Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2597-961/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-25
Bylos Nr.: 1-2597-961/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09809-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Kaltinamasis: V. S.
Nukentėjusysis: J. A.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2597-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09809-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam V. S. (V. S.),nukentėjusiajai J. A.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, jos vykdymą atidedant 2 metams bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 80 val. nemokamų darbų. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 40 parų arešto bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimą ir draudimą vairuoti transporto priemones 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui. Laisvės atėmimo bausmę atliko 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. kovo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, galutine bausme – areštu 52 paroms su baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto vertės konfiskavimu bei draudimu vairuoti transporto priemones 4 metams, arešto bausmė atlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po to, kai 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 2,11 promilės girtumas), be to, važiuodamas gatvės pirma tos krypties eismo juosta link Erfurto gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10 priartėjęs prie priekyje jo automobilio jo važiavimo krypties eismo juosta ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio kito automobilio, kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieš kliūtį, o bandydamas jį apvažiuoti pasirinktu greičiu, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir atsitrenkė į apsauginius atitvarus. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu V. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo girtas. Gėrė namuose su drauge. Dar buvo S. ir M., jų pavardžių nežino. Kur važiavo, jau neatsimena. Jis vairavo savo automobilį, o jo draugė J. A. buvo keleivė. Oslo gatvėje atsitrenkė į tvorą. Žinojo, kad jam yra draudžiama vairuoti. Prieš eismo įvykį automobilio dešinėje pusėje kažkas sprogo (nors ekspertizė tai paneigė), jį pradėjo nešti į šoną ir jis trenkėsi į tvorą, kad nesudaužytų kitų automobilių. Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime išvardintas Kelių eismo taisyklių nuostatas. Jo stabdžiai tą dieną blogai dirbo. Bandė išsukti nuo kliūties, kad neatsitrenktų, suko į kairę. Jis pats sužalojimų nepatyrė, o A. sėdėjo gale, dešinėje pusėje. Jai buvo sužaloti šonkauliai. Kitiems keleiviams nieko blogo nenutiko. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, kad sėdo už vairo. Buvo girtas, galva blogai dirbo. Dabar jau kokius tris mėnesius negeria ir nevairuoja. Pradėjo dirbti. J. A. atsiprašė. Su ja liko draugiški santykiai. Gyvena su sugyventine, vaikų neturi. Sugyventinė dirba, gauna apie 600 Eur atlyginimą. Jam skauda koją, todėl iki šiol nedirbo. Turto neturi, pašalpų negauna. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus sėdo už vairo. Daugiau tikrai nebevairuos neblaivus.

Nukentėjusioji J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, gailėjosi. Neturi jam jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, įrodytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad yra nusipirkęs automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tai negalėjo šio automobilio užregistruoti VĮ Regitra savo vardu. Automobilį kaip nuosavybę jo prašymu užregistravo jo draugė V. Ž., tačiau faktiškai automobilis priklauso jam, jis jį duoda važinėtis savo draugui, turinčiam teises. Automobilis įvykio dieną buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, su galiojančia technine apžiūra. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, be to, 2021 m. gruodžio mėnesį vairavo šį automobilį neblaivus ir buvo sulaikytas policijos, todėl teismas jam uždraudė vairuoti transporto priemones 4 metus. 2022 m. kovo 22 d. vakare jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur kartu su savo draugais M. B., J. A. gėrė alkoholinius gėrimus, paskui dar kieme sutiko tame pačiame name gyvenantį S. S. Jis išgėrė maždaug 0,5 l degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Nuo alkoholio apsvaigo ir prarado savikontrolę, todėl, kai M. B. susiruošė namo, jis nusprendė ją pavežti iki namų, nes jos koja sugipsuota ir jai sunku judėti. S. S. ir J. A. sėdo važiuoti kartu, nusprendė, kad liks visi nakvoti pas M. B. Sėdo vairuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. sėdo šalia į priekį, už jo atsisėdo S., o J. ant galinės sėdynės iš dešinės pusės. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės Oslo gatve link Pilaitės mikrorajono. Neprivažiavęs Erfurto gatvės, pasivijo priekyje važiavusį lengvąjį automobilį, važiavusį lėčiau, nei jis, tik per vėlai šį automobilį pastebėjo. Bandė šį automobilį apvažiuoti, tačiau persirikiuodamas nesuvaldė automobilio, mašiną pradėjo mėtyti, buvo garsas, kad automobilio ratas sprogo, tada nesuvaldęs mašinos atsitrenkė į atitvarus. Prieš tai važiavo maždaug 80 km/h greičiu. Po įvykio matė nuleistą jo automobilio vieną ratą. Prieš įvykį padangos buvo tvarkingos, jokių guzų, rodančių, kad padanga susidėvėjo, nematė ir nejautė. Labai gailisi dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį ir nesugebėjo jo suvaldyti, dėl to kilo tokios pasekmės – nukentėjo jo draugė J. A. (2 t., b. l. 56-58, 62-65).

Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vakare ji su savo draugais M. B. ir S. S. buvo namuose pas V. S. (duomenys neskelbtini), kur gėrė degtinę. Paskui atsimena, kad ruošėsi važiuoti su taksi pas M. B. į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Nuo alkoholio stipriai apsvaigo ir neprisimena, kas vyko toliau. Atsipeikėjo ligoninėje. Eismo įvykio aplinkybių neatsimena, šiandien jai skambino V. S. ir papasakojo, kad jis su savo mašina vežė jas į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir prieš nusukant į Vakarinį aplinkkelį, netoli Lazdynų ligoninės, atsitrenkė į kelio atitvarus, vengdamas susidūrimo su kitu automobiliu, daugiau nieko tiksliau neaiškino. Ji eismo įvykio metu buvo sužalota, tuo jai padaryta žala. Jai išaiškinta teisė pareikšti ieškinį arba dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, tačiau šiuo metu ji dar gydosi ligoninėje, nežino sužalojimo sunkumo, todėl dėl žalos dydžio negali pasisakyti. Šiuo metu mano, kad nereikalaus atlyginti žalą, nes vairuotojas V. S. yra jos draugas. Jai pranešta, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 56-57).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2022 m. kovo 22 d. tarnybą pradėjo 18 val. Dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu O. A. (O. A.). 2022 m. kovo 22 d., apie 23.43 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad važiuojant link Gariūnų, neprivažiavus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, automobilis „Opel“ įvažiavo į atitvarą, galimai neblaivus vairuotojas. Sužeisti 3 vyrai ir moteris. Prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad eismo įvykį sukėlė automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie minėto automobilio, viduje buvo keturi piliečiai, už vairo sėdėjo pilietis V. S., keleivio pusėje, prie vairuotojo, sėdėjo pilietė M. B. Automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo pilietis S. S. ir pilietė J. A. V. S., kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, pradėjo aiškinti, kad jis nevairavo transporto priemonės, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis aiškino, kad nesitikrins girtumo, kadangi nevairavo automobilio. Akivaizdžiai neblaivi pilietė M. B., kuri sėdėjo šalia vairuotojo, pradėjo aiškinti, kad ji vairavo automobilį, kad jie pasikeitė vietomis po eismo įvykio, nors jos pusės durys buvo deformuotos ir neatsidarinėjo, kokiu būdu pasikeitė vietomis, paaiškinti nesugebėjo. Atvykusi GMP 0801 pilietę J. A. išsivežė į RVUL apžiūrai dėl pilvo skausmų. Paklausus S. S., kas vairavo transporto priemonę, jis nieko neatsakė. Pilietei M. B. su alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, 00.00 val. nustatytas 2,99 promilės girtumas, o 00.20 val. jai nustatytas 2,96 promilės girtumas. Piliečiui V. S. sutikus pasitikrinti girtumą, 00.10 val. nustatytas 2,32 promilės girtumas, 00.30 val. jam nustatytas 2,11 promilės girtumas. Įvykio vietoje buvo liudininkai A. B. ir A. G., kurie paaiškino, kad matė, kaip įvyko eismo įvykis, taip pat paaiškino, kad eismo įvykio metu už automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo pilietis V. S. Pagal CDB „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pilietei V. Ž. Automobilis buvo priverstinai išgabentas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21 (1 t., b. l. 82-85).

Analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos policijos pareigūnės E. K. 2022 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 28).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d., apie 23.40 val. jis vairavo automobilį Volvo S60 ir važiavo Vilniuje, Tūkstantmečio gatve, iš kurios toliau įvažiavo į Oslo gatvę ir jos pirma eismo juosta važiavo link Erfurto gatvės, apie 80 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, be kritulių, gatvė apšviesta. Įvažiavęs į Oslo gatvę, netrukus per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iš paskos artėjantį automobilį, tai yra jo šviečiančius priekinius žibintus. Šio automobilio važiavimo greitis galėjo būti apie 160 km/h, todėl jis pagalvojo, jog kažkas nori pajuokauti ir išgąsdinti, o paskutiniu momentu, kai šis automobilis priartėjo pavojingai arti prie jo automobilio, jau galvojo, kad šis atsitrenks į jo automobilio galą, tačiau paskutiniu momentu priartėjusio automobilio vairuotojas pasuko į kairę, į gretimą eismo juostą, bet dėl didelio greičio nesugebėjo išlaikyti automobilio kelyje, automobilio galą užnešė į kairę, tada šio automobilio vairuotojas bandė išvairuoti ir „išsilyginti“, po ko vis tiek trenkėsi, galimai priekine kaire dalimi, į kairį kelio atitvarą, po to automobilis pradėjo suktis per visą kelią, atsidurdamas priekyje jo automobilio, pakilo tokie dūmai ir dulkės, kad paties slystančio automobilio nematė, tik mažino savo automobilio važiavimo greitį. Sustabdęs savo automobilį, nuėjo prie avariją patyrusio automobilio, kuris sustojo pasisukęs priešinga eismui kryptimi, kiek įstrižai, jo važiavimo eismo juostoje. Eidamas skambino pagalbos telefonu, nes galvojo, kad automobilyje „Opel“ (tada pamatė jo markę) vis tiek kas nors turėjo nukentėti. Kol jis ėjo prie automobilio „Opel“, iš jo išlipo vairuotojas ir pro tos pačios pusės galines dureles išlipo keleivis. Vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo, o keleivis liesas, žemesnis už vairuotoją, su praskeltu viršugalviu. Abu vyrai pradėjo klausinėti, ar jam ir jo keleiviui A. G. nieko neatsitiko, tikriausiai galvojo, kad su jo automobiliu susidūrė. Abiejų vyrų kalba buvo nerišli, nuo jų abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas. Paskui išlipo dar vienas vyras iš galinės sėdynės, dar buvo moteris iš priekinės keleivio sėdynės. Moteris ir vairuotojas pradėjo jam pasakoti, kad tai ne vairuotojas eismo įvykį padarė, vairavo moteris, tačiau jis jiems pasakė, jog matė, kuris iš jų vairavo. Trečiasis vyras paskui į įvykio vietą atvažiavusiems policininkams pasakė, kad jis tiesiog pro šalį ėjo ir paskui išėjo. Jis atvykusiems pareigūnams nurodė vairuotoją, pats negirdėjo, ką šis aiškino policininkams. Jis matė, kad atvažiavo greitoji pagalba, tačiau tuo metu rašė paaiškinimą, tai nematė, ką iš automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų medikai apžiūrinėjo, paskui pareigūnai leido jam važiuoti ir jis išvažiavo. Nori pažymėti, jog mano, kad eismo įvykis kilo dėl „Opel“ vairuotojo girtumo, pasirinkto labai didelio greičio ir manevravimo, nes prieš atsivydamas jį, automobilis „Opel“ važiavo tolygiai, nevingiavo po kelią, o kai pasivijo jo automobilį ir manevravo bandydamas į jį neatsitrenkti, tada ir nesuvaldė automobilio važiuodamas pasirinktu greičiu. Eismo įvykio metu šiame kelio ruože buvo tik du automobiliai – jo ir įvykyje dalyvavęs automobilis „Opel“, daugiau arti jokių kitų automobilių nebuvo. Jo automobilis nebuvo kliudytas ir nebuvo apgadintas. Paskui A. G. jam sakė, kad matė automobilyje „Opel“ dar vieną moterį, tačiau ji jo akivaizdoje išlipusi nebuvo, nieko apie ją pasakyti negali (1 t., b. l. 64-66).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d., apie 23.40 val. jis, kaip keleivis, priekinėje sėdynėje važiavo draugo A. B. vairuojamu automobiliu Volvo S60. Važiavo Vilniuje, iš Tūkstantmečio gatvės pervažiavo į besitęsiančią Oslo gatvę, jos pirma eismo juosta, apie 70-80 km/h greičiu, važiavo link Erfurto gatvės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, be kritulių, kelias sausas. Arti tuo metu nevažiavo nei vienas automobilis. Artėjant prie išvažiavimo iš Laisvės prospekto pastato Nr. 10, netikėtai pamatė pro jų automobilio kairį šoną didesniu greičiu judantį ir vingiuojantį automobilį „Opel“, kuris iškart po to nuvažiavo už kairio važiuojamosios dalies krašto ir kairiuoju šonu kliudė atitvarą, dėl ko jį nubloškė į dešinę pusę, priešais jų automobilį, po to pakilo didelis dūmų ir dulkių debesis, pro kurį nieko nesimatė, tik girdėjo dar vieno smūgio garsą – tikriausiai automobilis „Opel“ tuo metu trenkėsi į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą. Paskui A. B. savo automobilį sustabdė ir pamatė, kad priekyje jų, jų eismo juostoje, stovi skersas automobilis Opel, pasisukęs priekiu ir kairiuoju šonu į juos. Su A. B. išlipo ir ėjo prie šio automobilio, A. B. skambino pagalbos telefonu, o tuo metu iš automobilio „Opel“ išlipo vairuotojas ir vienas keleivis iš galinės sėdynės, kurie klausinėjo jų, ar jie nenukentėjo. Kaip suprato, vairuotojas galvojo, kad atsitrenkė į juos. Jis pats automobilio „Opel“ iki to momento, kai jis atsidūrė greta jų, nematė ir apie jo greitį ar manevravimą nieko negali pasakyti. Pagal tai, kad jis besimėtydamas kelyje vis tiek aplenkė juos ir po to atsidūrė priešais juos jų eismo juostoje, gali daryti išvadą, kad jo greitis buvo žymiai didesnis nei jų. Paskui atsipeikėjo ir iš automobilio išlipo moteris, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, ir dar vienas vyras iš galinės sėdynės. Po kurio laiko, kol laukė greitosios pagalbos ir policijos, matė, kad automobilyje ant galinės sėdynės buvo dar viena moteris ir kažkas iš tuo automobiliu važiavusių vyrų bandė ją gaivinti, tikriausiai ji buvo be sąmonės. Dar po kurio laiko moteris iš priekinės keleivio sėdynės bandė juos įtikinti, kad tai ji vairavo automobilį, tačiau A. B. jai pasakė, jog jis matė, kuris iš jų vairavo. Tada automobilio „Opel“ vairuotojas pagalvojęs bandė pateikti versiją apie tai, kad jo automobilio ratas nuleistas dėl to, kad prieš eismo įvykį jam sprogo padanga, tačiau A. B. ir čia jį nuginčijo, pasakęs, jog jis matė prieš tai važiuojantį ir kad jį „mėtyti“ pradėjo tik po to, kai jis manevravo vengdamas atsitrenkimo į A. B. automobilio galą. Taip pat ant kelio matėsi stiprūs padangų trynimosi pėdsakai, iš kurių galima daryti išvadą, jog automobilis „Opel“ slydo šonu, tuo metu galėjo ir nusiorinti padangos. Visų automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis ir A. B. atvykusiems pareigūnams nurodė automobilio „Opel“ vairuotoją. Paskui atvažiavo greitoji pagalba, tačiau tuo metu rašė paaiškinimą ir nematė, ką iš automobiliu „Opel“ važiavusių asmenų medikai apžiūrinėjo, paskui pareigūnai leido jam ir A. B. išvažiuoti (1 t., b. l. 69-71).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vėlai vakare jis išėjo parūkyti į lauką prie namų (duomenys neskelbtini), kur sutiko savo sugyventinės dėdę V. S. ir M. B. bei J. A. V. pasiūlė pasivažinėti kartu su jais. Jis nesuprato, kad V. buvo neblaivus, jo girtumo požymių nepastebėjo, nors jam automobilyje J. pasiūlė išgerti degtinės ir jis išgėrė kelis kartus. V. sėdo į savo automobilį „Opel Vectra“, kurį laiko kieme, į priekinę keleivio sėdynę sėdo M. B., jos kairė koja buvo sugipsuota. Jis sėdo į galą už vairuotojo vietos, J. sėdėjo jam iš dešinės. Važiavo Vilniuje link (duomenys neskelbtini) prospekto, nuo Savanorių prospekto pasuko į Oslo gatvę, neprisimena, kuria eismo juosta važiavo, taip pat neįsidėmėjo V. S. važiavimo greičio. Netikėtai jam iš kairės pusės pasigirdo kažkoks garsas, automobilis staigiai pasisuko priekiu į kairę pusę, dėl ko jis trenkėsi galva į kairės pusės galinių durelių stiklą ir automobilis iškart trenkėsi į kairėje pusėje esančius atitvarus, paskui pradėjo suktis, paskui sustojo ant kelio apsisukęs. Kadangi įvykio vietoje paskui matė nuleistą galinį kairės pusės ratą, tai pagalvojo, kad avarija įvyko dėl sprogusio prieš įvykį rato. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo ir V. jokių pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu buvo sužalota J. A., kuri buvo išvežta į ligoninę (1 t., b. l. 77-79).

Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. vakare ji buvo pas savo draugą V. S., kuris gyvena jos kambaryje (duomenys neskelbtini), kur buvo ir J. A., visi trise gėrė degtinę. Jau visai vėlai J. A. pareiškė norą važiuoti namo ir reikalavo, kad V. ją nuvežtų. Ji jai pasakė, kad po kurio laiko ji pati važiuos taksi automobiliu namo į (duomenys neskelbtini) ir ją pakeliui paveš. Tačiau J. A. vis tiek kalbino V. S., kol šis sutiko, ir jie visi išėjo į lauką. Ten sutiko dar vieną draugą S. S., jis sutiko važiuoti kartu su jais. V. S. sėdo vairuoti savo automobilio „Opel Vectra“, ji sėdo į priekinę keleivio sėdynę, nes jos kairė koja buvo dėl gipso ištiesta. Į galą už V. S. sėdo S. S., o jam iš dešinio šono sėdėjo J. A. Važiavo per Naujamiestį link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kelias galimai sausas, tiksliai oro sąlygų neprisimena. Važiavo maždaug 60-80 km/h greičiu. Nuo Savanorių prospekto važiuodami į Oslo gatvę, važiavo antra eismo juosta, kai netikėtai pasigirdo kažkoks sprogimas ir ji iš inercijos pasviro į priekį, paskui jų automobilis pradėjo suktis aplink savo ašį. Sustojo jų automobilis Oslo gatvėje, pasisukęs priekiu priešinga savo judėjimui kryptimi. Prie jų tuo metu sustojo automobilis, iš kurio išlipo du jaunuoliai, kurie elgėsi keistai, kaip apsvaigę, rėkė, kad jie juos užkabino, tačiau kai atvažiavo pareigūnai, šitie jaunuoliai kažkur pradingo. Ar prieš eismo įvykį šalia jų važiavo kokie nors automobiliai, ji neįsidėmėjo. Kadangi įvykio vietoje paskui matė nuleistą galinį kairės pusės ratą, tai pagalvojo, kad avarija įvyko dėl sprogusio prieš įvykį rato. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo ir V. jokių pretenzijų neturi. Eismo įvykio metu buvo sužalota J. A., kuri buvo išvežta į ligoninę. Įvykio vietoje ji buvo labai pikta ant J., kad per jos norus V. sėdo už vairo, tai iš pradžių net pasakė, jog tai ji vairavo V. automobilį „Opel Vectra“, tačiau iš tiesų taip nebuvo, automobilį eismo įvykio vairavo V. Kadangi įvykio vietoje visi aptarinėjo padangos sprogimo versiją, tai ji negalvojo, jog už avariją bus atsakingas V., bet pati įvardinti avarijos priežasties negali, nežino (1 t., b. l. 73-75).

Liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praeitais metais, tiksliai datos neprisimena, jos draugas V. S. paprašė jos vardu užregistruoti jo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes paaiškėjo, kad jis šį automobilį nusipirko, bet užregistruoti VĮ Regitra negali, nes neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Ji sutiko ir su juo kartu nuvažiavo į VĮ Regitra, kur pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su V. S., užregistravo automobilį savo vardu, po to registracijos liudijimą atidavė V. S. V. S. jai automobilio nepardavė, pinigų nemokėjo, tiesiog su jos pagalba automobilį įregistravo nustatyta tvarka VĮ Regitra, faktiškai automobilis priklauso V. S., ji juo niekada nesinaudojo (1 t., b. l. 87-88).

Specialisto išvadoje Nr. 11-848(22) nurodyta, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis dešinys, užpakalinis dešinys ir užpakalinis kairys ratai buvo dehermetizuoti eismo įvykio metu. Šių ratų dehermetizacija neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Automobilio priekinis kairys ratas buvo dehermetizuotas dėl padangos protektorinėje dalyje įstrigusio pašalinio objekto. Tikėtina, slėgis priekiniame kairiame rate nukrito jau po eismo įvykio (1 t., b. l. 92-99).

2022 m. kovo 23 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, jog V. S. 00.10 val. nustatytas 2,32 promilės girtumas, 00.30 val. – 2,11 promilės girtumas. (1 t., b.l. 44-46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjęs J. A. RVUL 22-KRUT-78 ligos istoriją, teismo medicinos specialistas J. M. P. davė išvadą, kad J. A. nustatyti daugybiniai kairės pusės šonkaulių (VIII, IX, X, XI) lūžiai ir oras kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 metų dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti kairę krūtinės ląstos pusę sumušant kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti automobilio salono vidaus dalis, aptariamo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 51-53).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros atlikimo vieta Oslo gatvė. Apžiūrima kelių eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Oslo gatvėje, ties išvažiavimu iš Laisvės pr. 10 numeriu pažymėto pastato teritorijos. Tiesus horizontalus kelio ruožas žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės pusės link Gariūnų gatvės, nežymi įkalnė. Leistinas greitis kelio ruože 70 km/h. Eismo įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Važiuojamosios kelio dalies plotis 12 metrų. Automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, priekine dalimi nukreiptas link Tūkstantmečio gatvės pusės. Nuo automobilio priekinės kairės ašies iki dešinio Oslo gatvės važiuojamosios dalies krašto, žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės link Gariūnų gatvės, yra 8,5 metro, nuo galinės kairės ašies – 6 metrai. Nuo automobilio galinės dalies iki išvažiavimo iš Laisvės pr. 10 teritorijos dešinio važiuojamosios dalies krašto yra 64 metrai. Ant važiuojamosios dalies stebimos padangų žymės, kurių ilgis 76 metrai. Oslo gatvės dešinėje, žiūrint nuo Tūkstantmečio gatvės pusės link Gariūnų gatvės stebimas sulenktas metalinis atitvaras, kurio sulenkta 12 metrų. Šalia protokolo pateiktas eismo įvykio vietos planas (1 t. b. l. 29-31).

VĮ Regitra duomenimis, automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ankstesnis jo savininkas V. S., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 41).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkė V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, dešinės pusės priekinės durys, galinės durys, kairės pusės sparnas, priekiniai ratai, apibrėžimai. Po apžiūros automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius. Pateiktos apžiūrimo automobilio fotonuotraukos (1 t. b. l. 32-43).

VŠĮ Emprekis duomenimis, automobilio „Opel Vectra“ 1.9 CDTI, kategorija M1-AA, sedano, mechaninė pavarų dėžė, 2004 m., vertė be PVM 1406,20 Eur, su PVM 1780 Eur (1 t., b. l. 42).

Iš 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 52 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės: automobilio „Opel Vectra“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1810 Eur) konfiskavimas bei draudimas 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant termino pradžią nuo 2021 m. lapkričio 29 d. (2 t. b.l. 91-94). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 29 d. ir pateiktas vykdyti (2 t., b. l. 16).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, probuojamasis V. S. 2022 m. sausio 17 d. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (2 t., b. l. 21-22).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Už šią veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą arba didelę turtinę žalą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar šie eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ties Laisvės prospekto pastatu Nr. 10 priartėjęs prie priekyje jo automobilio jo važiavimo krypties eismo juosta ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio kito automobilio, kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, laiku nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio ir nesustabdė jo prieš kliūtį, o bandydamas jį apvažiuoti pasirinktu greičiu, prarado automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir atsitrenkė į apsauginius atitvarus. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog būdamas neblaivus 2022 m. kovo 22 d. nuo namų iki Oslo gatvės vairavo automobilį, kuomet Oslo gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis trenkėsi į atitvarus. Nurodė, kad nusprendė vairuoti, norėdamas namo parvežti savo pažįstamą M. B., kuriai buvo sugipsuota koja. Tačiau mano, kad eismo įvykio priežastis buvo ne jo vairavimo ypatumai, o sprogusi dešinė automobilio padanga, dėl ko jis prarado mašinos kontrolę, ją ėmė nešti į šoną, bandydamas išvengti susidūrimo kita transporto priemone, suko į kairę, dėl ko kol mašina trenkėsi į atitvarus. Pažymėtina, kad eismo įvykio eigą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pasakojo kitaip, pagal jo pirminius parodymus byloje, jis važiuodamas pasivijo priekyje jo lėčiau važiuojantį automobilį, per vėlai tai pastebėjo, mėgino staigiai jį aplenkti persirikiuodamas, tačiau manevro metu nesuvaldė automobilio, šį ėmė mėtyti, tuomet pasigirdo sprogimo garsas ir jis nesuvaldęs mašinos trenkėsi į atitvarus. Būtent šią kaltinamojo įvykių versiją patvirtina liudytojai A. B. bei A. G. A. B. nurodė, kad vairuodamas automobilį Volvo S60 ir važiuodamas Oslo gatve maždaug 80 km/h greičiu, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iš paskos artėjantį automobilį, važiuojantį didžiuliu greičiu (liudytojo manymu, apie 160 km/h). Matė, kad minėtas automobilis labai pavojingai priartėjo prie jo vairuojamos transporto priemonės galo, net galvojo, kad jis neabejotinai trenksis į jo mašinos galą, tačiau paskutiniu momentu priartėjusio automobilio vairuotojas pasuko į kairę, į gretimą eismo juostą, tačiau nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, jo galą ėmė nešti į kairę, išlyginti automobilio nebesugebėjo, šis trenkėsi į kelio atitvarus, po ko pradėjo suktis po kelią, kol sustojo apsisukęs priešinga eismui kryptimi. Išlipęs iš savo sustojusios transporto priemonės ir eidamas prie eismo įvykį patyrusio automobilio, matė, kaip iš vairuotojo vietos išlipo stambaus sudėjimo vyras. Automobilio Volvo keleivis A. G. patvirtino, kad jiems važiuojant Oslo gatvės pirma juosta, matė, kaip pro jų transporto priemonės šoną dideliu greičiu vingiuodamas per kelią pravažiavo automobilis Opel, kuris iš karto nuvažiavo link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, kairiu šonu kliudė kelio atitvarą, dėl ko mašiną bloškė į dešinę kelio pusę, priešais jų automobilį, po ko išgirdo dar vieno smūgio garsą. Abu liudytojai nurodė, kad eismo įvykį patyrusios transporto priemonės greitis buvo didelis, žymiai didesnis nei Volvo automobilio, ir nei vienas nepatvirtino, kad iki automobilio Opel vairuotojui prarandant mašinos kontrolę būtų išgirdę sprogimo garsą. Liudytojas A. B. nurodė, kad Opel vairuotojas akivaizdžiai automobilio kontrolę prarado dėl didelio greičio ir staigaus manevro, kai paskutiniu momentu iki galimo susidūrimo su jo paties vairuojamu automobiliu Volvo, staigiai pamėgino persirikiuoti į kairiau esančią eismo juostą. Specialisto išvada taip pat patvirtino, kad abu dešinieji ir užpakalinis kairysis automobilio Opel ratai buvo dehermetizuoti eismo įvykio metu, ir jų dehermetizacija įtakos eismo įvykio sukėlimui neturėjo. Priekinis kairysis buvo dehermetizuotas dėl padangos protektorinėje dalyje įstigusio pašalinio objekto ir tikėtina, kad slėgis jame nukrito jau po eismo įvykio. Šios specialisto išvados, vertinamos kartu su liudytojų A. B. bei A. G. parodymais, leidžia teismui manyti, kad ne sprogusios Opel padangos, o pasirinktas nesaugus greitis, kaltinamojo girtumo nulemtas nedėmesingumas kelyje bei pernelyg staigus manevras bandant apvažiuoti automobilį Volvo lėmė eismo įvykį ir jo pasekmę – automobilio keleivės J. A. sužalojimą, kuris teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad automobilio Opel keleiviai M. B. bei S. S. palaikė kaltinamojo versiją, kad kaltinamajam prarandant mašinos kontrolę jie girdėjo padangos sprogimo garsą ir, kaip suprato, eismo įvykis įvyko būtent dėl to, tačiau jie kaip kaltinamojo draugai yra suinteresuoti lengvinti jo padėtį, be to visi įvykio metu buvo neblaivūs, kas neabejotinai turėjo įtakos jų aplinkos suvokimui, tuo tarpu liudytojai A. G. ir A. B. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nei jei patys, nei jų turtas įvykio metu nenukentėjo, jie neturi pagrindo pykti ant kaltinamojo, duoti neobjektyvius, šališkus parodymus jo atžvilgiu, jie buvo blaivūs ir galėjo objektyviai įvertinti situaciją kelyje, todėl teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, juolab, kad juos patvirtina ir specialisto išvada.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Kelių eismo taisyklių 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šios nuostatos vienareikšmiškai nustato pareigą vairuotojui vairuoti atsargiai, pasirenkant saugų, nurodytiems manevrams tinkamą greitį, ko nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nebuvo padaryta. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykį lėmė laiku iki iš anksto matomos kliūties – automobilio Volvo, važiuojančio priekyje, nesulėtintas kaltinamojo greitis, jo apsisprendimas atlikti staigų manevrą, siekiant išvengti susidūrimo, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į kelio atitvarus.

