negavus atsakymo iki 2021-09-08, bus vertinama, kad atsakovė neprieštarauja skysto kuro katilo įrengimui ir kainai, sutinka kompensuoti 1/2 šių būtinųjų turto išlaikymo išlaidų.

37. 2021-09-09 pranešimu „Dėl bendro turto išlaikymo“ atsakovės atstovas advokatas informavo, kad nesutinka su ieškovo pasiūlymu. Nesutikimas grindžiamas tuo, jog nėra nustatytos šalių realiosios dalys bendroje nuosavybėje bei neišspręsti klausimai dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, nenustatyta turto valdymo / naudojimo tvarka, o tai turi tiesioginę įtaką sprendžiant klausimą dėl nuosavybės priežiūros ir išlaikymo. Nurodė, kad atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė ne ginčo tvarka patekti į jai priklausančias patalpas, todėl nėra sąlygų objektyviai įvertinti patalpų būklę ir poreikį dėl jų priežiūros. Be to, nepateikta pozicija, kur konkrečiai katilas būtų įrengtas, kas turėtų prieigą prie jo, kaip būtų derinami jo eksploatacijos kaštai. Taip nėra duomenų, kad buvo teikiamas geriausias komercinis pasiūlymas, nėra kitų alternatyvų dėl patalpų priežiūros. Pažymėjo, kad tik suderinus tinkamą atsakovės patekimą į patalpas, užtikrinus galimybę naudotis jai ½ dalį jų, nurodžius konkrečią planuojamo įrenginio vietą ir būsimas naudojimo sąlygas, galima būtų vertinti pateiktą pasiūlymą.

38. 2021-09-16 pranešimu „Dėl bendraturčio prisidėjimo prie turto išlaikymo ir išsaugojimo“ ieškovo atstovė atsakovės atstovui pakartotinai išdėstė aplinkybes dėl naujo kuro katilo įrengimo. Taip pat pažymėjo, kad 2021-08-10 (prieš teismą) atsakovė buvo informuota, kad reikia atnaujinti šildymo sistemą. Nurodė, kad iki šiol nėra pasirūpinta jokia šildymo sistema ir kuru, todėl buvo kreiptasi į įvairių šildymo katilų pardavėjus dėl pasiūlymų gavimo šildymo sistemai atnaujinti. Buvo gauti keturi skirtingų pardavėjų komerciniai pasiūlymai, kuriuos prideda. Nurodė, kad atsakovei neteikus jokių savo pasiūlymų, ieškovas ėmėsi veiksmų, kad būtų gauta papildomų pasiūlymų. Ieškovo vertinimu, racionaliausias, optimaliausias, pigiausias yra UAB „Bosopa“ pasiūlymas. Taip pat akcentavo, kad atsakovei yra žinoma katilo įrengimo vieta, jokių pasiūlymų dėl patalpų atidalijimo atsakovė neteikė, atsakovė sodyba naudotis gali. Prašė informuoti apie galimybę prisidėti prie katilo įrengimo darbų arba pateikti savo pasiūlymą dėl bendro turto šildymo žiemos sezono metu. Negavus atsakymo iki 2021-09-21, bus vertinama, kad bendraturtė sutinka su skysto kuro katilo įrengimu ir kaina, taip pat sutinka kompensuoti 1/2 dalį šių būtinųjų turto išlaikymo išlaidų.

39. UAB „Kalvis“ serviso tarnybos meistro 2021-09-21 ieškovui siųstame elektroniniame laiške nurodyta, jog ieškovo turimą katilą remontuoti nerekomenduotina, kadangi remonto atveju garantija būtų suteikta tik keičiamoms dalims, gali atsirasti deformacijos (trūkimai) neremontuojamoje dalyje, už kurias remontą atlikęs subjektas neatsakytų; nurodytos naujų granulinių katilų kainos.

40. UAB „Kalvis“ ieškovo užsakymu 2021-09-22 parengė defektinį aktą Nr. 0922, kuriame nurodė, kad kuro katilas „K-5-20“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), netinkamas eksploatacijai, prie 0,5 bar pradeda leisti vandenį per suvirinimo siūles, vidinės sienelės deformuotos. Gedimas – katilas kiauras per suvirinimo siūles, vidinės šilumokaičio sienelės deformuotos (išsipūtusios), vietomis metalo storis suplonėjęs daugiau kaip 30 proc. UAB „Kalvis“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 146326 (katilo apžiūra), kurios suma 133,10 Eur, apmokėta 2021-09-22 ieškovo mokėjimo pavedimu.

41. Į bylą pateikta 2021-09-27 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis, 2021-09-27 pinigų išmokėjimo kvitas, iš kurių nustatyta, kad ieškovas pardavė metalo laužą – kietojo kuro katilą už 45,31 Eur. 2021-10-27 mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė atsakovei lėšas, gautas už kietojo kuro katilą – 22,66 Eur.

42. 2021-09-27 17.43 val. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog 2021-09-28 18.00 val. kartu su advokatu ir specialistu atvyks į jai priklausančią teritoriją bei pastatus (1/2 dalį), prašė užtikrinti, kad į teritoriją ir pastatus būtų galima patekti, kad būtų galima įvertinti šildymo sistemos būklę.

43. Iš 2021-09-29 specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo sudaryto apžiūros akto nustatyta, kad: 2021-09-28 katilinė įrengta garažo patalpose, atskirta pertvarinė siena; katilas išmontuotas, palikti vamzdynai, kolektorius, cirkuliacinis siurblys ir uždaromoji armatūra; šildymo sistema dvivamzdė, paskirstymas per kolektorių į gyvenamą namą, garažą ir ūkinį pastatą; šildymo prietaisai – skardiniai radiatoriai, vamzdynai; rekomenduojama – sumontuoti naują kieto kuro katilą 15 KW tik gyvenamojo namo šildymui; garažas ir ūkinis pastatas pagal normas nepatenka į šildomų patalpų klasifikaciją, todėl naudoti šildymo resursus netikslinga. Pridėta naujo kieto kuro katilo įrengimo sąmata, paskaičiuota Sistela programa.

44. 2021-11-25 pranešimu „Dėl bendraturčio prisidėjimo prie turto išlaikymo ir išsaugojimo“ ieškovo atstovė atsakovės atstovui nurodė, kad informavus atsakovę apie būtinybę atlikti šildymo sistemos remonto darbus ir negavus jokių pasiūlymų, ieškovo iniciatyva buvo įrengta šildymo sistema pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, su kuriais atsakovė buvo supažindinta. Detaliai išvardijo šildymo sistemos įrengimo išlaidas, prašė pusę jų padengti.

45. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai: 2021-10-28 PVM sąskaita-faktūra (programuojamas termostatas), kurios suma 99,99 Eur, 2021-10-28 PVM sąskaita-faktūra (skysto kuro katilas, montažinės medžiagos, skysto kuro katilas, montavimo darbai), kurios suma 2962,53 Eur, nurodytos sąskaitos ieškovo apmokėtos pagal 2021-10-28 pinigų priėmimo kvitą, bendra suma – 3062,52 Eur; 2021-11-16 PVM sąskaita-faktūra (standartinis termostatas, elektroterminė pavara), kurios suma 149,76 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-16 pinigų priėmimo kvitą; 2021-12-27 PVM sąskaita-faktūra (šildymo sistemos praplovimas ir užpildymas aušinimo skysčiu), kurios suma 242,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-12-27 kasos pajamų orderį; 2021-01-29 PVM sąskaita-faktūra (šildymo skystis), kurios suma 156,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-29 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-19 PVM sąskaita-faktūra (jungtis tiesi metalinė, PA vamzdis minkštas, srieginė jungtis, įkišamoji įvorė plastikiniam vamzdžiui), kurios suma 18,07 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-19 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-19 PVM sąskaita-faktūra (elektr. skaitiklis), kurios suma 15,48 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-19 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-17 PVM sąskaita-faktūra (kuro skaitiklis), kurios suma 479,16 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-15 mokėjimo nurodymu; 2021-11-10 PVM sąskaita-faktūra (žymėtas dyzelinas, skirtas šildymui), kurios suma 735,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-10 pinigų priėmimo kvitu; 2022-01-11 PVM sąskaita-faktūra (žymėtas dyzelinas, skirtas šildymui), kurios suma 770,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2022-01-11 pinigų priėmimo kvitu; 2021-10-02 PVM sąskaita-faktūra (konteineris plastmasinis), kurios suma 60,50 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-08 mokėjimo nurodymu.

46. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų nustatyta, kad atsakovė ieškovui rašė, jog 2021-10-03 važiuodama pro sodybą pamatė, kad nuleistas sodyboje esančio tvenkinio vanduo. Prašė paaiškinti, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu vanduo buvo nuleistas, informuoti, kodėl atsakovei nebuvo apie tai pranešta. 2021-10-10 ieškovas atsakė, kad vanduo supūdė ir sulaužė užtvankos lentas, todėl vanduo nubėgo. Siūlė atstatyti ir sutvirtinti paplautas, irstančias ir apgadintas krantines, išvalyti tvenkinio dugną, spręsti krantinių esamo sutvirtinimo padangomis klausimą (sutvirtinimą pakeisti ekologišku). Nurodė laukiantis racionalių ir logiškų pasiūlymų su numatomų darbų atlikimo sąmatomis, sutinkantis, kad atsakovė imtųsi šių darbų. 2021-10-21 ieškovas pakartotinai priminė atsakovei, jog laukia jos raštiško atsakymo dėl užtvankos atstatymo, sklype esančių lapų grėbimo. Prašė suteikti raštišką sutikimą ieškovui organizuoti tvenkinio vandens lygį reguliuojančios užtvankos atstatymą, organizuoti kasmetinį rudeninį lapų grėbimą. Atsakovė patvirtino, kad ieškovo siųstą laišką gavo. 2021-10-25 atsakovė ieškovui rašė, jog sodybos tvenkinyje, savavališkai pažeidžiant gamtosaugos reikalavimus, yra įleistos automobilių padangos. Tai buvo padaryta be atsakovės sutikimo, todėl šis pažeidimas turi būti pašalintas išimtinai ieškovo lėšomis ir jėgomis. Atsakovė nurodė, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė vandens lygio pokyčius, todėl jam kyla pareiga išspręsti aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų pašalinimą, kadangi atsakovei nebuvo žinoma apie tvenkinyje laikomas padangas. Atsakovė pažymėjo, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis sodyba buvo įgyta 1998-04-08, o Geoportal.lt duomenimis 1999 m. tvenkinio nebuvo, duomenis apie jo fizinį atsiradimą užfiksuoti 2005 metais, todėl norint vykdyti tvenkinio tvarkymo darbus, būtina nustatyti, ar vandens telkinys ir jo kasimo darbai buvo suderinti su (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju kyla vandens telkinio teisėto buvimo klausimas, ar verta tvarkyti tai, kas iš esmės nėra teisėta. Atsakovė išreiškė abejones dėl sulūžusios užtvankos, nurodė norinti sužinoti ieškovo įsivaizduojamus kaštus dėl vandens telkinio tvarkymo. Dėl rudeninio lapų grėbimo pažymėjo, kad nesuderinus naudojamos teritorijos dalies, kils ginčas, jog atsakovė tvarkys ieškovui priklausančios teritorijos dalį. Be to, lapų grėbimas / negrėbimas nelemia bendros nuosavybės būklės, nepriskiriamas prie būtinų nuosavybės išlaikymo ir priežiūros veiksmų, vienkartinis lapų tvarkymas ir reikalavimas prie to prisidėti laikytinas tik formaliu, siekiant demonstruoti atsakovės tariamą nenorą rūpintis turtu. Atsakovė pažymėjo, kad nebuvo nustatyta ir pagrįsta, jog buvusi šildymo sistema turėjo defektų ir ją buvo būtina keisti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas kuro katilą iki specialisto atvykimo dienos savavališkai pašalino, nors iš anksto apie tai buvo informuotas, be to, nesudarė sąlygų buvusį katilą apžiūrėti ir įvertinti, nenurodė jo išgabenimo vietos. Atsakovė nurodė, kad turtas buvo prarastas išimtinai dėl ieškovo neteisėtų ir nesuderintų su atsakove veiksmų, todėl šildymo sistemos atkūrimas yra ieškovo vienašalė pareiga, tai turi būti atlikta ieškovo lėšomis. Atsakovė pažymėjo, kad pagal specialisto vertinimą ieškovo pasirinkta ir nurodyta šildymo sistema yra perteklinė galios, kainos atžvilgiu, nes ja siekiama šildyti ir negyvenamas patalpas, o tai nėra privaloma pagal esamus reikalavimus ir nepatenka į būtinas turto priežiūros ir išlaikymo sąlygas. Atsakovė nurodė teikianti racionalų komercinį pasiūlymą dėl tinkamos šildymo sistemos, kartu pažymėjo, jog tai nereiškia jos sutikimo dėl šildymo sistemos įrengimo atsakovės lėšomis ar prisidedant lygiomis dalimis, nes ieškovas pats dėl nežinomų priežasčių pašalino seną šildymo sistemą, kuri buvo veikianti ir dar tinkama tolesniam naudojimui. 2021-11-03 ieškovas, atsakydamas į 2021-10-25 raštą, atsakovei nurodė, kad sodybos bendrasavininke ji tapo po ieškovo žmonos ir atsakovės mamos mirties. Nuo to laiko sodyboje jokie kardinalūs pokyčiai nedaryti, t. y. tvenkinys su padangomis sustiprintais krantais ir visi sodyboje esantys pastatai bei statiniai jau buvo. Pridėjo nuotrauką (2016-04-08), kurioje matyti, kad vykdomi tvenkinio krantų sutvirtinimo darbai ir joje yra užfiksuota atsakovės mama, todėl akivaizdu, kad ji žinojo ir dalyvavo atliekant šiuos darbus. Ieškovas nurodė, kad visi sodybos priežiūros ir išsaugojimo rūpesčiai yra jų abiejų, kaip teisėtų bendraturčių. Ieškovas priminė, kad atsakovė nepateikė pasiūlymo dėl užtvankos atstatymo, nesulaukus pasiūlymo iki šių metų lapkričio 10 dienos, užtvankos atstatymo darbus organizuos ieškovas.

47. Iš 2021-11-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akto nustatyta, jog buvo apžiūrėtas vandens telkinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vandens telkinio apžiūra buvo atlikta 2021-11-09; tvenkinyje įrengtas vienuolis su šandorais (mediniais užtvarais) vandens lygio reguliavimui; šandorai yra nuimti, vandens lygis tvenkinyje nukritęs; tvenkinyje yra įrengta sala; tvenkinio krantų šlaitai yra betonuoti; tvenkinio dugne, ant grunto, greta betonuotų tvenkinio krantų šlaitų yra sudėtos naudotos lengvųjų automobilių padangos; naudotos padangos sudėtos aplink viso tvenkinio ir tvenkinyje įrengtos salos krantų šlaitus; dalis naudotų padangų tvenkinyje sudėtos viena eile, dalis padangų sudėta dviem, trimis eilėmis, sudedant jas viena ant kitos; dalis padangų yra apsemtos vandeniu, dalis padengtos dumblu, gruntu; tvenkinyje sudėta apie 600 vnt. naudotų padangų; ½ dalis žemės sklypo priklauso M. B., ½ dalis žemės sklypo priklauso V. M..

48. 2021-11-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyboje priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kurioje tyrimas buvo inicijuotas pagal bendraturtės V. M. skundą dėl M. B. ir V. M. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vandens telkinyje esančių padangų. Nutarime konstatuota, kad žemės sklypo savininkai M. B. ir V. M. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką (atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų), todėl žemės sklypo savininkai privalo tvarkyti žemės sklype esančias naudotų padangų atliekas, priduoti jas atliekų tvarkytojams. Taip pat nurodyta, jog iš surinktų duomenų matyti, kad žemės sklype esančios padangos atliekomis pripažintos nuo 2021-10-10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-09 įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktu, pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype esančios naudotų padangų atliekos laikomos ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl šiame įvykyje ir žemės sklypo savininkų veikloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytų požymių. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nutrauktina.

49. Iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė skundė teismui Aplinkos apsaugos departamento 2021-11-25 nutarimą. Atsakovė nurodė, kad ji pateikė skundą tarnybai, iniciavo tyrimą, kadangi neprisidėjo prie atliekų atsiradimo, laikymo ir negali būti verčiama šalinti ir tvarkyti padarinius, už kuriuos atsakingas kitas subjektas. Teismas panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-11-25 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atnaujino administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. pareiškimą grąžino tirti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos departamento 2022-05-30 nutarimu, iš naujo ištyrus ir išnagrinėjus atsakovės skundą, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, ieškovo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad padangų atliekos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susidarė 2021-10-10.

50. 2021-12-20 pranešimu „Dėl bendraturčio teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant“ ieškovo atstovė atsakovės atstovui nurodė, kad į atsakovę buvo kreiptasi elektroniniais laiškais, kad būtų vykdomi nustatyti atliekų turėtojų įpareigojimai dėl sodybos priežiūros, išsaugojimo, atliekų utilizavimo ir užtvankos atstatymo, taip pat buvo nurodyta, kad negavus atsakymo ir / ar pasiūlymų dėl šių darbų iki 2021-11-10, bus vertinama, kad šiuos darbus atliks bendraturtis M. B., o atsakovė, kaip bendraturtė ir atliekų turėtoja, privalės atlyginti nuostolius. Pažymėjo, kad iš atsakovės jokių atsakymų ir pasiūlymų nebuvo gauta, todėl, kol šaltis nepadengė vandens ledu, 2021-11-19 buvo organizuotas padangų ištraukimas iš vandens, pasitelkiant statybinę organizaciją, turinčią reikalingą techniką, UAB „Gigas“. Atsakovei pateikti darbų atlikimo aktai, PVM sąskaita-faktūra, paslaugų apmokėjimo kvitas. Pagal UAB „Gigas“ darbų atlikimo aktą – iš vandens ištraukta 680 vienetai padangų, kurios yra padalintos į dvi lygias dalis. Atsakovės prašė per 3 darbo dienas apmokėti 1/2 padangų ištraukimo išlaidų; tinkamai utilizuoti ½ dalį visų ištrauktų padangų, priduodant jas atliekų tvarkytojams. Nurodė, kad iš viso už darbus ieškovas apmokėjo 1184,13 Eur, todėl atsakovė turi atlyginti 1/2 dalį šių privalomųjų išlaidų (595,07 Eur).

51. Iš 2021-11-19 UAB „Gigas“ pažymos apie 2021-11-01 – 2021-11-19 atliktus statybos ir remonto darbus nustatyta, kad tvenkinio prieigų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) kaina 1184,13 Eur; pagal UAB „Gigas“ 2021-11 atliktų darbų aktą buvo atlikti sklypo sutvarkymo darbai: padangų juostų atskyrimas, padangų ištraukimas iš tvenkinio, dumblo iš padangų pašalinimas, iš viso buvo atlikta darbų už 1184,13 Eur; 2021-11-26 PVM sąskaita-faktūra (statybos darbai), kurios suma 1184,13 Eur, ieškovo apmokėta 2021-11-26 pinigų priėmimo kvitu. 2022-01-19 PVM sąskaita-faktūra (transporto paslaugos), kurios suma 181,50 Eur, ieškovo apmokėta 2022-01-19 pinigų priėmimo kvitu. Iš 2022-01-19 atliekų priėmimo deklaracijos nustatyta, kad ieškovas į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną pristatė 7,5 t naudotų padangų. 2022-01-19 PVM sąskaita-faktūra (naudotos padangos), kurios suma 408,38 Eur, ieškovo apmokėta 2022-01-19 pinigų priėmimo kvitu.

Dėl ginčo esmės

52. Byloje nustatyta, kad šalims bendrąja daline nuosavybe priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini).

53. Ieškovas minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1998-04-08 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2006-09-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę su sutuoktine R. V.. Atsakovė ½ dalį žemės sklypo su statiniais įgijo kaip savo motinos R. V. (mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėtoja.

54. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų. Ieškovas, nurodydamas, kad išlaiko šalims priklausantį bendrą turtą, prašė teismo priteisti iš atsakovės 2910,79 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų bei 887,00 Eur bendraturčių atliekų tvarkymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 2910,79 Eur priteisimo už naujos šildymo sistemos įrengimą vertino kaip nepagrįstą, o reikalavimą dėl 887,00 Eur už bendraturčiams priklausančių atliekų sutvarkymą vertino kaip teisėtą, pagrįstą ir jį tenkino.

55. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

56. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių valios suderinimo aspektu įgyvendinant nuosavybės teisės turinį sudarančias teises, bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja, kadangi pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą asmeninės nuosavybės atveju savininkas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises įgyvendina savo nuožiūra, t. y. jų įgyvendinimo neprivalo derinti su kitais asmenimis.

57. Vadinasi, susiklosčius situacijai, kai vieną nuosavybės objektą valdo keletas savininkų (bendraturčiai), jų nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa sudėtingesnis, kadangi bendraturčiai turi suderinti valią dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo, o tai paprastai reikalauja daug pastangų, laiko ir pan. Kaip numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendraturčių sprendimai yra priimami dedant visų savininkų pastangas suderinti interesus ir sutarti tiek dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, tiek ir dėl būdų, kaip bendras turtas bus valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama. Visgi, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų ginčą sprendžia teismas aiškindamas bei taikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

58. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

59. Kaip jau minėta, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

61. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

62. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nepagrįstai, nemotyvuotai konstatavo, kad ieškovas, išveždamas senąjį kuro katilą, pastatydamas naują bei įrengdamas papildomus apskaitos prietaisus, tai atliko be bendraturtės sutikimo. Teismo išvados dėl ieškovo teisės pakeisti netinkamą eksploatacijai kieto kuro katilą nauju skysto kuro katilu bei reikalauti atlyginti kuro įgijimo išlaidas padarytos neištyrus byloje esančių įrodymų visumos ir jų neįvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir teisingai ištirti reikšmingas bylai aplinkybes, privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovė, būdama bendraturtė, elgėsi rūpestingai ir atidžiai, ar tinkamai rūpinosi valdomu turtu, ar vykdė pareigą turtą išlaikyti, jei nevykdė – kuo pasireiškė prievolės nevykdymas. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir sprendimą priėmė vadovaudamasis atrinktais rašytiniais įrodymais, nepasisakydamas dėl įrodymų visumos.

63. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys buvusius šildymo sistemos (seno kuro katilo) gedimus. UAB „Kalvis“ serviso tarnybos meistro 2021-09-21 ieškovui siųstame elektroniniame laiške nurodyta, jog ieškovo turimą katilą remontuoti nerekomenduotina, kadangi remonto atveju garantija būtų suteikta tik keičiamoms dalims ir gali atsirasti deformacijos (trūkimai) neremontuojamoje dalyje, už kurias remontą atlikęs subjektas neatsakytų. UAB „Kalvis“ ieškovo užsakymu 2021-09-22 parengė defektinį aktą Nr. 0922, kuriame nurodė, kad kuro katilas „K-5-20“, esantis adresu (duomenys neskelbtini) netinkamas eksploatacijai, prie 0,5 bar pradeda leisti vandenį per suvirinimo siūles, vidinės sienelės deformuotos. Gedimas – katilas kiauras per suvirinimo siūles, vidinės šilumokaičio sienelės deformuotos (išsipūtusios), vietomis metalo storis suplonėjęs daugiau kaip 30 proc.

64. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovė advokatė 2021-09-03 atsakovės atstovui advokatui siuntė raštą „Dėl bendraturčio prisidėjimo prie turto išlaikymo ir išsaugojimo“, kuriame nurodė, kad 2020 / 2021 m. šildymo sezono metu atsakovės turimo turto išlaikymui ir išsaugojimui dėl sugedusios kieto kuro šildymo sistemos teko naudoti elektrą, o tai yra labai brangu; jog artėjant šildymo sezonui, iki šiol nėra pasirūpinta jokia šildymo sistema ir malkomis; buvo kreiptasi dėl pasiūlymų gavimo šildymo sistemai atnaujinti; gautas pasiūlymas skystu kuru kūrenamo katilo įrengimui, kadangi tai labiausiai atitiktų bendraturčių interesus; jei šaltuoju periodu bus nešildomos visos patalpos, nešildomų patalpų būklė gali stipriai pablogėti. Atsakovei buvo siūlyta įrengti skystu kuru kūrenamą katilą, pasidalijant po 1/2 dalį šių išlaidų; pateiktas gautas komercinis pasiūlymas dėl skysto kuro katilo įrengimo kainos; prašyta per kuo trumpiausią protingą laiką informuoti apie galimybę prisidėti prie šio katilo įrengimo darbų arba pateikti savo pasiūlymą dėl bendro turto šildymo žiemos sezono metu; atkreiptas atsakovės dėmesys, kad negavus atsakymo iki 2021-09-08, bus vertinama, kad atsakovė neprieštarauja skysto kuro katilo įrengimui ir kainai, sutinka kompensuoti 1/2 dalį šių būtinųjų turto išlaikymo išlaidų. 2021-09-09 pranešimu „Dėl bendro turto išlaikymo“ atsakovės atstovas advokatas informavo, kad nesutinka su ieškovo pasiūlymu; nesutinka, kadangi nėra nustatytos šalių realiosios dalys bendroje nuosavybėje bei neišspręsti klausimai dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, nenustatyta turto valdymo / naudojimo tvarka; atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė ne ginčo tvarka patekti į jai priklausančias patalpas, todėl nėra sąlygų objektyviai įvertinti patalpų būklę ir poreikį dėl jų priežiūros; pažymėjo, kad tik suderinus tinkamą atsakovės patekimą į patalpas, užtikrinus galimybę naudotis jai 1/2 jų, nurodžius konkrečią planuojamo įrenginio vietą ir būsimas naudojimo sąlygas, galima būtų vertinti pateiktą pasiūlymą. 2021-09-16 pranešimu „Dėl bendraturčio prisidėjimo prie turto išlaikymo ir išsaugojimo“ ieškovo atstovė atsakovės atstovui pakartotinai išdėstė aplinkybes dėl naujo kuro katilo įrengimo, pateikė naujus komercinius pasiūlymus dėl šildymo sistemos įrengimo, prašė informuoti apie galimybę prisidėti prie katilo įrengimo darbų arba pateikti savo pasiūlymą dėl bendro turto šildymo žiemos sezono metu, nurodė, jog negavus atsakymo iki 2021-09-21, bus vertinama, kad bendraturtė sutinka su skysto kuro katilo įrengimu ir kaina, taip pat sutinka kompensuoti 1/2 dalį šių būtinųjų turto išlaikymo išlaidų. Iš 2021-09-27 metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties, 2021-09-27 pinigų išmokėjimo kvito nustatyta, kad ieškovas pardavė metalo laužą – kietojo kuro katilą. 2021-09-27 17.43 val. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog 2021-09-28 18.00 val. kartu su advokatu ir specialistu atvyks į jai priklausančią teritoriją bei pastatus (1/2 dalį), prašė užtikrinti, kad į teritoriją ir pastatus būtų galima patekti, kad būtų galima įvertinti šildymo sistemos būklę.

65. Įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad kieto kuro katilas, dėl kurio nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, turėjo esminių defektų, buvo nebetinkamas eksploatacijai. Ieškovas ne kartą informavo atsakovę apie namo šildymo sistemos gedimus. Apie tai, kad šalims priklausantys pastatai buvo šildomi elektrą naudojančiais įrenginiais, atsakovei buvo žinoma dar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5772-251/2021 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime konstatuota, kad ieškovas neprašo priteisti išlaidų kietajam kurui ar kitokioms šildymo išlaidoms; iš pateiktų duomenų apie elektros mokėjimą matyti, kad išlaidos elektrai pastebimai didesnės šaltojo sezono metu; labiau tikėtina, kad pastatai buvo šildomi elektrą naudojančiais įrenginiais, būtent dėl šildymo atsirado dalis išlaidų elektros energijai; išlaidos pastatams šildyti laikytinos būtinomis turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis, kadangi yra būtina pastatus apsaugoti nuo drėgmės, pelėsio, apsaugoti konstrukcijas nuo pažeidimų, medines rąstinio namo konstrukcijas nuo puvimo. Kaip patvirtina bylos esantys rašytiniai įrodymai, ieškovas ne kartą rašė atsakovei apie sugedusį kieto kuro katilą, ragino spręsti šį klausimą bendru sutarimu, teikti savo pasiūlymus dėl naujos šildymo sistemos, prisidėti prie naujos šildymo sistemos įrengimo, artėjant šildymo sezonui, prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo ir išsaugojimo. Atsakovė namo šildymo sistemos gedimo klausimo nesprendė, savo pasiūlymų, problemos sprendimo variantų neteikė, nedėjo pastangų, kad būtų suderinti abiejų savininkų interesai, pasiektas bendras sutarimas. Atsakovė savo atsakymuose į ieškovo rašytus pranešimus dėstė savo nesutikimo motyvus, niekaip nesusijusius su CK 4.76 straipsnyje numatyta bendraturčių pareiga išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę. Kietojo kuro katilas ieškovo parduotas 2021-09-27, o atsakovė pranešimą apie atvykimą apžiūrėti kuro katilą išsiuntė 2021-09-27 17.43 val. elektroniniu paštu, nors ieškovas ne kartą ragino ir iki 2021-09-08, ir iki 2021-09-21 informuoti apie savo sprendimą.

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad šalių bendro turto išlaikymui buvo būtinas naujos šildymo sistemos įrengimas, ir ieškovas ne kartą apie tai informavo atsakovę, bandė šį klausimą spręsti bendru bendraturčių sutarimu, tačiau atsakovė pastangų suderinti jos ir ieškovo interesus nedėjo, taip pažeisdama bendraturčių interesų derinimo principą.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovo atlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai buvo būtini turto išsaugojimui. Tokias išvadas patvirtina ne tik civilinės bylos Nr. e2-5772-251/2021 duomenys (ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ir įsiskolinimą už elektrą, kuris susidarė šildant šalims priklausančius pastatus; teismo konstatuota, kad išlaidos pastatams šildyti laikytinos būtinomis turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis, kadangi būtina pastatus apsaugoti nuo drėgmės, pelėsio, apsaugoti konstrukcijas nuo pažeidimų, medines rąstinio namo konstrukcijas nuo puvimo), bet ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: šalių pateiktos nuotraukos; 2013-04-19 Kelmės rajono savivaldybės administracijos leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us); UAB „Lumsta“ apžiūros aktas, bendrosios dalinės nuosavybės statinių priežiūros ataskaita; 2020-02-13 UAB „Ober-haus“ konsultacija dėl galimos turto kainos.

68. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 2910,79 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai: 2021-10-28 PVM sąskaita-faktūra (programuojamas termostatas), kurios suma 99,99 Eur, 2021-10-28 PVM sąskaita-faktūra (skysto kuro katilas, montažinės medžiagos, skysto kuro katilas, montavimo darbai), kurios suma 2962,53 Eur, nurodytos sąskaitos ieškovo apmokėtos pagal 2021-10-28 pinigų priėmimo kvitą, bendra suma – 3062,52 Eur; 2021-11-16 PVM sąskaita-faktūra (standartinis termostatas, elektroterminė pavara), kurios suma 149,76 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-16 pinigų priėmimo kvitą; 2021-12-27 PVM sąskaita-faktūra (šildymo sistemos praplovimas ir užpildymas aušinimo skysčiu), kurios suma 242,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-12-27 kasos pajamų orderį; 2021-01-29 PVM sąskaita-faktūra (šildymo skystis), kurios suma 156,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-29 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-19 PVM sąskaita-faktūra (jungtis tiesi metalinė, PA vamzdis minkštas, srieginė jungtis, įkišamoji įvorė plastikiniam vamzdžiui), kurios suma 18,07 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-19 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-19 PVM sąskaita-faktūra (elektr. skaitiklis), kurios suma 15,48 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta pagal 2021-11-19 pinigų priėmimo kvitą; 2021-11-17 PVM sąskaita-faktūra (kuro skaitiklis), kurios suma 479,16 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-15 mokėjimo nurodymu; 2021-11-10 PVM sąskaita-faktūra (žymėtas dyzelinas, skirtas šildymui), kurios suma 735,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-10 pinigų priėmimo kvitu; 2022-01-11 PVM sąskaita-faktūra (žymėtas dyzelinas, skirtas šildymui), kurios suma 770,00 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2022-01-11 pinigų priėmimo kvitu; 2021-10-02 PVM sąskaita-faktūra (konteineris plastmasinis), kurios suma 60,50 Eur, sąskaita ieškovo apmokėta 2021-11-08 mokėjimo nurodymu; UAB „Kalvis“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 146326 (katilo apžiūra), kurios suma 133,10 Eur, apmokėta 2021-09-22 ieškovo mokėjimo pavedimu.

69. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šios ieškovo patirtos išlaidos yra realios, buvo patirtos bendro turto išlaikymui, turto esamos būklės palaikymui. Šios išlaidos buvo reikalingos šalių turtui išsaugoti, neleisti turtui labai pablogėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos šiuo atveju yra protingo dydžio, buvo būtinos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl 2910,79 Eur priteisimo iš atsakovės už naujos šildymo sistemos įrengimą tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

70. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo ieškinys buvo tenkintas, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė tikrų ir tikslių padangų atsiradimo aplinkybių; neįvertino, jog ieškovas, neturėdamas daiktinių teisių į ½ dalį padangų, veikė vienašališkai, pašalindamas ne tik sau, bet ir atsakovei priklausančias padangas be jos sutikimo; neatsižvelgė į tai, jog padangos nebuvo teisiškai pripažintos atliekomis, nebuvo nustatyta pareiga jas utilizuoti, todėl ieškovui veikus vienašališkai, visos jo patirtos išlaidos turėjo būti pripažintos jo asmeninėmis, kadangi jis atliko veiksmus, kurių atsakovė neprivalėjo atlikti; neįvertino, kad UAB „Gigas“ 2021-11-19 išrašytoje pažymoje ir darbų atlikimo akte skirtingai nurodyti atliktų darbų pavadinimai, nei nurodyta 2021-11-26 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje GS Nr. 0000830.

71. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui rašė, jog 2021-10-03 važiuodama pro sodybą pamatė, kad nuleistas sodyboje esančio tvenkinio vanduo, prašė paaiškinti, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu vanduo buvo nuleistas. 2021-10-10 ieškovas atsakė, kad vanduo supūdė ir sulaužė užtvankos lentas, todėl vanduo nubėgo, siūlė atstatyti ir sutvirtinti paplautas, irstančias ir apgadintas krantines, išvalyti tvenkinio dugną, spręsti krantinių esamo sutvirtinimo padangomis klausimą. 2021-10-21 ieškovas pakartotinai priminė atsakovei, jog laukia jos raštiško atsakymo dėl užtvankos atstatymo, sklype esančių lapų grėbimo. 2021-10-25 atsakovė ieškovui rašė, jog sodybos tvenkinyje, savavališkai pažeidžiant gamtosaugos reikalavimus, yra įleistos automobilių padangos, šis pažeidimas turi būti pašalintas išimtinai ieškovo lėšomis ir jėgomis, kadangi būtent ieškovo veiksmai lėmė vandens lygio pokyčius, todėl jam kyla pareiga išspręsti aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų pašalinimą. 2021-11-03 ieškovas, atsakydamas į 2021-10-25 raštą, atsakovei nurodė, kad sodybos bendrasavininke ji tapo po ieškovo žmonos ir atsakovės mamos mirties, o nuo to laiko sodyboje jokie kardinalūs pokyčiai nedaryti, t. y. tvenkinys su padangomis sustiprintais krantais ir visi sodyboje esantys pastatai bei statiniai jau buvo. Ieškovas pridėjo nuotrauką (2016-04-08), kurioje matyti, kad vykdomi tvenkinio krantų sutvirtinimo darbai ir joje yra užfiksuota atsakovės mama, ieškovas nurodė, kad visi sodybos priežiūros ir išsaugojimo rūpesčiai yra jų abiejų, kaip teisėtų bendraturčių, priminė, kad atsakovė nepateikė pasiūlymo dėl užtvankos atstatymo, nesulaukus pasiūlymo iki šių metų lapkričio 10 dienos, užtvankos atstatymo darbus organizuos ieškovas.

72. Iš 2021-11-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akto nustatyta, jog buvo apžiūrėtas vandens telkinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vandens telkinio apžiūra buvo atlikta 2021-11-09, nustatyta, jog tvenkinyje įrengtas vienuolis su šandorais (mediniais užtvarais) vandens lygio reguliavimui; šandorai yra nuimti, vandens lygis tvenkinyje nukritęs; tvenkinyje yra įrengta sala; tvenkinio krantų šlaitai yra betonuoti; tvenkinio dugne, ant grunto, greta betonuotų tvenkinio krantų šlaitų yra sudėtos naudotos lengvųjų automobilių padangos; naudotos padangos sudėtos aplink viso tvenkinio ir tvenkinyje įrengtos salos krantų šlaitus; dalis naudotų padangų tvenkinyje sudėtos viena eile, dalis padangų sudėta dviem, trimis eilėmis, sudedant jas viena ant kitos; dalis padangų yra apsemtos vandeniu, dalis padengtos dumblu, gruntu; tvenkinyje sudėta apie 600 vnt. naudotų padangų; ½ dalis žemės sklypo priklauso M. B., ½ dalis žemės sklypo priklauso V. M..

73. 2021-11-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyboje priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kurioje tyrimas buvo inicijuotas pagal bendraturtės V. M. skundą dėl M. B. ir V. M. bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vandens telkinyje esančių padangų. Nutarime konstatuota, kad žemės sklypo savininkai M. B. ir V. M. atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką (atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų), todėl žemės sklypo savininkai privalo tvarkyti žemės sklype esančias naudotų padangų atliekas, priduoti jas atliekų tvarkytojams. Taip pat nurodyta, jog iš surinktų duomenų matyti, kad žemės sklype esančios padangos atliekomis pripažintos nuo 2021-10-10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-09 įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktu, pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype esančios naudotų padangų atliekos laikomos ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl šiame įvykyje ir žemės sklypo savininkų veikloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytų požymių. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nutrauktina.

74. Iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė skundė teismui Aplinkos apsaugos departamento 2021-11-25 nutarimą. Atsakovė nurodė, kad ji pateikė skundą tarnybai, iniciavo tyrimą, kadangi neprisidėjo prie atliekų atsiradimo, laikymo ir negali būti verčiama šalinti ir tvarkyti padarinius, už kuriuos atsakingas kitas subjektas. Teismas panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-11-25 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atnaujino administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo bylą pagal V. M. pareiškimą grąžino tirti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos departamento 2022-05-30 nutarimu, iš naujo ištyrus ir išnagrinėjus atsakovės skundą, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, ieškovo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad padangų atliekos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), susidarė 2021-10-10.

75. Minėti civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio tvenkinyje buvo padangų atliekų, įgijo paveldėjimo būdu. Atsakovė, kaip pati nurodė, jas pamatė 2021-10-03 važiuodama pro sodybą. 2021-10-10, 2021-10-21 ieškovas ragino spręsti krantinių esamo sutvirtinimo padangomis klausimą, tačiau atsakovė jokių veiksmų, susijusių su padangų pašalinimu iš žemės sklypo, nesiėmė, savo pasiūlymų neteikė, laikėsi pozicijos, jog sodybos tvenkinyje, savavališkai pažeidžiant gamtosaugos reikalavimus, įleidus automobilių padangas, šis pažeidimas turi būti pašalintas išimtinai ieškovo lėšomis ir jėgomis. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė tvenkinyje buvusias padangas vertino kaip atliekas, tačiau jų sutvarkymo darbų nesiėmė ir neketino imtis, priešingai – teikė skundus Aplinkos apsaugos departamentui, teismui, ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, suteikė pagrindo ieškovui spręsti, kad siekia nusišalinti nuo atliekų sutvarkymo, šią pareigą perkelti tik ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas ėmėsi atliekų tvarkymo darbų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai reikalavo iš atsakovės pusės patirtų išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu.

76. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įpėdiniui pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Šiuo atveju atsakovė nuosavybės teises į 1/2 dalį turto įgijo nuo palikėjos (motinos) mirties, todėl nuo šio momento ji turi pareigą apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovė, paveldėjusi savo motinos turtą, paveldėjo ir jos pareigas, taip pat tvarkyti sklype buvusias padangų atliekas. Byloje nėra duomenų, kad palikėja, kurios turtą paveldėjo atsakovė, prieštaravo padangų laikymui sodyboje, todėl atsakovei (paveldėtojai) kilo pareiga atliekas sutvarkyti, nepriklausomai nuo to, kada šios atliekos susidarė.

