Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Jankausko, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

D. Š. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. Š. uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo konfiskuota 600 Eur. Automobilis ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Š. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas keturis metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. birželio 28 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neblaivumui esant didesniam nei 1,51 prom. (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 14.25 val. jam nustatytas 3,21 promilių neblaivumas, o 14.43 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis nurodo, kad: 1) jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – sistemingumo, todėl pagal šį straipsnį jis negalėjo būti pripažintas kaltu; 2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tačiau teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia; 3) nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, nes paskutiniu nuosprendžiu skirta bausmė atlikta, o pagal ankstesnius nuosprendžius teistumai išnykę. Įvertinus minėtas aplinkybes, prašo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąją byla, skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, o taip pat išklausiusi proceso dalyvius apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nuteistajam D. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius ir pagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau nepagrįstai nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

9. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad teismas tinkamai pritaikė BK 243 straipsnį, pripažindamas, kad D. Š. padarė veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas keturis metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuteistajam įteiktas šis nuosprendis, kuriame nurodyta šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia ir trukmė, todėl D. Š. gerai žinojo, kad įvykio metu, t.y. 2025 m. birželio 28 d. dar vis galiojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau ignoruodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, dvigubai viršijančio ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (alkoholio kiekio matuokliu 14.25 val. jam nustatytas 3,21 promilių neblaivumas, o 14.43 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas), todėl pirmosios instancijos teismas tokius D. Š. veiksmus pagrįstai vertintino kaip piktybiškus bei pavojingus ir teisingai kvalifikavo kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį dalyje, kuria D. Š. nuteistas pagal BK 243 straipsnį ir toje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, atmestinas.

Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu

10. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas recidyvistu. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo ankstesnius nuteisimus — 2013 m., 2013 m., 2016 m., tačiau teigia, kad visas bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius yra atlikęs ir teistumai yra išnykę. Paskutiniu 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo, paskirta arešto bausmė atlikta 2023 m. sausio 31 d., todėl teismas negalėjo jo pripažinti recidyvistu.

13. Šiuo atveju D. Š. naują nusikaltimą padarė atlikęs 70 parų arešto bausmę, skirtą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarymą. Arešto bausmė atlikta 2023 m. sausio 31 d. ir nuo šios dienos skaičiuojamas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų terminas, kurio metu asmuo laikomas teistu ir, jei D. Š. nebūtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo teistumas būtų išnykęs 2025 m. spalio 25 d. Taigi, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2025 m. birželio 28 d. jo teistumas išnykęs nebuvo. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes - kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes – kurios iš esmės tik neigiamai apibūdina D. Š., o jo padarytas veikas kaip labai pavojingas ir keliančias didelį pavojų eismo saugumui, pagrįstai pripažino jį recidyvistu ir vertino tai baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

15. Pažymėtina, kad klausimas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir atmestas įvertinus kaltininko parodymų bei jo pozicijos baudžiamojo proceso metu nenuoseklumą bei tendencingą elgesį (automobilio įsigijimą ir vairavimą, kai tokia teisė prarasta už analogišką nusikaltimą). Šiomis aplinkybėmis apylinkės teismas konstatavo, jog D. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis formalus, siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.).

17. Taigi, sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba. Nors į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams D. Š. iš pradžių neigė vairavęs automobilį neblaivus, nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, jog automobilio nevairavo. Tačiau po kiek laiko tą pačią dieną prisipažino, kad darbe jį sunervavo darbdavys, todėl išgėrė degtinės ir vairavo automobilį neblaivus, taip pat nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis parodymų nekeitė ir galėjosi padaręs nusikaltimus. Tokią apelianto pirminę reakciją ir nesąmoningai pasirinktą gynybos poziciją aukštesnysis teismas vertina kaip neapgalvotą veiksmą, įtakotą apsvaigimo būsenos ir išgąsčio. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad netrukus tiems patiems policijos pareigūnams jis nurodė tikrąsias nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, gailėjosi juos padaręs ir, kaip minėta, šios pozicijos jis nekeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, aukštesnysis teismas sprendžia, kad kliūčių pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra, o skundžiamame nuosprendyje minimos aplinkybės dėl tendencingo jo elgesio (automobilio įsigijimas ir vairavimas, kai tokia teisė prarasta už analogišką nusikaltimą) vertintinos individualizuojant bausmę.

18. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir D. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

20. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, numatytą BK 1 straipsnyje, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

21. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

22. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

23. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

24. Teisėjų kolegija pripažino D. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę už BK 243 straipsnyje numatytą veiką sunkina jos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Praeityje teistas už tyčines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Jam Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už analogišką nusikaltimą skirta arešto bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes jis ir vėl visiškai nepaisydamas KET imperatyvų, vairavo padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, būdamas neblaivus. Minėta, kad nustatytas neblaivumas du kartus viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

25. Nors teisėjų kolegija pripažino vieną D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių pagrindo nėra, D. Š. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, griežtesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, griežtesnę už sankcijoje numatytą vidurkį negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

26. Bausmes, padarytas idealia sutaptimi, teismas teisingai subendrino apėmimo būdu vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir, esant BK 64¹ straipsnyje numatytam pagrindui, subendrintą bausmę sumažino trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas bausmių skyrimo klaidų nenustatė, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta.

27. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams bei 600 eurų konfiskavimą valstybės naudai, nes jos, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, laikytinos adekvačiomis ir proporcingomis.

28. Netenkinus prašymo švelninti bausmę, nuteistasis prašo skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo atveju yra BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytas formalus pagrindas, leidžiantis spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau, be formalaus pagrindo, svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad už analogišką nusikaltimą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu skirta arešto bausmė teigiamo poveikio D. Š. elgesiui nepadarė ir neatgrasė jo nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, todėl tikėti, kad nuteistąjį galima būtų paveikti be realaus bausmės atlikimo pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. D. Š. žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, įsigijo automobilį ir vairavo jį būdamas sunkaus girtumo laipsnio – tai rodo, kad jis visiškai ignoruoja transporto eismo saugumo reikalavimus, abejingas galimoms kilti pasekmėms ir savo asmeninius poreikius bei patogumą iškėlė aukščiau už visuomenės interesą turėti saugias eismo sąlygas. Teismo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, pritaria apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, kuri papildomai pažymi, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio keisti dėl bausmės nuteistojo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

30. 2026-01-14 Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma NR APD-2026-00466 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą D. Š. teikė advokatė Vaiva Savickienė ir jo gynybos išlaidos sudaro 91,67 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo D. Š. 91,67 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.