Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-08 · Administracinė byla Nr. eAS-911-624/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-08
Bylos Nr.
eAS-911-624/2026
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvesticijos“
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-911-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioinvesticijos“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioinvesticijos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bioinvesticijos“ 1 599 999,77 Eur; 2) priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, kurios bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. balandžio 15 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 1 599 999,77 Eur sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant tik į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas nurodė, kad jo praktikoje 1 599 999,77 Eur suma itin didelė, beprecedentė, kuri savaime indikuoja didelę riziką Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos, o atsakovas bylinėjimosi metu turtą (investicijas) perleistų ar taptų nemokus, tokios sumos praradimas būtų laikomas neatitaisoma žala viešajam interesui. UAB „Bioinvesticijos“ iš esmės buvo įkurta dirbtinai, neveikianti kaip savarankiškas rinkos dalyvis, įvykdymo neįmanomumo rizika tampa ne tik teorinė, bet ir labai tikėtina. Rizika, kad sprendimo įvykdymas pasunkės, yra tiesiogiai susijusi su atsakovo ekonominiu pobūdžiu: atsakovas projektą įgyvendina nuomojamame sklype, o jėgainės veikla yra technologiškai priklausoma nuo trečiųjų asmenų (AB „Auga Group“ grupės). Tai reiškia, kad įmonė gali neturėti likvidaus nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą; egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad finansiniai srautai gali būti bet kada nukreipti į kitas grupės įmones, paliekant atsakovą be jokio turto sankcijai padengti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiklą faktiškai kontroliuoja AB „Auga Group“ ir susijusių įmonių atstovai, o pats atsakovas nevykdo jokios kitos savarankiškos ūkinės veiklos, jo egzistavimas po projekto pabaigos ar kilus teisiniams ginčams tampa abejotinas. Nesiėmus užtikrinimo priemonių (lėšų arešto ar disponavimo turtu apribojimo), valstybė praranda bet kokią realią garantiją, kad po kelerius metus truksiančio teismo proceso bus bent teorinė galimybė atkurti status quo ante ir susigrąžinti 1 599 999,77 Eur.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Areštavo UAB „Bioinvesticijos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankamai esant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 1 599 999,77 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui UAB „Bioinvesticijos“ iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju NMA (mokėjimus atliekant tik į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. liepos 30 d. pateikė paraišką Nr. 19BG-KS-19-1-07956-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą. Įgyvendinant projektą „Biodujų jėgainės įrengimas“ (toliau – ir Projektas), numatyta statyti biodujų jėgainę, vykdyti iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų biodujų gamybą, iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose – šilumos, elektros energijos ir vėsumos gamybą, degazuotojo substrato gamybą. Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 7 d. išmokėta 56 559,77 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KS-19-1-07956-MP001, 2022 m. lapkričio 30 d. – 309 606 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KS-19-1-07956-MP002, 2023 m. kovo 9 d. – 634 843 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KS-19-1-07956-MP003, 2023 m. rugsėjo 11 d. – 598 991 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KS-19-1-07977-MP004.

NMA 2024 m. spalio 14 d. užregistravo įtariamą pažeidimą ir atliko kompleksinį pažeidimo tyrimą dėl to, kad atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą bei neišlaikė atrankos kriterijų ir nepasiekė priežiūros rodiklių. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą (įsipareigojo laikytis reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, tačiau sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą bei neišlaikė atrankos kriterijų ir nepasiekė priežiūros rodiklių), mastą (veikė bendrai su kitais asmenimis, įgijo paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetui padaryta turtinė žala), trukmę (Projekto pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nes atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą iki Paraiškos pateikimo datos ir veikė iki Projekto pažeidimo tyrimo pradėjimo dienos) bei pasikartojimą, pareiškėjas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. SP1-26 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovui pritaikė 1 599 999,77 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį (toliau – ir Sprendimas). Sprendimas atsakovui išsiųstas (el. paštu ir įkeltas į NMA informacinį portalą) kartu su 2026 m. vasario 13 d. raštu Nr. SD-2225 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas).

Byloje nėra duomenų, kad Sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas teismo, o aplinkybė, kad pareiškėjas teikia prašymą teismui nesuėjus 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminui, savaime nepaneigia fakto, jog pareiškėjo prašymas, nustačius paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priteisti iš atsakovo skolą yra preliminariai pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tai, kad atsakovui išmokėtos lėšos galbūt buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, suponuoja prielaidas dėl žalos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos biudžetui.

III.

Atsakovas UAB „Bioinvesticijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kurioje buvo nuspręsta tenkinti NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad neegzistuoja būtinoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui – pareiškėjo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų nuostatas konstatavo, kad atsakovas dirbtiniai sukūrė sąlygas paramai gauti ir tuo pagrindu nutraukė paramos sutartį; neegzistuoja būtinoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui – nėra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos.

Atsakovo finansinė padėtis yra gera, atsakovas turi turto, kurio vertė yra 2 947 113 Eur, dvejus metus iš eilės veikia pelningai bei per 2024 m. ir 2025 m. bendrai uždirbo 295 814 Eur grynojo pelno, dėl ko pareiškėjo reikalavimo suma atsakovui nelaikytina didele.

Atsakovas yra sąžiningas, nėra atlikęs ir neketina atlikti jokių veiksmų, kuriais būtų sumažintas atsakovo turtas ar pabloginta atsakovo finansinė padėtis.

Byloje nėra jokių įrodymų ar konkrečių duomenų apie atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika.

Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo, kurio apskundimo terminas nėra pasibaigęs ir kuris nėra įsiteisėjęs. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, įskaitant jame nurodytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų ištyrimą, yra už šios nagrinėjamos bylos ribų, dėl ko nėra pagrindo vadovautis atitinkamame Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo nurodytomis aplinkybėmis dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo.

Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste buvo pripažinti nesąžiningais.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas grindžiamas klaidingomis ir jokiais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis ir prielaidomis dėl atsakovo vykdomos veiklos nesavarankiškumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepakankamai motyvuota, nes teismas apsiribojo ABTĮ 70 straipsnio nuostatų perfrazavimu ir abstrakčia fraze, jog į bylą pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti prielaidą, kad grėsmė gali kilti, tačiau neidentifikavo jokių konkrečių įrodymų, kuriais pagrįstų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma savarankišku pagrindu panaikinti nutartį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas NMA atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nors atsakovas ir teigia, kad jos finansinė padėtis gera (nurodo, turintis turto už 2 947 113 Eur), 2024–2025 m. veikė pelningai, elgėsi sąžiningai, veikė savarankiškai, tačiau visiškai ignoruoja esminę aplinkybę – atsakovo perkamos žaliavos ir parduodama produkcija yra išskirtinai pagrįsta tik AB „Auga Group“ tinklo įmone ŽŪB „Auga Kairėnai“, nes tik šiai įmonei parduodama produkcija, o žaliavos perkamos tik iš AB „Auga Group“ tinklo įmonių, taip pat ir iš ŽŪB „Auga Kairėnai“. Turtas, apie kurį atsakovas nurodo, yra ir investicijos, kurioms įsigyti buvo panaudotos paramos lėšos, išmokėtos NMA, o visos investicijos yra žemės sklype, kuris yra nuomojamas iš ŽŪB „Auga Kairėnai“. Yra aiški schema – nuomojamas žemės sklypas, perkama žaliava ir parduodama produkcija tik tos pačios įmonės grupės įmonėms.

NMA administracinis sprendimas, kuriuo konstatuojamas dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas, yra pakankamas pagrindas teismui atlikti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo vertinimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

NMA akcentuoja, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones nėra privaloma įrodyti pažeidimo fakto, kadangi užtenka įsitikinti, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. NMA tyrimo išvados apie dirbtines sąlygas yra esminis įrodymas šiam įsitikinimui susiformuoti. NMA pateikė atsakovo veiksmų chronologiją, o aplinkybės, sudarančios reikalavimo užtikrinimo pagrindą, yra įtvirtintos Sprendime.

NMA pažymi, kad ne tik didelė (o NMA praktikoje ir be precedentinė) sankcijos suma, nurodyta Sprendime, tačiau ir NMA nustatytas pažeidimas – dirbtinių sąlygų paramai gauti sudarymas – bei atsakovo visiška ekonominė priklausomybė nuo AB „Auga Group“ įmonių grupės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. NMA nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra savarankiškas rinkos dalyvis, o tik AB „Auga Group“ įmonių grupės kontroliuojamas subjektas, sukurtas siekiant gauti paramą. Yra akivaizdi visiška priklausomybė: atsakovo investicijos įrengtos ant AB „Auga Group“ grupės įmonės ŽŪB „Auga Kairėnai“ nuomojamo sklypo, žaliavos perkamos ir produkcija parduodama išimtinai tos pačios AB „Auga Group“ grupės įmonėms, visą produkciją atsakovas parduoda tik išskirtinai ŽŪB „Auga Kairėnai“. Tai reiškia, kad atsakovo veikla ir pajamų srautai bet kuriuo metu gali būti nutraukti AB „Auga Group“ sprendimu, paliekant atsakovą be jokio realaus pajamų šaltinio. Atsakovas sąmoningai ignoruoja faktą, kad pats pažeidimo pobūdis taip pat gali būti laikomas galintis sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą.

Atsakovo argumentas, kad jo finansinė padėtis pagal prie atskirojo skundo pridėtą ilgalaikio turto balansą yra gera, turi būti atmestas, kadangi balansinė vertė (1 208 436,13 Eur) nėra reali rinkos vertė, už kurią investicijos gali būti realizuotos rinkoje. Turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad investicijos yra itin specifinio pobūdžio ir veiklos vykdymui reikia ne tik išskirtinių žinių bei patirties, bet ir iš anksto suplanuotų verslo partnerių bei pakankamai investicinių lėšų. Akivaizdu, kad nurodomos investicijos su balansine 1 208 436,13 Eur verte nebūtų realizuojamos už identišką 1 208 436,13 Eur kainą, todėl nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad ilgalaikio turto balansinė vertė įrodo atsakovo mokumą tuo atveju, jei NMA prašymas būtų tenkintas pilna apimtimi. NMA vertinimu, balansinė vertė nėra lygi rinkos vertei. Investicijos įrengtos ant susijusios su AB „Auga Group“ įmonės žemės, todėl jų vertė nepriklausomam pirkėjui yra minimali. Tai didina riziką, kad sprendimo vykdymo stadijoje turtas bus bevertis arba sunkiai realizuojamas.

NMA kartu su prašymu pateikė esminius dokumentus, įrodančius nesąžiningą elgesį esamu atveju – projekto įgyvendinimas sutelktas iš esmės vienose rankose, žaliavos perkamos ir parduodamos tam pačiam rinkos dalyviui, o toks nesąžiningas elgesys yra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Veikimas per susijusių įmonių tinklą (žemės sklypo nuoma, žaliavų pirkimai ir produkcijos pardavimai vykdomi tik AB „Auga Group“ grupės viduje) rodo sąmoningą veiksmų derinimą, siekiant įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Toks nesąžiningas elgesys pats savaime preziumuoja riziką, kad paramos gavėja gali imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų (žr. LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024). Šiuo atveju NMA pateikti įrodymai apie uždarą veiklos ciklo judėjimą AB „Auga Group“ įmonių grupėje patvirtina sąmoningą schemą, kuria siekta neteisėtai pasisavinti paramos lėšas. Toks nesąžiningumas yra tiesioginis indikatorius, kad atsakovas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, gali imtis veiksmų turtui perleisti ar paslėpti, kas padarytų būsimo teismo sprendimo vykdymą neįmanomą. Teisės aktai ar teismų praktika nenumato, jog NMA, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pateikti įrodymus dėl realaus turto realizavimo bandymų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas veikia susijusių įmonių tinkle, egzistuoja didelė tikimybė, jog lėšos gali būti operatyviai nukreiptos kitiems grupės nariams, taip padarant žalą sunkiai atitaisoma. Todėl darytina išvada, kad NMA įrodė sunkiai atitaisomos žalos kilimo grėsmę, nes: 1) nustatytas apgaulingas atsakovo elgesys (dirbtinės sąlygos); 2) egzistuoja reali rizika viešajam interesui prarasti didelę sumą biudžeto lėšų; 3) atsakovo narystė įmonių tinkle sudaro palankias sąlygas turto perleidimui.

Kadangi atsakovo veikla yra visiškai integruota į AB „Auga Group“ tinklą, bet kuriuo metu nutraukus bent vieną tiekimo ar pardavimo grandį, atsakovas gali susidurti su finansiniais sunkumais, gali tapti nemokus. Šioje byloje sprendžiamas didelės sumos (ES ir valstybės biudžeto lėšų) susigrąžinimas. Atsakovo argumentai dėl jos mokumo negali nusverti viešojo intereso užtikrinti, kad neteisėtai gauta parama būtų realiai grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti (veikdama bendrai su kitais asmenimis), jos deklaruojamas finansinis stabilumas vertintini kritiškai, kaip dalis tos pačios nesąžiningos schemos.

Atsakovo mokumas yra sąlyginis ir kontroliuojamas trečiųjų asmenų (AB „Auga Group“ grupės), todėl jis negali būti laikomas pakankama garantija būsimam teismo sprendimo įvykdymui. NMA pagrįstai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir jos pagrįstai taikytos, nes tik tokiu būdu gali būti apsaugotas viešasis interesas nuo galimo turto ar lėšų srautų perleidimo susijusioms įmonėms.

Atsakovo turtas ir visa vykdoma veikla yra integruoti į AB „Auga Group“ tinklą, egzistuoja objektyvi grėsmė, kad lėšos bus perleistos susijusiems asmenims dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Beveik visą atsakovo turtą sudaro jėgainė, kurią finansavo NMA, išmokėdama paramos lėšas. Atsakovas atskirajame skunde remiasi savo 2025 m. finansinėmis ataskaitomis, teigdama, kad jos turtas (2 947 113 Eur) ir pelninga veikla įrodo jos mokumą bei pašalina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę. NMA nesutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, kad atsakovo finansinė būklė yra išimtinai priklausoma nuo AB „Auga Group“ įmonių tinklo, o jos turtas tiesiogiai susijęs su neteisėtai gauta parama.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo valdantis 2 947 113 Eur vertės turtą, tačiau detali analizė rodo, kad jis negali užtikrinti 1 599 999,77 Eur sankcijos įvykdymo. Net 2 599 121 Eur (apie 88 proc. viso turto) sudaro biodujų jėgainės kompleksas. Šios investicijos buvo finansuotos būtent iš NMA išmokėtų paramos lėšų, kurias dabar siekiama susigrąžinti. Atsakovo turimos piniginės lėšos sudaro tik 5 309 Eur, o tai yra vos 0,33 proc. nuo NMA prašomos grąžinti 1 599 999,77 Eur sumos. Biodujų jėgainė yra specifinis, sunkiai realizuojamas turtas, kurio vertė be žemės sklypo kontrolės ir grupės tiekimo sutarčių gali kristi. Juo labiau, kad technologinės įrangos likutinė vertė pagal atskirąjį skundą 2025 m. gruodžio 31 d. tesudarė 1 390 684,60 Eur, t. y. gerokai mažiau, nei sudaro NMA reikalavimas pagal Sprendimą. Todėl atsakovo argumentai dėl geros finansinės būklės yra nepagrįsti, nes jos veikla yra visiškai priklausoma nuo susijusių įmonių tinklo sprendimų; turimas likvidus turtas (pinigai) yra dešimtis kartų mažesnis už sankcijos dydį; pagrindinis turtas sukurtas už ginčijamos paramos lėšas ir yra praktiškai nelikvidus.

NMA pažymi, kad duomenys atskirajame skunde apie investicijų vertę yra pasenę, neatspindi realios dabartinės atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindu spręsti apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą.

Atsakovas neturi savarankiškų tiekėjų ar pirkėjų išorinėje rinkoje, grupės sprendimas nutraukti finansavimą ar pakeisti tiekimo grandinę reikštų momentinį atsakovo nemokumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamo reikalavimo pobūdį bei dydį sprendė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir areštavo UAB „Bioinvesticijos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankamai esant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 1 599 999,77 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui UAB „Bioinvesticijos“ iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju NMA (mokėjimus atliekant tik į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo, be to, neįrodė, jog atsakovo turtinė padėtis (ne)leistų išieškoti reikalaujamos sumos. Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo, kurio apskundimo terminas nėra pasibaigęs ir kuris nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pareiškėjo skundas dėl atsakovo negrąžintų paramos lėšų, nurodytų Sprendime, priteisimo priimtas nagrinėti, nepateikti įrodymai, kad Sprendimas yra panaikintas, pareiškėjas prašyme nurodė aplinkybes, dėl kurių Sprendime nurodyta paramos lėšų suma turi būti priteista iš atsakovo, t. y. nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, nustatęs paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, taip pat savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 1 599 999,77 Eur nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pakankamai išsamiai išnagrinėjo šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes: pirmosios instancijos teismas nenustatė procesinių kliūčių tenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus ir konstatavo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą, t. y. kilti didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, nes atsakovas dėl finansinės padėties negalėtų įvykdyti nustatyto įpareigojimo.

Atsakovas atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad reikalavimo suma (t. y. 1 599 999,77 Eur) yra didelė. Atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, turi turto, kurio vertė yra 2 947 113 Eur, dvejus metus iš eilės veikia pelningai bei per 2024 m. ir 2025 m. bendrai uždirbo 295 814 Eur grynojo pelno. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, turtas, apie kurį atsakovas nurodo, yra ir investicijos, kurioms įsigyti buvo panaudotos paramos lėšos, išmokėtos NMA, o visos investicijos yra žemės sklype, kuris yra nuomojamas iš ŽŪB „Auga Kairėnai“. Atsakovo argumentas, kad jo finansinė padėtis pagal prie atskirojo skundo pridėtą ilgalaikio turto balansą yra gera, atmestinas, kadangi balansinė turto vertė (1 208 436,13 Eur) savaime nepatvirtina jo rinkos vertės, t. y. turto kainos, už kurią jis gali būti realizuotas rinkoje. Kita vertus, skundžiama nutartimi nustatytas aiškus atsakovui priklausančio turto areštavimo eiliškumas (visų pirma, nekilnojamas ir kilnojamas turtas, tokio nesant – finansinis turtas), todėl, jeigu atsakovo teiginiai apie turimo ne finansinio turto, naudojamo įmonės veikloje, vertę yra pagrįsti, disponavimo šiuo turtu laikinas apribojimas niekaip reikšmingai neturėtų paveikti įmonės veiklos.

Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties šioje proceso stadijoje nėra tiek reikšmingi: byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bioinvesticijos“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasArūnas Sutkevičius