Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-02-03 · Civilinė byla Nr. e2A-45-1042/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-03
Bylos Nr.
e2A-45-1042/2025
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00771-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
Atsakovas
D. U.
Ieškovas
UAB „Investicinių sprendimų grupė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-45-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00771-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Investicinių sprendimų grupė“ ir atsakovo D. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10733-722/2024 pagal ieškovės UAB „Investicinių sprendimų grupė“ ieškinį atsakovui D. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Investicinių sprendimų grupė“ prašė priteisti iš atsakovo D. U. 52 454,09 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. rugsėjo 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ieškovei atradus du atsakovo pavedimus, atsakovo mokėtina suma ieškovei sumažėja 3 320 Eur.

3. Nurodė, kad atsakovui vykdant statybas nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini), reikėjo pagalbos perkant statybines medžiagas ir organizuojant darbus. Ieškovė pagal žodinę rangos sutartį teikė atsakovui paslaugas, nes atsakovas buvo ieškovės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas, kurias atsakovas apmokėdavo dalimis. Teigė, kad 2023 metais baigus vykdyti sutartį paaiškėjo, kad atsakovas neketina visiškais atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė 2024 m. balandžio 8 d. vienašališkai pasirašė atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą. Tvirtina, kad išsiuntė atsakovui 2024 m. vasario 19 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą 86 855,34 Eur sumai, 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. vasario 19 d. skolos suderinimo aktą 67 299,24 Eur sumai. Atlikus vidinį auditą paaiškėjo, kad atsakovo skola ieškovei yra 7 797,05 Eur mažesnė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas atliko 26 723 Eur sumos dalimi mokėjimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. U. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prekes ar medžiagas, gaudavo kaip priedus natūra prie atlyginimo. Teigė, kad tarp šalių jokia žodinė rangos ar kitokio pobūdžio civilinė sutartis nebuvo sudaryta. Visos ieškovės nurodytos medžiagų kainos yra nustatytos ieškovės vienašališkai, nederinant su atsakovu. Iki pat 2024 m. ieškovė jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareiškusi ir nereikalavo atsiskaityti pagal rangos sutartį.

5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas dalies sąskaitų neprisiminė, praėjo daug laiko. Galbūt buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovės nustatyta kaina už prekes gerokai didesnė, nei pas kitus tiekėjus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Investicinių sprendimų grupė“ iš atsakovo D. U. 36420,84 Eur (su PVM) skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 601,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad buvo pirktos ne vien prekės (šviestuvai, baldai, durys, elektros įrengimo detalės) ar įvairios statybinės medžiagos, bet ir atliekamos paslaugos (darbai). Nors žodinėje rangos darbų atlikimo sutartyje nenustatytas terminas, iki kurio turėjo būti atlikti darbai, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad sutartis nebuvo sudaryta. Sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog nuo 2020 m. iki 2023 m. jam perduotos prekės, statybinės medžiagos, atlikti darbai buvo kaip priedas natūra prie atlyginimo ieškovei kas mėnesį turint mokėti apie 1 500 Eur priedą prie 1 000 Eur atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kodėl jis pavedimais apmokėdavo ieškovei, kad ši tuojau pat pervestų įvairiems prekių pardavėjams už prekes pagal sąskaitas faktūras, kai bendrovė neturėdavo pakankamai pinigų apmokėti. Teismo vertinimu, nėra įrodytas ieškovės ir atsakovo žodinis susitarimas rangos ir pirkimo–pardavimo sutartyse dėl 8 procentų bendrovės pelno mokesčio skaičiavimo atsakovui už jam skirtas prekes ir atliktus darbus. Konstatavo, kad ieškovei teko rašytinės rangos ir prekių pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo tarp šalių rizika. Padarė išvadą, kad ieškovės buhalterinė apskaita 2020–2023 m. buvo vedama nevertinant atsakovo naudai perduotų prekių ir atliktų paslaugų, kas mėnesį jam neišrašant sąskaitų faktūrų už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys neprašė skirti ekonominės ekspertizės, kad nustatyti buhalterinės apskaitos teisingumą, patikrinti sąskaitas, susijusias su apskaita prekių ir paslaugų, skirtų atsakovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Investicinių sprendimų grupė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį ir padidinti priteistą skolą 6 506,72 Eur suma ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, teismas ne visiškai teisingai įvertino aplinkybes. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo vertinimu dėl pelno maržos nepriteisimo.

9. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) D. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino šalių santykius ir siekius, padarė klaidingas išvadas dėl susitarimo egzistavimo, priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Investicinių sprendimų grupė“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pripažino, neginčijo, kad ieškovės vardu pirktos statybinės prekės ir paslaugos buvo skirtos jam. Pažymėjo kad atsakovas atliko dalinius mokėjimus. Ieškovės nuomone, atsakovas kaip įmonės akcininkas negali įmonės lėšas ir turtą naudoti savo reikmėms.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. U. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo priteisti ieškovei jokios sumos pagal sprendime išvardintas sąskaitas. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl pelno maržos mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Investicinių sprendimų grupė“ apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo D. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

14. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo iš atsakovo (buvusio ieškovės direktoriaus pavaduotojo) už ieškovės 2020 –2023 metais pateiktas statybines medžiagas, kitas prekes priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliantė (ieškovė) iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą skolą 6 506,72 Eur suma.

16. Taigi, ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, nei skunde teigė apeliantė, kad atsakovas neprieštaravo dėl papildomai prašomų priteisti sumų, atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nurodęs, jog ieškovės reikalaujamos sumos yra nepagrįstos.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovės ir atsakovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

18. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

19. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

20. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

21. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-331/2012; kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos ir pirkimo pardavimo santykiai. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai ir atsakovas, būdamas ieškovės direktoriaus pavaduotoju, kaip priedą prie darbo užmokesčio papildomai iš ieškovės gaudavo įvairias statybinės medžiagas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytas ieškovės ir atsakovo žodinis susitarimas rangos ir pirkimo–pardavimo sutartyse dėl 8 procentų bendrovės pelno mokesčio skaičiavimo atsakovui už jam skirtas prekes ir atliktus darbus, taip pat netenkino kaip neįrodyto ieškovės reikalavimo dėl dalies skolos už statybines medžiagas ir kitas prekes priteisimo. Pažymėtina, kad skunde apeliantė iš esmės nekvestionuoja teismo padarytų išvadų, tačiau siekia didesnio savo reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kitas ieškovės klientas įmonei galimai mokėjo 8 procentų pelno mokestį nesuponuoja išvados, kad ir kitiems klientams teko pareiga mokėti analogiško dydžio maržą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pačiai ieškovei kilo rašytinės pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių nesudarymo neigiamos teisinės pasekmės ir rizika dėl tikrųjų šalių susitarimų, tikrųjų ketinimų.

24. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ieškovės ir atsakovo sudarytos 2017 m. rugsėjo 21 d. darbo sutarties turinio matyti, kad atsakovui buvo nustatyta konkreti mėnesinė darbo užmokesčio suma su galimybe gauti priedą (1.3 punktas). Pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalį darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Nors pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 6 dalį darbuotojo darbo užmokestis be diskriminavimo reiškia nediskriminacinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius pinigais arba natūra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą, kolegija pažymi, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra. Taigi, atsakovo nurodytos pajamos natūra – statybinių medžiagų gavimas nuosavybėn yra mokesčio objektas ir turi būti deklaruojamos nustatyta tvarka. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad darbdavys niekada neapskaitė ir nemokėjo jokių mokesčių valstybei dėl atsakovo tariamai gaunamo priedo natūra ir nutraukiant darbo sutartį su atsakovu 2024 m. balandžio 3 d. susitarimu bei išmokant jam darbo užmokestį, atsakovas net neužsiminė apie jam tariamai galimą priklausyti priedą natūra. Taigi, šalių veiksmai parodo, kad darbdavys nesiekė mokėti atsakovui priedą prie darbo užmokesčio, o atsakovas nesiekė tokio priedo gavimo. Priešingai, paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai, apmokant ieškovei už dalies statybinių medžiagų, kitų prekių jam kaip priedą perdavimą (nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovas ieškovei pervedė 23 995,00 Eur), suteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas siekė atsiskaityti su ieškove už perduotas jam statybines medžiagas, kitas prekes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme

26. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad šalių turėtos advokatų pagalbos išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl advokatų ir advokatų padėjėjų darbo apmokėjimo maksimalių dydžių, todėl mažinti jų nėra pagrindo. Teismas šalims bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų (69 proc.) ir atmestų (31 proc.) ieškinio reikalavimų daliai ir užskaitė šalių priešpriešinius reikalavimus.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovės turėtos advokatų pagalbos išlaidos viršijo Rekomendacijų kriterijus: ieškovės atstovas nepagrįstai į 2024 m. liepos 12 d. sąskaitą įtraukė kelionės į teismo posėdį išlaidas; 2024 m. rugsėjo 18 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos per didelės rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidos. Kolegija, siekdama neviršyti apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apelianto skunde nurodytų ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės atstovas 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, sprendė, kad 30 Eur advokato kelionės į teismą išlaidos yra nepagrįstos. Iš ieškovės atstovo pateiktos 2024 m. liepos 12 d. PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, kad ieškovės atstovas detalizavo 1 096,26 Eur (su PVM), iš kurios 156 Eur (be PVM) sudarė kelionės į 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdį išlaidos. Liteko sistemos duomenimis, 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl ieškovė realiai nepatyrė prieš tai minėtų išlaidų ir jos (188,76 Eur įskaičius PVM) buvo iš atsakovo priteistos nepagrįstai.

30. Pasisakydama apie ieškovo minėtas 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo atstovas pateikė teismui tris 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras ir vienoje iš jų nurodyta, jog įrodymų rinkimo, analizės, konsultacijų ir 2024 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimų rengimo išlaidos sudarė 888 Eur be PVM. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.16. punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas siekia 0,4 (864,40 Eur) ir įvertindama sąskaitoje teiktų paslaugų detalizaciją, pagal kurią ieškovei suteiktos ne tik 2024 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimų rengimo paslaugos, bet ir kitos paslaugos - įrodymų rinkimo, analizės, konsultacijų paslaugos, sprendžia, jog minėtų paslaugų teikimo išlaidos neviršijo rekomenduojamų kriterijų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo skunde minėtoje ieškovės atstovo 2024 m. rugsėjo 13 d. (apmokėjimo data iki 2024 m. rugsėjo 18 d.) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog ieškovė turėjo 2 160,00 Eur (be PVM) įrodymų rinkimo, konsultacijų ir 2024 m. rugsėjo 13 d. paaiškinimų rengimo išlaidas. Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų kriterijus ir ieškovei suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, kad minėtos atstovavimo išlaidos mažintinos nuo 2613,60 Eur su PVM iki 1100 Eur su PVM.

32. Paskirsčius tarp šalių bylinėjimosi išlaidas pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas proporcijas - ieškinys patenkintas iš dalies (69 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 8932,35 Eur (12945,44 Eur (14 677,80 Eur - 30 Eur - 188,76 Eur – 1513,60 Eur) x 0,69), bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 496,64 Eur (4 827,90 Eur x 0,31) bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 7435,71 Eur (8932,35 Eur - 1 496,64 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

33. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

34. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo tenkinus iš dalies (dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo), tarp šalių paskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

35. Bylos duomenimis, ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimo išlaidos siekė 1815 Eur.

36. Atsakovas pateikė teismui duomenis, parodančius, kad atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos sudarė 1815 Eur, taip pat atsakovas sumokėjo 771 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

37. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nedetalizavo prieš tai minėtų išlaidų, sprendžia, jog skundo ir atsiliepimo paruošimo išlaidos sudarė po pusę prieš tai minėtos sumos, t. y. po 907,50 Eur (1815 Eur / 2).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 75 proc. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo išlaidos 1361,25 Eur (1815 Eur x 0,75).

39. Atsakovui iš ieškovės priteistinos 226,87 Eur (907,50 Eur x 0,25) apeliacinio skundo parengimo išlaidų dalis, taip pat 907,50 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos. Žyminio mokesčio dalis, sumokėta už apeliacinio skundo pateikimą, atsakovui nepriteistina, kadangi atsakovas žyminį mokestį mokėjo už materialinio turtinio pobūdžio reikalavimus, o bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra procesinio pobūdžio ir jis neapmokestinamas. Taigi, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1134,37 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Įskaičius ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 226,88 Eur (1361,25 Eur - 1134,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria ieškovei UAB „Investicinių sprendimų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo priteistos 8 601,04 Eur bylinėjimosi išlaidas ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Investicinių sprendimų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7435,71 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų septyniasdešimt vieno cento) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei UAB „Investicinių sprendimų grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,88 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų aštuoniasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė