- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-427-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. V.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25862-375/2015 pagal pareiškėjo A. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, Swedbank, AB dėl antstolio veiksmų. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolio Raimundo Stanislausko 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-5065 dėl skolos išieškojimo kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l. 3-7). Nurodė, jog antstolis 2015-09-02 patvarkymu Nr. S-5065 patvarkė tęsti išieškojimą pagal teismo nutartį, o 2015-09-03 patvarkymu Nr. S-5065 pareikalavo darbdavio MB „Kokybiškos statybos“ daryti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Antstolis nepranešė apie kreditoriaus reikalavimą tęsti išieškojimo veiksmus, juos tęsė vienašališkai, nepasiūlęs galimai esamą kreditoriaus reikalavimą tęsti vykdymo veiksmus iš kito skolininko turto patenkinti gera valia. Skolininko neinformavimas apie vykdymo veiksmų tęsimą ir raginimo neišsiuntimas yra esminis skolininko teisių pažeidimas. Be to, tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B..
Antstolis 2015-10-02 patvarkymu jam pateikto pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (b.l. 8-16).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 42-45). Teismas sprendė, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, skolininko teises ir pareigas, apie pradėtus vykdymo veiksmus, tame tarpe apie patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškojimo pagrindą ir dydį. Minėtų vykdymo veiksmų skolininkas neginčijo, prašymų nereiškė, jokių aktyvių savalaikių veiksmų, užtikrinančių kuo greitesnį, ekonomiškesnį, operatyvesnį sprendimo vykdymą, nesiėmė. Vykdymo procesas pradėtas 2012 m., teismo išduotas vykdomasis dokumentas iki šiol yra neįvykdytas, todėl teismas konstatavo, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie pradėtus vykdymo veiksmus, turėjo pakankamai laiko tinkamai ir savalaikiai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gera valia sumokėti kreditoriui išieškomą skolą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo pasiūlyta kreditoriaus reikalavimą patenkinti gera valia. Įstatymas neįtvirtina imperatyvo antstoliui pranešti skolininkams apie gautą išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus, todėl atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo pranešta apie išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus, tokiu būdu pažeidžiant jo teises. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl raginimo sumokėti įsiskolinimą jam neįteikimo. Antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsniu, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi terminai įvykdyti sprendimą buvo jau suėję. Nepagrįsti skolininko argumentai, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., todėl antstolis neturėjo teisės nukreipti likusios skolos išieškojimą į pareiškėjui priklausantį turtą. Iš įsiteisėjusios Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-839-570/2012, kurios pagrindu ir buvo pradėti skundžiami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142, matyti, kad 2008-07-17 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 08-077627-FA, jos užtikrinimui buvo įregistruota nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pirties, kiemo rūsio, garažo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Tiek minėtos kredito sutarties, tiek sutartinės hipotekos šalys buvo AB „Swedbank“ ir D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N.. L. B. ir V. B. pagal sudarytą 2008-07-17 kredito sutartį buvo laiduotojai, kurie 2010-06-21 Laidavimo sutartimi Nr. 08-077627-LA1/09-007553-LA1/09007580-LA1 laidavo už skolininkų įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą, todėl teismas darė išvadą, kad antstolio vykdymo veiksmai šioje byloje atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, imantis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas A. V. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti (b.l. 53-58). Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK ir CPK nuostatas, reglamentuojančias likusios skolos išieškojimo veiksmus po įkeisto turto realizavimo ir be pagrindo sprendė, kad 2015-09-03 patvarkymu antstolis pagrįstai likusios skolos išieškojimą nukreipė į apeliantui priklausantį darbo užmokestį ir nurodė jo darbdaviui daryti atitinkamo dydžio išskaitas iš jam priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų sumų. Teismas neįvertino, ar po įkeisto turto realizavimo, už kurį gautų lėšų nepakako skolos sumai padengti, antstolis likusios skolos išieškojimą nukreipė į kitą skolininkams priklausanti turtą, laikydamasis bendros įstatymu nustatytos tvarkos, kaip tai numatyta CK 4.193 straipsnio 1 dalyje. Teismas šiuo atveju vertino antstolio procesinius veiksmus, atliktus dar 2012 metais, kai buvo pradėtas skolos išieškojimo procesas, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, kad jo veiksmai atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, bet ne antstolio veiksmus, kurie buvo atlikti po įkeisto turto realizavimo. Antstoliui nusprendus tęsti vykdymo veiksmus iš kito skolininkams priklausančio turto, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios vykdymo procesą: kyla pagrįstų abejonių, ar bankas buvo aiškiai išreiškęs valią nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą; be to, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį privalėjo visų pirma skolininkui išsiųsti raginimą įvykdyti sprendimą, t.y. suteikti teisę skolą grąžinti gera valia, o tik po to gali būti imamasi priverstinių jos išieškojimo veiksmų. Tačiau antstolis akivaizdžiai ignoravo skolininkų teises vykdymo procese. Savo veiksmais antstolis pažeidė ir apelianto teisę į privačios informacijos konfidencialumą, jos nepaviešinant darbdaviui. Antstolis nebendradarbiavo su skolininku. Be to, šiuo atveju buvo pažeista CPK 664 straipsnio nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Teismas nepagrįstai atmetė skolininko argumentus, kad tikrieji banko skolininkai yra L. B. ir V. B., todėl būtent iš jų turto turi būti išieškomas skolos likutis po įkeisto turto realizavimo.
Atsiliepimas
Išieškotojas Swedbank, AB atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 62-66). Nurodė, kad pardavus bankui įkeistą turtą bankas pateikė žodinį prašymą antstoliui tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės 2012-05-31 nutartį, o 2015-09-07 išsiuntė rašytinį prašymą tęsti išieškojimą. Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos. Skolininkas turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Todėl apelianto teiginys, kad jam nebuvo pranešta apie išieškojimo proceso tęsimą, kas, jo nuomone, apribojo skolininko procesines teises, tik įrodo, kad skolininkas vengė domėtis vykdomosios bylos eiga ir siekti, kad būtų galimybė laiku pasinaudoti savo teisėmis, ginti savo interesus.
Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Byloje nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontorai 2012-09-29 buvo pateiktas vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr.2-839-570/2012 dėl priverstinio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš nuosavybės teise priklausančius D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N.; išieškant ne ginčo tvarka iš skolininkų D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. kreditoriui „Swedbank“ AB 435.043,55 EUR negrąžintos paskolos, 28.579,79 EUR nesumokėtų palūkanų, 38.683,23 EUR nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 3.203,05 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 505.509,62 EUR skolos ir 139,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 12 mėn. EURIBOR plius 4,8 proc. marža (nuo 2011-05-30 iki 2012-05-30 nustatyta palūkanų norma 6,932 proc.) sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą skolą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. 2012-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 1-4). Apie tai antstolis suinteresuotus asmenis informavo 2012-09-26 raštu (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 15).
Iš 2015 m. rugsėjo 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, jog aukščiau minėtas turtas 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui UAB „Gintaja“ už 104.300,00 Eur, o gautos lėšos paskirstytos išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti, bei išregistruota hipoteka (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 201-208).
Antstolis Raimundas Stanislauskas 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu nutarė tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-05-31 nutartį iš kito skolininkui priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 232-231). Antstolis 2015-09-03 priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S-5065, kuriuo nurodė daryti tam tikro dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 251).
Apelianto nuomone, antstolis negalėjo pradėti išieškojimo iš kito skolininko turto, nes priimant ginčijamą 2015-09-03 patvarkymą nebuvo aiškiai išreikšta išieškotojo Swedbank, AB valia dėl tolesnio išieškojimo, kuri aiškiai išreikšta tik 2015 m. rugsėjo 7 d. Sutiktina su apelianto nurodytu faktu, jog priimant antstolio patvarkymą nebuvo raštiško išieškotojo Swedbank, AB prašymo tęsti išieškojimą iš kito turto, tačiau iš aukščiau minėtų teismo nustatytų duomenų akivaizdu, kad pardavus turtą net ir skolininko pasiūlytam pirkėjui už nurodytą kainą, gautų lėšų nebūtų pakakę hipoteka įkeisto turto visam kreditoriaus banko reikalavimui patenkinti. Šią aplinkybę patvirtina ir išieškotojo Swedbank, AB 2015-09-07 raštas Nr. SR/15-21924, kuriame prašoma tęsti išieškojimą iš skolininkams priklausančio turto, gaunamų lėšų ir pan., bei nurodyta jog skolos likutis 2015-09-07 yra 564.509,03 Eur (vykdomoji byla Nr. 0070/12/01142, b.l. 258). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Be to antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog banko raštas buvo pateiktas praėjus kelioms darbo dienoms po priimto patvarkymo (2015 m. rugsėjo 5-6 d. buvo savaitgalis, o raštas antstolio kontoroje gautas 2015-09-09) nesudaro pagrindo teigti, jog antstolio veiksmai priimant šį patvarkymą buvo neteisėti ir pažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių (skolininkų) teises bei teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog antstolis norėdamas tęsti išieškojimo iš kito neįkeisto skolininkams priklausančio turto turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą gražiuoju, informuoti apie skolos likutį ir pan.
CK 4.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, o antstolis tokiu atveju gali bendra tvarka nukreipti išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą. Kaip jau minėta, išieškotojas išreiškė valią dėl tolesnio išieškojimo iš neįkeisto skolininkų turto. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Priimdamas ginčijamą patvarkymą prieš tai neišsiuntęs skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą gražiuoju ir neatlikdamas papildomų procedūrų antstolis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais.
Atskirajame skunde apeliantas A. V. taip pat teigia, jog antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jo darbo užmokestį.
Priverstinis vykdymas pradedamas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą jo neįvykdo (CPK 655 str. 1 d.). Vykdomosios bylos Nr. 0070/12/01142 medžiaga nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą A. V. išsiųstas 2012-09-26, pareiškėjas sprendimo neįvykdė, dėl to antstolis turėjo teisę įvertinti ir nuspręsti, iš kokio skolininko turto ar pajamų pirmiausia išieškoti skolą, laikantis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo eilės tvarkos – pirmiausia buvo išieškoma iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto (pirmoji eilė), vėliau iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijų, kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Priimdamas patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, antstolis Raimundas Stanislauskas pagrįstai nukreipė išieškojimą į darbo užmokestį ir įstatymo nuostatų bei pareiškėjo interesų nepažeidė.
Nepagrįstas ir apelianto A. V. argumentas dėl to, kad antstolis vienu metu taikė net kelias priverstinio vykdymo priemones, t.y. ne tik nukreipė išieškojimą į darbo užmokestį, bet ir 2015-09-03 turto arešto aktu areštavo jam ir sutuoktinei priklausantį turtą.
Pareiškėjas nepateikė antstoliui jokių įrodymų, jog jo turimos lėšos, gaunamos pajamos, turimas kilnojamasis turtas yra pakankami skoliniams įsipareigojimams padengti. Antstolio R. Stanislausko parengiamieji veiksmai atlikti išieškojimui iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (trečioji – penktoji eilės), tarp jų ir bendro turto areštas, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie antstolio procesiniai veiksmai užtikrina ne tik išieškotojo interesus, bet ir paties skolininko interesus. Kuo greičiau bus baigtas priverstinio vykdymo procesas, tuo mažesnes išlaidas (palūkanų ir vykdymo išlaidų pavidalu) patirs skolininkas. Be to, tiriamais antstolio veiksmais nėra neproporcingai varžomi ir pareiškėjo interesai, nes net ir 2015 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu areštavus turtą, pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui ūkinį poveikį bei taikyti naudingąsias turto savybes savo poreikiams tenkinti.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B.. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad 2008-07-17 tarp „Swedbank“, AB, D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D. ir A. N. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 08-077627-FA, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 1.350.000, 00 Lt dydžio kreditas, kurio grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka ir laidavimu. Už tinkamą įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą laidavo L. B. (2010-06-21 Laidavimo sutartimis Nr. 08-077627-LA1/09-007553-LA1/09007580-LA1) ir V. B. (Laidavimo sutartimi Nr. 08-077627-LA2/09-007553-LA2/09007580-LA2) ir pritaria teismo išvadai, kad antstolis turėjo teisę nukreipti likusios skolos išieškojimą į pareiškėjui priklausantį turtą, nes antstoliui vykdymui buvo pateiktas vykdytinas dokumentas – Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr.2-839-570/2012. Kartu pažymėtina, jog šios bylos dalykas yra neteisėti antstolio veiksmai, o ne kredito sutarties sudarymo aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl apelianto argumentų dėl kredito sutarties sudarymo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir pan.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į darbo užmokestį visiškai atitiko teisės aktų bei išieškojimo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti jį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.