Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-24 · Civilinė byla Nr. 2S-828-618/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-24
Bylos Nr.
2S-828-618/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo
R. S., D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-828-618/2023Proceso Nr. 2-06-3-07399-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. P. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. S., D. S., kuria buvo išspręstas D. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtinta R. S. ir D. S. vykdomojoje byloje sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą šalys susitarė, jog 2.1. skolininkas R. S. savo prievolę pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, t. y. sumokėti D. S. bendroje sumoje 100 000 Eur sumą, vykdo sekančia tvarka: 2.1.1. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant nuo 2021 m. spalio 20 d., R. S. bankiniu mokėjimu perveda D. S. po 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) į išieškotojos D. S. banko sąskaitą (duomenys neviešinami) 2.1.2. Sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus R. S. vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį (duomenys neviešinami)) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami) (toliau – Nekilnojamasis turtas). Pardavęs šį turtą R. S. sumokės D. S. likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus. Šalys susitaria, kad R. S. privalo D. S. sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių. 2.2. Šalys susitaria, kad R. S. sudarydamas preliminarią sutartį (-is) dėl 2.1.2 punkte nurodyto Nekilnojamojo turto pardavimo (jeigu tokia bus sudaryta), įtrauks šias sąlygas: 2.2.1. duomenis apie jo turimą įsiskolinimą D. S. pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018; 2.2.2. pardavus Nekilnojamąjį turtą pirmumo eile bus atsiskaitoma su D. S., t. y. jai sumokamas įsiskolinimas pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, atskaičius R. S. D. S. sumokėtas įmokas, pagal šios Sutarties 2.1.1. p. 2.2.3. Šalys bendru susitarimu susitaria, kad R. S. suradus turto pirkėją ir esant nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami), teisiniams suvaržymams, t. y. turto areštui, atsiradusiam dėl D. S. inicijuotos (-ų) vykdomosios (-ųjų) bylos (-ų) pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, D. S. visomis įmanomomis pastangomis sieks (kreipdamasi į antstolius su prašymais ir kt.), kad teisiniai turto suvaržymai būtų panaikinti, kad R. S. galėtų perleisti nuosavybės teises į turtą, pagal sudaromą pirkimo – pardavimo sutartį ir tokiu būdų įvykdyti šios Sutarties 2.1.2. punkte numatytus įsipareigojimus.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. sausio 16 d. gautas pareiškėjos D. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodyta, kad R. S. piktybiškai nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vilkina namo pardavimą ir skolos grąžinimą D. S., nors skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi prašymo netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi siekiant išsiaiškinti taikos sutarties sudarymo aplinkybes sutarčių aiškinimo taisyklių kontekste, įvertinus ir tai, jog šalims turi būti sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl sutarties sąlygų vertinimo, nutarė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjos D. S. prašymas nedelsiant išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad R. S. nuo 2023 m. vasario mėn. nebemoka kas mėnesinių įmokų D. S., grubiai pažeidė 2022 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtintos R. S. ir D. S. vykdomojoje byloje sudarytos taikos sutarties, pagal kurią šalys aptarė R. S. prievolių vykdymą pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, t. y. 100 000 Eur sumos sumokėjimo D. S. sąlygas.

5. Nurodė, jog vykusio teismo posėdžio metu 2023 m. birželio 14 d. R. S. patvirtino, kad pardavė nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai patikrinus šią informaciją, paaiškėjo, kad turtas parduotas jau prieš pusę metų (t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.) netgi dvejais sandoriais su skirtingais pirkėjais ir apie tai R. S. slėpus nuo D. S. visą šį laikotarpį, ir faktiškai nuo š. m. vasario mėnesio R. S. nebemokant net mėnesinių įmokų D. S., yra pagrindas kuo skubiau, nelaukiant numatyto teismo posėdžio datos (2023 m. liepos 13 d.), išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tai, kad R. S. nuo 2023 m. vasario nebemoka įmokų patvirtino pats R. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjos D. S. prašymą ir išdavė D. S. vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos R. S. ir D. S. vykdomojoje byloje sudarytos taikos sutarties, pagal kurią šalys aptarė R. S. prievolių vykdymą pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, t. y. 100 000 Eur sumos. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:

6.1. Teismas nustatė, jog skolininkas R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami) pardavė tretiesiems asmenims 2022 m. gruodžio 1 d.

6.2. Pažymėjo, kad šalys sutarties 2.1.2 punktu susitarė, jog Sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus R. S. vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami) (toliau – Nekilnojamasis turtas). Pardavęs šį turtą R. S. sumokės D. S. likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus.

6.3. Nurodė, kad R. S. taikos sutarties 2.1.2. punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą pardavė 2022 m. gruodžio 1 d., todėl privalo įvykdyti prievolę sumokėti D. S. likusią įsiskolinimo sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. S. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad įvertinus šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, šalių argumentus, darytina išvada, kad taikos sutarties 2.1.2. punkto sąlyga nėra aiški, tai yra viena vertus nurodoma, skolininkas vykdys periodinius mokėjimus iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kita vertus, toje pačioje 2.1.2. punkto sąlygos paskutiniame sakinyje nurodoma, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių.

7.2. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-392-730/2023 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių argumentus dėl taikos sutarties vykdymo, dviprasmišką taikos sutarties 2.1.2. sąlygą, tinkamai neatsižvelgė į CPK 646 straipsnio 3 dalį, kurį numato, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).

7.3. Nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ar pagal 2.1.2. punktą vykdomasis raštas galėtų būti išduotinas CPK 646 straipsnio tvarka.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad R. S. pardavė nekilnojamąjį turtą, esminę taikos sutarties užtikrinimo priemonę. Pardavęs turtą neatsiskaitė su D. S., nors pagal taikos sutarties 2.2. p tai privalėjo padaryti ir nuo 2023 m. vasario mėnesio nebevykdo periodinių mokėjimų, kaip numatyta taikos sutarties 2.1.1. punkte.

8.2. Pažymėjo, kad R. S. pažeidus kitas sutarties sąlygas susiklostė kitas pagrindas vykdomajam raštui išduoti, nebeliko poreikio aiškintis kitų taikos sutarties sąlygų. Ginčo objekto nebelikus nebeliko ir tikslo aiškintis per kiek laiko R. S. privalo atsikaityti su D. S..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos R. S. ir D. S. vykdomojoje byloje sudarytos taikos sutarties, pagal kurią šalys aptarė R. S. prievolių vykdymą pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, t. y. 100 000 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria tenkintas prašymas ir išduotas vykdomasis raštas ir nurodo, kad teismas, vertindamas šalių argumentus dėl taikos sutarties vykdymo, dviprasmišką taikos sutarties 2.1.2. sąlygą, tinkamai neatsižvelgė į CPK 646 straipsnio 3 dalį, kurį numato, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

13. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalis nuostato, jog vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos.

15. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino D. S. (išieškotojos) ir R. S. (skolininko) sudarytą taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą šalys susitarė, jog 2.1. skolininkas savo prievolę pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, tai yra sumokėti išieškotojai bendroje sumoje 100 000 Eur sumą, vykdo sekančia tvarka: 2.1.1. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant nuo 2021 m. spalio 20 d., skolininkas bankiniu mokėjimu perveda išieškotojai po 590 Eur į jos banko sąskaitą. 2.1.2. Sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus skolininkas vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neviešinami), esantį adresu (duomenys neviešinami). Pardavęs šį turtą skolininkas sumokės išieškotojai likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus. Šalys susitaria, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas R. S. nekilnojamąjį turtą, kuris nurodytas taikos sutarties 2.1.2. punkte, yra realizavęs 2022 m. gruodžio 1 d. ir nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoja.

18. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties (civilinės bylos Nr. 2S-392-730/2023), kuria buvo atsisakyta D. S. išduoti vykdomąjį raštą, pažymėjo, kad yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties 2.1.2. punkto aiškinimo, tai yra jo vykdymo laikotarpio – ar skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą (100 000 Eur) ne vėliau, kaip per 12 mėnesių, nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos ar nuo 2.1.2. punkte nurodyto nekilnojamojo turto realizavimo dienos (2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-392-730/2023 13 punktas) ir padarė išvadą, kad taikos sutarties 2.1.2. punkto sąlyga nėra aiški.

19. Aptariamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas išaiškino tai, kad kilus neaiškumams ar dviprasmiškumams dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų aiškinimo šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių argumentus dėl taikos sutarties vykdymo, dviprasmišką taikos sutarties 2.1.2. sąlygą, tinkamai neatsižvelgė į CPK 646 straipsnio 3 dalį, kurį numato, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).

20. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-392-730/2023 nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo teisę ir pareigą išsiaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, dėl kurių kilo neaiškumai. Pažymėjo, kad neaiškumai gali būti pašalinti įvertinus prašomo išaiškinti taikos sutarties punkto (įsipareigojimų) turinį bendrame taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir juos atspindinčių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų kontekste.

21. Klaipėdos apygardos teismui panaikinus paminėtą apylinkės teismo procesinį sprendimą ir grąžinus prašymą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas nepaisė pirmiau aptartų apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų ir gavęs duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas parduotas, išdavė vykdomąjį raštą atšaukdamas teismo posėdį, kuris buvo paskirtas tam, kad išsiaiškinti taikos sutarties sąlygų dviprasmiškumą.

22. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, visų pirma, dėl to, kad teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismų precedentų privalomumo doktriną, sprendžiant analogišką klausimą, jam buvo privalomi.

23. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-392-730/2023, be kita ko, remdamasis kasacinio teismo praktika, labai aiškiai ir konkrečiai nurodė pirmosios instancijos teismui, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1.2 įtvirtintos sąlyga nėra aiški, ji dviprasmiška, reikalinga įvertinti ar pagal patvirtintos taikos sutarties 2.1.2 punktą vykdomasis raštas gali būti išduotas CPK 646⁴ straipsnio tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims taikos sutartyje skirtingai vertinant terminą, per kurį turi būti išmokėta kompensacija išieškotojai, kyla didelė piktnaudžiavimo tikimybė, kuomet kompensacijos išmokėjimas gali būti atidėliojamas. Nesąžiningas šalies elgesys ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo vengimas negali būti toleruojamas. Ilgą laiką nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeidžiamos tokios šalies teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti realus, t. y. realiai įmanomas įvykdyti. Tačiau tai pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys taikos sutartimi aiškiai nesusitarė dėl termino pradžios per kurį R. S. su D. S. privalo atsiskaityti, ar pardavęs nekilnojamąjį turtą, ar sudarius taikos sutartį. Taikos sutarties 2.1.2 punkte šalys nurodė, kad R. S. D. S. įsiskolinimą sumoka ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė nepagrįstą išvadą, kad pardavęs nekilnojamąjį turtą, kuris nurodytas taikos sutarties 2.1.2, privalėjo iš karto įvykdyti prievolę D. S.. Apelianto vertinimu, šalys susitarė, kad prievolė pardavus nekilnojamąjį turtą privalės būti įvykdyta per 12 mėnesių. Taikos sutarties sąlygose įtvirtintas 12 mėnesių terminas nėra pasibaigęs skaičiuojant nuo nekilnojamojo turto pardavimo 2022 m. gruodžio 1 d., o skaičiuojant nuo taikos sutarties patvirtinimo 2021 spalio 21 d. terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių neaiškino ir netyrė.

25. Negalima sutikti su D. S. minimomis aplinkybėmis, kuriomis ji grindžia prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą, jog R. S. nebevykdydamas periodinių mokėjimų, kurie numatyti taikos sutarties 2.1.1., pažeidė taikos sutarties vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad periodinius mokėjimus R. S. vykdys iki nekilnojamojo turto pardavimo (taikos sutarties 2.1.2. punktas). Kaip minėta nekilnojamąjį turtą R. S. pardavė 2022 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl taikos sutarties 2.1.2 punkte sąlygos dviprasmiškumo, nevertino ar po nekilnojamojo turto pardavimo R. S. (ne)beprivalėjo vykdyti periodinių įmokų, kokios buvo numatytos taikos sutartyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su R. S. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą, netyrė ir nevertino, ar R. S. privalėjo atsiskaityti su D. S. per 12 mėnesių nuo nekilnojamojo turto pardavimo datos (2022 m. gruodžio 1 d.) ar nuo taikos sutarties patvirtinimo datos (2021 m. spalio 21 d.), todėl be jokio pagrindo priėjo pirmiau nurodytos išvados ir nutarė išduoti išieškotojai vykdomąjį raštą. Sutiktina ir su tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatęs skolininko pareigos atsiskaityti su išieškotoja termino pradžios, nepagrįstai sprendė, jog 2022 m. gruodžio 1 d. pardavus nekilnojamąjį turtą, R. S. iš karto privalėjo vykdyti prievolę sumokėti D. S. likusią įsiskolinimo sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesiaiškino faktinių aplinkybių, neišklausė šalių paaiškinimų kaip buvo numatęs, ir jų nevertino, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė