Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės G. Ž. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtos rūsio patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas ieškovės G. Ž. J. ieškinys, kuriuo prašoma atsakovą D. J. su visu jam priklausančiu turtu iškeldinti iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto – rūsio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,33 kv. m, namo plane pažymėto indeksu O1-2, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, priklauso rūsys (3,33 kv. m), pažymėtas plane indeksu O1-2; 2) iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate (duomenys neskelbtini), 1A5p, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys; 3) priteisti iš atsakovo D. J. bylinėjimosi išlaidas. Pakeitus trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ procesinę padėtį į atsakovą, bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš abiejų atsakovų – 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidas ir žyminį mokestį priteisti lygiomis dalimis, o kitas, 214,73 Eur išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų gavimu, priteisti iš atsakovo VĮ „Registrų centras“.

Trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. Ž. J. nurodė, kad butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), ji įsigijo 2014 m. lapkričio 6 d. Pirkimo metu butui priklausantį rūsį ji apžiūrėjo, matė, kad jis nėra rakinamas, tik užsuktas vielute, spynos ji nekeitė ir daiktų nedėjo. Pardavėjas rūsį jai parodė, matė sudėtus stiklainius, tačiau kas naudojasi, neklausė, žinojo, kad pardavėjas butą buvo išnuomojęs. Rūsiu kurį laiką nesinaudojo, nors vėliau, iki renovacijos, matė, kad ant jos rūsio uždėta spynelė, kas naudojasi jos rūsiu, nežinojo, tačiau negalvojo, kad gali kilti problemų. Po renovacijos sužinojo, kad jos rūsiu naudojasi atsakovas, net du rūsiai buvo pažymėti skaičiumi 22. Su atsakovu abu nuėjo į registrų centrą ir sužinojo, kad tas pats rūsys priklauso jiems abiem. Atsakovas anksčiau, pasak kaimynų, naudojosi net keturiais rūsiais, dėl ko gavo baudą, jos rūsį taip pat yra užėmęs neteisėtai, nes jos turimame plane pažymėta, kad rūsys priklauso jai. Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Keliauskas nurodė, kad ginčo rūsys priklauso būtent ieškovei, nes jų pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovei priklausančio buto privatizavimo momentu, t. y. 1991 m. gruodžio 3 d. M. C. įsigijo butą Nr. 12 su 3,33 kv. m rūsiu, kurio plotas atitinka ginčo rūsio plotą. Minėtos datos išvadoje nurodytas įgyto rūsio indeksas – O1-2. Vėliau butas buvo parduodamas kitiems asmenims, sudaromi jo perleidimo sandoriai ir 1992 m. birželio 18 d. sutartyje jau minimas O1-2 rūsys. Atsakovui priklausantis butas buvo privatizuotas vėliau.

Atsakovo VĮ „registrų centras“ atstovė A. U. prašė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl VĮ „Registrų centras“ įrašo, jog butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, adresu(duomenys neskelbtini), priklauso rūsys (3,33 kv. m), plane pažymėtas indeksu O1-2, panaikinimo atmesti, o dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio, t. y. ginčo rūsio, priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 3,33 kv. m rūsio patalpos, kurios indeksas O1-2, esančios pastate adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A5p.

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti VĮ „Registrų centras“ įrašą, jog butui, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A5p, priklauso 3,33 kv. m rūsys, plane pažymėtas indeksu O1-2; 2) iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei G. Ž. J. nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate(duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A5p, kuris yra buto, esančio(duomenys neskelbtini), priklausinys; 3) priteisti iš atsakovo D. J. ir atsakovo VĮ „Registrų centras“ bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas ir pateikdamas įrodymus, jog jis butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007 m. vasario 26 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T3GP-1927 ir 2007 m. vasario 26 d. Priėmimo perdavimo akto Nr. T3-GP-1929 pagrindu. Minėtoje sutartyje nurodyta, jog atsakovas perka butą/patalpą su rūsiu 3,33 kv. m, pažymėtu (O1-2). Tą pačią dieną minėtą butą su ginčo rūsiu Buto su rūsiu perdavimo-priėmimo aktu jis perėmė iš pardavėjos. Atsakovas pateikė VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo 2007 m. vasario 27 d. Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį buto su rūsiu įsigijimą bei daiktinių teisių įregistravimą viešajame registre.

Ieškovė G. Ž. J. bei atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė įrodymus apie turto – ieškovei ir atsakovui D. J. priklausančio nekilnojamojo turto privatizavimą bei perleidimo kitiems savininkams istoriją, pagrindžiančią, jog 2014 m. lapkričio 6 d. ieškovės įsigytas butas Nr. 12 su 3,33 kv. m rūsiu buvo privatizuotas anksčiau – 1991 m. gruodžio 3 d., tos pačios dienos išvadoje nurodytas ir butui Nr. 12 priklausančio rūsio indeksas – O1-2, t. y. butas su ginčo rūsiu buvo privatizuotas anksčiau, nei atsakovo 2007 m. lapkričio 26 d. įsigytas butas su ginčo rūsiu, kuris privatizuotas buvo daugiau kaip po pusmečio, t. y. 1992 m. liepos 17 d.

Spręsdamas ieškovės pirmojo reikalavimo – panaikinti VĮ „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, priklauso rūsys (3,33 kv. m.), plane pažymėtas indeksu O1-2, pagrįstumo bei tenkinimo klausimą, teismas sutinka su atsakovo VĮ „Registrų centras“ pozicija, jog ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovo D. J. nuosavybės teises į butą Nr. 22 bei padarant įrašą aprašyme/pastabose „su rūsiu 3,33 kv. m. paž. (O1-2)“. Teismas pripažįsta, kad įrašas viešajame registre padarytas minėtos 2007 m. vasario 26 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, išviešinant atsakovui D. J. daiktinių teisių į minimą turtą priklausomumą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, atsakovo D. J. daiktinių teisių į jam priklausantį butą su rūsiu ieškovė neginčijo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Vertindamas atsakovės atstovo paaiškinimus dėl NTRĮ 17 straipsnio pažeidimo, teismas vadovaujasi NTRĮ 2003 m. gegužės 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d., t. y. atsakovo D. J. daiktinių teisių į minimą butą įregistravimo metu, 17 straipsnis „Informacija apie sudarytą ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį“ nustatė, kad: notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Perduodamų duomenų turinį bei perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis (NTRĮ 17 straipsnio 1 dalis); nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, per vieną darbo dieną atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą pagal notaro perduotus duomenis (NTRĮ 17 straipsnio 1 dalis); jeigu notaro atsiųstų duomenų nepakanka šiame straipsnyje numatytai žymai arba tokia žyma prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą. Apie atsisakymą daryti žymą pranešama duomenis atsiuntusiam notarui (NTRĮ 17 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti iš byloje esančių VĮ „Registrų centro“ 2007 m. vasario 27 d. Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, atsakovui nuosavybės teisės į butą su rūsiu 3,33 kv. m buvo įregistruotos 2007 m. vasario 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, Nr. T3GP-1927, ir 2007 m. vasario 26 d. Priėmimo perdavimo akto, Nr. T3GP-1929, pagrindu ir atitinka juose esančius duomenis. NTRĮ 29 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti įregistruoti atsakovo daiktines teises į įsigytą turtą nenustatyta. Vertindamas dėl ieškovės pirmojo reikalavimo byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas VĮ „Registrų centras“ netinkamai įregistravo atsakovo nuosavybės teises į įsigytą butą su ginčo priklausiniu – rūsiu O1-2, ieškovė neginčijo atsakovo D. J. nuosavybės teisių į minimą butą su rūsiu, todėl viešajame registre padaryti įrašai ir išviešinti faktai atitinka atsakovo 2007 m. vasario 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. T3GP-1927 nurodytus duomenis, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą įrašą.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl antrojo ieškovės reikalavimo – iškeldinti atsakovą D. J. su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio rūsio, pažymėto plane indeksu O1-2, esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta, kad nenuginčijus atsakovo D. J. nuosavybės teisių į jam priklausantį butą su ginčo rūsiu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo rūsiu atsakovas naudojasi neteisėtai. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas ginčo rūsio savininku tapo net septyneriais metais anksčiau nei ieškovė, kuri pati nurodė, kad po buto įsigijimo 2014 m. lapkričio 6 d. ji ginčo rūsiu nesinaudojo, nors teigė, jog įsigijimo metu jai buvo parodytas rūsys ir ji matė, kad jame yra sukrautas kieno tai turtas, tačiau nesidomėjo kam tas turtas priklauso. Duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas D. J. ginčo rūsiu po įsigijimo nesinaudojo, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo rūsiu pirmiau pradėjo naudotis atsakovas, todėl kilus ginčui dėl daikto valdymo, ieškovei neįrodžius jog jos ginčo rūsio valdymas prasidėjo anksčiau nei atsakovo D. J., ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo rūsio su visu jam (šeimos nariams) priklausančiu turtu atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.36 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas D. J. pateikė įrodymus, jog patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės G. Ž. J. jo naudai priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 236, 264-267, 270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės G. Ž. J. ieškinį atsakovams D. J. ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. Ž. J. atsakovui D. J. 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.