- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-752-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01577-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurologistics24“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Axa Espana (Ex-Axa Seguros Generales S. A.) prašydama priteisti iš atsakovės 321,50 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi teismas konstatavo esminius jo trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Nutartyje nurodė, jog yra būtina sutikslinti aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas), o būtent patikslinti ir nurodyti draudiminio įvykio, t. y. galimo žalos atsiradimo, momentą, aplinkybes, buvo ar ne kviečiama policija, pildoma deklaracija, kaip įvykis buvo fiksuotas, paaiškinti aplinkybes dėl pateikto vykusio susirašinėjimo dėl žalos atlyginimo, patikslinti sumos dydį (pateiktuose duomenyse jis buvo nurodomas skirtingas), patikslinti duomenis, iš kurių būtų galima matyti, kokia buvo bylos eiga, nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą, paaiškinti, ar tai buvo daroma pagal užsienio šalies (Ispanijos) teisę, nurodyti jos taikymo galimą aspektą šios bylos kontekste ją iškėlus, pateikti 2023 m. lapkričio 30 d. siųstą pretenziją su patvirtintais vertimais į lietuvių kalbą.
3. Trūkumų šalinimo eigoje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kaip savarankiškas dokumentas, kuriame ieškovės atstovė išdėsto savo poziciją nustatytų trūkumų esmės ir jų šalinimo klausimu, įvardija (paaiškina) papildomas aplinkybes, dėl kurių teismas pasisakė minėto trūkumų šalinimo nutartyje, pateikė naujus faktinius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotą ir grąžino ieškinį kartu su visais priedais, jį padavusiam asmeniui.
5. Nustatė, kad trūkumų šalinimo eigoje sutikslinto vientisos redakcijos ieškinio pareiškimo ieškovė teismui nepateikė. Pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo tokiu būdu negali būti laikomas ir nėra pagrindo išvadai, kad teismo įvardinti trūkumai, susiję su ginčo sprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių nurodymų ir patikslinimu, išdėstant jo turinį ir inicijuojamo ginčo aplinkybes, nepateikiant aiškiai ir suprantamai suformuoto vientiso dokumento (patikslinto ieškinio) forma, yra pašalintas. Teismas nesutiko su ieškovės atstovės išreikšta pozicija, kad ieškovės teisė pristatyti faktus byloje gali būti realizuojama tokia forma.
6. Ieškinio faktinio pagrindo formuluotė turi būti aiški ir suprantama, kas, šiuo atveju, teismo nuomone, nebuvo padaryta. Pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo ieškovė teikia paaiškinimus dėl tam tikrų ieškinio elementų struktūros ir atskirų faktinių aplinkybių, pateikimu nurodyti ieškinio trūkumai negali būti laikomi pašalintais tinkamai.
7. Ieškinio pareiškimas yra vientisas dokumentas, į jį turi atsikirsti atsakovu byloje trauktinas asmuo. Šiuo atveju yra taip, kad reikalavimo faktinis pagrindas (ir ne tik) išskirstytas į du procesinius dokumentus – pradinį ieškinį ir pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kas procesiškai nėra tinkama. Toks dokumentas taip pat nėra išverstas į atsakovu trauktino asmens kalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priimti su atskiruoju skundu teikiamą lydraštį, patvirtinantį, kad ginčo eismo įvykio video įrašas CD formate buvo pateiktas teismui per raštinę.
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė per teismo nustatytą terminą pašalino nurodytus trūkumus, detaliai paaiškino dėl kiekvieno nurodyto trūkumo, pateikė papildomus įrodymus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo.
9.2. Įvertinus nurodytų teismo trūkumų apimtį ir pobūdį, matyti, kad jie visi yra susiję jau su bylos nagrinėjimo dalyku, o ne su procesinio pobūdžio klausimais, spręstinais sprendžiant ieškinio priėmimo/nepriėmimo klausimą.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovas neturi teisės reikšti tokio ieškinio ar kitokio panašaus pobūdžio trūkumų.
9.4. Aplinkybė, kad pretenzijoje buvo nurodyta didesnė reikalavimo suma, o ieškinyje nurodyta mažesnė reikalavimo suma yra išimtinai ieškovo teisė pasirinkti, kokio dydžio žalos prašyti atlyginti ir tai nėra procesinio pobūdžio klausimas, o jau bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir klausimai susiję su užsienio teisės aiškinimu ir taikymu, su klausimu, ar kreiptasi ar nesikreipta į atsakovo atstovą pretenzijoms reguliuoti ir kt.
9.5. Ieškinyje aiškiai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, pateiktas lydraštis, patvirtinantis, kad eismo įvykio videoįrašas CD formate buvo pateiktas teismui, aiškiai nurodyta žalos suma, pateikti reikalavimo teisę ir nuostolio dydį patvirtinantys įrodymai, pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir kt.
9.6. Prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodyti paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra bylos esmės nagrinėjimo dalykas. Ieškovas rašytinių paaiškinimų forma nusprendė pašalinti nurodytus trūkumus (įvertinant ir turinio pirmenybės prieš formą principą), ką CPK leidžia.
9.7. Pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti terminą pašalinti trūkumą – pateikti rašytinių paaiškinimų ir jų priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą – tokiu būdu būtų užtikrintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
12. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teismui pateikė pačios rengtą ieškinio ir jo priedų popierinio varianto pateikimo teismui lydraštį, kuriuo siekia įrodyti, jog teismui buvo pateiktas video įrašas CD laikmenoje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, kurioje nėra pasisakyta dėl konkretaus video įrašo, pateiktas įrodymas yra parengtas iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako naujai pateiktus įrodymus prijungti prie bylos ( CPK 180 str., 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti. Pagrindiniai nustatyti ieškinio trūkumai: 1) nepateikti eismo įvykį patvirtinantys duomenys, nenurodyta, ar buvo supildyta deklaracija, apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir kt., kartu nepateiktas video įrašas; 2) nepateikti duomenys, ar ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovę Lietuvoje; 3) nėra pridėta Automobilinių įvykių departamentui teikta pretenzija ir jos vertimas į lietuvių kalbą; 4) nepateikta ieškovo pozicija dėl užsienio teisės taikymo; 5) ieškiniu prašoma priteisti žalos suma nesutampa su įrodymuose nustatytos žalos dydžiu.
15. Ieškovas, siekdamas ištaisyti ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl konkrečių teismo nustatytų trūkumų, t. y. atskiru papildomu procesiniu dokumentu papildė ieškinio faktinį pagrindą bei pateikė papildomus įrodymus. Teismas laikėsi pozicijos, jog nustatyti ieškinio trūkumai neištaisyti, nes: 1) nepateikta sutikslinta ieškinio redakcija (viename dokumente); 2) faktinio pagrindo formuluotė nėra tiksli; 3) ieškinys nėra išverstas į atsakovui suprantamą kalbą.
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024). Ieškinio forma, kai viename dokumente yra išdėstyti visi ieškinio elementai, yra tinkamesnė nagrinėjant ginčą, tačiau CPK nenumato imperatyvaus draudimo, jog taisant nustatytus trūkumus šalis privalo pateikti vientisą dokumentą; tokio įpareigojimo nebuvo nurodyta ir 2024-02-07 teismo nutartyje. Darytina išvada, kad vien pateikto ieškinio, išdėstyto keliuose dokumentuose, forma nelaikytina esminiu ieškinio trūkumu. Taip pat pažymėtina, kad tiek bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir bylos šalims visa bylos medžiaga yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, su kuria jie gali susipažinti, pateikti visus atsikirtimus ir nesutikimo motyvus ginčą nagrinėjant teisme.
17. Teismas nurodė, kad faktinio pagrindo formuluotė nėra tiksli, tačiau šios išvados nemotyvavo. Pažymėtina, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-344-823/2017). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, neatitiktų šio trūkumų šalinimo instituto paskirties bei nepagrįstai ribotų teisės į teisminę gynybą realizavimą. Pažymėtina, kad neesminiai procesinių dokumentų netikslumai gali būti šalinami rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės.
18. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. 2024 m. vasario 7 d. nutartimi teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ieškinio su vertimu į užsienio kalbą, o su vertimu susijęs trūkumas nustatytas tik dėl 2023 m. lapkričio 30 d. siųstos pretenzijos. Dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog teismo nenustatytas ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog aplinkybė, kad pretenzijoje (įrodyme, teiktame su ieškiniu) buvo nurodyta didesnė reikalavimo suma, o ieškinyje nurodyta mažesnė reikalavimo suma - yra ieškovės dispozityvumo teisės tinkamas įgyvendinimas, o ne ieškinio trūkumas.
20. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
21. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.