77. Iš 2021-11-19 UAB „Gigas“ pažymos apie 2021-11-01 – 2021-11-19 atliktus statybos ir remonto darbus nustatyta, kad tvenkinio prieigų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) kaina 1184,13 Eur; pagal UAB „Gigas“ 2021-11 atliktų darbų aktą buvo atlikti sklypo sutvarkymo darbai: padangų juostų atskyrimas, padangų ištraukimas iš tvenkinio, dumblo iš padangų pašalinimas, iš viso buvo atlikta darbų už 1184,13 Eur; 2021-11-26 PVM sąskaita-faktūra (statybos darbai), kurios suma 1184,13 Eur, ieškovo apmokėta 2021-11-26 pinigų priėmimo kvitu. 2022-01-19 PVM sąskaita-faktūra (transporto paslaugos), kurios suma 181,50 Eur, ieškovo apmokėta 2022-01-19 pinigų priėmimo kvitu. Iš 2022-01-19 atliekų priėmimo deklaracijos nustatyta, kad ieškovas į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną pristatė 7,5 t naudotų padangų. 2022-01-19 PVM sąskaita-faktūra (naudotos padangos), kurios suma 408,38 Eur, ieškovo apmokėta 2022-01-19 pinigų priėmimo kvitu.

78. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovui už bendraturčiams priklausančių atliekų sutvarkymą iš viso patyrus 1774,00 Eur išlaidų, pusė jų (887,00 Eur, proporcingai turimai bendro turto daliai) pagrįstai priteista iš atsakovės. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų įrodymų, kuriais ieškovas grindė tvenkinio prieigų sutvarkymo darbus, pagrįstumu. 2021-11-19 UAB „Gigas“ pažymoje apie atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas nurodytas darbų objektas – „prūdo prieigų sutvarkymas (duomenys neskelbvtini)“, UAB „Gigas“ 2021-11-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti „statybos darbai“, UAB „Gigas“ 2021-11 atliktų darbų akte detaliai išvardinti sklypo sutvarkymo darbai, t. y. atliekų sutvarkymo darbai sukonkretinti (padangų juostų atskyrimas, padangų ištraukimas iš tvenkinio, dumblo iš padangų pašalinimas).

79. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir pusė (887,00 Eur) išlaidų už bendraturčiams priklausančių atliekų sutvarkymą buvo priteista iš atsakovės, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

81. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui sprendžiant ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

82. Ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė: 2022-02-02 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 85,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; 2022-02-01 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (dokumentų analizė, ieškinio parengimas teismui), suteiktų teisinių paslaugų suma – 500,00 Eur, 2022-02-03 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 500,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2022-08-19 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (pasirengimas 2022-04-27 posėdžiui, 2022-04-27 teismo posėdis, pasirengimas 2022-06-06 teismo posėdžiui, 2022-06-06 teismo posėdis, prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo pateikimas, pasirengimas 2022-08-23 posėdžiui, 2022-08-23 teismo posėdis preliminariai), suteiktų teisinių paslaugų suma – 650,00 Eur, 2022-04-27 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 100,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2022-06-06 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 200,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2022-08-19 sąskaitą už teisines paslaugas (teisinės paslaugos civilinėje byloje dėl skolos už bendrą turtą), kurios suma 350,00 Eur, 2022-08-19 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 350,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas; 2022-09-20 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (derybos ir dokumentų rengimas dėl taikaus susitarimo civilinėje byloje, pasirengimas teismo posėdžiui, 2022-09-22 bylos nagrinėjimas teisme), suteiktų teisinių paslaugų suma – 450,00 Eur, 2022-09-20 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 450,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2022-10-14 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (pasirengimas 2022-10-18 posėdžiui, 2022-10-18 teismo posėdis), suteiktų teisinių paslaugų suma – 400,00 Eur, 2022-10-14 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2022-10-14 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (įrodymų rinkimas, pasirengimas teismo posėdžiui, 2022-11-29 teismo posėdis), suteiktų teisinių paslaugų suma – 400,00 Eur, 2022-11-28 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2023-01-20 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (įrodymų rinkimas, pasirengimas teismo posėdžiui, 2023-01-23 teismo posėdis), suteiktų teisinių paslaugų suma – 400,00 Eur, 2023-01-20 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2023-07-11 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (susipažinimas su procesiniais dokumentais, pasirengimas bylos nagrinėjimui, 2023-07-12 dalyvavimas posėdyje), suteiktų teisinių paslaugų suma – 200,00 Eur, 2023-07-11 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 200,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2023-12-01 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui, 2023-12-04 bylos nagrinėjimas teisme), suteiktų teisinių paslaugų suma – 300,00 Eur, 2023-12-01 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 300,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas; 2023-12-13 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (pasirengimas bylos nagrinėjimui, 2023-12-15 bylos nagrinėjimas teisme), suteiktų teisinių paslaugų suma – 250,00 Eur, 2023-12-13 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 250,00 Eur sumos sumokėjimai advokatei už teisines paslaugas.

83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

84. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

85. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija pagal rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, tai, jog bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, sprendžia, jog ieškovo M. B. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (3550,00 Eur) advokatės pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovės V. M.. Taip pat iš atsakovės priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 85,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

86. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikti 2024-02-02, 2024-02-03 mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie 65,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; 2024-02-01 ataskaita apie sugaištą laiką (susipažinimas su teismo sprendimu, apeliacinio skundo parengimas teismui), teisinių paslaugų suma – 500,00 Eur, 2024-02-02 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 500,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

87. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2024-02-21 ataskaitą apie sugaištą darbo laiką (susipažinimas su 2024-02-05 V. M. apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), teisinių paslaugų suma – 300,00 Eur, 2024-02-22 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 300,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

88. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, analizuotus klausimus, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui M. B. iš atsakovės V. M. priteistina 865,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys dėl 2910,79 Eur bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų priteisimo buvo atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2910,79 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų ir 79 ct) bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2022 m. vasario 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3635,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 865,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė