- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-392-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07399-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., D. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės L. P. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys R. S., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtinta D. S. (išieškotojos) ir R. S. (skolininko) sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą šalys susitarė, jog 2.1. skolininkas savo prievolę pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, tai yra sumokėti išieškotojai bendroje sumoje 100 000 Eur sumą, vykdo sekančia tvarka: 2.1.1. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant nuo 2021 m. spalio 20 d., skolininkas bankiniu mokėjimu perveda išieškotojai po 590 Eur į jos banko sąskaitą. 2.1.2. Sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus skolininkas vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pardavęs šį turtą skolininkas sumokės išieškotojai likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus. Šalys susitaria, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių. 2.2. Šalys susitaria, kad skolininkas sudarydamas preliminarią sutartį (-is) dėl 2.1.2 punkte nurodyto turto pardavimo (jeigu tokia bus sudaryta), įtrauks šias sąlygas: 2.2.1. duomenis apie jo turimą įsiskolinimą išieškotojai pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018; 2.2.2. pardavus Nekilnojamąjį turtą pirmumo eile bus atsiskaitoma su išieškotoja, tai yra jai sumokamas įsiskolinimas pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, atskaičius išieškotojai sumokėtas įmokas, pagal šios Sutarties 2.1.1. p. 2.2.3. Šalys bendru susitarimu susitaria, kad skolininkui suradus turto pirkėją ir esant nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisiniams suvaržymams, tai yra turto areštui, atsiradusiam dėl išieškotojos inicijuotos (-ų) vykdomosios (-ųjų) bylos (-ų) pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, išieškotoja visomis įmanomomis pastangomis sieks (kreipdamasi į antstolius su prašymais ir kt.), kad teisiniai turto suvaržymai būtų panaikinti, kad skolininkas galėtų perleisti nuosavybės teises į turtą, pagal sudaromą pirkimo – pardavimo sutartį ir tokiu būdų įvykdyti šios Sutarties 2.1.2. punkte numatytus įsipareigojimus.
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. sausio 16 d. gautas išieškotojos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodyta, kad skolininkas piktybiškai nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vilkina namo pardavimą ir skolos grąžinimą išieškotojai, nors skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. vasario 7 d. gautas suinteresuoto asmens R. S. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog jis savo prievolę pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018 vykdė ir pervedė į išieškotojos sąskaitą 9643,50 Eur. Suinteresuoto asmens nuomone, šalių susitarimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį turėtų abiejų šalių susitarimu peržiūrėtas ir įvertintas iš naujo, atsižvelgiant į kiekvienos šalies pastangas vykdyti priimtus sprendimus dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. vasario 9 d. gautas išieškotojos papildomas paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog nepaisant to, kad skolininkas vykdė patvirtintos taikos sutarties 2.1.1. punktą, mokėdamas dalimis, tačiau skolininkas neįvykdė esminės taikos sutarties sąlygos, tai yra 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą atskaičiavus gautas įmokas padengti ne vėliau, kaip per 12 mėnesių nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos. Dėl to, skolininkui nesiimant jokių aktyvių veiksmų nei dėl turto pardavimo, akivaizdu, jog jis neturi iš ko padengti likusios skolos dalies, praleido 12 mėnesių terminą, dėl ko, praėjus 12 mėnesių terminui, ir skolininkui neįvykdžius pilna apimtimi pareigos sumokėti 100 000 Eur kompensacijos, liko skola apie 90 000 Eur, laikytina, kad skolininkas iš esmės neįvykdė taikos sutartimi prisiimto 2.1.2 p. įsipareigojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos D. S. prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkas taikos sutarties pagrindu, vykdydamas mokėjimus, sumokant pirmąją įmoka 2021 m. spalio 22 d. iš viso pervedė į išieškotojos banko sąskaitą 9643,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad šalys taikos sutarties 2.1.2 punktu susitarė, jog sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus skolininkas vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį pardavęs sumokės išieškotojai likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus. Teismas įvertinęs, kad šalių susitarimu, 12 mėnesių terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo minėto nekilnojamojo turto pardavimo, atsižvelgęs į tai, kad skolininkas periodinius mokėjimus moka, nutarė atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir paaiškinimų argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikos sutarties sąlygą, jog 100 000 Eur įsiskolinimas turėjo būti grąžintas per 12 mėnesių laikotarpį. Teigia, kad nors skolininkas atlieka periodinius mokėjimus, tačiau skolos per 12 mėnesių laikotarpį negrąžino.
6.2. Pirmosios instancijos teismas neišduodamas vykdomojo rašto sudarė skolininkui galimybę piktnaudžiauti, vengti 90 000 Eur skolos grąžinimo. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės jog skolininkas pats įsipareigojo parduoti turtą, siekiant išvengti jo pardavimo varžytinėse.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog skolininkas sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Pažymi, jog teismas taip pat neatsižvelgė ir į paties skolininko prašymą dėl sudarytos taikos sutarties peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė paaiškinimus dėl apeliantės atskirojo skundo, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai paaiškinimų argumentai:
7.1. Nurodo, kad 2023 m. kovo 10 d. buvo atliktas skolininko nekilnojamojo turto vertinimas, kurio vertė nustatyta 95 000 Eur sumai. Šiuo atveju apeliantė prašo didesnės sumos, negu vertas skolininko nekilnojamasis turtas. Mano, kad šias aplinkybes turėjo įvertinti ir apeliantė su tikslu patikslinti kompensacijos dydžio sumą.
7.2. Nurodo, kad apeliantė visiškai neprisideda prie jų nepilnamečio vaiko išlaikymo, kuris gyvena kartu su skolininku. Teigia, kad prieš nutraukiant šalių santuoką pareiškėja turėjo įvertinti, jog jai buvo paliktas 12 arų žemės sklypas, automobilis ir depozitas vaiko išlaikymui.
7.3. Nurodo, kad apeliantė turi įvertinti visas nurodytas aplinkybes paaiškinimuose ir savo inciatyva turi pakeisti reikalaujamą sumą, kaip kompensaciją už gyvenamąjį namą ir sklypą. Taip pat prašo priteisti 500 Eur advokato pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant taikos sutarties.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties, nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino taikos sutarties sąlygų, jų neaiškino, neatsižvelgė į tai, kad būtent nuo taikos sutarties patvirtinimo skolininkas skolą turėjo sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, kuris yra pasibaigęs, o ne nuo turto pardavimo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.
11. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas atmesti apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino D. S. (išieškotojos) ir R. S. (skolininko) sudarytą taikos sutartis, pagal kurios 2 punktą šalys susitarė, jog 2.1. skolininkas savo prievolę pagal 2018 m. lapkričio 22 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2982-206/2018, tai yra sumokėti išieškotojai bendroje sumoje 100 000 Eur sumą, vykdo sekančia tvarka: 2.1.1. kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant nuo 2021 m. spalio 20 d., skolininkas bankiniu mokėjimu perveda išieškotojai po 590 Eur į jos banko sąskaitą. 2.1.2. Sutarties 2.1.1. punkte nurodytus mokėjimus skolininkas vykdys iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pardavęs šį turtą skolininkas sumokės išieškotojai likusią įsiskolinimo sumą, atskaičius Sutarties 2.1.1. punkto pagrindu atliktus mokėjimus. Šalys susitaria, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių.
13. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės jog skolininkas nekilnojamojo turto, nurodyto taikos sutarties 2.1.2. punkte, nėra realizavęs ir nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoja, tačiau vykdo periodinius mokėjimus, kaip numatyta taikos sutarties 2.1.1. punkte. Šiuo atveju atsižvelgiant tiek į apeliantės, tiek į suinteresuoto asmens R. S. argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties 2.1.2. punkto aiškinimo, tai yra jo vykdymo laikotarpio - ar skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą (100 000 Eur) ne vėliau, kaip per 12 mėnesių, nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos ar nuo 2.1.2. punkte nurodyto nekilnojamojo turto realizavimo dienos. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
14. Įvertinus šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, šalių argumentus, darytina išvada, kad taikos sutarties 2.1.2. punkto sąlyga nėra aiški, tai yra viena vertus nurodoma, skolininkas vykdys periodinius mokėjimus iki tol, kol parduos asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kita vertus, toje pačioje 2.1.2. punkto sąlygos paskutiniame sakinyje nurodoma, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 2.1 punkte nurodytą įsiskolinimą ne vėliau, kaip per 12 mėnesių. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju taikos sutartimi susitarta būtent dėl 12 mėnesių termino jį skaičiuojant nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos, tačiau su tokiu sutarties sąlygos vertinimu negalima sutikti, kadangi tokia sąlyga, jog terminas skaičiuotinas būtent nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos taikos sutartyje nėra nurodytas, kaip ir kita vertus, sutinkant su apeliante, nėra nurodyta, jog minėtas terminas taip pat skaičiuotinas ir nuo turto realizavimo momento. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių argumentus dėl taikos sutarties vykdymo, dviprasmišką taikos sutarties 2.1.2. sąlygą, tinkamai neatsižvelgė į CPK 646 straipsnio 3 dalį, kurį numato, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
15. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ar pagal 2.1.2. punktą vykdomasis raštas galėtų būti išduotinas CPK 646 straipsnio tvarka. Atsižvelgus į tai, kad byla turėtų būti įvertinta naujais aspektais, tai yra siekiant išsiaiškinti taikos sutarties sudarymo aplinkybes sutarčių aiškinimo taisyklių kontekste, įvertinus ir tai, jog šalims turi būti sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl sutarties sąlygų vertinimo, nutariama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Esant nustatytoms nutarties 10-15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikintina, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.