- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2-344-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00869-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1819-796/2016, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorį/ - ius, kuriuo/ -iais UAB „Grimeda“ įsigijo RUAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas ir taikyti restituciją. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimą ir tinkamai jį suformuluoti arba patikslinti ieškinio pagrindą. Teismas nurodė, kad ieškovė tik abstrakčiai prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, kuriais UAB „Grimeda“ įsigijo RUAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas ir taikyti restituciją, tačiau neformuluoja aiškaus ir konkretaus reikalavimo. Ieškovė ieškinyje atsakovais įvardina tris asmenis, tačiau nenurodo, koks konkretus reikalavimas yra reiškiamas kiekvienam iš jų, taip ribodama atsakovų teisę tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio, o ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas neatitinka ieškovės reiškiamo reikalavimo.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, ieškinyje formuluodama procesinį prašymą išreikalauti iš RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ duomenis apie sandorius, kurių pagrindu pasikeitė RUAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ akcininkų struktūra, neįrodė neturinti galimybių pati gauti įrodymų, būtinų jai tinkamai ir aiškiai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, įstatymas numato, kad teismas gali išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimą, bet ne įrodymus, būtinus reikalavimui suformuluoti.Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Patikslino, kad prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, kuriais, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 18 d., UAB „Danės slėnis“ ir J. G. pardavė UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijas, o UAB „Grimeda“ įgijo 1 500 vnt. UAB „Pajūrio mėsinė“ akcijų, ir taikyti restituciją. Ieškovė taip pat paaiškino, kad, vykdydama teismo įpareigojimą, ji pakartotinai kreipėsi į UAB „Pajūrio mėsinė“ ir UAB „Grimeda“ su prašymu pateikti sandorius dėl akcijų perleidimo bei įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą pagal šiuos sandorius, tačiau prašomų dokumentų negavo. Tiek UAB „Pajūrio mėsinė“, tiek UAB „Grimeda“ pateikė atsakymus, kurie patvirtina jų vengimą pateikti prašomus pateikti dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei AB „Šiaulių bankas“ naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimo patikslinimas ir suformuluotas reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į UAB „Grimeda“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ su prašymu iki 2016 m. gruodžio 6 d. pateikti sandorius dėl akcijų perleidimo bei dokumentus dėl atsiskaitymo pagal sandorius. Iš UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ atsakymų matyti, kad ieškovė buvo informuota, jog prašomų pateikti dokumentų iki 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ neturi galimybės, nes toks terminas yra neprotingas. Teismas sutiko su UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ atsakyme nurodyta aplinkybe, kad terminas, per kurį buvo prašoma pateikti dokumentus, buvo per trumpas, tuo pačiu atmesdamas ieškovės argumentus, kad atsakovė ir trečiasis asmuo atsisakė jai pateikti prašomus dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Ieškovė nurodo, kad tiek teikdama ieškinį, tiek šalindama pirmosios instancijos teismo nurodomus trūkumus, laikydamasi CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nurodė, kad pačių akcijų perleidimo sandorių ir duomenų apie atsiskaitymą pagal sandorius ji neturi, todėl pateikti jų teismui negali ir pateikė procesinį prašymą trūkstamus įrodymus išreikalauti. Ieškovė pateikė visus įrodymus, kuriuos jai pavyko surinkti savarankiškai, pateikė įrodymus apie bandymą sandorius gauti iš skolininkų (atsakovų). Nei UAB „Grimeda“, nei RUAB „Pajūrio mėsinė“ prašomų dokumentų nepateikė iki šios dienos, nors, laikantis kreditavimo sutarties nuostatų, privalėjo juos ieškovei pateikti dar prieš sandorių sudarymą. Dokumentai nebuvo pateikti nei pagal 2016 m. spalio 4 d. raštą, nei pakartotinai paprašius 2016 m. gruodžio 2 d. raštu, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad skolininkai (atsakovai) prašomus dokumentus pateiks savanoriškai. Pirmosios instancijos teismo nurodomi trūkumai nėra laikytini ieškinio trūkumais, nes AB „Šiaulių bankas“ neturi galimybių pateikti dokumentų, kurių jai nepateikia tretieji asmenys. Teismo atsisakymas išreikalauti trūkstamus dokumentus, būtinus galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, užkerta ieškovei teisę į teisminę gynybą.Teismas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškinio reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, tačiau nepaaiškina, kas teismui pagal suformuluotą reikalavimą nėra aišku. AB „Šiaulių bankas“ patikslinti duomenis apie sandorių datas, atsiskaitymo tvarką ir pan. turės galimybę tik susipažinusi su akcijų perleidimo sandorių turiniu ir dokumentais dėl atsiskaitymo pagal šiuos sandorius. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavime mėnesio tikslumu nurodoma sandorių data ir nenurodoma tiksli kiekvieno iš sandorių vertė, pati savaime neriboja galimybės suprasti, kokius sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais t. y. akcijų perleidimo sandorius, sudarytus tarp atsakovais įtrauktų asmenų, dėl kurių nurodyta verte sumažėjo AB „Šiaulių bankas“ skolininko (UAB „Grimeda“) turtas. Apeliantė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – FNTT 2017 m. sausio 31 d. raštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateikto naujo įrodymo turinį, sprendžia, kad naujai teikiamas įrodymas nėra susijęs su apeliacinėje byloje nagrinėjamu klausimu, neturi teisinės reikšmės apeliantės atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl šį įrodymą atsisako priimti (CPK 180, 314 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne taikant trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-302/2013).Taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma, priešingu atveju būtų pažeidžiama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemiškai su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus. Tais atvejais, kai šalis pateikia dalį įrodymų, kuriais ji remiasi, ir įstatymų nustatyta tvarka suformuluoja pagrįstą prašymą dėl kitų reikalingų įrodymų, kurių ji negali gauti, išreikalavimo, teismas negali grąžinti procesinio dokumento jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti šiuos įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-856/2014).Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turi suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, t y. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo teismas turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys dėl ieškinio neatitikties CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams nėra konkretizuotas, nutartyje taip pat nėra išaiškinta, kaip ieškovė turėtų šį trukumą pašalinti. Vertinant ginčijamą nutartį kartu su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pripažino nepakankamai konkrečiu, t. y. ieškinio trūkumu pripažino tai, jog ieškovė konkrečiai neįvardijo sandorių, kuriuos ieškiniu prašoma panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad ieškinio dalyko nekonkretumas nagrinėjamu atveju nėra toks, dėl kurio ieškovės reikalavimas būtų apskritai nesuprantamas ir dėl to teismo procesas pagal ieškinio reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, apskritai negalėtų būti pradedamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausia tenka proceso šalims, o ne teismui, ir kad būtent ieškovui tenka procesinė pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismo teiginys, kad teismas visais atvejais gali išreikalauti tik įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimą, bet ne įrodymus, būtinus šiam reikalavimui tinkamai suformuluoti, stokoja pagrįstumo. Kaip jau minėta, ieškovės reikalavimas nagrinėjamu atveju nėra tiek nekonkretus, kad iš jo nebūtų galima spręsti, ko pareikštu ieškiniu siekia ieškovė. Vertinant ieškovės galimybių patikslinti esamą reikalavimą realumą būtina atsižvelgti ir į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį bei tai, kad įrodymais, reikalingais tiksliai suformuluoti ieškinį, ieškovė nedisponuoja. Taigi, galimybė įvykdyti teismo įpareigojimą patikslinti ieškinio dalyką nagrinėjamu atveju vertintina neatsiejamai nuo ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovių įrodymus, reikalingus ieškiniui pagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji iš tiesų neturi galimybių pati gauti prašomus išreikalauti įrodymus, būtinus jai tinkamai ir aiškiai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad ji pati dėl šių įrodymų pateikimo kreipėsi tiek į UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“, tiek į VĮ Registrų centrą, tačiau jokie duomenys jai pateikti nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovei nustatyti naują terminą minėtiems ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog ėmėsi priemonių prašomus įrodymus gauti savarankiškai, todėl teismo atsisakymas suteikti ieškovei pagalbą renkant įrodymus nagrinėjamu atveju nesuderinamas su proceso operatyvumo bei koncentruotumo principais ir be pagrindo riboja ieškovei teisminės gynybos teisę. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad ieškovei įrodymai atsakovių nebuvo pateikti dėl nustatyto per trumpo termino įrodymams pateikti, tačiau šiuo atveju taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad ieškovei buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ieškovė, siekdama laiku pašalinti ieškinio trūkumus, negalėjo nustatyti atsakovėms ženkliai ilgesnio termino, nei jis buvo nustatytas jai pačiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ atsakymuose į ieškovės prašymą net nenurodė termino, per kurį prašomus dokumentus ieškovei galėtų pateikti. Apeliacinės instancijos teismui 2017 m. vasario 21 d. pateiktame rašte ieškovė nurodė, kad prašomų pateikti duomenų iš UAB „Grimeda“ ir RUAB „Pajūrio mėsinė“ ji iki šiol nėra gavusi. Visa tai patvirtina, kad aptarti ieškinio trūkumai šiuo atveju turi būti šalinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, o ne naudojantis ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ginčijama teismo nutartis panaikinama ir ieškovės AB „Šiaulių bankas“ ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės AB „Šiaulių bankas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir AB „Šiaulių bankas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.