- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-137-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24971-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- G. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1566-981/2022 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui R. K. dėl negrąžinto avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui G. A. iš atsakovo R. K. 10 000,00 Eur avanso, 10 000,00 Eur baudos ir 1 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-376-357/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2022 m. spalio 12 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį 22 125 Eur vertės turtą. Nurodė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, tačiau teismas vykdomojo rašto neišdavė, nes atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo atidėjimo arba išdėstymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, tačiau atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovas atskirajame skunde, kaip ir prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, įrodinėja, kad negali įvykdyti teismo sprendimo, nes neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų bankuose, uždirba tik 88,82 Eur per mėnesį. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad jo turimas turtas 5 kartus viršija ieškinio sumą ir jis galės atsiskaityti su ieškovu.
3. Atsakovas veikia nesąžiningai, siekdamas nevykdyti teismo sprendimo, pardavė jam priklausantį turtą, slepia lėšas. Dėl to yra reali grėsmė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs atsakovui priklausantį 21 000,00 Eur vertės turtą. Pagal šią nutartį antstolis 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarė turto aprašą, kuriuo buvo areštuotas ir atsakovui priklausantis gyvenamasis namas bei 0,1005 ha žemės sklypas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino turto areštą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo jam palankia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir 2022 m. kovo 1 d. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Atsakovas, prašydamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, apie šį turtą nutylėjo, nepateikė paaiškinimų ir įrodymų apie šio turto pardavimą ir už šį turtą gautų lėšų panaudojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui R. K. nuosavybės teise priklausantį 22 125,00 Eur vertės nekilnojamąjį, jo nesant ar nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakakus – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, pas kitus trečiuosius asmenis, uždrausdamas areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leisdamas atsakovui atsiskaityti su ieškovu, leisdamas atsakovui disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), leisdamas mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus.
5. Teismas, įvertinęs ieškovui priteistos iš atsakovo, kuris yra fizinis asmuo, sumos dydį (22 125,00 Eur) ir pateiktus argumentus, kuriais ieškovas grindžia atsakovo nesąžiningumą, pripažino, kad yra pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. kovo 1 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą ir 0,1005 ha žemės sklypą. Be to, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista didelė pinigų suma, atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, tačiau atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
6. Atsakovas atskirajame skunde, kaip ir prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, įrodinėja, kad negali įvykdyti teismo sprendimo, nes neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų bankuose, uždirba tik 88,82 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs skolos sumą, kuri laikytina didele fiziniam asmeniui, viešai prieinamus duomenis apie atsakovo veiksmus bylos nagrinėjimo metu (jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimas), pripažino, kad ieškovas pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas R. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal suformuotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad skolininkas atliko ar siekia atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditoriui galbūt palankaus sprendimo vykdymas.
7.2. Aplinkybė, kad atsakovas 2022 m. kovo 1 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nepatvirtina jo nesąžiningumo ar siekio išvengti ieškovui palankaus sprendimo vykdymo. Ši faktinė aplinkybė tiek ieškovui, tiek ir teismui buvo žinoma dar nagrinėjant bylą iš esmės. Šia aplinkybe ieškovas taip pat grindė ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas šios aplinkybės nenuslėpė nei nuo ieškovo, nei nuo teismo. Dėl to neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.4. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones be jokio teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Tačiau teismas nėra sprendimus vykdančioji institucija. Dėl to teismas neturėjo nei teisės, nei teisinio pagrindo spręsti dėl efektyvesnio jau priteistos skolos išieškojimo iš skolininko (atsakovo). Šiuo metu pasirinkti jau priteistos skolos išieškojimo būdus ir metodus gali tik antstolis, griežtai laikydamasis CPK VI dalies reikalavimų. Dėl to teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai viršijo savo kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas G. A. atsiliepimu nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų bei nenukrypo nuo teismų praktikos dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo. Teismas teisingai nustatė, kad bylos proceso stadijoje egzistuoja grėsmė, jog, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo nesąžiningumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs atsakovui priklausantį 21 000 Eur vertės turtą. Antstolis pagal 2021 m. rugsėjo 20 d. turto aprašą areštavo atsakovui priklausantį namą ir žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikinus atsakovo turto areštą, atsakovas 2022 m. kovo 1 d. pardavė namą ir žemės sklypą.
Šalies argumentai
8.2. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo, mokant po 150 Eur išmokas per mėnesį ieškovui iki visiško atsiskaitymo. Atsakovas nurodė, kad negali įvykdyti teismo sprendimo, nes neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, lėšų bankuose, uždirba tik 88,82 Eur per mėnesį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas, piktybiškai pasinaudojo teismo nutartimi dėl turto arešto panaikinimo, pardavė turtą, slepia už parduotą turtą gautas lėšas.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad nenuslėpė aplinkybės, jog jis pardavė namą ir žemės sklypą, nes ši aplinkybė tiek ieškovui, tiek ir teismui buvo žinoma. Ieškovui 2021 m. rugsėjo 9 d. reiškiant ieškinį, atsakovas dar nebuvo pardavęs žemės sklypo ir namo, todėl ieškinys nebuvo grindžiamas šia aplinkybe. Atsakovas namą ir žemės sklypą pardavė 2022 m. kovo 1 d., teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą 2022 m. kovo 22 d. Taigi, nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas nebuvo informuotas apie atsakovo turto pardavimą. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, taip pat nepateikė paaiškinimų ir įrodymų apie šio turto pardavimą ir apie už šį turtą gautų lėšų panaudojimą. Akivaizdu, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai, siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo. Faktas, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo melagingas aplinkybes, dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą.
8.4. Teismas pagrįstai atsižvelgė į priteistos sumos dydį, nes pagal teismų praktiką ieškinio sumos dydis turi būti vertinamas kartu su kitomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis. Atsakovas prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo pats patvirtino, kad dėl savo turtinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad priteista 22 125 Eur suma atsakovui yra didelė. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nesąžiningai siekia nevykdyti teismo sprendimo, pagrįstai nusprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintos ieškovo materialinės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui priklausantis 22 125,00 Eur vertės turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui pateikė po to, kai jo ieškinys buvo išnagrinėtas iš esmės abiejų instancijų teismuose. Taigi ieškovui palankus teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikėtino pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimas nėra aktualus.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. Tačiau jau 2022 m. rugsėjo 18 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo. Dėl to vykdomasis raštas nagrinėjamoje byloje ieškovui nebuvo išduotas ir nėra išduotas iki šiol. Taigi nėra CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo pradėti vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas.
14. Pripažintina, kad atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog byloje yra pereita į teismo sprendimo vykdymo stadiją ir pirmosios instancijos teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, įsikišo į antstoliui priskirtų procesinių veiksmų vykdymą. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2022 m. spalio 11 d., po to, kai atsakovas 2022 m. spalio 5 d. pateikė atskirąją skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti, ar atsakovo veiksmai nekelia grėsmės jau įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
15. Sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
16. Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių buvo kilęs, nes atsakovas buvo atsisakęs parduoti ieškovui preliminarioje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą už sutartą kainą. Dėl to ieškovas ieškiniu prašė taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę pagal preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą ir baudą. Ieškinio pateikimo metu prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas gali gyvenamąjį namą ir žemės sklypą parduoti, nes atsakovas yra patalpinęs skelbimą nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje aruodas.lt dėl šio turto pardavimo.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 21 000 Eur vertės turtą. Atsakovas atskirajame skunde dėl teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties teigė, kad pagal antstolio turto aprašą jis vis tiek turės pakankamai nekilnojamojo turto ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes jo turimo turto vidutinė rinkos vertė, netgi nevertinant preliminariojoje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto, yra bent penkis kartus didesnė, negu ieškovo pareikštas reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3088-580/2021 patenkino atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
19. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas 2022 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė namą ir žemės sklypą. Iš dalies sutiktina, kad aplinkybė, jog atsakovas ketina parduoti namą ir žemės sklypą, tiek ieškovui, tiek teismui buvo žinoma nuo pat bylos iškėlimo pradžios. Tačiau atsakovo nesąžiningumą patvirtina ne pats nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo faktas, o aplinkybė, kad už šio turto pardavimą gautos piniginės lėšos ir jų panaudojimas yra slepiamos nuo ieškovo ir teismo.
20. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2022 m. kovo 1 d. Tuo tarpu byla iš esmės buvo išnagrinėta 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Taigi sandoris buvo sudarytas, likus 20 dienų iki teismo sprendimo priėmimo, bylai jau esant išnagrinėtai iš esmės. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarytą turto aprašą parduoto pastato ir žemės sklypo vertė buvo 30 810 Eur (22 100 Eur + 8 710,00 Eur). Byloje esančiame skelbime nurodyta namo pardavimo kaina buvo 172 000 Eur. Taigi tikėtina piniginių lėšų, atsakovo gautų, pardavus nekilnojamąjį turtą, turėjo gerokai viršyti ieškovui teismo sprendimu priteistą sumą.
21. Praėjus penkiems mėnesiams ir aštuoniolikai dienų nuo nekilnojamojo turto pardavimo, atsakovas 2022 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą sprendimo įvykdymą atidėti 60 mėnesių ar jo vykdymą išdėstyti, įpareigojant atsakovą mokėti po 150 Eur per mėnesį. Prašyme atsakovas nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro tik 88,82 Eur per mėnesį, jam priklausantys du nekilnojamojo turto objektai yra įkeisti, piniginių lėšų sąskaitoje turi tik 1,89 Eur. Pažymėtina, kad pagrindų teismo sprendimo vykdymo išdėstymui ar atidėjimui nenustatė nei pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, nei apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2706-432/2022, kuria pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis buvo palikta nepakeista.
22. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė, kokio dydžio lėšas gavo, pardavęs namą ir žemės sklypą, kaip šios lėšos buvo panaudotos, kodėl jos nebuvo skirtos teismo sprendimo vykdymui. Iki šiol atsakovas ieškovui yra sumokėjęs tik 150 Eur. Taigi pagrindinės lėšos, gautos iš turto pardavimo, nuo ieškovo yra nuslėptos. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo nesąžiningumą, patvirtinantį grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtas 200 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 50 Eur žyminio mokesčio išlaidas už teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 123,65 Eur antstoliui už nutarties įvykdymą sumokėtas išlaidas.
25. Atskirąjį skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo užmokestį advokatui – 200 Eur. Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Kitos ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos išlaidos negali būti priteistos apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kadangi jos nesusijusios su atsakovo atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.