Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-613-397/2011

2011 m. gruodžio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui, specialistei Nelei Dzešulskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį ir jam paskirta 100 MGL (13 000 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (26 000 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (13 000 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtosios bausmės subendrino iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 210 MGL (27300 Lt) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo V. Š. Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priteista 41096 Lt, turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį nuteistas dėl to, kad ūkininkaudamas ir augindamas gyvūnus (kiaules) fermoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 1997-11-06 įstatymą Nr. VIII-500 privalėdamas laikytis šio įstatymo ir gyvūnų laikymo normų, pagal 4 straipsnį, turėdamas pareigą gyvūnus auginti ir laikyti tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui, auginimo, laikymo sąlygas parinkti atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, pagal 11 straipsnį, kaip gyvūnų savininkas, privalėdamas nuolat rūpintis gyvūnų sveikata, šėrimu, kiekvieną dieną gyvūnus laikyti, šerti ir prižiūrėti gyvūnų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pažeisdamas gyvūnų globą, laikymą ir naudojimą reglamentuojantį teisės aktą, netinkamai rūpinosi fermoje auginamomis kiaulėmis, nepirko ir nešėrė jų pilnaverčiais pašarais, dėl to 941vnt. kiaulių išliesėjo, žuvo iš bado, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais (kiaulėmis).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad apgaulingai tvarkė ūkininko buhalterinę apskaitą, t. y., augindamas gyvūnus (kiaules), bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „ūkio subjektai apkaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) patelkiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neteisingai deklaravo ūkyje laikomų kiaulių skaičių: 2006-01-03 pranešime apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą (2006-01-01) nurodė 4200 vnt. ((duomenys neskelbtini)fermoje 2200 vnt.. (duomenys neskelbtini) fermoje 2000 vnt.), kai 2005 m. gruodžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje įrašė, kad 2005-12-31 ūkyje buvo 3962 vnt. kiaulių, 238 vnt. mažiau, o 2006 m. sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje įrašė, kad 2006-01-01 augino 2262 vnt. kiaulių, 1938 vnt. mažiau. Taip pat 2008-03-18 pateiktame pranešime apie ūkinių gyvūnų bandą 2008-01-01 nurodė 2222 vnt. kiaulių auginamų (duomenys neskelbtini) fermoje, tuo tarpu 720 vnt. kiaulių (duomenys neskelbtini) fermoje deklaravo M. Š. vardu, kai V. Š. ūkio 2008 m.sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2008-01-01 buvo įrašyta 4264 vnt. kiaulių, 2042 vnt. daugiau. Taip pat kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose nenurodė kiaulių svorio, o apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Produktyvūs gyvuliai“ ir „Kiti gyvuliai“ neįrašė kiaulių vertės pagal jų grupes, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2008-01-01 – 2008-07-31 laikotarpio ūkininko ūkio kiaulių bandos dydžio kiekine ir vertine išraiška, tai yra įvertinti jo turto.

Taip pat, V. Š. ūkininkaudamas ir augindamas gyvūnus (kiaules), bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuri nurodo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr.1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos“ 9 punktu, kuris nurodo, kad „apskaitos dokumentus ūkininkai saugo ne mažiau kaip 10 metų“, nes neišsaugojo: gyvulių prievaisos užpajamavimo aktų, gyvulių ir paukščių nurašymo aktų, dokumentų apie kiaulių skerdienos gavimą (pripjovus kiaules), pardavimą ar sunaikinimą, dėl to tyrimo metu iš dalies nebuvo galima sutikrinti 2006 metų sausio mėn. – 2008 metų birželio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose įrašų teisingumo, kiek kiaulienos skerdienos buvo gauta ir jos panaudojimo (iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko ūkio turto vertės)

