Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. atstovės advokatės Aidos Lilijos Krukonienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl suinteresuoto asmens neįtraukimo į bylą

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad iš jo priteisęs išlaikymą nepilnamečiam sūnui, teismas pasisakė dėl jo dabartinės sutuoktinės, su kuria jis turi du nepilnamečius vaikus, teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Tai turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012). Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokia konkrečiai įtaka teismo sprendimu buvo padaryta neįtrauktų į procesą asmenų teisinei padėčiai ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl apelianto sutuoktinės materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė jos (jos vaikų) teisių ir pareigų ir niekaip nepakeitė jos (jos vaikų) teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog iš apelianto priteistas tam tikras išlaikymas pirmajam jo vaikui, savaime nėra pagrindas apelianto sutuoktinę įtraukti dalyvauti byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vieno vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertino tą aplinkybę, jog apeliantas turi daugiau išlaikytinių, nepriklausomai nuo to, kad į bylos nagrinėjimą nėra įtraukta apelianto sutuoktinė ir šių išlaikytinių motina.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ginčija priteisto išlaikymo dydį – po 180,00 Eur per mėnesį nuo 2017-05-25 iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimą – 3600,00 Eur. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nevertino vaiko poreikių, būtino išlaikymo dydžio, tėvų turtinės padėties. Priešingai, iš sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino ieškovės pateiktas išlaidas, būtinas sūnaus išlaikymui (maistui, laisvalaikiui, mokyklinėms, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, mobiliajam ryšiui ir pan.), pasisakė dėl vaiko daliai tenkančių komunalinių išlaidų ir išlaidų malkoms dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, savo iniciatyva rinko duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu duomenų apie atsakovo gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra, nes, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jis gyvena ir dirba ne Lietuvos Respublikoje. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pats atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu, teigdamas, kad 180 Eur per mėnesį priteistas išlaikymas jam yra per didelė finansinė našta, nenurodė, kokio dydžio periodines išmokas būtų pajėgus mokėti, nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas ir turimą turtą, nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl dirba tik 22 valandas per savaitę.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui.Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, todėl apelianto argumentai, kad teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į jo galimybes teikti 180 Eur per mėnesį išlaikymą, nepagrįsti. Teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, ieškovės prašomą priteisti 200 Eur per mėnesį sumą sumažino iki 180 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šios kategorijos bylose nusistovėjusios teismų praktikos, todėl pritaria teismo motyvams ir jų plačiau nekartoja.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas priteisti išlaikymo skolą, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-21 iki 2017-05-21. Pažymėtina, jog ieškovė sumažino reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo nuo 7200 Eur iki 3600 Eur, o atsakovas įsiskolinimo neginčijo. Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, jog priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, tačiau kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ir atsakovas neigia žinojęs apie sūnaus egzistavimą, tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni arba kad atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Pažymėtina, jog priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro tik po 100 Eur per mėnesį už 3 metus, todėl, įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, dar labiau sumažinti šią sumą nėra teisinio pagrindo. Apeliantas prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės grindė netinkamu ir neišsamiu įrodymų byloje tyrimu ir vertinimu. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iš esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei nagrinėjamoje byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovavimo išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2018-02-06 pateiktą pažymą Nr. NTP-7-917 sudarė 107 Eur 25 ct. Atmetus atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 107 Eur 25 ct bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys, 96 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. V. valstybės naudai 107 Eur 25 ct (vienas šimtas septyni eurai 25 centai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (107,25 Eur) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.