Taigi, nagrinėjamu atveju eismo įvykio priežastis buvo ne nelaimingas atsitikimas (sprogusi automobilio Opel padanga), o būtent kaltinamojo nevykdymas KET 9, 127, 128 punktuose nustatytų vairuotojo pareigų. Apibendrinant konstatuotina, jog yra įrodyta, kad būtent dėl vairuotojo V. S. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė neblaivus – po eismo įvykio jam nustatytas 2,11 promilės girtumas, tuo pažeidžiant KET 14 punkte numatytą draudimą transporto priemonę vairuoti neblaiviems asmenims. Šį nusikalstamos veikos požymį (vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas) atitinka tiek BK 281 straipsnio 2 dalis, tiek 281 ¹ straipsnio 1 dalis, kurios yra vertinamos kaip norma-visuma ir norma-dalis ir sudaro teisės normų konkurenciją. Nors BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija yra griežtesnė nei BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies sankcija, būtent BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra laikoma pavojingesne, nustačius tyčinę šios veikos kaltės formą. Nustačius tyčinę vairuojant neblaiviam kaltės formą, susiklosto situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika (BK 281 straipsnio 2 dalis) neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos (BK 281¹ straipsnio 1 dalies) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką V. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. pagal jo paties parodymus būdamas išgėręs ne mažiau kaip 0,5 l degtinės, jis neabejotinai suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į abiejų nusikalstamų veikų kaltės formą, V. S. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivei J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, kvalifikuojami kaip BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Ši baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, V. S. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl transporto priemonės ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimo 2022 m. kovo 22 d. apie 23.43 val. Vilniuje, Oslo g. Automobilio vairavimo faktą patvirtino liudytojai A. B., A. G., kurie vienareikšmiškai nurodė, kad į jų automobilį vos neatsitrenkusį „Opel Vectra“ vairavo ir iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kurį jie nurodė atvykusiems policijos pareigūnams (kaip vėliau nustatyta – V. S.), tą patį patvirtino ir kartu su kaltinamuoju viename automobilyje važiavę asmenys – liudytojai S. S., M. B. Kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ją jis sąmoningai ignoravo. Kaltinamasis neneigė, jog transporto priemonę vairavo po to, kai buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, ir jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metams. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. S. atžvilgiu 2021 m. gruodžio 7 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas jam buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 14 d.

Kaip matyti iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų, 2022 m. sausio 17 d. V. S. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, taip pat jam išaiškinta atsakomybė užvengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (t. 2, b. l. 21-22).

Kad V. S. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir vienkartinio pobūdžio, rodo tai, jog praeityje jis ne kartą nuosekliai ignoravo faktą, jog teisės vairuoti transporto priemonės apskritai neturi. Iš vairuotojų registro matyti, kad V. S. niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Kad teisės vairuoti jis niekada nebuvo įgijęs, pripažino ir pats kaltinamasis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog transporto priemonių vairavimo, neturint teisės to daryti, faktas užfiksuotas 2021 m. gegužės 12 d. – jis 2021 m. birželio 9 d. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2021 m. gegužės 12 d. 8.30 val. vairavo transporto priemonę, nors tokios teisės neturi (ANK 424 straipsnio 2 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, numačiusį atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių.

Baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą neblaiviam V. S. traukiamas jau trečią kartą. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metams. 2018 m. sausio 18 d. nutartimi bendrinant 2017 m. lapkričio 9 d. ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir skiriant 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, tuo pačiu nustatyta, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia bus skaičiuojama nuo tos dienos, kai V. S. atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš laisvės atėmimo vietos V. S. buvo paleistas tik 2020 m. rugpjūčio 11 d., tokiu būdu 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. sausio 18 d. nutartimi nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams) galiojo mažiausiai iki 2022 m. liepos (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuteistojo įkalinimo buvo praėjęs maždaug mėnuo). Lygiagrečiai 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. vėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones jau 4 metams. Tokiu būdu 2022 m. kovo 22 d. jis vairavo transporto priemones iš esmės ignoruodamas net dviem teismų sprendimais jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš aukščiau išvardintų teisės pažeidimų akivaizdu, jog kaltinamasis nuosekliai nepaiso fakto, kad jis apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamojo pozicija baudžiamojo poveikio priemonės atžvilgiu yra kitokia. Ta aplinkybė, kad jis fiktyviai įformino automobilio pardavimą trečiajam asmeniui – V. Ž., nors ir toliau jį faktiškai valdė bei juo naudojosi, taip pat ganėtinai aiškiai rodo nuteistojo nuostatą ir toliau neteisėtai vairuoti transporto priemones, tačiau išvengti jos konfiskavimo dėl daromų pažeidimų.

Automobilio vairavimui 2022 m. kovo 22 d. kaltinamasis įvardino visiškai menkavertę priežastį – norėjęs į namus parvežti neblaivią pažįstamą. Ši aplinkybė rodo visišką kaltinamojo abejingumą jam paskirtos baudžiamosios priemonės atžvilgiu. Faktas, jog transporto priemonę vairuoti ėmė praėjus nei trims mėnesiams po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir dviem mėnesiams nuo įspėjimo apie galimą atsakomybę dėl juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, be to vairavo dar ir būdamas neblaivus, rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui. Aptarti faktai rodo nuoseklią ir sistemingą kaltinamojo nuostatą apskritai ignoruoti aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi, o įgyti tokią teisę ir vairuoti transporto priemones jam yra uždrausta. Visa tai formuoja teismo įsitikinimą, jog kaltinamojo veika nebuvo vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio poelgis, o nuosekliai demonstruojamo abejingumo teisės aktų reikalavimams išraiška.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis tyčia vengė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 4 metams naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Šie kaltinamojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas taip pat buvo padarytas viena ir ta pačia V. S. veika, todėl ji taip pat kvalifikuojama kaip padaryta idealiąja sutaptimi su BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytais nusikaltimais.

