- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-459-856/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1950-1037/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 218,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 1 096,89 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. J. ieškovei UAB „Legal Balance“ 1 218,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 109,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 168,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovas ieškovei yra skolingas 1 218,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
4. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tai savaime nereiškia, jog atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo kilnojamąjį daiktą – televizorių – asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra silpnesnė sandorio šalis – vartotojas, prievolė nėra įvykdyta, susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, sprendė, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 iki 0,05 procento ir priteisti ieškovei iš atsakovo 109,69 Eur delspinigių ((1 218,77 Eur x 0,05 procento x 180 dienų = 109,69 Eur) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo E. J. 1 096,89 Eur delspinigius; pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo E. J. 294 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo E. J. 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) normos. Sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos išsipirkti daiktą, jam suteikiama tokia teisė; nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtą nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sąlygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiškus noro įsigyti daiktą, nuomininkas turi teisę grąžinti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtą tinkamos kokybės bei galimą naudoti, bet kada patikrinti jo būklę. Akivaizdu, kad sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas.
6.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
6.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
6.4. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro sprendimo už akių dalies dėl delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. spalio 22 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę. 2021 m. birželio 16 d. atsakovas raštu informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kad privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo.
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
13. Kaip nustatyta iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir į tai, kad susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Taigi, kaip matyti, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurias pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, kokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama, gali būti remiamasi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ nuostatose nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
14. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas gali remtis VKĮ nuostatomis, kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
15. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta atsakovo pareiga mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo diena nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 1 096,89 Eur.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
19. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
20. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; kt.).
21. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino, vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).
22. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos delspinigių dydžio klausimu, teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ir pagrįstai sprendė, jog susidarė pernelyg didelės, akivaizdžiai neprotingos netesybos, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartimi nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir aiškiai per didele apimtimi.
24. Sprendimu už akių nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą dieną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisiškai pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra beveik tokio paties dydžio kaip ir prašomos priteisti skolos suma, kas akivaizdžiai pažeidžia vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 0,05 procento delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
25. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos delspinigių dydžio klausimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teisme.
27. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.