Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.2.; 2.4.2.3.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 2.4.5.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

2023 m. lapkričio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-344/2023 pagal ieškovės G. Ž. J. ieškinį atsakovams D. J. ir valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtos rūsio patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. Ž. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m), pažymėtas plane indeksu O1-2; 2) iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate (duomenys neskelbtini), kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys; 3) priteisti iš atsakovo D. J. bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ procesinę padėtį į atsakovą, bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš abiejų atsakovų – 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidas ir žyminį mokestį priteisti lygiomis dalimis, o kitas, 214,73 Eur išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų gavimu, priteisti iš atsakovo VĮ „Registrų centras“.

2. Nurodė, kad butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014-11-06. Vėliau sužinojo, kad remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, tas pats rūsys priklauso ir jai, ir atsakovui D. J.. Teigė, kad atsakovas jai priklausantį rūsį užėmė neteisėtai, nes jos turimi dokumentai įrodo, jog ginčo rūsys priklauso būtent jai. Pažymėjo, kad 1991-12-03 M. C. įsigijo butą Nr. 12 su 3,33 kv. m rūsiu, kurio plotas atitinka ginčo rūsio plotą. Minėtos datos išvadoje nurodytas įgyto rūsio indeksas – O1-2. Vėliau butas buvo parduodamas kitiems asmenims, sudaromi jo perleidimo sandoriai ir 1992-06-18 sutartyje jau minimas O1-2 rūsys. Atsakovui D. J. priklausantis butas buvo privatizuotas vėliau. Teigė, kad atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ nepagrįstai vadovaudamasi 2007-02-26 atsakovo D. J. pateikta Buto pirkimo – pardavimo sutartimi per klaidą, neteisėtai ginčo rūsį priskyrė butui Nr. 22. Ieškovės nuomone, sandoris, kaip išvestinis dokumentas ir turintis kitą tikslinę teisinę paskirtį, nėra teisėtas dokumentas, todėl negali būti nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis formuojantis, nustatantis dokumentas ir atitinkamai juo negalima vadovautis.

3. Atsakovas D. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butą su rūsiu 3,33 kv. m, pažymėtą indeksu O1-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2007-02-26 Pirkimo pardavimo sutarties Nr. T3GP-1927 ir 2007-02-26 Priėmimo perdavimo akto Nr. T3-GP-1929 pagrindu. Šiame sandoryje (pirkimo pardavimo sutarties 1 punktas) buvo aiškiai nurodyta, jog „Pardavėjos atstovė parduoda, o pirkėjas perka butą/patalpa-butas su rūsiu 3,33 kv. m. pažymėtu (O1-2)…”. Ieškovė neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į rūsį įgijimo pagrindo, bet ginčija viešojo registro įrašą apie rūsio nuosavybę. Pažymėjo, kad registracija viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja, jog būtų panaikintas įrašas apie atsakovo valdomo buto priklausinį – rūsį, 3,33 kv. m, žymimą indeksu O1-2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie atsakovo nuosavybės teisę į butą su rūsiu neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą buvo padarytos techninės klaidos, todėl ieškovės ginčijamą įrašą panaikinti nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė butą Nr. 12 įsigijo vėliau – 2014-11-06, nei atsakovas. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė perka tik butą, rūsys neminimas.

4. Atsakovė VĮ „registrų centras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė reikalavimą dėl VĮ „Registrų centras“ įrašo, jog butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m), plane pažymėtas indeksu O1-2, panaikinimo atmesti, o dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio, t. y. ginčo rūsio, priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad esminė Registrų centro funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra nekilnojamųjų daiktų registro (ir kadastro) duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą ir į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal jam pateiktus dokumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkymas – tam tikrų duomenų įregistravimas ar išregistravimas registre yra atliekamas pagal registro tvarkytojui pateiktus, atitinkamą juridinį faktą ar teises nustatančius (panaikinančius) dokumentus, ir yra tik išvestinis veiksmas, kadangi civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas. Pažymėjo, kad nekilnojamieji daiktai, kaip Nekilnojamojo turto registro objektai, yra butas Nr. 12 ir butas Nr. 22, o ne ginčo rūsys, kuris nėra kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžė, kad vadovaujantis LAT praktika, duomenys, įrašyti į viešą Nekilnojamojo turto registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti, priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo. Ieškovė tiksliai nenurodė, kokio nekilnojamojo daikto neteisėta registracija buvo atlikta, kuo konkrečiai pasireiškė neteisėta registracija, nenurodė nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovo D. J. nuosavybės teisę į Butą Nr. 22 (su Rūsiu) ir/ar padarant įrašą Buto Nr. 22 aprašyme/pastabose „su rūsiu 3.33 kv. m paž. (O1-2)“.

5. Trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB, atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023-05-29 sprendimu G. Ž. J. ieškinį atsakovams D. J. ir valstybės įmonei „Registrų centras“ atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui D. J. 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 3,33 kv. m rūsio patalpos, kurios indeksas O1-2, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

8. Spręsdamas ieškovės pirmojo reikalavimo – panaikinti VĮ „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m.), plane pažymėtas indeksu O1-2, pagrįstumo bei tenkinimo klausimą, teismas sutiko su atsakovės VĮ „Registrų centras“ pozicija, jog ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovo D. J. nuosavybės teises į butą Nr. 22 bei padarant įrašą aprašyme/pastabose „su rūsiu 3,33 kv. m. paž. (O1-2)“. Teismas pripažino, kad įrašas viešajame registre padarytas 2007-02-26 buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, išviešinant atsakovui D. J. daiktinių teisių į minimą turtą priklausomumą. Atsižvelgiant į tai, teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų bylos nagrinėjimo metu nenustatė.

9. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vertindamas atsakovės paaiškinimus dėl NTRĮ 17 straipsnio pažeidimo, teismas vadovavosi NTRĮ 2003-05-27 redakcija, galiojusi nuo 2003-06-13 iki 2007-07-21, t. y. atsakovo D. J. daiktinių teisių į minimą butą įregistravimo metu, bei nustatė, kad atsakovui nuosavybės teisės į butą su rūsiu 3,33 kv. m buvo įregistruotos 2007-02-26 Pirkimo - pardavimo sutarties, Nr. T3GP-1927, ir 2007-02-26 Priėmimo perdavimo akto, Nr. T3GP-1929, pagrindu ir atitinka juose esančius duomenis. NTRĮ 29 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti įregistruoti atsakovo daiktines teises į įsigytą turtą teismas nenustatė.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė VĮ „Registrų centras“ netinkamai įregistravo atsakovo nuosavybės teises į įsigytą butą su ginčo priklausiniu – rūsiu O1-2, ieškovė neginčijo atsakovo D. J. nuosavybės teisių į minimą butą su rūsiu, todėl viešajame registre padaryti įrašai ir išviešinti faktai atitinka atsakovo 2007-02-26 Pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. T3GP-1927 nurodytus duomenis, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą įrašą.

11. Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl antrojo ieškovės reikalavimo – iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad nenuginčijus atsakovo D. J. nuosavybės teisių į jam priklausantį butą su ginčo rūsiu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo rūsiu atsakovas naudojasi neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas ginčo rūsio savininku tapo net septyneriais metais anksčiau nei ieškovė, kuri pati nurodė, kad po buto įsigijimo 2014-11-06 ji ginčo rūsiu nesinaudojo, nors teigė, jog įsigijimo metu jai buvo parodytas rūsys ir ji matė, kad jame yra sukrautas kieno tai turtas, tačiau nesidomėjo kam tas turtas priklauso. Duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas D. J. ginčo rūsiu po įsigijimo nesinaudojo, byloje nebuvo pateikta, todėl teismas darė išvadą, kad ginčo rūsiu pirmiau pradėjo naudotis atsakovas, todėl kilus ginčui dėl daikto valdymo, ieškovei neįrodžius jog jos ginčo rūsio valdymas prasidėjo anksčiau nei atsakovo D. J., ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo rūsio su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CPK) 4.36 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė G. Ž. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-05-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir panaikinti valstybės įmonėje „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m.,) pažymėtas plane indeksu O1-2 arba panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iškeldinti atsakovą – D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate (duomenys neskelbtini), kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys arba šį reikalavimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismu; priteisti iš atsakovo D. J. ir atsakovės VĮ „Registrų centras“ bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (advokato turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme) – 1600 Eur., taip pat sumokėtą žyminį mokestį 204 Eur. bei kitas išlaidas (Registro duomenų gavimo dokumentų kopijos) – 214,73 Eur - šias išlaidas priteisiant iš VĮ „Registrų centras“. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Apeliantės teigimu, sprendimas nėra pagrįstas bei teisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose, baigiamose kalbose nurodytų esminių faktinių ir teisinių argumentų susijusių su VĮ „Registrų centras“ padaryta nekilnojamo turto duomenų įrašo klaida, teismas nesigilino į bylos esmę ir aplinkybes, o tik atkartojo atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus. Teismas nevertino ir ignoravo butų kadastrinių matavimų duomenis, taip pat nepasisakė dėl ginčo esmės – padarytos duomenų registracijos klaidos. Apeliantės manymu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas susijusias su ginčo santykiais (LR CPK 330 str.), taip pat procesines normas vertinant įrodymus (LR CPK 329 str.1 d.), todėl sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas patenkinant apeliantės reikalavimus (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) arba byla grąžintina nagrinėjimui pirmajai instancijai iš naujo.

13.2. Pirmosios instancijos teismas padarė ydingą išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė VĮ „Registrų centras“ netinkamai įregistravo atsakovo nuosavybės teises į įsigytą butą su ginčo priklausiniu – rūsiu O1-2, kadangi ieškovė neginčijo atsakovo D. J. nuosavybės teisių į minimą butą su rūsiu, todėl viešajame registre padaryti įrašai ir išviešinti faktai atitinka atsakovo 2007-02-26 Pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. T3GP-1927 nurodytus duomenis. Be to, teismas nepagrįstai pažymėjo, jog NTRĮ 29 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti įregistruoti atsakovo daiktines teises į įsigytą turtą nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas faktiškai legalizavo VĮ „Registrų centras“ neteisėtus veiksmus ir paneigė taisyklę, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė, o kas svarbiausia pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą. Be to, teismas ignoravo faktą, jog būtent 2022-11-17 parengiamojo posėdžio metu VĮ „Registrų centras“ (atstovas) pripažino, jog atsakovo D. J. vardu įrašyti registro duomenys dėl klaidos (2022-11-16 parengiamojo posėdžio garso įrašas - „28.01 min.).

13.3. Bylos duomenys patvirtina, jog registro įrašas nekilnojamo turto registre (rūsys su indeksu O1-2) butui Nr. 22 padarytas be teisėto pagrindo, t. y. per klaidą, butas Nr. 22 ir rūsys su indeksu O1-2 kaip daiktinis turtinis vienetas kadastriniais matavimais nebuvo suformuotas nei pirminio (privatizavimo) sandorio sudarymo metu, nei tuo metu, kai butą Nr. 22 įsigijo atsakovas D. J., o tokiu daiktiniu objektu tapo tik dėl klaidos, todėl ieškovė ir reikalavo tokią klaidą ištaisyti, t. y. ginčijo neteisėtai įrašytus duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.262 str.). VĮ „Registrų centras“ nepateikė jokio sprendimo, kurio pagrindu buvo padaryta „antrinė“ registracija ir kuris būtų (būtų buvęs) skundo dalyku. Ieškovė baigiamųjų kalbų metu (2023-05-08 teismo posėdžio metu) akcentavo, jog VĮ „Registrų centras“ šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintas pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją (toliau – Registravimo instrukcija) ir jos 11 punktą, kuris numato, jog Inventorizavimo biuras, remdamasis pateiktaisiais dokumentais, registruoja pastatą, statinį arba butą, o esant dokumentuose netikslumų, jų stokojant, atsisako registruoti. Butas Nr. 12 ir rūsys su indeksu (O1-2) buvo suformuotas kadastrinių matavimų pagrindu (buto techninės apskaitos byla pateikta su ieškinio priedu) ir kaip vieningas daiktinis objektas įregistruotas pirminio pirkimo – pardavimo sandorio (privatizavimo) pagrindu įgijus M. C. (1991-12-03). Butas Nr. 22 ir rūsys su indeksu (O1-2) nekilnojamo turto registre įrašytas pirminio pirkimo –pardavimo sandorio (privatizavimo) pagrindu, butą Nr. 22 įgijus A. P. (1992-07-17) ir tokiu būdu padarius akivaizdžią klaidą sudubliuojant registro duomenis. 2007-02-26 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas D. J. įgijo nuosavybės teisę į butą Nr. 22 ir rūsį su indeksu O1-2 su ta pačia klaida. 1992-07-17 Registrų centrui antrą kartą (neįvertinus notaro 1992-07-17 patvirtintoje sutartyje padarytos klaidos – buto Nr. 22 rūsiui įrašius indeksą (O1-2)) įrašė rūsį su tapačiu indeksu ir šį rūsį priskyrė kitam butui ir savininkui, t. y. butui Nr. 22, tokiu būdu pažeidė Registravimo instrukcijos 11 punkto reikalavimus – esant pateiktuose dokumentuose netikslumų ar jų stokojant – atsisakyti registruoti. Be kita ko, ta pati Registravimo instrukcija nurodo, jog registruojant teises į butus turi būti vertinami techninio inventorizavimo dokumentai (9.2 p.), tačiau tokių dokumentų nebuvo (butui Nr. 22 nebuvo sudaryti). Butas Nr. 12 ir rūsys su indeksu O1-2, kaip vienas daiktinis vienetas nuo 1991-12-03 eilės sandorių pagrindu tapo ieškovės nuosavybe ir joks teisinis pagrindas neįgalina nuosavybės atimti be savininko valios. Ieškovė neginčija nuosavybės teisės į rūsį kaip buto Nr. 22 priklausinį, tačiau teigia, jog butui Nr. 22 negali būti priskirtas rūsys su indeksu O1-2, tokį teiginį patvirtina buto Nr. 22 kadastrinės byla. Akivaizdu, jog butui Nr. 22 yra suformuotas ir priskirtas rūsys, bet nesuteiktas O1-2 indeksas (numeris), kitaip tariant jis ir negalėjo būti suteiktas, nes rūsio O1-2 duomuo kadastrinių matavimų pagrindu buvo įrašytas ir priskirtas butui Nr. 12 dar 1991-12-03, todėl nėra teisinio pagrindo ginčyti atsakovo D. J. sudarytą sandorį, tačiau būtina pripažinti neteisingai įrašytus nekilnojamo turto registre registro duomenis ir juos panaikinti.

13.4. Buto Nr. 22 pirkimo – pardavimo sandoriams sudaryti nekilnojamo turto registro duomenis teikė būtent Registrų centras. Tokie faktai tvirtina, jog Registrų centras ir vėliau tęsė neteisėtus veiksmus, t. y. klaidino pirkimo – pardavimo sandorius tvirtinančius notarus, tame tarpe sudarant atsakovo D. J. buto pirkimo – pardavimo sandorį, taigi notaras sudaręs šį sandorį ir iki šio sandorio veikė teisėtai ir pagrįstai, nes notarui įstatymas nesuteikė teisės tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir teisėtumo ar juos taisyti, keisti ar įrašyti naujus ir priešingai šią klaidą būtų buvę galima ištaisyti, jeigu Registrų centras būtų tinkamai atlikęs savo pareigas. Todėl apeliantės vertinimu neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad Registrų centras į nekilnojamo turto registro bazę įrašė notaro sudariusio buto pirkimo – pardavimo sutartį pagrindinius duomenis, taigi ir ginčo rūsio duomenis ir dėl to nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo ginčyti atsakovo D. J. nuosavybės teisių į minimą butą su rūsiu sandorį, nes viešajame registre padaryti įrašai ir išviešinti faktai atitinka atsakovo 2007-02-26 Pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. T3GP-1927 nurodytus duomenis, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą įrašą. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, jog registro duomenys įrašyti tik dėl klaidos, todėl tokia klaida turi būti pašalinta pripažįstant ją ir panaikinant klaidingą įrašą, be kita ko, pats pažeidimas atsirado ne iš sandorio, bet būtent iš nekilnojamo turto registratoriaus neteisėtų veiksmų.

13.5. Apeliantė įrodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame rūsyje atsakovas laiko savo daiktus be teisinio pagrindo, todėl akivaizdu, jog nuosavybės teisės pažeistos ir yra pagrindas tokias pažeistas teises apginti iškeldinant atsakovą iš ginčo rūsio su visu jam (jo šeimos nariams) priklausančiu turtu (CK 4.37, 4.98 straipsniai).

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovė apeliaciniu skundu kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai yra, ieškovė, prašydama panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kelia naują reikalavimą „pripažinti neteisėtu“ įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m.), pažymėtas plane indeksu O1-2, nors patikslinto ieškinio pirmu reikalavimo prašė tik šį įrašą panaikinti. LR CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nurodyta, jog tik baigiamojoje kalboje buvo akcentuota ir prašyta „pripažinti Buto 22 Rūsiui O1-2 padarytą įrašą neteisėtai ir jį panaikinti“ (apeliacinio skundo 3 punktas).

14.2. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, tokie kaip, kad ginčo rūsys buvo suformuotas kadastrinių matavimų pagrindu, ir kaip vieningas daiktinis objektas įregistruotas pirminio pirkimo – pardavimo sandorio (privatizavimo) pagrindu, neturi jokio pagrindo, nes Nekilnojamojo turto registro objektai – nekilnojamieji daiktai yra butas Nr. 12 ir butas Nr. 22, o ne rūsys, kuris nėra kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. O rūsio kadastriniai matavimai – nėra ir negali būti nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.

14.3. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad VĮ „Registrų centras“ pirmą kartą registruojant butą Nr. 22, priklausantį atsakovui, pažeidė tuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) 11 punktą, akcentuotina, kad patikslintu ieškiniu nebuvo prašoma pripažinti Buto Nr. 22 registracijos, kuri atlikta 1992-07-17 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-6685, pagal Butų privatizavimo įstatymą Butą Nr. 22 įgijus A. P., pagrindu tą pačią dieną (1992-07-17), neteisėta. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pripažįstama, kad šis argumentas, jog įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – Butą Nr. 22 buvo pažeistas Instrukcijos 11 punktas, pirmą kartą buvo išsakytas tik ieškovės atstovo baigiamosios kalbos metu (apeliacinio skundo 13 punktas).

14.4. Dėl Registrų centro, neva, klaidos, įregistruojant atsakovo nuosavybės teisę į Butą Nr. 22, pripažinimo, tai toks teiginys yra nepagrįstas, nes žodis „klaida“ tiesiog išimtas iš pasisakymo konteksto, o Registrų centras niekada (nei 2022-11-17 parengiamajame posėdyje, nei procesiniuose dokumentuose) neteigė, kad, įregistruojant atsakovo nuosavybės teisę į Butą Nr. 22, buvo padaryta Registrų centro klaida.

14.5. Registrų centras mano, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai įvertinęs visus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti patikslintą ieškinį dėl pirmo patikslinto ieškinio reikalavimo, o apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Registrų centras, nebūdamas atsakovu dėl antro patikslinto ieškinio reikalavimo, išsamiau dėl apeliacinio skundo, kuriame skundžiamas sprendimas dėl patikslinto ieškinio atmetimo dėl antro reikalavimo, nepasisako, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog „iškeldinimo klausimas neatsiejamai susijęs būtent su pirmuoju apelianto ieškinio reikalavimu, taigi priėmus naują sprendimą pirmojo reikalavimo dalyje, turėtų būti išspręstas ir iškeldinimo klausimas“, akivaizdu, kad apeliacinis skundas ir šioje dalyje neturėtų būti tenkinamas. Taigi, visas sprendimas, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą, turėtų būti paliktas nepakeistas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovo D. J. nuosavybės teisė į rūsį 3,33 kv. m. pažymėtą indeksu O1-2, esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruota dėl kito atsakovo, VĮ Registrų centras, klaidos yra teisiškai nepagrįsti. NTRĮ 4 str. nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatytos nekeliančios abejonių aplinkybės, jog atsakovas D. J. nekilnojamąjį daiktą - butą/patalpą butą su rūsiu 3,33 kv. m. pažymėtą indeksu O1-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) įgijo 2007-02-26 pirkimo pardavimo sutarties Nr. T3GP-1927 ir 2007-02-26 priėmimo perdavimo akto Nr. T3-GP-1929 pagrindu. Šiame sandoryje (pirkimo pardavimo sutartis 1 punktas) aiškiai yra nurodyta, jog “Pardavėjos atstovė parduoda, o pirkėjas perka butą/patalpa-butas su rūsiu 3.33 kv. m. pažymėtu (O1-2)…”. Apeliantė neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į rūsį įgijimo pagrindo, bet ginčijo viešo registro įrašą apie rūsio nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, jog duomenys viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, ieškovė nenuginčijusi atsakovo D. J. nuosavybės teisės į rūsio patalpas, nepagrįstai reikalauja, jog būtų panaikintas įrašas apie atsakovo D. J. valdomo buto priklausinį, rūsį 3,33 kv. m. žymimą indeksu O1-2.

15.2. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie atsakovo D. J. nuosavybės teisę į butą su rūsiu neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos. Nesant tokių įrodymų ieškovės ginčijamą Nekilnojamojo turto registro įrašą panaikinti nebuvo teisinio pagrindo.

15.3. Apeliantės skundo teiginiai, jog registruojant viešame registre duomenis apie rūsio, kuris dabar priklauso D. J., nuosavybės teisę, buvo padaryta klaida prieštarauja ir bylos faktiniams duomenimis. Byloje yra surinkti duomenys, jog pirmą kartą rūsių kadastro duomenys buvo nustatyti (rūsiai inventorizuoti) 1981-04-13 (žr. pastato archyvinę bylą), taigi nepagrįsti skundo tvirtinimai, kad atsakovo buto su rūsio kadastro duomenų bylą sudaryta tik 2007-01-31.

15.4. Byloje taip pat buvo surinkti duomenys apie butų ir jų priklausinių (rūsių) privatizavimo sandorius, kurie tiksliausiai atskleidžia įgijimo privačia nuosavybe aplinkybes, taip pat leidžia spręsti ginčo šalių teisių apimtį ir galimą jų pažeidimą. 1991-12-03 privatizavimo sandoryje, pagal kurį buvo privatizuotas dabar ieškovei priklausantis butas, nėra aiškiai nurodyta, koks konkretus rūsys yra privatizuotas, nurodytas tik tokio rūsio plotas, nenurodant jo pažymėjimo rūsio plane, tuo tarpu 1992-07-17 privatizavimo sandoriu perleista nuosavybė į butą Nr. 22 ir rūsį žymimą indeksu O1-2 esantį 3,33 kv. m. ploto, šį butą su rūsiu būtent dabar valdo atsakovas D. J. Privatizavimo sandorių duomenys neabejotinai leidžia patvirtinti faktą, jog rūsys žymimas rūsio plane indeksu O1-2 buvo privatizuotas kartu su butu/patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini). Nenuginčijus 1992-07-17 privatizavimo sandorio, kurio notarinio registro Nr. 1-6685, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės nuosavybės teisė į rūsio patalpą yra pažeista, taip pat spręsti dėl klaidos egzistavimo ar įrašų sudvejinimo fakto.

15.5. Byloje nustatytos ginčo rūsio valdymo ir naudojimo aplinkybės, taip pat patvirtina, jog ieškovė neįgijo ginčo objekto. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovas naudojosi ir naudojasi rūsio patalpomis, tai patvirtina tiek pats ieškovės reikalavimas – iškeldinti atsakovą D. J. iš rūsio patalpų, tiek ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad „neturėjo poreikio naudoti Rūsio“. Rūsio įgijimo momentas liudija, kad atsakovas D. J. įsigijo ir pradėjo rūsį valdyti 2007-02-26, ieškovė nuosavybės teisę į butą įgijo 2014-11-06, akivaizdu ji rūsio nepradėjo valdyti, nes jį jau valdė atsakovas. Pagal 2014-11-06 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7283 ieškovės pirkimo objektas nebuvo rūsys, o tik butas (žr. 2014-11-06 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7283, 2.1 punktą), t.y. konkrečiu atveju ji daugiau, kaip septynis metus nereiškė niekam pretenzijų dėl rūsio nuosavybės teisių pažeidimo, akivaizdu, jog ji ginčo rūsio nenaudojo ir negalėjo pradėti naudotis, nes minėta, jog juo naudojosi atsakovas D. J. Vertinant rūsio įsigijimo laiką, tai, kad atsakovas rūsį įgijo ir naudojosi dar nuo 2007-02-26, kai ieškovės nuosavybės teisė į butą atsirado vėliau, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ieškovei nuosavybės į butą įsigijimo momentu jai negalėjo būti net perduotas rūsys, nes ankstesnieji buto savininkai tokio rūsio net nevaldė ir jo nenaudojo, negalėjo jo net parodyti ieškovei. Nurodytų aplinkybių visuma nurodo, jog ieškovės reikalavimas panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie atsakovo D. J. nuosavybės teisę į rūsį žymimą indeksu O1-2 yra teisiškai nepagrįstas ieškovės teisių gynimo būdas, ieškovė turi reikšti reikalavimą buto pardavėjui dėl netinkamo pirkimo pardavimo sutarties objekto.

15.6. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovas D. J. įgijo ginčo rūsį be teisinio pagrindo, nenuginčijus rūsio įgijimo teisinių pagrindų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį dėl teisinės registracijos panaikinimo ir iškeldinimo iš patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo šį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad tokį prašymą teikia, įvertinus tai, jog tam tikri įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo neištirti ir neįvertinti, nors turi esminę reikšmę teisingam sprendimui priimti.

20. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (LR CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (LR CPK 321 str., 322 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės ginčas byloje kilo dėl to, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius turtus – butus, su tuo pačiu priklausiniu - ginčo rūsiu 3.33 kv. m pažymėtu indeksu (01-2).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas butas/patalpa – butas, aprašymas/pastabos: su rūsiu 3,33 kv. m pažymėtu 01-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas). Nuosavybės teisė į butą Nr. 12 nuo 2014-11-11 įregistruota ieškovės G. Ž. J. vardu, pagrindas: 2014-11-06 pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7283.

23. Iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas butas/patalpa – butas, aprašymas/pastabos: su rūsiu 3.33 kv. m paž. (01-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į Butą Nr. 22 nuo 2007-02-27 įregistruota atsakovo D. J. vardu, pagrindas: 2007-02-26 perdavimo - priėmimo aktas, notarinio registro Nr. T3GP-1929, ir 2007-02-26 pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. T3GP-1927.

24. Nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad tiek buto Nr. 12, tiek buto Nr. 22 aprašyme/pastabose yra nurodyta, kad butai yra su rūsiu 3.33 kv. m, rūsio plane pažymėtu 01-2.

25. Iš 2014-11-06 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 7283, kurios pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į butą Nr. 12, matyti, kad minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta: “Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), toliau vadinamą – Daiktas.”, o 2.2 punkte „Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys Daiktą“ yra nurodyta: „Nekilnojamas daiktas – Butas/Patalpa - Butas; Pastaba: su rūsiu 3,33 kv. m pažymėtu O1-2”.

26. Iš 2007-02-26 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. T3GP-1927, kurios pagrindu įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į butą Nr. 22, matyti, kad sutarties 1 punkte nurodyta: „Pardavėjos atstovė parduoda, o pirkėjas perka butą/patalpa - butas su rūsiu 3.33 kv. m. pažymėtu (O1-2), pastatas, kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (butų), bendras plotas 51.52 (penkiasdešimt vienas ir penkiasdešimt dvi šimtosios) kv. m., pažymėjimas plane 22, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statinius, suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).”

27. Taip pat, remiantis atsakovės VĮ „Registrų centras“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad pastate, kuriame yra ieškovės ir atsakovo butai, esančios patalpos – butai iki 1981-04-13 buvo inventorizuojami, nepriskiriant jiems rūsių (Pastato archyvinė byla). Butą Nr. 12 1991-12-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-3823, pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijo M. C.. Šioje 1991-12-03 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas rūsys „3,33 kv. m.“, nenurodant jo pažymėjimo rūsio plane. 1991-12-03 einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvadoje nurodyta „rūsys (01-2)“. Pastato Formoje Nr. 1-2 įrašyta: inventorizavimo data – 1991-12-03, valdytojas – C. M., „(12 bt. 01-2)“, pagrindas – 1991-12-03 pirkimo pardavimo sutartis. Vėliau nuosavybės teisių pasikeitimo faktai į minėtą butą Registrų centre buvo registruoti 1992-04-24, 1992-06-22, 1993-10-11, 2007-05-28, 2007-06-20, 2007-10-19 ir 2014-11-11. Kaip minėta, nuo 2014-11-11 nuosavybės teisė į butą Nr. 12 įregistruota ieškovės G. Ž. J. vardu. Bylos duomenys patvirtina, kad kituose sandoriuose, sudarytuose iki 2014-11-11, buvo nurodyta, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra butas su rūsiu 3,33 kv. m. pažymėtu 01-2 (Nekilnojamojo turto buto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

28. Butą Nr. 22 1992-07-17 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-6685 (toliau – 1992-07-17 pirkimo – pardavimo sutartis), pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijo A. P.. Šioje 1992-07-17 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas rūsys „01-2 3,33 kv. m.“. Pastato Formoje Nr. 1-2 įrašyta: inventorizavimo data – 1992-07-17, valdytojas – P. A., „22 bt. (01-2)“, pagrindas – 1992-07-17 pirkimo pardavimo sutartis. Vėliau nuosavybės teisių pasikeitimo faktai į butą Nr. 22 Registrų centre įregistruoti 1992-07-22, 1993-11-30, 1999-02-09, 1999-02-17 ir 2007-02-27. Nuo 2007-02-27 nuosavybės teisė į butą Nr. 22 įregistruota atsakovo D. J. vardu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kituose sandoriuose, sudarytuose iki 2007-02-27, buvo nurodyta, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra butas su rūsiu 3,33 kv. m. paž. 01-2 (Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini))

29. Apeliantė teigia, kad įrašas, jog butui Nr. 22 priklauso rūsys 3,33 kv. m pažymėtas O1-2, yra padarytas be teisinio pagrindo, per klaidą, todėl jis turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su tuo nesutinka, teigia, kad ieškovė neįrodė koks teisės aktas buvo pažeistas įregistruojant atsakovo D. J. nuosavybės teisę į butą Nr. 22 ir (ar) padarant įrašą buto Nr. 22 aprašyme „su rūsiu 3.33 kv. m. paž. (01-2)“. Atsakovas D. J. laikosi pozicijos, kad duomenys viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl ieškovė nenuginčijusi atsakovo D. J. nuosavybės teisės į rūsio patalpas, nepagrįstai reikalauja, jog būtų panaikintas įrašas apie atsakovo valdomo buto priklausinį – rūsį 3,33 kv. m. žymimą indeksu 01-2.

30. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, atsakovų argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įstatymų nuostatomis bei kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais.

Dėl nekilnojamojo turto duomenų registro įrašo panaikinimo

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

32. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018).

33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (NTRĮ 2 str.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. LR CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

34. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (LR CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).

35. Pažymėtina, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti

36. NTRĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

37. NTRĮ 29 straipsnis numato, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tų pačių dokumentų pagrindu.

38. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos yra taikomos nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (pvz. LAT 2007-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

39. Aiškindamas NTRĮ nuostatas (15-16, 33 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130-11).

41. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrašas apie atsakovui D. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą viešajame registre padarytas 2007-02-26 Buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, išviešinant atsakovui D. J. daiktinių teisių į minimą turtą priklausomumą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad butą Nr. 22 pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijo A. P. 1992-07-17 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-6685 pagrindu, kurios 1 punkte buvo nurodyta, kad „pagal Telšių rajono (miesto) valdybos 1992-06-18 potvarkį Nr. 223-V „pardavėjas“ pardavė, o pirkėjas nupirko (duomenys neskelbtini) butą 22, kurio bendras plotas 51,22 m² <.....> bei 0₁-2 3,33 kv.m. rūsį, esančius (duomenys neskelbtini).“

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 31-39 punktuose nurodytą teismų praktiką, į nutarties 42 punkte nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė VĮ „Registrų centras“ įrašą apie ginčo rūsį atliko remdamasi galiojančiais sandoriais, apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie butui Nr. 22 priklausantį rūsį (3,33 kv.m.,) pažymėtą plane indeksu O1-2, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat priešingai nei teigia apeliantė, byloje pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos patvirtina, jog registro įrašas nekilnojamo turto registre (rūsys su indeksu O1-2 priklauso butui Nr. 22) padarytas minėtų dokumentų pagrindu, o ne remiantis Registrų centro pateiktais duomenimis.

43. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad konkrečiu atveju apeliantė neginčijo nei 1992-07-17 privatizavimo sandorio, kurio notarinio registro Nr. 1-6685, nei vėlesnių sandorių, kurių pagrindu ir buvo atlikta teisinė registracija. Taip pat sutiktina, kad konkrečiu atveju apeliantė teigdama, kad ginčo įrašas padarytas tik dėl klaidos (techninės klaidos), šių argumentų nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis bei įrodymais. Kaip jau minėta, Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti, Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio.

44. Šiuo atveju, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės reikalavimas panaikinti valstybės įmonėje „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv.m.,) pažymėtas plane indeksu O1-2, galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus duomenis, pripažinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, kaip prieštaraujančius pateiktiems sandorių registravimo dokumentams, nebuvo pagrindo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, esant situacijai, kai nekilnojamojo turto įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, nėra teisinio pagrindo remtis ir NTRĮ 33 straipsnio nuostatomis.

45. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje pateiktus duomenis, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės nuosavybės teisė į rūsio patalpą buvo pažeista dėl neteisėtų atsakovės VĮ „Registrų centras“ veiksmų, taip pat spręsti dėl klaidos egzistavimo fakto.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą praktiką).

47. Rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek LR CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek LR CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 31 punktas).

48. Remiantis minėtomis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo taisykles, ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, reikalaudama panaikinti VĮ „Registrų centras“ įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m.,) pažymėtas plane indeksu O1-2, turėjo pateikti pakankamus įrodymus, patvirtinančius jos nuosavybės teisių pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta - ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų vertinti, jog atsakovė VĮ „Registrų centras“ atliko neteisėtus veiksmus ar buvo padaryta techninė klaida įregistruojant nekilnojamąjį turtą viešame nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

49. LR CPK 253 str. 4 d. numato, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pažeisdama minėtas procesinio įstatymo nuostatas tiek baigiamosiose kalbose, tiek apeliaciniame skunde, kelia naują reikalavimą pripažinti buto Nr. 22 registraciją, kuri atlikta 1992-07-17 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-6685, pagal Butų privatizavimo įstatymą butą Nr. 22 įgijus A. P., pagrindu tą pačią dieną (1992-07-17), neteisėta, bei remiasi pirmosios instancijos teismo posėdyje netirtomis aplinkybėmis dėl tuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) 11 punkto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šių apeliantės reikalavimų plačiau nepasisako.

50. Dėl ieškovės reikalavimo iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenuginčijus atsakovo D. J. nuosavybės teisių į jam priklausantį butą su ginčo rūsiu, ieškovei neįrodžius jog jos ginčo rūsio valdymas prasidėjo anksčiau nei atsakovo D. J. nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo rūsiu atsakovas naudojasi neteisėtai.

51. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl teisinės registracijos panaikinimo ir iškeldinimo iš patalpų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

55. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas D. J. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 500,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį parengimą (2023-06-26 PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. JUT Nr. 00975; 2023-06-26 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas). Atsakovė VĮ „Registrų centras“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

56. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovui D. J. iš ieškovės priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.