Taip pat, jis ūkininkaudamas, ir augindamas gyvūnus (kiaules), bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 4 straipsnio, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 dalies, kuri nurodo, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” reikalavimų, nes 2006-01-01 – 2008-06-25 kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose neįrašė kiaulių svorio iš viso ir pagal kiekvieną grupę atskirai, 2006-01-01 – 2008-06-30 apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Produktyvūs gyvuliai“ ir „Kiti gyvuliai“ nefiksavo kiaulių vertės pagal kiekvieną jų grupę atskirai, todėl tiriamuoju laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti paršavedžių, penimų kiaulių, pakaitinių kiaulaičių, paršelių ir kuilių balansinės vertės, tai yra ūkininko ūkio turto vertės. Taip pat pasikeitus kiaulių skaičiui ir jų pasikeitimą fiksavęs judėjimo apyskaitose, neįrašė kiaulių vertės pasikeitimo: 2006 metų sausio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių ir 2008 metų sausio bei vasario mėnesių apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Produktyvūs gyvuliai“, 2007 metų birželio, rugsėjo, spalio mėnesių ir 2008 metų sausio bei vasario mėnesių apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Kiti gyvuliai“, tuo tarpu 2006 metų balandžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje nebuvo fiksuotas paršavedžių ir kuilių skaičiaus pasikeitimas – padidėjimas (pirkta, pervesta iš kitų grupių), kai 2006 metų balandžio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Produktyvūs gyvuliai“ įrašytas produktyvios bandos 1956 Lt vertės padidėjimas, dėl to tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti produktyvių gyvulių (paršavedžių, kuilių) ir kitų gyvulių (kitų veislei, pardavimui auginamų kiaulių) balansinės vertės, tai yra ūkininko ūkio turto vertės. Taip pat 2005 m. gruodžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje įrašė, kad 2005-12-31 augino 3962 vnt. kiaules (2009-02-02 Nr.5-2/14), o 2006 m. sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2006-01-01 - 2262 kiaules, tai yra 1700 vnt. mažiau; 2006 m. gruodžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2006-12-31 – 1601 kiaulę, o 2007 m. sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose 2007-01-01 buvo įrašyta 4211 vnt., tai yra 2610 vnt. kiaulių daugiau. (153-9 lape). Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai deklaravo: 2006-01-03 pranešime apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą (2006-01-01) įrašė 4200 vnt. ((duomenys neskelbtini) fermoje 2200 vnt., (duomenys neskelbtini) fermoje 2000 vnt.), kai surašytuose 2005 m. gruodžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2005-12-31 fiksavo 3962 vnt. kiaulių, 238 vnt. mažiau,(64-17 lape) ir 2006 m. sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2006-01-01 – 2262 vnt. kiaules, 1938 vnt. mažiau(153-9 lape), 2008-03-18 pateiktame pranešime apie ūkinių gyvūnų bandą 2008-01-01 nurodė, kad ūkyje (duomenys neskelbtini) fermoje augino 2222 vnt. kiaulių, kai 2008 m. sausio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje 2008-01-01 fiksavo 4264 vnt. kiaules, 2042 vnt. daugiau. V. Š. 2008-03-18 pateiktame pranešime apie ūkinių gyvūnų bandą įrašė, kad (duomenys neskelbtini) fermoje 2008-01-01 720 vnt. kiaulių augino sūnus M. Š., (64-17 lape), kai pagal 2009 m. birželio 2 d. specialistės paaiškinimą „Dėl ūkininko M. Š. ūkio“ 2008-01-01 M. Š. apskaitoje fiksavo tik 200 vnt. veislinių kiaulaičių, 520 vnt. mažiau. Dėl to, pagal pateiktus dokumentus, iš dalies nebuvo galima nustatyti kiek kiaulių 2006-01-01 - 2008-06-20 laikotarpiu buvo auginama ūkininko V. Š. ūkyje. Taip pat pasinaudojęs teikiama 16500 Lt parama veisliniams gyvūnams įsigyti, 2006-07-14 nupirko 75 vnt. veislinių kiaulaičių, kurių 2006 metų liepos mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje neužpajamavo, todėl tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus visiškai nebuvo galima nustatyti 75 vnt. veislinių kiaulaičių nei auginimo vietos, nei panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, tai yra ūkininko ūkio turto dydžio.

Be to, V. Š. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ūkininkaudamas ir augindamas gyvūnus (kiaules), bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, kuris nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams” ir 16 straipsnio „Apskaitos registras“ 3 dalies, kuri nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka“ reikalavimais, nes: 2006 m. sausio mėn. – 2008 m. liepos mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Tiekėjai“ dalį skolų įrašė viena suma nenurodant tiekėjų pavadinimų, kaip tiriamojo laikotarpio pradžiai (2006-01-01) - 990533,08 Lt, pabaigai (2008-07-31) - 798279,72 Lt ir pagal pateiktus apskaitos dokumentus tyrimo metu visiškai nebuvo galima nustatyti kokiems konkretiems juridiniams ar fiziniams asmenims ir kokią sumą pagal kiekvieną tiekėją atskirai V. Š. buvo skolingas pagal 2006-01-01 - 2008-07-31 laikotarpiu įrašytas skolas viena suma, nenurodant tiekėjų pavadinimų; pagal ūkininko pateiktus apskaitos dokumentus ir tyrimo metu surinktą papildomą informaciją iš tiekėjų visiškai nebuvo galima nustatyti skolų, fiksuotų tyrimui pateiktuose apskaitos registruose, neatitikimo priežasčių, kaip be pagrindo sumažino skolą tiekėjams: UAB „Febris“ 2049,24 Lt, UAB „VST“ 26284,21 Lt, UAB „Agromatco Vilnius“ 1237,74 Lt, AB „Amilina“ 3377,87 Lt, ūkininkui R. M. 765,28 Lt, ir be pagrindo padidino skolą tiekėjams: Lipeikio įmonei „Egzotika“ 600 Lt, S. V. įmonei „Santera“ 2039,06 Lt, UAB „Gražus kiemas“ 1269,09 Lt, Valstybinė kiaulių veislininkystės stočiai 3484,81 Lt, UAB „Jarimpeksas“ 227,37 Lt, UAB „Autotoja“ 579,97 Lt. Todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-01-01 - 2008-07-31 laikotarpio skolų pagal kiekvieną tiekėją atskirai, tai yra įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą.