Dėl bausmių skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis V. S. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena – neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), o trečia – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Visos trys veikos yra baigtos. V. S. praeityje baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas 6 kartus (2 t., b. l. 81-90), nors visos paskirtos bausmės atliktos, teistumas pagal tris pastaruosius teismų sprendimus neišnykęs, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis). Administracine tvarka per paskutinius 5 metus ne mažiau 10 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus: Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 95-105). Ikiteisminio tyrimo metu nedirbo (t. 2, b. l. 106). VSDFV duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 8 d. pradėjo verstis individualia veikla. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina jo atsakomybę tai, kad naują tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir jo atsakomybės nesunkina.

Už abu kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus įstatymų leidėjas numato alternatyvias baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmes. Už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą numatytos tik dvi alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad kaltinamasis įsidarbino (pradėjo vykdyti individualią veiklą) tik pradėjus bylos nagrinėjimą teisme, anksčiau jam paskirtų baudų (nuobaudų) nėra sumokėjęs, nuolatinių pajamų neturi, teismas nenustatė pagrindo skirti jam švelniausios rūšies bausmę – baudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamajam jau ne vieną kartą buvo paskirtos ir arešto bausmės, ir nors jis bausmes atliko, vis tik tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl darytina išvada, kad vėl paskyrus jam arešto bausmes už naujus nusikaltimus, asmuo gali pasijusti nebaudžiamas, todėl jam už nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios bausmės, t. y. už nusikaltimus – laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą – areštas, bausmių dydžius nustatant mažesnius už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius.

Kadangi visos trys nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 1 punktu dalimi už kiekvieną iš jų paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 23 d. 00.10 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 15.45 val. (t. 2, b. l. 37-38, 40-41), t. y. viena diena.

Atsižvelgus į tai, kad V. S. bausmes yra atlikęs, nukentėjusioji rimtesnių sužalojimų nepatyrė, pretenzijų jam neturi, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas, suteikiant jam galimybę socializuotis liekant laisvėje. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl V. S. nustatytini įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 2, b. l. 66-71) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kadangi šiuo metu tokia kardomoji priemonė prevencinės paskirties nebeatlieka.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, V. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad V. S. jau trečią kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (vairavimą esant neblaiviam), be to ši jo veika turėjo pasekmių, buvo sužalotas žmogus, vos išvengta kitos transporto priemonės, ja važiavusių asmenų ar jų turto sužalojimo, praeityje buvo baustas už vairavimą neblaiviam administracine tvarka, taip pat yra ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, praeityje atliktos bausmės, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, skirtos administracinės nuobaudos teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, savo požiūrio į eismo saugumą ir elgesio jis reikiama linkme nepakoregavo, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas maksimalus, numatytas įstatymų leidėjo. Teismui nėra pagrindo manyti, kad maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimo padarymo metu jam jau galiojo teismo sprendimu nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kas savo esme atitinka neturėjimą teisės vairuoti transporto priemones, darytina išvada, jog tokio pobūdžio kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, t. y. kaip perteklinė priemonė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat V. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad V. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, priklausantį trečiajam asmeniui – V. Ž. Tačiau pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtą automobilį savo vardu registravo išimtinai V. S. prašymu, tuo tikslu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokio automobilio sandorio neįvyko, ji jokių pinigų V. S. neperdavė, automobiliu niekada nesinaudojo, po automobilio perregistravimo gautą registracijos liudijimą atidavė kaltinamajam, nes mašina faktiškai tebepriklausė V. S. Kaltinamasis V. S. taip pat patvirtino, jog po transporto priemonės įregistravimo jis faktiškai liko automobilio savininku ir juo disponavo. Liudytojas S. S. taip pat nurodė, kad automobilis „Opel Vectra“, kuriuo jie važiavo, buvo laikomas V. S. kieme. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo parduotas V. Ž. (už jį nebuvo sumokėti pinigai, jis nebuvo faktiškai perduotas V. Ž., ši juo jokia forma nedisponavo), sandoris buvo apsimestinis, siekiant išvengti galimo turto konfiskavimo, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, transporto priemonė konfiskuotina.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Opel Vectra“ vidutinė vertė su PVM yra 1780 eurų. Reali eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vertė dėl patirtų sugadinimų neabejotinai yra dar mažesnė. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl kitų procesinių klausimų

2022 m. birželio 22 d. prokuroro nutarimu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (automobilio savininke registruota V. Ž.), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtu valdyti ir disponuoti, tačiau paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant V. S. (2 t., b. l. 74-79). 2022 m. liepos 1 d. minėtą automobilį saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo byloje leista atsiimti V. S. (2 t., b. l. 80). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 23 d. 00.10 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 15.45 val., t. y. vieną dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti V. S. (registruotas V. Ž. vardu) priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (registruotas V. Ž. vardu), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti V. S., kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (ar baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė