Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. B. ir jos įgaliotai atstovei L. J., atstovei advokatei J. D., Kęstučiui Dobilui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), 2 gr. invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. spalio 3 d. apie 15.39 val. Kaune, Linkuvos g. vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties sankryža su Eržvilko g. važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, dėl to parbloškė važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją J. B., padarydamas jai kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, kad įvykio dieną pravažiavo gatvelę ir sustojo, gal du metrus atbulas pravažiavo, ir moteriškė buvo kitoj gatvės pusėje. Tai kai pravažiavo, ta moteris buvo kitoje pusėje gatvės. Jis pažiūrėjo, kad pravažiavo gatvelę, ir pavažiavo atbuline eiga. Pažiūrėjęs per veidrodį nieko nematė, nežino, kaip nukentėjusioji atsidūrė po ratais. Policija nematė irgi jokio ženklelio. Kai pastatė mašiną pas draugą, tai atbėgo žmonės ir sako, kad jis partrenkė moterį. Kai atėjo, tai ji sėdėjo prie šaligatvio, ant asfalto ir kraujas iš kairės kojos lašėjo, ji sakė, kad jai ta koja buvo laužta keturis kartus. Ji kaip sako, kad stuburas, ausis kurčia, bet nežino, kaip galėjo taip būti. Jis buvo atvažiavęs atsiprašyti, nukentėjusioji sakė, kad jis išlipo, pažiūrėjo ir nuvažiavo, o anūkė jos sakė - močiute neišsigalvok. Įvykio metu vairavo Volkswagen Sharan juodos spalvos automobilį, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Stažas vairavimo gal 50 metų, neprasižengęs lig tol ir avarijų nėra buvę. Techniškai tvarkingas, apdraustas automobilis, neseniai technikinė apžiūra praeita, dar galioja metai ir daugiau. Gailisi dėl šio įvykio.

Kaltinamajam A. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012). Šioje byloje nukentėjusiajai J. B. nesunkiai sutrikdyta buvo sveikata dėl A. M. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika. Taigi, kaltinamojo pareiga atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tačiau BPK 111 str. 1 d. yra paaiškinta, kad civiliniu atsakovu gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje pripažinta draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AB “Lietuvos draudimas“.

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Kaip pažymėta Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje Nr. 2K-239/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytą žalą, inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriškuoju draudimu.

Kaip jau minėta, Lietuvos Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p.). Kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis tarp A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta 2015-02-20 (1 t., b.l. 13), vadovaujamasi būtent šiais žalos atlyginimo dydžiais. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. AB “Lietuvos draudimas“ turi ribotą civilinę atsakomybę, kuri apibrėžiama draudimo sutartimi ir TPVCAPDĮ. Taigi iš draudimo bendrovės negalima reikalauti atlyginti absoliučiai visos nukentėjusiųjų pareikštos žalos, kadangi privaloma vadovautis TPVCAPDĮ nuostatomis.

Kaip matyti iš draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas“ teismui pateiktų duomenų, draudimas išmokėjo nukentėjusiajai J. B. išmokas trimis pavedimais: 340,09 eur (tame tarpe 300 eur neturtinės žalos ir 40,09 eur dėl gydymo išlaidų 2016-02-26 banko pavedimu); 1700 eurų dėl neturtinės žalos (2016-03-02 banko pavedimu); 1000 eurų dėl neturtinės žalos (2016-11-23 banko pavedimu) (1 t., b.l. 80-81, 103). Taigi bendroje sumoje dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimas J. B. išmokėjo 3000eur. Taip pat iš draudimo pateiktų dokumentų matyti, kad Valstybinei ligonių kasai už gydymo išlaidas dėl J. B. sužalojimų pervesta 2073,19 eur (1 t., b.l. 150).

Pažymėtina, kad J. B. išlaidos, susijusios su jos gydymu, kurios nurodomos civiliniame ieškinyje kaip turtinė žala, TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. prasme yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (negautos pajamos, gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) ir sudaro nukentėjusiojo asmens patirtą tiesioginę žalą. Ir šią žalą, pateikus ją pagrindžiančius dokumentus, atlygina būtent draudimo bendrovė. Tačiau, kaip matyti iš draudimo pateiktų dokumentų, dalis gydymo išlaidų, kurios tiesiogiai nebuvo susiję su eismo įvykiu, nebuvo kompensuotos (1 t., b.l. 80). Tas pats pasakytina ir apie teisme pareikštą nukentėjusios civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos ir prie jo pridedamus dokumentus, susijusius su vaistų įsigijimu (1 t., b.l. 98-99, 102-127). Didžioji dalis nukentėjusios pirktų vaistų yra susijusi jos įsisenėjusių ligų gydymu, tas matyti ir iš nukentėjusios pateiktų medicininių išrašų iš gydymo įstaigų, kur J. B. nustatyta, kad ji jau daug metų serga lėtinėmis progresuojančiomis ligomis: II tipo debetu, dėl ko jai diagnozuota angiopatija (kraujagyslių chirurgo), diabetinė polineuropatija (neurologo), debetinė retinopatija (oftamologo); be to, J. B. nustatyta , jog ji jau daug metų serga progresuojančiu širdies nepakankamumu, krūtinine angina, progresuojančios vertebrogeninės kilmės skausmais stuburo kaklinėje ir juosmeninėje kryžkaulinėje srityse, daug metų progresuojančia osteoartroziniais pažeidimais kelių, klubų, čiurnos, riešo srityse. Įvertinus nukentėjusios pateiktus medicininių dokumentų išrašus, gydymo istorija bei pirktus vaistus, darytina pagrįsta išvada, jog nukentėjusios prašoma 500 eur suma dėl turtinės žalos atlyginimo yra iš dalies nepagrįsta, kadangi jos pirkti vaistai nėra tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais bei jų gydymu. Tačiau teismas vis tik pripažįsta, kad nukentėjusioji J. B. besirūpindama savo sveikatos greitesniu atstatymu, galėjo turėti tam tikrų išlaidų dėl kelionės į gydymo įstaigas, geresnio maisto pirkimo, ir dėl to patyrė išlaidas, kurias teismas vertina 100 eur, o kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmeta.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji būna patyrę nesunkius sveikatos sutrikdymus, priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt (579,24 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2009; 2K-372-942/2015) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009), tačiau patyrus daugybinius sužalojimus – kaulų lūžius, smegenų sukrėtimus ir pan., taip pat atsižvelgiant į itin neigiamus liekamuosius reiškinius, minėtos sumos gali būti didinamos, tačiau teismų praktika rodo, kad ši suma vis tiek neviršija 20 000 – 30 000 Lt (5792,40 Eur – 8688,60 Eur) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-320/2009; 2K-386/2009; 2K-252-677/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-326-468/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, A. M. kaltę pripažino nuo pat įvykio kilimo momento, nurodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja. Jis yra vyresnio amžiaus, pragyvena iš gaunamų darbinių pajamų, kurios nėra didelės, yra 2 gr. Invalidas, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad jo materialinė padėtis nėra itin gera. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotus civilinį ieškinį, draudimo išmokėtas išmokas nukentėjusiajai dėl neturtinės žalos atlyginimo 3000 eurų sumoje, faktines įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas atmeta nukentėjusios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos konstatuodamas, kad teismų praktikoje paprastai priteisiamą sumą panašaus pobūdžio bylose J. B. jau atlygino draudimo bendrovė.

Dėl procesinių išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajai J. B. advokatas buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. M. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmenų turtinę padėtį ir mano, jog iš A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos yra nepriteistinos.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą imperatyvą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismui įgyvendinant įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-453/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pilnai pripažino ir gailėjosi, kas pripažįstama A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, civilinius ieškinius nukentėjusiajai beveik pilnai atlygino draudimo bendrovė - civilinis atsakovas, teisme A. M. pažadėjo daugiau nenusikalsti, atsargiai vairuoti automobilį, prašė perduoti jį pagal laidavimą jo sutuoktinei O. M.. Teisme A. M. sutuoktinė O. M. prašė A. M. perduoti pagal laidavimą jos atsakomybė, nurodė, kad ji su sutuoktiniu sutaria gerai, daro įtaką jo elgesiui, gerai tarpusavyje sutaria, santuokoje gyvena 45 metų.

Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – O. M. (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, teigiamai charakterizuojama), kuri, kaip sutuoktinė, turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas O. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9,27,101 punktuose nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios J. B. patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. M. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

A. M. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. M. perduoti O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Išaiškinti A. M., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. M., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.

Nukentėjusios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. M. priteisti 100 eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.