yra civilinių teisinių santykių dalykas. Taip pat pažymima, kad V. Š. buvo verčiamas paneigti kaltinimo iškeltas prielaidas dėl jo kaltės, kas reiškia, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta V. Š. ir jis turėjo įrodyti, jog yra nekaltas. V. Š. nurodo, jog pagal Lietuvos respublikos BK 223 straipsnį šioje byloje jis aplamai negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi dėl to yra iškelta kita baudžiamoji byla ir priimtas teismo nuosprendis. Apeliantas taip pat mano, kad civilinis ieškinys yra atmestinas, kadangi neturi nieko bendro su šia byla ir yra grindžiamas sutartimis dėl paramos suteikimo ir jos sąlygų įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, įvykužius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis neigia padaręs BK 310 numatytą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš paties V. Š. paaiškinimo seka, kad būdamas ūkininku (duomenys neskelbtini) esančioje fermoje augino kiaules, vykdant šią ūkinę veiklą, pablogėjus ekonominei padėčiai ir trūkstant lėšų pašarams pirkti, jis nutarė kiaules parduoti Lenkijoje, bet tam nedavė leidimo Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dėl šios priežasties 2008 metų pradžioje kiaulės pradėjo kristi, dėl jų suliesėjimo negalėjo jų ir parduoti.

Tad vien iš šio V. Š. paaiškinimo matyti, kad ūkyje auginamų kiaulių kritimo, bei dėl blogo šėrimo jų liesėjimo faktą pripažįsta ir pats nuteistasis.

Liudytoja D. D. Š. parodė, kad 2007 m. rudenį ji kaip Kauno apskrities maisto ir veterinarijos pareigūnė kartu su veterinarijos gydytoja veterinare D. T. buvo nuvykusi į nuteistajam priklausančią, (duomenys neskelbtini) kaime esančią kiaulių fermą, kad atlikti ūkio veterinarinę priežiūrą, tačiau V. Š., nors su juo iš anksto buvo suderinta ši patikra, neatvyko. Taip ir vėliau, 2008 m. vasario mėnesį nuteistasis buvo informuotas, kad atvyktų į Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybą, pateiktų sudarytą sutartį su aptarnaujančiu veterinarijos gydytoju, bet nuteistasis į tai nereagavo. 2008 m. birželio 18 d. tarnyboje buvo gautas gamtos apsaugos pranešimas, kad prie kiaulių fermos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, mėtosi kiaulių lavonai, todėl sekančią dieną sudaryta komisija nuvyko patikrinti ir šio patikrinimo metu nustatė, kad fermoje daugelyje gardų gulėjo kiaulių lavonai, dalis kiaulių ėdė nustipusių kailių lavonus, visos kiaulės buvo išliesėjusios, jų pašaro loviai buvo tušti, viso buvo suskaičiuota 797 gyvos kiaulės ir 45 kiaulių lavonai.

Liudytoja V. R. parodė, kad dirbdama Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje, Kauno skyriuje, ji prižiūrėjo nuo 2007 m. gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) kaime esančioje fermoje ūkininko V. Š. auginamas veislines kiaules. 2008 metų kovo mėnesį ji pastebėjo, kad veislinės kiaulės yra suliesėję, taip pat buvo nustatytas per didelis jų kritimas. Iš fermos darbuotojų jai tapo žinoma, kad fermoje yra ribotai pašaro. Tas pačias aplinkybes ji nustatė ir 2008 m. balandžio, gegužės mėnesiais, V. Š. dėl to paaiškino, kad jam trūksta miltų šerti kiaules.

Liudytoja T. D. parodė, kad, dirbdama Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje, ji tikrino nuteistojo ūkį, auginamas veislines kiaules ir taip 2008 m. gegužės 15 d. vykusio tikrinimo metu nustatė, kad kiaulės sulysusios, jų nebuvo galima vertinti kaip veislinių. Ji nurodė nuteistajam kiaules šerti pilnaverčiais pašarais, o kai 2008 m. gegužės 27 d. vėl norėjo patikrinti auginamas kiaules, V. Š. sutartu laiku neatvyko ir jos į fermą neįleido.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2008 m. liepos mėnesį pas jį į namus atvyko ūkininkas V. Š. ir paprašė pasirašyti atbuline data kiaulių kritimo aktus. Taip jis pasirašė 2008-03-31, 2008-04-30, 2008-05-31 ir 2008-06-30 gaišenų, pataloginės medžiagos pataloginio anatominio tyrimo aktų kopijas viso dėl 863 nugaišusių kiaulių.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirbant Kauno rajono savivaldybės administracijoje žemės ūkio skyriaus pavaduotoju 2008-06-25 jis kartu su kitais komisijos nariais buvo nuvykęs į ūkininko V. Š. kiaulių fermą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, ir ten šalia fermos rado 4 kiaulių gaišenas, viduje rado išliesėjusias kiaules, ant kai kurių matėsi pūliniai, viso buvo suskaičiuotos 794 kiaulės. 2008-06-27 Kauno rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą paimti iš ūkininko V. Š. kiaules, jis kaip specialiai sudarytos komisijos pirmininkas vadovavo paimtų kiaulių realizacijai ir tokiu būdu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-04 buvo parduota 650 kiaulių, o 144 kiaulės buvo utilizuotos. V. Š. jam paaiškini, kad tokia padėtis susidarė dėl lėšų ir pašarų trūkumo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirbant Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarinėje tarnyboje 2007 metais jis buvo nubaudęs V. Š. už kiaulių lavonų nesutvarkymą. 2008 metais jam V. Š. buvo minėjęs, kad auginamas kiaules nori parduoti ir išvežti į Lenkiją, bet dėl to raštiško prašymo tarnybai nepateikė.

Liudytoju apklaustas Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko pavaduotojas M. A. taip pat patvirtino, kad 2008 metų pradžioje gal buvo neoficialus pokalbis su ūkininku V. Š. dėl kiaulių išvežimo, tačiau raštu jis į tarnybą nesikreipė, nes tokiu atveju tarnybos darbuotojai būtų vykę į vietą ir po to būtų duodamas raštiškas atsakymas arba leidimas išvežti gyvulius. V. Š. šią tvarką žinojo, nes anksčiau jam buvo duotas leidimas kiaules išvežti į Rusijos Federaciją.

Liudytoja V. Č. parodė, kad nuo 2007 metų iki 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos dirbo pas ūkininką V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime esančios fermos vedėja. Nuo 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje V. Š. jai davė nurodymą sumažinti kiaulių šėrimo miltais normą vietoj dviejų kartų per dieną iki vieno karto, o nuo to paties mėnesio pabaigos kiaulės buvo šeriamos vien tik žole ir todėl jos pradėjo liesėti bei dvėsti. V. Š. tokius nurodymus grindė tuo, kad neturi lėšų grūdams pirkti.

Iš 2008-06-24 atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nuteistajam priklausančią, (duomenys neskelbtini) kaime esančią kiaulių fermą buvo nustatyta, kad fermoje visiškai nėra pašarų gyvuliams šerti, kiaulės sulysusios, garduose rasta negyvų apkandžiotų paršelių.

Iš 2008-06-27 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatyti faktai, jog 2008 metais V. Š. netinkamai rūpinosi auginamomis kiaulėmis, ko pasekoje jos dvėsė nuo bado, tokiais veiksmais V. Š. pažeidė 1997 metų Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 108-27287 4, 11, 17, 19, 20 straipsnius, kurie reglamentuoja, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui, gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat, gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrengimais, ir todėl buvo priimtas sprendimas iš V. Š. paimti 797 vienetus kiaulių, Kauno rajono savivaldybės administracija, įpareigota kiaules atitinkančias veterinarinius reikalavimus realizuoti, o Kauno apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įpareigota atlikti išliesėjusių kiaulių eutanaziją ir nužudymą.

Tokiu būdu, vertinant virš paminėtus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo abejoti padaryta išvada, kad nuteistasis nesilaikydamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų, žiauriai elgėsi su gyvūnais, šiuo konkrečiu atveju su (duomenys neskelbtini) kaime esančioje fermoje auginamomis kiaulėmis, jas marino badu, nepirko ir nešėrė jų pilnaverčiais pašarais, dėl ko dalis kiaulių žuvo. Nuteistasis suvokė savo veiksmų žiaurų pobūdį, tokios veikos padarinius ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, bet ir jo paties pripažinimas fakto, kad gyvulių nešėrė, bei dėl šios priežasties jie stipo. Nuteistojo teigimas, kad to jis neatliko dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo piniginių lėšų pašarui, negavo leidimo gyvulius realizuoti, nepaneigia jo kaltės, nes veterinarinės tarnybos darbuotojai paneigė nuteistojo aiškinimą, jog jis būtų tinkama tvarka kreipęsis dėl gyvulių galimos realizacijos, neturėjimas lėšų gyvuliams šerti taip pat nepašalina nuteistojo pareigos tinkamai jais rūpintis ir prižiūrėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, žinybas, dėl negalėjimo šerti gyvulius. Priešingai, Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iniciatyva kreipusis į teismą, buvo priimtas sprendimas prievarta paimti iš nuteistojo auginamus gyvulius.

Padaryti nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 310 straipsnį.

Byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina ir nuteistojo kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Iš nuteistojo paaiškinimo seka, kad būdamas ūkininku, jis pats tvarkė buhalterinę įregistruoto ūkio apskaitą, tvarkė dokumentus, ūkyje vedė paprastą buhalterinę apskaitą, vedė knygas, kur įtraukdavo turimus dokumentus, kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas – faktūras. Vėliau, su nacionaline mokėjimo agentūra sudarius paramos sutartį, jis jau turėjo vesti dvejybinę buhalterinę apskaitą, o 2003 metais, įregistravus veislinių kiaulių fermą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fermose, papildomai vedė ir kiaulių apskaitą. Jis pats vedė apskaitos registrą gyvuliai – kiaulės, suvestinius kiaulių pardavimo bei apmokėjimo už jas apskaitos dokumentus, atskiru laikotarpiu suvestinių dokumentų nevedė, nes buvo pirkimo – pardavimo dokumentai, pagal kuriuos ir buvo galima nustatyti skolas. Atsiskaitymų su tiekėjais ar pirkėjais apskaitą vedė tik darbinę, t. y., sau, ji saugoma nebuvo, nors ir žinojo, kad dokumentus reikia saugoti dešimt metų, bet praėjus penkiems metams, dalį jų sunaikino, nes nelaikė jų svarbiais.

Iš 2009-05-18 specialisto išvados Nr. 5-2/64, seka, kad V. Š. ūkininkaudamas, ir augindamas gyvūnus (kiaules), bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalimi „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuri nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos“ 9 punktu, kuris nurodo, kad „apskaitos dokumentus ūkininkai saugo ne mažiau kaip 10 metų“, tvarkant ūkininko V. Š. ūkio apskaitą, neišsaugojo: a) kiaulių apskaitos dokumentų: gyvulių prievaisos užpajamavimo aktų, gyvulių ir paukščių nurašymo aktų, dėl nepateiktų minėtų kiaulių apskaitos dokumentų tyrimo metu iš dalies nebuvo galima sutikrinti 2006 metų sausio mėn. - 2008 metų birželio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose įrašų teisingumo ir b) dokumentų apie kiaulių skerdienos gavimą (pripjovus kiaules), pardavimą ar sunaikinimą; a) 2006-01-01 - 2008-06-25 kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose neįrašė kiaulių svorio iš viso ir pagal kiekvieną grupę atskirai; b) 2006-01-01 - 2008-06-30 apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Produktyvūs gyvuliai“ ir „Kiti gyvuliai“ nefiksavo kiaulių vertės pagal kiekvieną jų grupę atskirai, todėl tiriamuoju laikotarpiu nebuvo galima nustatyti paršavedžių, penimų kiaulių, pakaitinių kiaulaičių, paršelių ir kuilių balansinės vertės; c) pasikeitus kiaulių skaičiui ir jų pasikeitimą fiksavęs judėjimo apyskaitose, neįrašė kiaulių vertės pasikeitimo: 2006 metų sausio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių ir 2008 metų sausio bei vasario mėnesių apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Produktyvūs gyvuliai“, 2007 metų birželio, rugsėjo, spalio mėnesių ir 2008 metų sausio bei vasario mėnesių apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) „Kiti gyvuliai“, tuo tarpu 2006 metų balandžio mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje nebuvo fiksuotas paršavedžių ir kuilių skaičiaus pasikeitimas – padidėjimas (pirkta, pervesta iš kitų grupių), kai 2006 metų balandžio mėn. apyvartos žiniaraštyje „Produktyvūs gyvuliai“ įrašytas produktyvios bandos 1956 Lt vertės padidėjimas; d) pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti kiek kiaulių 2006-01-01 – 2008-06-20 laikotarpiu buvo auginama ūkininko V. Š. ūkyje, nes kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose buvo įrašyta: 2005-12-31 – 3962 vnt. kiaulių, o 2006-01-01 – 2262 vnt. kiaulių, tai yra 1700 vnt. mažiau; 2006-01-01 – 2262 vnt., kiaulių, o 2006-01-03 Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai deklaravo 4200 vnt. kiaulių, tai yra 1938 vnt. daugiau; 2006-12-31 – 1601 vnt. kiaulių, o 2007-01-01 buvo įrašyta 4211 vnt., tai yra 2610 vnt. kiaulių daugiau; e) pasinaudojęs teikiama 16500 Lt parama veisliniams gyvūnams įsigyti, 2006-07-14 nupirko 75 vnt. veislinių kiaulaičių, kurių 2006 metų liepos mėn. kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje neužpajamavo (tyrimo metu, pagal pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti 75 vnt. veislinių kiaulaičių nei auginimo vietos, nei panaudojimo pagal tikslinę paskirtį), dėl a-e punktuose nurodytų priežasčių: nevestos kiaulių svorio apskaitos pagal jų grupes bei iš viso, apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose) nefiksuotos kiaulių vertės pagal kiekvieną jų grupę atskirai ir neįrašyto kiaulių vertės pasikeitimo, kai jų sumažėjimas ar padidėjimas buvo fiksuotas kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose 2005-12-31 ir 2006-01-01 bei 2006-12-31 ir 2007-01-01 įrašyto skirtingo kiaulių skaičiaus, neužpajamuotų nupirktų veislinių kiaulaičių iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-01-01 - 2008-06-25 laikotarpio kiaulių bandos dydžio kiekine ir vertine išraiška, tai yra turto dydžio bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektui apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registras“ 3 punkto, kuris nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka. „reikalavimais, nes: 1) 2006 m. sausio mėn. – 2008 m. liepos mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Tiekėjai“ dalį skolų įrašė viena suma nenurodant tiekėjų pavadinimų, kaip tiriamojo laikotarpio pradžiai (2006-01-01) – 990533,08 Lt, pabaigai (2008-07-31) – 798279,72 Lt. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kokiems konkretiems juridiniams ar fiziniams asmenims ir kokią sumą pagal kiekvieną tiekėją atskirai V. Š. buvo skolingas pagal 2006-01-01 – 2008-07-31 laikotarpiu įrašytas skolas viena suma nenurodant tiekėjų pavadinimų; 2) pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir tyrimo metu surinktą papildomą informaciją nebuvo galima nustatyti skolų neatitikimo priežasčių, kaip: a) apskaitos registruose be pagrindo sumažino skolą tiekėjams: UAB „Febris“ 2049,24 Lt, UAB „VST“ 26284,21 Lt, UAB „Agromatco Vilnius“ 1237,74 Lt, AB „Amilina“ 3377,87 Lt, ūkininkui R. M. 765,28 Lt; b) apskaitos registruose be pagrindo padidino skolą tiekėjams: Lipeikio įmonei „Egzotika“ 600 Lt, S. V. įmonei „Santera“ 2039,06 Lt, UAB „Gražus kiemas“ 1269,09 Lt, Valstybinė kiaulių veislininkystės stočiai 3484,81 Lt, UAB „Jarimpeksas“ 227,37 Lt, UAB „Autotoja“ 579,97 Lt. Dėl 1-2 punktuose nurodytų priežasčių: nevestos dalies tiekėjų apskaitos pagal kiekvieną atskirai, apskaitos registruose be pagrindo įrašytų padidintų ar sumažintų skolų tiekėjams, tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-01-01 - 2008-07-31 laikotarpio skolų pagal kiekvieną tiekėją atskirai, tai yra įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2., b. l. 6-43).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Nelė Dzešulskienė patvirtino specialisto išvadą ir nurodė, kad kaltinamasis ūkininkas V. Š. tvarkė supaprastintą apskaitą, bet dėl sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra tikslu gauti paramą, vedė dvejybinę apskaitą. Informacija turėjo būti įforminama pilnai. Teikdamas balansus V. Š. pateikė ne visus reikalaujamus dokumentus, dėl ko ir nebuvo galima nustatyti ūkio apskaitos rezultatų. Balansams pagrįsti nebuvo faktinių duomenų, todėl pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio reikalavimai. Pažeistas ir buhalterinės apskaitos tęstinumo principas, nes nesuvesti likučiai metų sausio 1 d., todėl negalima nustatyti ar visi įrašai teisingi pagal pirminius dokumentus. Pagal dokumentus V. Š. nurodė, kad produkciją ūkiui perka kaip ūkininkas, todėl ir buvo traktuojama, kad pirkta ūkininko ūkiui. Nebuvo gauti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, jog perka fizinis asmuo V. Š.. Ji patvirtino, kad dalis buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo išsaugota. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių ji negalėjo nustatyti kaltinamojo ūkio vertės, negalėjo nustatyti ir įsipareigojimų vertės. Turto vertę ūkininkas turi fiksuoti apskaitos dokumentuose. Tuo tarpu pagal pateiktus dokumentus įrašai nesutapo. Taip pat nebuvo galima nustatyti kokiems konkretiems juridiniams ir fiziniams asmenims kaltinamasis ūkininkas buvo skolingas ir kokią sumą. Pagal jo pateiktus apskaitos dokumentus visiškai nebuvo galima nustatyti skolų fiksuotų UAB „Ferbis“, ūkininkui R. M.. Buvo be pagrindo padidinta skola tiekėjams įmonei „Egzotika“, Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai ir kt. Nebuvo galima nustatyti ir kiaulių gamybos, nes nebuvo kiaulių vertės, svorio duomenų (t. 23, b. l. 21-24).

Liudytoja T. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2007-07-24 ūkininkas V. Š. pirko 75 vnt. veislinių kiaulaičių. Pagal įsakymą 2006-07-24 (pinigų pavedimo už pirktas kiaules data) ji su kiaulių pirkėju ūkininku V. Š. sudarė veislinių gyvulių pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pagrindu į Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie žemės ūkio ministerijos 2006-07-31 išsiuntė sudarytą pažymą apie Kauno rajono pirkėjams priklausančią paramą už įsigytus veislinius gyvūnus liepos mėnesį – 65 vnt. kiaulaičių. Už pirktas 65 vnt. kiaulaičių valstybė ūkininkui V. Š. skyrė 14300 Lt paramą. Kadangi ūkininkas V. Š. 10 vnt. kuilių pirkti nerado, todėl 2006 metų pabaigoje 10 vnt. kuiliams skirtą paramą valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie žemės ūkio ministerijos leido apiforminti anksčiau pirktoms 2006-07-24 10 vnt. kiaulaičių. 2006-12-31 ji sudarė ir išsiuntė į Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie žemės ūkio ministerijos pažymą apie Kauno rajono pirkėjams priklausančią paramą už įsigytus veislinius gyvūnus gruodžio mėnesį – ūkininko V. Š. pirktų 10 vnt. kiaulaičių. Už pirktas 10 vnt. kiaulaičių valstybė ūkininkui V. Š. skyrė 2200 Lt paramą. 2007-01-15 ūkininkas V. Š. pateikė jai paraišką gauti paramą už 2007 metais įsigyjamus veislinius gyvūnus ir pristatė reikiamus dokumentus. Ūkininkas V. Š. prašė paramos 310 vnt. veislinėms kiaulėms įsigyti. Komisija Vilniuje ūkininkui V. Š. skyrė paramą 138 vnt. kiaulaičių nusipirkti. 2007-04-30 ūkininkas V. Š. pirko 40 vnt. kiaulaičių. 2007-04-30 ji sudarė veislinių gyvulių pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pagrindu į Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie žemės ūkio ministerijos 2007-04-30 išsiuntė sudarytą pažymą apie Kauno rajono pirkėjams priklausančią paramą už įsigytus veislinius gyvūnus balandžio mėnesį – ūkininko V. Š. 40 vnt. kiaulaičių. Už pirktas 40 vnt. kiaulaičių valstybė ūkininkui V. Š. skyrė 8800 Lt paramą. 2007-12-07 ūkininkas V. Š. pirko 98 vnt. kiaulaičių. 2007-12-07 ji sudarė veislinių gyvulių pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pagrindu į Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą prie žemės ūkio ministerijos 2007-12-12 išsiuntė sudarytą pažymą apie Kauno rajono pirkėjams priklausančią paramą už įsigytus veislinius gyvūnus gruodžio mėnesį – ūkininko V. Š. 98 vnt. kiaulaičių. Už pirktas 98 vnt. kiaulaičių valstybė ūkininkui V. Š. skyrė 21560 Lt paramą. Kaltinamajam V. Š. nusipirkus kiaules ir gavus valstybės paramą, vadovaujantis taisyklių 22 punktu, buvo privalu laikytis sudarytų sutarčių ir jose numatytų sąlygų.

Tad, vertinant virš paminėtas, nuteistojo nurodytas, aplinkybes, specialisto išvadoje nustatytus faktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis, privalėdamas saugoti ne mažiau kaip dešimt metų, neišsaugojo gyvulių prievaisos užpajamavimo aktų, gyvulių ir paukščių nurašymo aktų, dokumentų apie kiaulių skerdienos gavimą (pripjovus kiaules), pardavimą ar sunaikinimą, privalėdamas įtraukti į apskaitą visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų ar struktūros pasikeitimu, tokius duomenis registruoti apskaitos registruose, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose neįrašė kiaulių svorio, iš viso nei pagal kiekvieną grupę atskirai, nefiksavo kiaulių vertės pagal kiekvieną grupę atskirai, neįrašė kiaulių vertės pasikeitimo, nefiksavo paršavedžių ir kuilių skaičiaus pasikeitimo, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje neužpajamavo 75 vnt. pirktų veislinių kiaulaičių, dėl to nebuvo galima iš dalies sutikrinti 2006 metų sausio mėn. – 2008 metų birželio mėn . kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose įrašų teisingumo, dėl to nebuvo galima nustatyti produktyvių gyvulių ir kitų gyvulių balansinės vertės, kiek kiaulių 2006-01-01 – 2008-06-20 laikotarpiu buvo auginama ūkyje, visiškai nebuvo galima nustatyti 75 vnt. veislinių kiaulaičių nei auginimo vietos, nei panaudojimo pagal tikslinę paskirtį; taip pat nuteistasis, privalėdamas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruoti pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine ar kitokia tvarka, 2006 m. sausio mėn. – 2008 m. liepos mėn. apyvartos žiniaraščiuose „tiekėjai“ dalį skolų įrašė viena suma, nenurodant tiekėjų pavadinimų, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti 2006-01-01 – 2008-07-31 laikotarpio skolų, fiksuotų tyrimui pateiktuose dokumentuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti to paties laikotarpio skolų pagal kiekvieną tiekėją atskirai, tai yra įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu nebuvo galima nustatyti ūkininko V. Š. turto.

Šie nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai, nenustačius, kad jis veikė tiesiogine tyčia teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d., kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes.

Tie patys įrodymai, jų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis padarė ir BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė ne kaip aukščiau aptarta aplaidžiais veiksmais, bet tyčiniais veiksmais – Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neteisingai deklaruojant ūkyje laikomų kiaulių skaičių, nenurodant kiaulių svorio ir vertės pagal grupes, apskaitoje įforminant gyvulių skaičių, kurio natūroje realiai nebuvo, tikrovės neatitinkančių dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą, ko pasekoje buhalterinė apskaita buvo neleistinai iškraipyta ir todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-01-01 – 2008-07-31 laikotarpio ūkininko ūkio kiaulių bandos dydžio kiekine ir vertine išraiška, tai yra įvertinti jo turto.

Pirmos instancijos teismas vertindamas ištirtuosius įrodymus neturėjo jokio pagrindo abejoti apklaustų liudytojų parodymais, pateikta specialisto išvada, kuri yra visiškai argumentuota, paremta išsamia V. Š. vykdytų ūkinių operacijų, jas fiksuojančių dokumentų analize, kurią patvirtino ir pirmos ir apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose dalyvavusi specialistė Nelė Dzešulskienė. Apelianto teiginiai, kad atliekant jo ūkio ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą buvo neatkreiptas dėmesys į jo paaiškinimus, kad neatitikimai buvo ne tarp apskaitos dokumentų, o tarp apskaitos ir kitų dokumentų. kad nebuvo nurodytas joks teisės aktas, pagal kurį jis, kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, turėjo pareigą specialiu būdu apskaityti savo veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, kad ikiteisminio tyrimo institucijos paprasčiausiai nesugebėjo ar nenorėjo skaičiuoti jo pateiktų duomenų, todėl galimos mažareikšmės klaidos buvo pateiktos kaip negalėjimas nustatyti visų V. Š. veiklos duomenų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir aiškiai neatitinka nustatytiems duomenims.. Nuosprendyje aiškiai apibrėžta ir konstatuota kokie norminiai aktai nuteistąjį, kaip ūkio subjekto vadovą, įpareigojo tvarkyti ir vesti buhalterinę apskaitą, kokių Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 straipsnių reikalavimų nuteistasis nevykdė ir juos pažeidė.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį šioje byloje jis aplamai negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi dėl to yra iškelta kita baudžiamoji byla ir priimtas teismo nuosprendis. Šiuo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas 2006-01-01 – 2008-07-31 laikotarpiu, tuo tarpu kitu apelianto nurodomu nuosprendžiu (2010 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis) jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas nuo 2000-02-07 iki 2005-12-31, tai yra pagal kitą kaltinimą.

Nuteistajam pareikštas Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys dėl 41096 litų išieškojimo patenkintas pagrįstai. Kaip nustatyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, nuteistajam pagal nupirkto veislinio gyvūno laikymo sutartis (2006-07-24 Nr.7, 2006-07-24 Nr.16, 2007-04-30 Nr.3, 2007-12-07 Nr.12), pagal kurias jis buvo įsipareigojęs veislines kiaules tolimesniam veisimui laikyti ne mažiau, kaip du metus, buvo išmokėta valstybės parama – 38060 litų už 173 vnt. veislinių kiaulių (neįskaitytos veislinės kiaulės, kurių buvo netekta dėl pateisinamų priežasčių). Kaip jau aptarta anksčiau paminėtais įrodymais, minėtų gyvulių V. Š. pagal sutartas sąlygas neaugino, nustatyta, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnais, būtent to pasekėjo visos jo auginamos, tame tarpe ir veislinės kiaulės, teismo sprendimu buvo paimtos ir priverstinai realizuotos. Tai yra dėl nusikalstamų V. Š. veiksmų buvo neįvykdytos su juo sudarytų sutarčių, teikiant valstybės paramą, sąlygos, todėl iš jo pagrįstai priteista valstybei padaryta žala ir nustatyto dydžio bauda.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.